- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-11
- Bylos Nr.
- e2S-706-459/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07459-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Atsakovas
- R. M.
- Ieškovas
- M. M.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovui R. M. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės 3 kambarių butą su rūsiu, adresas (duomenys neskelbtini), priteisiant jį visą asmeninės nuosavybės teisėmis ieškovui, o iš ieškovo atsakovui priteisiant 31 360 Eur kompensaciją, jos sumokėjimą atidedant iki 2 metų bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovas prašė priimti sprendimą už akių.
2. Atsakovui apie iškeltą civilinę bylą bei ieškovo reikalavimus pranešta tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovo prašymui, Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. kovo 12 d. sprendimu už akių ieškovo ieškinį tenkino iš dalies – atidalino ieškovui ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą ir iš atsakovo nuosavybės priteisė ieškovui nuosavybėn 49/100 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atitinkamai už šį turtą atsakovo naudai iš ieškovo priteisė 31 360 Eur dydžio kompensaciją, kurios sumokėjimą atidėjo 6 mėnesiams nuo sprendimo už akių įsiteisėjimo, bei priteisė 2 414,17 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai.
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apylinkės teisme 2024 m. kovo 26 d. gautas atsakovo pareiškimas dėl 2024 m. kovo 12 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.
4. Pareiškimo pagrindu atsakovas nurodė aplinkybes, kad:
4.1. Apie civilinės bylos nagrinėjimą teisme nežinojo ir negalėjo žinoti, nes tiek teismo pranešimo dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo, tiek ieškinio su priedais, tiek teismo šaukimo, negavo. Pažymėjo, kad adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo jam buvo siųsti procesiniai dokumentai, negyvena, nes daugiau nei 20 metų gyvena užsienio valstybėje – (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog tai, kad atsakovas gyvena užsienio valstybėje patvirtina ir byloje esantys įrodymai – paties ieškovo ieškinyje nurodomos aplinkybės.
4.2. Atsakovas apie teisminį procesą sužinojo tik 2024 m. kovo 4 d. ir tai patvirtina byloje esantys įrodymai bei Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d., atsakovui el. paštu: (duomenys neskelbtini) išsiųstas teismo pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo su ieškiniu (be priedų), kurį atsakovas tą pačią dieną gavo. Atsakovo vertinimu, atsakovas neturėjo galimybės per teismo nustatytą dvidešimties dienų terminą pateikti atsiliepimą į ieškovo pareikštą ieškinį, nes teismui priėmus sprendimą už akių nesuėjus terminui atsiliepimui į ieškinį pateikti (paskutinė termino diena atsiliepimui į ieškinį pateikti – 2024 m. kovo 24 d.), atsakovui buvo apribota teisė pareikšti savo poziciją dėl ginčo esmės, todėl yra pagrindas sprendimo už akių peržiūrėjimui.
4.3. Sutinka su ieškovo ieškinyje prašomu atidalijimo būdu bei kompensacijos išmokėjimo atsakovui dydžiu, t. y. sutinka atidalinti ieškovui ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą ir iš atsakovo nuosavybės priteisti ieškovui nuosavybėn 49/100 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atitinkamai už šį turtą atsakovo naudai iš ieškovo priteisiant 31 360 Eur dydžio kompensaciją. Tačiau, atsakovas nesutinka su kompensacijos sumokėjimo 6 mėnesiams atidėjimo terminu. Atsakovo vertinimu, nebuvo jokio pagrindo atidėti kompensacijos sumokėjimo 6 mėnesių terminui dėl sekančių priežasčių: pirma, byloje nėra jokių kredito/kitų įstaigų duomenų, patvirtinančių, jog ieškovui bus išmokėta kompensacija/suteiktas kreditas, kokia suma bus išmokėta ieškovui ir pan., t. y. nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog ieškovo finansinė padėtis ateityje pagerės; antra, nėra aišku, kodėl būtent per 6 mėnesių laikotarpį ieškovui bus išmokėta kompensacija/ suteiktas kreditas, kodėl šiuo metu ieškovas tokios galimybės neturi, o tai kelia atsakovui abejonių ar iš viso ieškovas pagerins savo turtinę padėtį bei išmokės atsakovui kompensaciją; trečia, nėra aišku, ar ieškovas atsakovui išmokės visą sumą, ar mokės dalimis kas mėn. ir pan.; ketvirta, neišmokėjus kompensacijos per 6 mėn. laikotarpį, atsakovui teks pasinaudoti priverstine kompensacijos išieškojimo tvarka, tokiu būdu susidarys situacija, jog toks išieškojimas nusikels neapibrėžtam laikotarpiui ir neaišku, ar iš viso toks teismo sprendimas bus įvykdytas, ar nebus sudaryta kitų kliūčių, kurių pagrindu sprendimo įvykdymas taps neįmanomu.
Atsiliepimas
4.4. Atsakovas taip pat nesutinka su 2 414,17 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimu. Nurodo, jog šiuo atveju, ieškovas teismo prašė atsakovui priteistinos 31 360 Eur kompensacijos sumokėjimą atidėti iki 2 metų. Teismas tokį ieškovo ieškinio reikalavimą tenkino iš dalies, t. y. minėtos kompensacijos sumokėjimą atidėjo 6 mėnesiams, o tai rodo, kad teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas bei šioje dalyje nepagrįstai visiškai tenkino šį ieškovo reikalavimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. gegužės 8 d. nutartimi netenkino atsakovo pareiškimo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.
6. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
Atsiliepimas
6.1. Nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismas priėmęs ieškovo ieškinį atsakovui dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatė atsakovui terminą per 20 dienų nuo procesinių dokumentų gavimo dienos pateikti atsiliepimą į ieškinį. Teigia, kad teismo pranešimas atsakovui buvo išsiųstas ieškinyje nurodytu atsakovo paskutinės žinomos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini). Nurodytu gyvenamosios vietos adresu procesiniai dokumentai atsakovui buvo neįteikti. Pažymėjo, jog nustačius, kad gyventojų registro departamento duomenimis atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra tuo pačiu adresu kaip ir ieškinyje nurodė ieškovas ((duomenys neskelbtini)), procesiniai dokumentai atsakovui buvo išsiųsti jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Taip pat, 2024 m. kovo 4 d. teisėjos rezoliucija, atsakovui procesiniai dokumentai papildomai išsiųsti ieškinyje nurodytu elektroninio pašto adresu, pareikalaujant patvirtinimo apie dokumentų gavimą. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, patvirtinimo apie dokumentų gavimą elektroniniu paštu nepateikė, dėl ko, esant ieškovo prašymui, 2024 m. kovo 12 d. buvo priimtas sprendimas už akių. Teismas darė išvadą, kad pagrįstai vadovavosi ieškovo nurodytais duomenimis apie atsakovo gyvenamąją vietą ir išsiuntė jam procesinius dokumentus nurodytu deklaruotu gyvenamosios vietos adresu bei papildomai ieškinyje nurodytu atsakovo el. paštu: (duomenys neskelbtini).
6.2. Pažymėjo, kad nustatant asmens gyvenamąją vietą taip pat vadovaujamasi duomenimis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose. Asmuo siekdamas apginti savo teises ir teisėtus interesus pakeitęs gyvenamąją vietą turi teisę savo gyvenamosios vietos pasikeitimą deklaruoti, o taip pat pateikti registrui informaciją apie savo išvykimą į kitą valstybę. Nepasinaudojus šia teise asmuo turi prisiimti visas su tuo susijusias neigiamas pasekmes. Sutinka su ieškovo argumentu, kad jeigu tas pats procesinis dokumentas adresatui yra įteikiamas kelis kartus, jis laikomas įteiktu pirmojo įteikimo dieną, kas numatyta CPK 128 straipsnis. Darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai, todėl konstatavo, jog įteikiant procesinius dokumentus atsakovui buvo laikytasi civilinio proceso nustatytos tvarkos, todėl yra pagrindas pripažinti, jog šiuo atveju buvo įstatyme nustatyta sąlyga priimti teismo sprendimą už akių dėl atsakovo pasyvumo byloje (CPK 178, 185 straipsniai).
6.3. Nurodė, kad atsakovas byloje nustatytu terminu neteikė atsiliepimo į ieškinį, jokių priešieškininių reikalavimų įstatymų nustatyta tvarka ir terminais byloje nepareiškė, nesiūlė kitokio turto atidalijimo būdo, neprašė bylos nagrinėti teismo posėdyje. Ieškovas pateikė įrodymus, kad pagal turto vertinimo bendrovės uždarosios akcinės bendrovės „Lituka ir Ko“ atliktą įvertinimą gyvenamojo buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė nustatyta 2023 m. lapkričio 10 d. ir yra 64 000 Eur. Teigia, kad tokiu būdu atsakovo 49/100 dalies vertė atitinkamai sudaro 31 360 Eur. Be to, teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovas byloje nepareiškė prieštaravimų dėl sprendimo išdėstymo dalimis, įvertinus ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyrą bei tai, kad ieškovo prašymas atidėti kompensacijos sumokėjimą dvejiems metams yra pakankamai nemažas laikotarpis, ieškovas nurodė, jog jis galimai kreipsis dėl kreditavimo kompensacijai išmokėti, ieškovo prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo tenkintas iš dalies, sprendimo vykdymą atidedant 6 mėnesių laikotarpiui nuo sprendimo už akių įsiteisėjimo. Teismas vertino, kad toks sprendimo vykdymo atidėjimas ieškovo prašomam laikotarpiui atsakovui neigiamų pasekmių nesukels, nes kompensacija bus sumokėta per 6 mėnesių laikotarpį ieškovui galimai gavus kreditą ir per trumpesnį terminą.
Šalies argumentai
6.4. Nurodė, kad atsakovas pateiktu pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo neginčija materialinio pobūdžio ieškinio reikalavimo, o ginčija tik procesinio pobūdžio reikalavimus, t. y. kompensacijos sumokėjimo atidėjimą ir bylinėjimosi išlaidų priteisimą. Nesutiko su atsakovo argumentu, jog teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, kad šioje dalyje nepagrįstai visiškai tenkino šį ieškovo reikalavimą, nes teismas ieškovo materialinį reikalavimą tenkino visiškai, o iš dalies buvo tenkinamas tik procesinio pobūdžio reikalavimas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, todėl ieškovui buvo priteistos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Teigia, kad atsakovas nenurodė objektyvių priežasčių, kurios suponuotų pagrindą atsakovo procesinių teisių pažeidimui konstatuoti, o atsakovui neįvykdžius procesinės pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį, vertinant byloje pateiktus duomenis bei įrodymus, teismas turėjo teisinį pagrindą priimti sprendimą už akių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovo R. M. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Taip pat reiškia alternatyvų reikalavimą – netenkinus pirmojo reikalavimo, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
8. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
8.1. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pripažįsta aplinkybę, kad teismo siųsti procesiniai dokumentai ieškinyje nurodytu atsakovo paskutinės žinomos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), atsakovui buvo neįteikti. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, turėdamas duomenų apie atsakovo išvykimą į užsienio valstybę, o ieškovui savo ieškinyje nurodžius aktualius atsakovo kontaktinius duomenis, t. y. tiek telefono numerį, tiek elektroninio pašto adresą, teismas nustatęs, kad gyventojų registro departamento duomenimis atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra tuo pačiu adresu kaip ir ieškinyje nurodė ieškovas ((duomenys neskelbtini)), nusprendė atsakovui procesinius dokumentus išsiųsti jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Mano, kad toks procesinių dokumentų įteikimo būdas šiuo atveju nelaikytinas tinkamu, šiuo atveju jis nebuvo efektyvus, kadangi tokiu būdu įteikus procesinius dokumentus atsakovas apie vykstantį teisminį procesą faktiškai nebuvo informuotas.
8.2. Teigia, kad teismas klaidingai nurodo, jog jo neva tai buvo reikalaujama patvirtinti procesinių dokumentų gavimą el. paštu, tačiau, priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina tą aplinkybę, kad atsakovo buvo tik prašoma patvirtinti dokumentų gavimą. Be to, el. paštu nebuvo išaiškinta pareigos patvirtinti šių dokumentų gavimą bei nebuvo išaiškinta apie nepatvirtinimo pasekmes. Nurodo, kad jokie įstatymai bei kiti teisės aktai nenustato pareigos patvirtinti procesinių dokumentų gavimą el. paštu. Priešingai, pirmosios instancijos teismas, turėdamas aktualius atsakovo duomenis – telefono numerį, turėjo galimybę susisiekti su atsakovu bei išaiškinti jam apie esamą situaciją. Tačiau nepaisant to, kad turėdamas visus aktualius atsakovo duomenis teismas nesiėmė visų įmanomų priemonių informuoti atsakovą apie vykstantį procesą, visą naštą nusprendė perkelti atsakovui bei padarė išvadą, kad atsakovas buvo informuotas tinkamai.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartį.
Žemesnės instancijos teismas
10. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
10.1. Teismas procesinius dokumentus atsakovui įteikė CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytu būdu ir apie tai pažymėjo įteikimo pažymoje, kad 30 dienų terminas pradedamas skaičiuoti po 2024 m. sausio 12 d. Mano, jog tai, kad atsakovui papildomai procesiniai dokumentai buvo išsiųsti ir elektroniniu paštu neeliminuoja procesinių dokumentų įteikimo atsakovui prieš tai nurodyta tvarka, nes yra laikomas pertekliniu, nebūtinu, daugkartiniu įteikimu, o sutinkamai su CPK 128 straipsnio nuostatomis, tokiu atveju įteikimo laikas laikomas pirmo įteikimo momentas. Darė išvadą, kad teismas turėjo teisę priimti sprendimą už akių, nes procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai.
10.2. Nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ėmėsi kokių nors veiksmų tam, kad prisijungtų prie elektroninės bylos po to, kai gavo dubliuojančius teismo procesinius dokumentus elektroniniu paštu, nors pripažįsta gavęs juos jų išsiuntimo dieną. Taip pat negalima nustatyti kada su advokatu ir jo padėjėja jis sudarė atstovavimo sutartį, nes į bylą pateiktame išraše iš atstovavimo sutarties nenurodytas sutarties sudarymo momentas. Mano, kad atsakovas buvo pasyvus net ir po to, kai jis procesinius dokumentus gavo elektroniniu paštu. Pažymėjo, kad teismas neturi pareigos ieškoti atsakovo telefonu ar kitokiais būdais, o atsakovas, gavęs procesinius dokumentus elektroniniu paštu ir žinodamas, kad toks įteikimas galimas tik jo sutikimu, privalėjo suprasti, jog tai yra dubliuojantis įteikimas ir kad procesiniai dokumentai jau įteikti kitokiu būdu bei informuoti teismą, kad procesinius dokumentus gavo elektroniniu paštu ir pranešti teismui, kad atsiliepimo pateikimo terminą skaičiuoja nuo šios datos, tačiau jis buvo pasyvus ir nereagavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas.
11. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.
12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teisėtumo ir pagrįstumo.
13. Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
14. Sprendimo už akių priėmimas yra viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), todėl sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-378/2021, 28 punktas).
15. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Pagal CPK 287 straipsnio 1 dalį, šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kitų privalomų CPK 287 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų, turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti; teismas turi teisę atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti anksčiau ir dėl kurių vėlesnio pateikimo bus vilkinamas bylos nagrinėjimas (CPK 287 straipsnio 3 dalis).
16. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį teismas, išnagrinėjęs pareiškimą, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje iš viso negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
17. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovas ieškiniu prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės 3 kambarių butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), priteisiant jį visą asmeninės nuosavybės teisėmis ieškovui, o iš ieškovo atsakovui priteisti 31 360 Eur kompensaciją, jos sumokėjimą atidedant iki 2 metų bei bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. kovo 12 d. sprendimu už akių ieškovo materialinį reikalavimą tenkino visiškai, t. y. atidalino ieškovui ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą ir iš atsakovo, nuosavybės priteisė ieškovui nuosavybėn 49/100 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atitinkamai už šį turtą atsakovo naudai iš ieškovo priteisė 31 360,00 Eur dydžio kompensaciją, kurios sumokėjimą atidėjo 6 mėnesiams nuo sprendimo už akių įsiteisėjimo ir priteisė iš atsakovo 2 414,17 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai. Atsakovas tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek ir atskirajame skunde nurodė, kad sutinka su tokiu nuosavybės atidalijimo būdu bei kompensacijos išmokėjimo atsakovui dydžiu, tačiau nesutinka su kompensacijos sumokėjimo 6 mėnesiams atidėjimo terminu, t. y. apeliantas iš esmės neginčijo materialinių ieškovo reikalavimų ir su jais sutiko. Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodo jokių aplinkybių bei neteikia jokių įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, Tuo tarpu procesinio pobūdžio aplinkybės, jog apeliantas nesutinka su išvestiniais iš pagrindinio ieškinio reikalavimo, t. y. sprendimo vykdymo atidėjimu, apeliacinės instancijos teismo vertintinos kaip nesudarančios pagrindo teigti, jog apelianto pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės bei pateikti įrodymai galėtų turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
18. Turėtina omenyje, kad apeliantas tiek pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek atskirąjį skundą iš esmės grindė aplinkybėmis, jog byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tam kelią užkertančių aplinkybių nenustatė, apelianto pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.
19. Atskiruoju skundu iš esmės keliamas klausimas dėl procesinių dokumentų įteikimo tinkamumo, kaip sąlygos priimti sprendimą už akių buvimo. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pripažįsta aplinkybę, jog teismo siųsti procesiniai dokumentai ieškinyje nurodytu atsakovo paskutinės žinomos gyvenamosios vietos adresu jam nebuvo įteikti, kad turėdamas duomenų apie atsakovo išvykimą į užsienio valstybę, o ieškinyje esant aktualiems atsakovo kontaktiniams duomenims (nurodytas tiek telefono numeris, tiek elektroninio pašto adresas), teismas nepagrįstai procesinius dokumentus siuntė atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Dėl to, apelianto nuomone, toks procesinių dokumentų įteikimo būdas šiuo atveju nelaikytinas tinkamu, kadangi apie vykstantį teismo procesą atsakovas faktiškai nebuvo informuotas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais.
20. CPK 117-132 straipsniuose yra įtvirtinta procesinių dokumentų įteikimo būdai ir tvarka, kuri yra skirta asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam (pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai) užtikrinti ir tai yra viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. CPK 117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pagrindiniai procesinių dokumentų įteikimo būdai. Konkretų procesinių dokumentų įteikimo būdą teismas privalo parinkti atsižvelgdamas į kiekvieną konkretų atvejį, konkrečias bylos aplinkybes, byloje susiklosčiusią situaciją. Procesinių dokumentų įteikimo tvarka nustatyta CPK 123 straipsnyje.
21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nepavykus atsakovui įteikti procesinių dokumentų jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai jam buvo įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. paliekant pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus jo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Pažymėtina, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas dėjo visas pastangas siekdamas įteikti procesinius dokumentus atsakovui. Teismas kelis kartus siuntė procesinius dokumentus paskutiniu žinomu atsakovo gyvenamosios vietos adresu, taip pat procesiniai dokumentai jam buvo siųsti ir ieškinyje nurodytu atsakovo elektroninio pašto adresu, tačiau duomenų, patvirtinančių apie procesinių dokumentų įteikimą atsakovui, byloje negauta. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs su procesinių dokumentų atsakovui įteikimu susijusius bylos duomenis konstatuoja, kad bylą iš esmės nagrinėjęs teismas dėjo visas pastangas, siekdamas atsakovui asmeniškai įteikti procesinius dokumentus, o nepavykus to padaryti, pagrįstai pasinaudojo kitais CPK įtvirtintais procesinių dokumentų įteikimo būdais.
22. Svarbia aplinkybe laikytina ir tai, kad kaip nurodo pats atsakovas, elektroniniu paštu 2024 m. kovo 4 d. jam siųsti procesiniai dokumentai buvo gauti tą pačią dieną. Nors atskiruoju skundu atsakovas teigia, kad jam nebuvo išaiškintos teismo neinformavimo apie elektroniniu paštu gautus duomenis pasekmės, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius atsakovo teiginius vertina kaip deklaratyvius ir nesudarančius pagrindo spręsti, jog apie vykstantį procesą atsakovas nebuvo tinkamai informuotas. Akcentuotina, kad išsiųstame pranešime buvo didžiosiomis raidėmis išskirtas reikalavimas patvirtinti apie laiško (procesinių dokumentų) gavimą, tačiau atsakovas pats nusprendė ignoruoti šį reikalavimą ir teismo apie dokumentų gavimą neinformuoti. Taigi darytina išvada, kad atsakovas sąmoningai pasirinko tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisakė savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei to pasėkoje su tuo susijusių savo teisių įgyvendinimo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, CPK nereglamentuoja ir neįtvirtina procesinių dokumentų įteikimo elektroniniu paštu. Šis būdas taikomas tik kaip papildomas įteikimo būdas. CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai ir veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis, tačiau atsakovas, pasirinkamas neinformuoti teismo apie procesinių dokumentų gavimą, pažeidė savo kaip proceso dalyvio pareigas bei pats sukūrė situaciją, kai teismui neliko nieko kito, kaip tik vadovautis CPK 123 straipsnio 3 dalimi ir pasinaudoti jame nustatytais procesinių dokumentų įteikimo būdais.
23. Įvertinęs nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovas ne tik buvo tinkamai informuotas apie vykstantį procesą, tačiau jam buvo sudarytos realios sąlygos tinkamai atsikirsti į pareikštą reikalavimą. Darytina išvada, kad anksčiau aptarti duomenys patvirtina, jog paties atsakovo pasyvumas byloje lėmė sprendimo už akių priėmimą, todėl spęstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
24. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas pateiktu pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo neginčija materialinio pobūdžio ieškinio reikalavimo, o ginčija tik procesinio pobūdžio reikalavimus, t. y. kompensacijos sumokėjimo atidėjimą ir bylinėjimosi išlaidų priteisimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovo reiškiamas prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo laikytinas procesinio pobūdžio reikalavimu ir sprendžiant klausimą dėl ieškinio patenkinimo apimties į tokio pobūdžio reikalavimų procesinį rezultatą nėra atsižvelgiama. Sprendimo vykdymo išdėstymas ir bylinėjimosi išlaidos yra išvestiniai iš pagrindinio materialinio teisinio reikalavimo civilinėje byloje ir jie yra procesinio teisinio pobūdžio reikalavimai (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-256-803/2020). Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, jog atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
25. Teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalies byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009). Todėl atsižvelgiant į tai, kad kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
26. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas susijusias su sprendimo už akių peržiūrėjimo instituto taikymu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.