- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-24
- Bylos Nr.
- e2S-58-940/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18086-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
- Pareiškėjas
- R. M., R. S.
- Kategorijos
- 3.2.6.12.3Sprendimo išaiškinimas
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2SP-39255-584/2025 pagal pareiškėjų R. M. ir R. S. prašymą dėl nutarties išaiškinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. M. ir R. S. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai R. M. ir R. S. kreipėsi į teismą, prašydami supaprastinto proceso tvarka patvirtinti jų sudarytą taikos sutartį, kuria pareiškėjai, be kita ko, susitarė, kad jiems atitenka po ½ dalį žemės sklypo ir ¼ dalį pastatų, esančių (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. spalio 21 d. nutartimi pareiškėjų R. M. ir R. S. prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo netenkino. Teismas, nustatęs, jog taikos sutartimi pareiškėjai siekia perleisti nekilnojamąjį turtą, o tokio sandorio tvirtinimas yra priskirtas notarų kompetencijai, atsižvelgęs į tai, jog šalys nepagrindė ir nenurodė jokių aplinkybių, trukdančių joms sudaryti notarinės formos nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, dovanojimo ar kt. sutartį, darė išvadą, kad šalys iš esmės taikos sutartimi siekia ne išspręsti kilusį ginčą ar užkirsti kelią jam kilti ateityje, o išvengti nekilnojamojo turto perleidimo sutarties tvirtinimo notarine tvarka. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. spalio 21 d.
Šalies argumentai
3. Pareiškėja R. M. 2025 m. spalio 29 d. teismui pateikė prašymą, kuriuo prašė išaiškinti 2025 m. spalio 21 d. teismo nutartį.
4. Nurodė, kad teismo išvados 2025 m. spalio 21 d. nutartyje padarytos formaliai, neišklausius šalių, vadovaujantis teismų praktika, kuri pasisako dėl turto, įgyto iki santuokos teisinio režimo, kuomet turto režimą galima nusistatyti pas notarą vedybine sutartimi.
5. Pažymėjo, jog pareiškėjai nėra sudarę santuokos, todėl teismas, nurodydamas, kad šalys turi kreiptis į notarą ir sudaryti notarinę sutartį, nenurodė šalims, kokia tai turėtų būti sutartis.
6. Tvirtino, kad R. M., 2021 m. vasario 18 d. perkant nekilnojamąjį turtą, sumokėjo pusę pinigų sumos. Šią aplinkybę patvirtino ir dabartinis turto savininkas R. S.. Tačiau teismas, nurodydamas, kad šalys turi tvirtinti pirkimo – pardavimo sandorį, siūlo antrą kartą pareiškėjai mokėti už turtą R. S.. Dovanojimo sandoris šiuo atveju taip pat negalimas, nes R. S. negali dovanoti turto, už kurį pareiškėja jau yra sumokėjusi.
7. Pažymėjo, kad teismas nutartyje paminėjo, jog pareiškėjai gali sudaryti pas notarą „kitą sutartį“, tačiau nenurodė, kokia tai sutartis turėtų būti. Pareiškėjai kreipėsi į notarus, tačiau jie taip pat nepasiūlė sandorio būdo pagal esamas faktines aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjams nėra aišku, kokią sutartį pas notarą jie turėtų sudaryti, kad ½ dalis nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), įregistruoto R. S. vardu, priklausytų pareiškėjai, kuri sumokėjo už ½ dalį šio turto.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. lapkričio 3 d. nutartimi pareiškėjų prašymo dėl 2025 m. spalio 21 d. nutarties išaiškinimo netenkino.
9. Įvertinęs, jog pareiškėjų prašyme išdėstyti argumentai, jų esmė – kontekstas patvirtina, kad prašymu siekiama išsiaiškinti ne aptariamos nutarties turinį, turinio neaiškumus, o suteikti pareiškėjams teisinę konsultaciją, teismas darė išvadą, jog pateiktas prašymas nesusijęs su teismo nutarties rezoliucinės dalies neaiškumais. Teismas vertino, jog 2025 m. spalio 21 d. nutarties rezoliucinės dalies turinys yra aiškus.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėja R. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2SP-39255-584/2025 ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymo dėl nutarties išaiškinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
11. Nurodo, kad teismas netinkamai taiko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas, reglamentuojančias taikos sutarties sudarymą, kuria užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje.
12. Apeliantės teigimu, teismas, atsisakydamas tvirtinti taikos sutartį, turi išspręsti klausimą iš esmės, tačiau nagrinėjamu atveju šio klausimo neišsprendė. Teismas, atsisakydamas tvirtinti taikos sutartį, nenurodė, kad jam reikalingi papildomi įrodymai, jog galėtų iš naujo svarstyti pareiškėjų prašymą, tokiu būdu užkirsdamas kelią pareiškėjams teikti papildomus įrodymus ir dar kartą kreiptis į teismą.
13. Pažymi, kad teismas, pasiūlydamas šalims išspręsti ginčą notariniu sandoriu, nenurodė koks tai turi būti sandoris, nes abu sandoriai, kuriuos įvardijo – tiek pirkimo – pardavimo, tiek dovanojimo šiuo atveju būtų apsimestiniai, kadangi pareiškėja atliko mokėjimą už turtą.
14. Apeliantės tvirtinimu, pareiškėjai neprašo teismo teisinės konsultacijos, nes, prieš kreipiantis į teismą, jie konsultavosi ir jiems buvo nurodyta, kad notarine tvarka sandoris šiuo atveju yra negalimas (išskyrus apsimestinį).
15. Atkreipia dėmesį, kad teismo nurodymas, jog pareiškėjai siekia išvengti nekilnojamojo turto perleidimo sutarties tvirtinimo notarine tvarka, tačiau nenurodant, koks tai turi būti notarinis sandoris, yra nekorektiškas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
17. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjų prašymas dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 21 d. nutarties išaiškinimo netenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi gali būti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Taigi teismas gali taikos sutartį patvirtinti (atsisakyti taikos sutartį tvirtinti) tiek byloje, kurioje sprendžiamas šalių ginčas, tiek ir tada, kai procesas teisme nepradėtas. Pastaruoju atveju dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą CPK XXXIX skyriuje (CPK 579–582 straipsniuose) nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Pažymėtina, kad kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo, kai civilinė byla dėl taikos sutartimi išspręstų klausimų teisme nėra iškelta, šalys neprivalo. Šalys tokią sutartį gali sudaryti, apsiribodamos vien paprasta rašytine sandorio forma (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 6.983 straipsnio 3 dalis), o prireikus dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys gali kreiptis ir į notarą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-248/2017).
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas supaprastinto proceso tvarka taikos sutartis tvirtina tik tokiais atvejais, kai materialinių teisinių santykių subjektai tarpusavio nuolaidų būdu ir esant jų suderintai valiai išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus, t. y. iš esmės tokios sutarties tvirtinimas teismine tvarka galimas tik esant ginčui ar galimybei jam kilti tarp materialinių teisinių santykių subjektų, o tais atvejais, kai nurodytos įstatyme aplinkybės neegzistuoja, teismas, nors ir vykdydamas apsauginę funkciją, negali pakeisti notaro, atliekančio jam įstatymo priskirtas funkcijas, tarp jų – notarinių sandorių tvirtinimą (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2, 26, 45 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-248/2017).
20. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami CPK XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka patvirtini jų sudarytą taikos sutartį, kuria pareiškėjai susitarė pasidalinti lygiomis dalimis vieno iš pareiškėjų vardu registruotą nekilnojamąjį turtą. Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, jog šalys iš esmės taikos sutartimi siekia ne išspręsti kilusį ginčą ar užkirsti kelią jam kilti ateityje, o išvengti nekilnojamojo turto perleidimo sutarties tvirtinimo notarine tvarka, pareiškėjų prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo netenkino. Pareiškėjai teismui pateikė prašymą išaiškinti šią teismo nutartį, nurodydami, kad teismas, atsisakydamas patvirtinti pareiškėjų taikos sutartį, nenurodė, kokią sutartį pareiškėjai, atsižvelgiant į tarp jų susidariusius teisinius santykius, turėtų sudaryti. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog nutarties rezoliucinės dalies turinys yra aiškus, pareiškėjų prašymo dėl nutarties išaiškinimo netenkino.
Žemesnės instancijos teismas
21. Apeliantė savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės grindžia tuo, jog: (1) teismas, siūlydamas šalims išspręsti ginčą notariniu sandoriu, nenurodė koks tai turi būti sandoris; (2) pareiškėjai neprašo teisinės konsultacijos, nes, prieš kreipiantis į teismą, jie konsultavosi ir jiems buvo nurodyta, kad notarine tvarka sandoris šiuo atveju yra negalimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 21 d. nutarties turtinį, neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.
22. CPK 278 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Aiškindamas ir taikydamas CPK 278 straipsnyje įtvirtintas teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nuostata, jog aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, jog aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista jo prasmė, be kita ko, prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais remiantis priimtas sprendimas, taip pat kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-611/2018; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-313/2019; 2021 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-356-684/2020).
23. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Kasacinio teismo konstatuota, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-131-781/2025; 2025 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-403/2025; kt.).
24. Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 4 punktas). Taigi, vadovaujantis CPK 278 straipsnio 1 dalimi, sprendimą (nutartį) priėmęs teismas turi teisę išaiškinti sprendimą (nutartį) tik tuo atveju, jeigu sprendimas (nutartis) yra neaiškus, pavyzdžiui, jo motyvai ar rezoliucinė dalis išdėstyti painiai, šalys nesupranta, kaip vykdyti sprendimą (nutartį), ir pan. Jeigu teismo sprendimas (nutartis) yra aiškus, jo aiškinti nėra pagrindo.
25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2025 m. spalio 21 d. nutartyje, atsisakydamas tvirtinti pareiškėjų sudarytą taikos sutartį, nurodė, jog, atsižvelgiant į tai, kad taikos sutartimi pareiškėjai siekia perleisti nekilnojamąjį turtą, tačiau nepagrindė ir nenurodė jokių aplinkybių, trukdančių joms sudaryti notarinės formos nekilnojamojo turto sutartį, todėl darė išvadą, kad šalys iš esmės taikos sutartimi siekia ne išspręsti kilusį ginčą ar užkirsti kelią jam kilti ateityje, o išvengti nekilnojamojo turto perleidimo sutarties tvirtinimo notarine tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 2025 m. spalio 21 d. nutarties motyvai ir jos rezoliucinė dalis yra aiški, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, jog teismo procesinio sprendimo motyvų negali būti daugiau, nei jų išdėstyta konstatuojamojoje dalyje, šis sprendimas (nutartis) negali būti pildomas naujais motyvais (nutarties 24 punktas).
26. Apibendrinant nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju neegzistuoja CPK 278 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos, suteikiančios teismui teisę aiškinti teismo procesinį sprendimą – teismo sprendimas (nutartis) turi būti neaiškus. Aiškaus teismo sprendimo išaiškinimas neatitiktų teismo sprendimo aiškinimo instituto paskirties (CPK 278 straipsnis).
27. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog, pasisakydamas dėl teisės į teismo nutarties, kuria supaprastinto proceso tvarka patvirtinama (atsisakoma tvirtinti) taikos sutartis, peržiūrėjimą apeliacine tvarka, kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad nutartys dėl taikos sutarčių kaip juridinių faktų tvirtinimo (atsisakymo tvirtinti) apeliacine tvarka neskundžiamos (CPK 582 straipsnio 11 dalis). Draudimas skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį paduodant atskirąjį skundą, tiesiogiai nustatytas atitinkamame CPK straipsnyje, vertintinas kaip lex specialis (lot. specialusis įstatymas) CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto atžvilgiu, todėl, esant tame straipsnyje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, taikytinas specialusis įstatymas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad CPK XXXIX skyriuje išvardytose bylose teismai vykdo apsaugines ar kontrolės funkcijas, nesusijusias su ginčų sprendimu. Nors taikos sutartimi išsprendžiamas esamas ar galimas kilti ginčas, dėl jo išsprendimo taikos sutartimi ir šios sutarties sąlygų šalių valia yra vienoda, kitaip tariant, ginčo dėl ginčo išsprendimo būdo ir sąlygų nėra. Todėl teismas jokio šalių ginčo iš esmės nesprendžia, taikos sutarties sąlygų savo nuožiūra nekeičia, o tik patvirtina ar atsisako tvirtinti pačių šalių suderintą ginčo išsprendimo variantą. Patvirtinus taikos sutartį yra patenkinamas šalių pareiškimas, todėl jos neturi suinteresuotumo apskųsti tokią teismo nutartį. Tuo tarpu kai teismas taikos sutartį tvirtinti atsisako, jos tvirtinimu suinteresuoti asmenys, pasikeitus aplinkybėms ar pašalinę priežastis, dėl kurių taikos sutartį tvirtinti buvo atsisakyta, gali iš naujo kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-823/2019).
28. Apeliantė atskirajame skunde, be kita ko, nurodo nesutikimo ir su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 21 d. nutartimi, kuria atsisakyta tvirtinti pareiškėjų taikos sutartį, argumentus, tačiau pažymėtina, jog šios bylos nagrinėjimo dalykas yra teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas dėl 2025 m. spalio 21 nutarties išaiškinimo, (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo klausimas. Be to, kaip nurodyta nutarties 27 punkte cituojamoje kasacinio teismo praktikoje, teismo nutartis, kuria supaprastinto proceso tvarka atsisakoma tvirtinti taikos sutartį, apeliacine tvarka yra neskundžiama, o jos tvirtinimu suinteresuoti asmenys, pasikeitus aplinkybėms ar pašalinę priežastis, dėl kurių taikos sutartį tvirtinti buvo atsisakyta, gali iš naujo kreiptis į teismą. Atsižvelgiant į tai, dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 21 d. nutarties nepagrįstumu ir neteisėtumu, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.
29. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi šios bylos klausimų sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).
30. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 3 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.