- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-20
- Bylos Nr.
- 2-119-516/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00787-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- A. G., D. G., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, O. C., R. Z., M. R., uždarajai akcinei bendrovei „Stora Enso Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „Savos girios“
- Ieškovas
- Kauno apygardos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, G. G., Alytaus miesto 2-ojo notarų biuro
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų A. G. ir D. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria patenkintas iš dalies atsakovų prašymas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, priimtos išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal ieškovo Kauno apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, A. G., D. G., O. C., R. Z., M. R., uždarajai akcinei bendrovei „Stora Enso Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „Savos girios“, tretiesiems asmenims Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, G. G., Alytaus miesto 2-ojo notarų biuro notarei R. J., Alytaus miesto 4-ojo notarų biuro notarei N. L., Alytaus miesto 1-ojo notarų biuro notarei R. M. dėl administracinių teisės aktų panaikinimo, pirkimo–pardavimo sutarčių, perdavimo–priėmimo akto, dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimu: 1) panaikino Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Alytaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2000 m. vasario 8 d. parengtą pažymą Nr. 911, Alytaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 11 d. patvirtintą išvadą Nr. 33-58-3887, Alytaus apskrities viršininko 2001 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. 33-15100 ir tos pačios dienos įsakymo Nr. 33-1282 VIII dalies 23 punktą; 2) pripažino negaliojančia nuosavybės teisių atkūrimo perleidimo 2000 m. vasario 14 d. sutartį, registro Nr. 1217, žemės sklypo pirkimo–pardavimo 2004 m. liepos 2 d. sutartį Nr. 9761 ir tos pačios dienos perdavimo–priėmimo aktą Nr. 9762, dovanojimo 2011 m. kovo 7 d. sutartį Nr. 733; 3) taikė restituciją ir priteisė iš atsakovo D. G. valstybei žemės sklypų vertę piniginiu ekvivalentu 57 924 Eur (200 000 Lt), kuriuos jis gavo už neteisėtai nuosavybėn gautus žemės sklypus; taikė restituciją ir priteisė iš atsakovės A. G. valstybei žemės sklypo vertę piniginiu ekvivalentu 7 240,50 Eur (25 000 Lt), kuriuos ji gavo už neteisėtai nuosavybėn gautą žemės sklypą; 4) priteisė atsakovei UAB „Stora Enso Lietuva“ 2 102,64 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atlyginant jas iš Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai skirtų biudžeto lėšų, priteisė valstybei iš atsakovų O. C., A. G. ir D. G. po 67,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; 5) kitą ieškinio dalį atmetė.
2. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimą paliko iš esmės nepakeistą: 1) patikslino Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl šiuo sprendimu valstybei priteistų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nurodant, kad iš atsakovų O. C., A. G. ir D. G. priteisiama po 26,25 Eur valstybei; 2) taikė sprendimo įvykdymo atgręžimą – grąžino iš valstybės nuosavybės atsakovės O. C. nuosavybėn žemės sklypus; panaikino Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
3. Atsakovas D. G. pateikė prašymą išdėstyti Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimu priteistos 57 924 Eur sumos valstybei mokėjimą 96 mėnesių (8 metų) laikotarpiui tokia tvarka: leisti įsiskolinimą mokėti lygiomis dalimis kas mėnesį po 603,38 Eur, 95 mėnesius, o 96 mėnesį – 602,90 Eur. Prašymas grindžiamas sunkia atsakovo materialine padėtimi – visos teismo sprendimu priteistos sumos jis iš karto sumokėti valstybei neturi galimybių. Neišdėsčius Kauno apygardos teismo sprendimo, atsakovas svarstytų galimybę dėl fizinio asmens bankroto bylos iniciavimo.
4. Atsakovė A. G. pateikė prašymą išdėstyti Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimu priteistos 7 240,50 Eur sumos valstybei mokėjimą 36 mėnesių (3 metų) laikotarpiui tokia tvarka: leisti įsiskolinimą mokėti lygiomis dalimis kas mėnesį po 201,13 Eur, 35 mėnesius, 36 mėnesį – 200,95 Eur. Prašymas grindžiamas sunkia atsakovės materialine padėtimi – visos teismo sprendimu priteistos sumos ji iš karto sumokėti valstybei neturi galimybių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartimi prašymus išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą patenkino iš dalies: Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimu iš atsakovės A. G. valstybės naudai priteistos 7 240,50 Eur sumos mokėjimą išdėstė dvylikai mėnesių, įmokas mokant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos vienuolika mėnesių po 603 Eur, o dvyliktą mėnesį sumokant 607,50 Eur sumą; Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimu iš atsakovo D. G. valstybės naudai priteistos 57 924,00 Eur sumos mokėjimą išdėstė trisdešimt šešių mėnesių (trejų metų) laikotarpiui, įmokas mokant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kiekvieną mėnesį po 1 609 Eur.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sprendimo vykdymo išdėstymas atsakovui D. G. 96 mėnesių laikotarpiui, o atsakovei A. G. 36 mėnesių laikotarpiui, pažeistų valstybės, kaip kreditorės, teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumo ir protingos pusiausvyros principus. Teismas atsižvelgė į tai, kad nerealizavus atsakovės nuosavybės teise valdomo turto ir gaunamų pajamų atsakovams šiuo metu nepakanka, jog būtų galima įvykdyti Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimą iš karto. Teismas kritiškai vertino atsakovų argumentus dėl už pirkimo–pardavimo sandoriais parduotus sklypus gautų daugiau nei 50 000 Eur lėšų panaudojimo. Atsakovai į bylą nepateikė jokių įrodymų ir apie tai, kad per laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki šios nutarties priėmimo dienos (per daugiau nei du metus) būtų sumokėję nors dalį įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistos sumos. Priešingai, atsakovai dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo kreipėsi tik po to, kai buvo išduotas vykdomasis raštas dėl priteistų sumų išieškojimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
7. Atsakovai A. G. ir D. G. atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį pakeisti ir atsakovų prašymus patenkinti visiškai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Atsakovams neužteks gaunamų ir per artimiausius metus planuojamų gauti pajamų, kad jie galėtų įvykdyti Kauno apygardos teismo 2019 rugsėjo 25 d. nutartį. A. G. yra neįgali ir jai nustatytas 55 proc. darbingumo lygis; ji turi ir kitų kreditorių. D. G. šiuo metu ieško darbo, tačiau abejotina, ar yra realu gauti tokį atlyginimą, iš kurio būtų galima kiekvieną mėnesį mokėti po 1 609 Eur sumą.
7.2. Atsakovai pateikė teismui duomenis, kad pinigus, gautus pagal pirkimo–pardavimo sutartis, jau seniai išleido.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į atsakovų atskirąjį skundą ieškovas prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Patenkinęs prašymą iš dalies teismas ir taip reikšmingai palengvino atsakovų padėtį.
8.2. Atsakovai iki šiol neįdėjo jokių pastangų įvykdyti teismo sprendimą.
8.3. Atsakovė A. G. gyvena su sutuoktiniu, todėl vertinti tik jos pajamas nėra pagrįsta.
9. Atsiliepime į atsakovų atskirąjį skundą atsakovė UAB „Savos girios“ prašo spręsti teismo nuožiūra.
10. Atsiliepime į atsakovų atskirąjį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Teismas reikšmingai palengvino atsakovų padėtį. Patenkinus prašymą visiškai, būtų pažeisti valstybės interesai.
10.2. Atsakovai nepateikė konkrečių duomenų, kur buvo panaudotos už žemės sklypus gautos piniginės lėšos.
10.3. Atsakovės A. G. sutuoktinis ir atsakovo D. G. tėvas turi žemės sklypų, kurie gali būti panaudoti siekiant įvykdyti teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
12. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies patenkinti atsakovų prašymai dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
13. CPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
14. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra Civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011 ir kt.).
15. CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Nustačius, kad atsakovo dabartinė finansinė padėtis leidžia įvykdyti visą sprendimą iš karto arba paaiškėjus, kad dabartinė atsakovo padėtis yra bloga bei ateityje ji nepagerės, teismas netenkina atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011 ir kt.).
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, nagrinėjamu atveju dėl toliau nurodomų priežasčių neturi pagrindo sutikti su apeliantų A. G. ir D. G. atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas turėjo patenkinti jų prašymus išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą visiškai.
17. Apeliantai pateikė tik deklaratyvius duomenis apie jų galimybes įvykdyti teismo sprendimą ir jų perspektyvas. Kaip minėta, jeigu apeliantai apskritai nėra pajėgūs įvykdyti teismo sprendimą, tuomet sprendimo įvykdymo išdėstymas apskritai nėra galimas. Šiuo atveju atsakovai po sprendimo įsiteisėjimo nerodė jokios iniciatyvos įvykdyti bent dalį teismo sprendimo, nors, kaip teisingai akcentuojama atsiliepimuose į atskirąjį skundą, ginčas prasidėjo dar 2011 metais, teismo sprendimas įsiteisėjo 2017 m. balandžio 19 d., o prašymai dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo buvo pateikti tik 2019 m. liepos 18 d. Taigi apeliantai akivaizdžiai nedėjo jokių pastangų įvykdyti teismo sprendimą ar jo dalį geruoju.
18. Apeliantai skunde tik abstrakčiai nurodė manantys, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimo įvykdymo išdėstymas yra nepriimtinas. Nė vienas iš apeliantų nepateikė jokių įrodymų ir įtikinamų argumentų, patvirtinančių, kad jų turtinės padėties ateityje gerėjimo tikimybė (perspektyva) bus tokia, jog jų prašomas teismo sprendimo vykdymo išdėstymas geriau išlaikys išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą ir bus tiek skolininkams, tiek kreditoriui priimtinesnis (CPK 178 straipsnis). Akivaizdu, kad anksčiau nurodytų faktinių bylos aplinkybių kontekste vien tik deklaratyvių apeliantų teiginių pagrindu išdėsčius jau daugiau kaip 7 metus trukusio teisinio proceso rezultatą dar atitinkamai 3 ir 8 metams nebūtų išlaikyta šalių interesų pusiausvyra, būtų pažeisti teisėti išieškotojos lūkesčiai ir sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principai (CK 1.5 straipsnis).
19. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantų prašymą patenkino tik iš dalies. Apeliantų atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl šis skundas atmetamas, o nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.