- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-16
- Bylos Nr.
- e2S-594-894/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02797-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Urbanavičiūtė
- Ieškovas
- J. B.
- Atsakovas
- D. B.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje iškeltoje pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui D. B. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Marijampolės apylinkės teismas priėmė ieškovės J. B. (toliau - ieškovė) ieškinį atsakovui D. B. (toliau - atsakovas), kuriame ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. B. gim. (duomenys neskelbtini) ir A. M. B. gim. (duomenys neskelbtini), (toliau ir vaikai) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymui skirtas lėšas ieškovė tvarkys uzufrukto teise, atsižvelgdama į nepilnamečių vaikų interesus; 14 400 Eur išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį ir jo priedus teismas išsiuntė atsakovui ieškinyje nurodytu adresu - (duomenys neskelbtini), ir nustatė terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti.
Šalies argumentai
2. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau pateikė prašymą dėl jurisdikcijos ginčijimo civilinėje byloje, kuriame nurodė, kad atsakovo ir nepilnamečių vaikų įprastinė gyvenamoji vieta yra Airijoje, todėl byla nėra teisminga Lietuvos teismui. Nurodė, kad atsakovas periodiškai trumpam grįžta į Lietuvą dėl asmeninių priežasčių, todėl jis gavo ir priėmė teismo siųstus dokumentus. Atsakovas nurodė, kad 2023 m. birželio 23 d. deklaravo išvykimą į Airiją. Atsakovas prašė ieškinį palikti nenagrinėtą, nes byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. sausio 10 d. nutartimi ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą.
4. Teismas nustatė, kad ieškovės ir vaikų gyvenamoji vieta yra Airijoje, o byloje esantys duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ir atsakovo gyvenamoji vieta taip pat yra Airijoje, nes atsakovas deklaravo išvykimą į Airiją, ten gyvena, nuomojasi butą, nurodomas konkretus adresas. Atsakovas prieštarauja dėl bylos nagrinėjimo Marijampolės apylinkės teisme.
5. Teismas nurodė, kad byla yra su tarptautiniu elementu, reiškiamo reikalavimo teismingumo klausimas sprendžiamas pagal 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 4/2009 „Dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje“ (toliau – Išlaikymo reglamentas) nustatytas taisykles. Teismas, vadovaudamasis Išlaikymo reglamento nuostatomis, konstatavo, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, todėl ieškinį paliko nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 782 straipsnis). Ieškovei išaiškino su ieškiniu kreiptis į kompetentingą Airijos teismą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskirajame skunde ieškovė prašė panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartį. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Teismo išvada, kad byla nėra teisminga Marijampolės apylinkės teismui, yra nepagrįsta. Privalomoji mediacija – privaloma kreipimosi į teismą procedūra - pradėta 2023 m. gegužės 31 d. Vadovaujantis Išlaikymo reglamento 9 straipsniu laikytina, kad ieškovė į teismą kreipėsi 2023 m. gegužės 31 d. Proceso pradėjimo metu atsakovas gyveno Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), šiuo adresu buvo deklaruota atsakovo gyvenamoji vieta, todėl pagal Išlaikymo reglamento 3 straipsnio a punktą, jurisdikciją nagrinėti su išlaikymo prievolėmis susijusią bylą turėjo Lietuvos teismas.
1.2. Vien tai, kad atsakovas, sužinojęs apie pradėtą procesą, jo eigoje pakeitė savo gyvenamąją vietą, bylos teismingumas nesikeičia, nes pagal CPK 34 straipsnio 1 dalį, teismas laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga, kitam teismui.
Atsiliepimas
1.3. Atsakovas sąmoningai sugalvojo, pakeisti savo gyvenamąją vietą, ją tariamai nurodydamas Airijoje. Atsakovas siekia apsunkinti ieškovei kreipimąsi dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir tokiu būdu vilkinti ar siekti išvengti tinkamo savo prievolių susijusių su nepilnamečių vaikų išlaikymu vykdymo. Ieškovei gerai nemokant kalbos kitoje valstybėje (Airijoje), nežinant ten esančios teisinės sistemos, bus sudėtingiau įgyvendinti teises susijusias su nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimu.
1.4. Atsakovas neįrodė, kad jo įprastinė gyvenamoji vieta yra Airijoje. Atsakovas pateikė tik jo draugo N. M. surašytą patvirtinimą apie tariamai nuomojamą būstą nuo 2023 m. liepos 1 d., nepateikė jokių duomenų apie sumokėtą nuomą. Atsakovas nėra pateikęs jokių oficialių duomenų iš Airijos migracijos tarnybos apie Airijoje deklaruotą gyvenamąją vietą. Atsakovas į Airiją yra išvykęs laikinai. Atsakovas Airijoje nedirba, nėra Airijos pilietis, Airijoje negauna jokių išmokų ar kompensacijų.
1.5. Atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), kur jam buvo įteikti procesiniai dokumentai, čia jis faktiškai gyvena bei priima korespondenciją. Atsakovas turi nekilnojamojo turto Lietuvoje ((duomenys neskelbtini)), jis yra Lietuvos pilietis, todėl su Lietuva yra susijęs ekonominiais ir socialiniais saitais.
1.6. Ieškovė taip pat save sieja su Lietuva, ji čia dažnai grįžta, naudojasi grįžusi įvairiomis paslaugomis, čia gyvena jos tėvai, čia leidžia ir savo atostogas bei savo ateitį taip pat sieja su Lietuva.
7. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
2.1. 2023 m. gegužės 31 d. atsakovo gyvenamoji vieta buvo Airijoje. Išvykimas iš Lietuvos buvo įformintas 2023 m. liepos mėn. Mediacijos pradžią ir faktinį ieškovės kreipimąsi į teismą skiria 5 mėnesiai, per kuriuos faktinė situacija pasikeitė.
2.2. Atsakovas gyvena ir dirba Airijoje, šioje šalyje yra jo nuolatinė ir pagrindinė gyvenamoji vieta. Šias aplinkybes patvirtina su atsiliepimu pridedami rašytiniai įrodymai, kurių pateikimo būtinybė atsirado vėliau.
2.3. Vien tai, kad vaikai su atsakovu atostogavo Lietuvoje, nepatvirtina atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje.
2.4. Pagal Išlaikymo reglamento 3 straipsnio c, d punktus reikalavimas dėl išlaikymo turi būti nagrinėjamas tame pačiame teisme, kur ir reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo yra išvestinis reikalavimas. Kartu turi būti reiškiamas pagrindinis reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nes išlaikymas priteisiamas iš skyrium gyvenančio tėvo. Reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo pagal Reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnį yra teismingas Airijos teismams pagal vaikų nuolatinę gyvenamą vietą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl papildomų įrodymų priėmimo
9. Atsakovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė algalapį su vertimu į lietuvių kalbą, 2024 m. vasario 9 d. skrydžio bilietą ir vairuotojo pažymėjimo kopiją su vertimu į lietuvių kalbą. Nurodė, kad papildomus įrodymus teikia siekdamas atsikirsti į atskirojo skundo argumentus dėl jo nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje.
10. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
11. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos į bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas (-i) priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
12. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovo algalapį ir vairuotojo pažymėjimą, kadangi atsižvelgiant į šių dokumentų išdavimo datas, atitinkamai 2023 m. rugsėjo 15 d. ir 2018 m. sausio 5 d., nurodytus rašytinius įrodymus atsakovas galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Be to, pažymėtina, kad atsakovas pirmojoje instancijoje buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko, Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. sausio 5 d. nutartimi atsakovui buvo nustatytas septynių dienų terminas pateikti tinkamiems rašytiniams įrodymams pagrindžiantiems atsakovo faktinę nuolatinę gyvenamąją vietą.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
13. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtas kaip neteismingas Lietuvos Respublikos teismams – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar Lietuvos Respublikos teismas turi jurisdikciją nagrinėti ieškovės ieškinyje pareikštus reikalavimus atsakovui dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
15. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui (jurisdikcija) yra viena sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, todėl pagal nacionalinę teisę teismas tikrina jurisdikciją bylos iškėlimo metu. CPK 782 straipsnis numato, kad bylą nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Ši taisyklė taikytina ir šeimos byloms su tarptautiniu elementu. Nustatęs, kad pareikšti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, teismas atsisako priimti ieškinį ar jo dalį dėl konkrečių reikalavimų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 782 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016).
16. Byloje nėra ginčo, kad ieškovės ir šalių nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Airijoje ir dėl to, kad sprendžiant jurisdikcijos klausimą šioje byloje turi būti vadovaujamasi 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – Išlaikymo reglamentas).
17. Remiantis Išlaikymo reglamento 3 straipsniu, jurisdikciją nagrinėti su išlaikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse turi: a) tos vietos, kurioje yra atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba b) tos vietos, kurioje yra kreditoriaus įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba c) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su asmenų statusu susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe; arba d) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su tėvų pareigomis susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe.
18. Ieškovės pareikštų reikalavimų dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo teismingumas Lietuvos Respublikos teismams negali būti grindžiamas: Išlaikymo reglamento 3 straipsnio b punktu dėl nepilnamečių vaikų (kreditorių) nuolatinės gyvenamosios vietos Airijoje; Išlaikymo reglamento 3 straipsnio c punktu, nes nagrinėjamoje byloje nebuvo keliamas reikalavimas dėl asmenų statuso ir Išlaikymo reglamento 3 straipsnio d punktu, nes ieškinyje nebuvo keliami reikalavimai dėl vaikų gyvenamosios vietos ar bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo.
19. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti bylos pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, ir byla Išlaikymo reglamento 3 straipsnio a punkto pagrindu yra teisminga Airijos teismams. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovo gyvenamąją vietą Airijoje patvirtina jo pateikti duomenys: atsakovo deklaruotas išvykimas į Airiją ir buto nuoma konkrečiu adresu minėtoje valstybėje.
20. Atskirajame skunde teigiama, kad pagal Išlaikymo reglamento 3 straipsnio a punktą byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, nes atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, atsakovas neįrodė, kad jo įprastinė gyvenamoji vieta yra Airijoje. Taigi, byloje kilo ginčas dėl atsakovo nuolatinės (įprastinės) gyvenamosios vietos, nuo kurios nustatymo ir priklauso, kurios valstybės – Lietuvos ar Airijos – teismai turi jurisdikciją nagrinėti bylą. Tam, kad būtų tinkamai išspręstas jurisdikcijos klausimas pagal Išlaikymo reglamento 3 straipsnio a punktą, turi būti nustatyta atsakovo nuolatinė (įprastinė) gyvenamoji vieta.
21. Kasacinis teismas išaiškino, kad fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, visų pirma, parodo asmens santykį su tam tikra valstybe, kurią jis laiko savo asmeninių, socialinių, ekonominių ir kitų interesų centru. Taigi nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą yra svarbūs objektyvūs (trukmė, reguliarumas, gyvenimo sąlygos, nuolatinis darbas, namai ir pan.) ir subjektyvūs (persikėlimo priežastys, ketinimai įsikurti, ryšys su valstybe) veiksniai. Nuolatinė gyvenamoji vieta turi būti suprantama kaip vieta, kurioje asmuo įsikūrė, ketindamas pasilikti. Šis ketinimas turi būti besitęsiantis, nuolatinis, siekiant sukurti toje vietoje savo interesų centrą. Būtent stabilių ryšių susiformavimas, tam tikras integravimosi į konkrečią aplinką laipsnis ir lemia nuolatinės gyvenamosios vietos atsiradimą. Kiekvienu atveju individualiai, vertindamas byloje surinktus įrodymus, teismas turi nustatyti, ar asmuo konkrečioje valstybėje yra tik laikinai, reziduoja, ar ten kuria savo interesų centrą (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-378/2015).
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016 nurodė, kad terminas „nuolatinė gyvenamoji vieta“ yra aiškinamas autonomiškai, pirmiausia atsižvelgiant į ESTT praktikoje nurodytus principus: būtina atsižvelgti į individualią asmens, dėl kurio sprendžiama, padėtį, specifines konkrečios bylos aplinkybes (ESTT 2009 m. balandžio 2 d. sprendimo byloje A., C-523/07, 37 punktas); sprendžiant dėl nuolatinės gyvenamosios vietos, svarbūs yra šie kriterijai: 1) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje trukmė; 2) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje reguliarumas; 3) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje sąlygos; 4) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje priežastys; 5) pilietybė; 6) darbo vieta ir sąlygos; 7) kalbos mokėjimas; 8) šeimos ir socialiniai ryšiai; 9) kitos susijusios aplinkybės (ESTT 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimo byloje B. M. prieš R. C., C-497/10 PPU, 51 punktas).
23. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas nuo 1989 m. spalio 10 d. iki 2023 m. birželio 27 d. gyvenamąją vietą deklaravo adresu: (duomenys neskelbtini), Lietuva; 2023 m. birželio 23 d. deklaravo išvykimą į Airiją, pateikė Nuomos ir mėnesinės nuomos patvirtinimą, kuriame N. M. patvirtino, kad atsakovas buvo dviviečio kambario nuomininkas nekilnojamojo turto objekte, esančiame Airijoje (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. liepos 1 d., nuomos galiojimas baigiasi 2024 m. rugsėjo 1 d., nuomos mokestis 550 Eur/mėn. Šalių privalomoji mediacija prieš kreipiantis su ieškiniu į teismą vyko nuo 2023 m. gegužės 31 d. iki 2023 m. birželio 27 d. Ieškovės ieškinys Marijampolės apylinkės teisme gautas 2023 m. lapkričio 14 d., ieškinys priimtas 2023 m. gruodžio 8 d., ieškinio ir jo priedų kopijos bei pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo atsakovui įteikti pasirašytinai 2023 m. gruodžio 16 d. adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovui nuo 2010 m. rugsėjo 21 d. nuosavybės teise priklauso butas, esantis Marijampolės sav., (duomenys neskelbtini). Šalių santuoka nutraukta 2006 m. liepos 17 d.
24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes pateiktus įrodymus, sutinka su apeliante, kad atsakovas neįrodė, jog jo nuolatinė (įprastinė) gyvenamoji vieta yra Airijoje. Atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai nelaikytini pakankamais šios nutarties 21-22 punkte nurodytiems nuolatinės (įprastinės) gyvenamosios vietos kriterijams pagrįsti. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada yra grindžiama žemiau nurodytais motyvais.
25. Atsakovas savo gyvenamąją vietą Airijoje iš esmės grindžia tik kito fizinio asmens informacine pažyma ir išvykimo į Airiją deklaravimu. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad asmenys, išvykstantys iš Lietuvos Respublikos ilgiau kaip 6 mėnesiams, privalo deklaruoti išvykimą iš Lietuvos Respublikos. Atsakovui nepateikus oficialių duomenų iš Airijos migracijos tarnybos apie jo Airijoje deklaruotą gyvenamąją vietą, vien įrašas apie išvykimą į užsienio valstybę pats savaime taip pat negali būti tapatinamas su atsakovo gyvenamąja vieta Airijoje. Pažymėtina, kad atsakovo išvykimas į Airiją deklaruotas iš karto pasibaigus privalomajai mediacijai, tačiau net ir po to, kai atsakovo teigimu, jis jau nuolat gyveno Airijoje išsinuomotame bute, atsakovui asmeniškai pasirašytinai 2023 m. gruodžio 16 d. buvo įteikti procesiniai dokumentai Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog atsakovo išvykimo į Airiją deklaravimas gali būti vertinamas kaip atsakovo gynybinė pozicija siekiant išvengti jo atžvilgiu pareikštų ieškinio reikalavimų. Atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamas turtas Lietuvoje, jis yra Lietuvos pilietis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovo išvykimas į Airiją yra laikino pobūdžio, o jo interesų centras ir toliau išlieka Lietuvoje.
26. Atskirajame skunde nurodoma, kad byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams vadovaujantis Išlaikymo reglamento 9 straipsniu, nes teisminio proceso pradžia siejama su 2023 m. gegužės 31 d. privalomosios mediacijos pradžia, kai atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Lietuvoje. Apeliacinės instancijos teismas šiuos teiginius atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad pagal CPK 137 straipsnio 1 dalies 1 punktą procesinis veiksmas – ieškinio priėmimas teisme yra laikomas civilinės bylos iškėlimu. Išlaikymo reglamento 9 straipsnis numato, kad laikoma, jog į teismą kreiptasi: a) kai teismui įteikiamas procesą pradedantis ar lygiavertis dokumentas, jeigu ieškovas vėliau ėmėsi jam privalomų priemonių, kad tas dokumentas būtų įteiktas atsakovui; arba b) jeigu pirmiausia dokumentas turi būti įteiktas ne teismui –, kai jį gauna už dokumento įteikimą atsakinga institucija, jeigu ieškovas vėliau ėmėsi jam privalomų priemonių, kad tas dokumentas būtų pateiktas teismui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Išlaikymo reglamento 9 straipsnis bylos iškėlimo momento nesieja su kreipimosi į mediatorių momentu.
27. Nesutiktina su atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, kad reikalavimai dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nėra teismingi Lietuvos Respublikos teismams, nes jie, kaip išvestiniai reikalavimai, turi būti reiškiami kartu su reikalavimu dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, kuris nagrinėjamu atveju yra teismingas Airijos teismams pagal vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą (Išlaikymo reglamento 3 straipsnio c, d punktai).
28. Tėvams gyvenant skyrium, vaikų gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu arba kilus ginčui, ją nustato teismas (CK 3.169 straipsnis). Nagrinėjamu atveju šalių vaikai gyvena su ieškove ir ginčo dėl šalių vaikų gyvenamosios vietos nėra. Be to, teismų praktikoje išaiškinta, kad esant pareikštiems keliems reikalavimams, dėl kiekvieno jų teismingumo teismas turi nuspręsti atskirai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-426-969/2016; 2016 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2016).
29. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai neištyrė aplinkybių, susijusių su atsakovo nuolatinės (įprastinės) gyvenamosios vietos nustatymu, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovo nuolatinė (įprastinė) gyvenamoji vieta Airijoje ir kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Dėl netinkamo bylos įrodymų vertinimo skundžiama nutartis panaikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti toliau (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartį panaikinti ir bylą pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui D. B. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo perduoti pirmosios instancijos teismui toliau nagrinėti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.