- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-13
- Bylos Nr.
- e2A-1112-803/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00576-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Andrius Verikas, Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- R. P.
- Kategorijos
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Andriaus Veriko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui R. P. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė: 1) nutraukti 2023 m. spalio 15 d. su atsakovu sudarytą automobilio MICROCAR M.GO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį; 2) taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovei 2 700 Eur, sumokėtus už automobilį, o ieškovę įpareigoti grąžinti atsakovui automobilį MICROCAR M.GO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); 3) priteisti ieškovei iš atsakovo 363,00 Eur nuostolių atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 700 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu 2023 m. spalio 15 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – sutartis), pagal kurią įsigijo iš atsakovo automobilį MICROCAR M.GO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis). Ieškovė automobilį pirko sūnui. Automobilį pirko pagal skelbimą. Nuvyko pas atsakovą ir apžiūrėjo automobilį, trūkumų nepastebėjo, todėl pasirašė sutartį, sumokėjo pinigus ir išvažiavo su automobiliu. Sutartyje buvo nurodyta, kad automobilis turi trūkumų. Skelbime buvo nurodyta, kad automobilio kaina 3 400 Eur. Dėl kainos ieškovė derėjosi su atsakovo sūnumi ir susitarė dėl 2 700 Eur kainos. Kartu su ieškove buvo jos sūnus, draugas, taksi vairuotojas ir atsakovo sūnus. Automobilio techninė apžiūra galiojo.
3. Po įsigijimo, per savaitę automobilis buvo sugedęs du kartus. Automobiliu buvo nuvažiuota tik 80 kilometrų. Pirmą kartu išsinėrė pusašis, antrą kartą generatoriaus diržas nutrūko. Ieškovė paskambino atsakovui ir prašė nutraukti sutartį, nes automobilis nevažiuoja. Tačiau atsakovas nesutiko. Ieškovė pristatė automobilį meistrui, kuris nustatė, kad automobilis negali būti eksploatuojamas, vietoje tarpinių užtepta hermetiku, elektronika neveikia, visą variklį reikia perrinkti. Automobilis buvo pagamintas 2010 metų rugsėjo 15 d., taip nurodyta technikiniame pase. Kai išsinėrė automobilio pusašis, ieškovės sūnus pats jį suremontavo.
Atsiliepimas
4. Atsakovas nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad su ieškove derėjosi jo sūnus. Atsakovas ieškovės pretenziją gavo 2023 metų lapkričio 9 d., parašė atsiliepimą į pretenziją. Atsakovo sūnus buvo nurodęs, kad automobilis turi trūkumų, kad variklis su trūkumais, todėl buvo žymiai sumažinta pardavimo kaina. Automobilis buvo patikrintas, juo buvo važiuota. Ieškovė puikiai žinojo, kad automobilis yra su trūkumais. Pateiktame 2024 m. sausio 23 d. defektavimo akte nurodyti variklio gedimai, nurodyta suma, tačiau nėra darbų sąrašo, jų kainos, nenurodytas detalių poreikis, nėra jų kainos. Nurodyta suma nepagrįsta. Atsakovas elgėsi sąžiningai, nuleido kainą, deklaravo, kad variklis turi trūkumų. Atsakovas nėra specialistas, nežino, kas buvo variklio viduje. Tačiau atsakovas jam žinomus trūkumus nurodė. Atsakovas nebuvo informuotas apie daromą automobilio apžiūrą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės A. P. atsakovui R. P. 5 500 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
6. Teismas nustatė, kad atsakovas pardavė, o ieškovė nupirko automobilį, kuris turi trūkumų, t. y. atsakovas konkrečiai nurodė tas aplinkybes, kurias žinojo, kad automobilis turi variklio trūkumų. Pagal CK 6.328 straipsnio 1 dalį, jeigu šalys nesusitarė kitaip, pirkėjas nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar nuo ofertos pateikimo turi teisę prieš mokėdamas ar prieš priimdamas daiktus juos patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Ieškovė jai priimtinu būdu apžiūrėjo automobilį ir jį patikrino, jokių reikalavimų papildomai patikrai, pavyzdžiui, specializuotame autoservise, nekėlė. Pardavimo metu automobilis atitiko įprastus reikalavimus, buvo tinkamas eksploatuoti.
7. Ieškovė turėjo įvertinti objektyvius veiksnius, kad perka naudotą automobilį iš neprofesionalaus pardavėjo, todėl turi būti atidesnė ir rūpestingesnė. Ieškovė, neturėdama specialių žinių ar įrangos, elgdamasi apdairiai, rūpestingai ir protingai, turėjo pasinaudoti teise patikrinti automobilio techninę būklę autoservise (CK 6.328 straipsnio 1 dalis). Ieškinyje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas būtų trukdęs ieškovei patikrinti automobilį. Ieškovė, atsisakiusi galimybės profesionaliai ir visapusiškai įsitikinti automobilio technine būkle, prisiėmė dalį rizikos, kad perkamas naudotas automobilis gali turėti trūkumų. Atsakovas, būdamas ne profesionalus transporto priemonių pardavėjas, nurodė jam žinomus žymius trūkumus, tokius kaip variklio trūkumas.
8. Automobilių „MICROCAR M.GO“ rinkos vertė yra nuo 3 500 Eur iki 4 000 Eur. Atsakovas skelbime buvo nurodęs 3 400 Eur automobilio kainą. Atsakovas pardavimo metu nurodė, kokius automobilio trūkumus žino, ir sutiko sumažinti kainą iki 2 700 Eur tik dėl to, kad ieškovė galėtų suremontuoti automobilio variklį ar kitus su šiuo gedimu susijusius trūkumus. Žymus kainos sumažinimas leidžia daryti išvadą apie pardavėjo sąžiningumą, t. y. jis nurodė tuos automobilio trūkumus, kurios žinojo sutarties sudarymo momentu. Ieškovės pateiktame 2024 m. sausio 23 d. defektavimo akte nurodyta, kad automobilis turi variklio trūkumų. Šias aplinkybes atsakovas ne tik deklaravo žodžiu prieš pasirašant sutartį, bet tai nurodė ir sutartyje.
9. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri taikoma abiem civilinių teisinių santykių šalims. Kadangi sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. Objektyvioji sąžiningumo pusė yra susijusi su protingo, teisingo, apdairaus, sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens etalonu – bonus pater familias. Tai reiškia, kad sąžiningas žmogus turi veikti kaip etalonas. Subjektyvioji sąžiningumo pusė reiškia, kad asmens elgesį reikia vertinti ne tik pagal minėtą etaloną, bet ir pagal konkretaus asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje.
10. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo laikyti nesąžiningu ieškovės atžvilgiu negalima, nes ieškovė tiek sandorio sudarymo momentu buvo neapdairi, tiek jos veiksmai po sandorio sudarymo yra neatitinkantys sąžiningo žmogaus standarto. Atsakovas, parduodamas automobilį, aiškiai ir nedviprasmiškai deklaravo tai, kad automobilis turi trūkumų. Atsakovas sutartyje nurodė, kad automobilis parduodamas be įsipareigojimų ir garantijų, variklis turi trūkumų. Atsakovas atskleidė, kad automobilis turi trūkumų ir atskleidė, kad automobilio būklė nėra gera. Atskleidė, kad automobilio variklis taip pat yra netvarkingas. Šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino liudytojas E. P..
11. Nurodytas aplinkybes ieškovės žinojo ir iki sutarties sudarymo ir sutarties sudarymo metu. Šį faktą ieškovė pripažino teismo posėdyje. Dėl to teismas padarė išvadą, kad ieškovė, prieš sudarydama sutartį, įvertino tai ir laisva valia ją sudarė. Atsakovas automobilį pardavė už žymiai mažesnę kainą nei tuometinė techniškai tvarkingos analogiškos transporto priemonės rinkos vertė. Šis faktas leidžia daryti išvadą, kad daiktas buvo parduotas su trūkumais, dėl kurių buvo padaryta 700 Eur nuolaida. Ieškovė 2023 m. lapkričio 9 d. pateikdama pretenziją atsakovui dėl įsigyto automobilio nenurodė, kad automobilis turi variklio trūkumų. Pretenzijoje buvo nurodyta, kad automobilis turi greičių dėžės gedimus. Vėliau defektavimo akte, ieškinyje ir teismo posėdyje ieškovė nurodė variklio trūkumus. Proceso metu ieškovės pozicija buvo netolygi ir nenuosekli. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo veiksmuose nėra civilinės atsakomybės taikymo sąlygų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Ieškovė A. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Teismo posėdyje specialistas J. Š., surašęs defektavimo aktus, patvirtino juose nurodytas išvadas. Tuo tarpu teismas šias išvadas visiškai ignoravo, konstatuodamas, kad ieškovė pati kalta dėl to, jog įsigijo tokios būklės automobilį, nepatikrinusi jo būklės pirkimo metu. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad automobilio trūkumai egzistavo jo perdavimo metu, tačiau buvo paslėpti ir išryškėjo tik daiktą pradėjus naudoti. Atsakovas teismo posėdyje iš esmės patvirtino, kad automobilio defektai, nustatyti UAB „Alytaus VRC“, galėjo būti ir jų neginčijo, tačiau gynėsi, teigdamas, jog sutartyje nurodė sąlygą, kad automobilio variklis turi trūkumų ir automobilis parduodamas be garantijų.
12.2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad negalima pripažinti atsakovo nesąžiningu, nes ieškovė sandorio sudarymo metu ir po jo buvo neapdairi, nes atsakovas aiškiai ir nedviprasmiškai deklaravo, kad transporto priemonė turi trūkumų ir sutartyje nurodė, jog automobilis parduodamas be įsipareigojimų ir garantijų. Ši teismo išvada prieštarauja suformuotai teismų praktikai. CK 6.317 straipsnyje įtvirtinta garantija pagal įstatymą – esminė pardavėjo pareiga pirkimo–pardavimo santykiuose, galiojanti visais atvejais nepriklausomai nuo to, ar šalys ją įvardijo sutarties sąlygose.
12.3. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad: 1) pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus; 2) sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to; 3) turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).
12.4. Teismo išvados neatitinka ieškovės pateiktų įrodymų, kad automobilis buvo apžiūrėtas ir nupirktas atsakovo namų valdoje, taip sudarant patikimo pardavėjo įspūdį. Ieškovė pagal bendrą supratimą, kiek leido aplinkybės, apžiūrėjo automobilį vietoje, jos sūnus nuvažiavo automobiliu trumpą atstumą, nepastebėdamas jokių esminių trūkumų. Dėl to ieškovė nutarė pirkti automobilį. Vėliau, paaiškėjus, kad automobilis yra techniškai netvarkingas, ieškovė pradėjo reikšti atsakovui pretenzijas dėl sutarties nutraukimo. Analogiškose bylose teismų praktikoje pardavėjas negali gintis vien tuo, kad pardavimo sutartyje abstrakčiai nurodė, jog variklis turi trūkumų. Kilus ginčui dėl naudoto daikto kokybės, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui.
12.5. CK 1.5 straipsnio 1 dalyje, CK 6.163 straipsnio 1 ir 4 dalyse, CK 6.163 straipsnio 4 dalyje, CK 6.158 straipsnio 1 dalyje, įtvirtintas sąžiningumo principas šalis įpareigoja elgtis sąžiningai tiek ikisutartinių, tiek ir sutartinių santykių metu. Atsakovas buvo nesąžiningas, tinkamai neatskleidė ieškovei reikšmingos informacijos, turinčios esminės reikšmės sutarčiai sudaryti, t. y. nenurodė konkrečių automobilio defektų. Teismas priėmė iš esmės siurprizinį (bylos šaliai netikėtą) sprendimą, nes atsakovas iš esmės automobilio trūkumų fakto neneigė ir byloje neįrodinėjo, kad jų nebuvo daikto perdavimo ieškovei metu. Tačiau teismas konstatavo, kad atsakovo veiksmuose nėra civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, o ieškovė neįrodė savo ieškinio reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo. Draudimas teismui priimti siurprizinį sprendimą ne kartą akcentuotas kasacinio teismo praktikoje. Atsakovas iš esmės neneigė, kad automobilis galėjo turėti trūkumų, kuriuos nustatė UAB „Alytaus VRC“, tačiau atsakovas teigė, kad nežinojo šių trūkumų, o ieškovė turi pati prisiimti riziką, nes pirko naudotą automobilį, nepatikrinusi jo servise.
12.6. Teismas privalėjo atsižvelgti ir į atsakovo nesąžiningus veiksmus. Akivaizdu, kad atsakovas žinojo apie konkrečius automobilio trūkumus, tačiau jų sąmoningai ieškovei neatskleidė. Pardavėjo elgesys, įrašant į sutartį formuluotę dėl automobilio kokybės, leidžia daryti išvadą, kad atsakovas turėjo tikslą nuslėpti automobilio trūkumus. Teismas šios aplinkybės visiškai nevertino, nors pats ją konstatavo. Tokia sutarties sąlyga yra nesąžininga. Atsakovas iš esmės siekė panaikinti savo, kaip pardavėjo atsakomybę, garantuoti parduodamo daikto kokybę, todėl tokia sąlyga prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 6.317 straipsniui, CK 6.327 straipsnio 3 daliai, CK 6.333 straipsniui) ir yra negaliojanti nuo jos sudarymo momento.
12.7. Nei įstatyme, nei sutartyje nėra nustatyta privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą patikrinti perkamo daikto kokybę. Taigi, materialiosios teisės normos ir kasacinio teismo praktika patvirtina, kad būtent pardavėjas (atsakovas) privalo garantuoti automobilio kokybę ir atsako už bet kokius jo neatitikimus, jei šie buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui (ieškovei) momentu. Aplinkybė, kad ieškovė nepasinaudojo savo teise patikrinti perkamo automobilio kokybės automobilių servise, nepanaikina atsakovo atsakomybės už parduoto naudoto daikto kokybę. Ieškovė leistinais įrodymais yra įrodžiusi, kad automobilis yra netinkamas naudoti pagal paskirtį ir yra nesaugus. Ieškovės pareiga elgtis rūpestingai (patikrinti perkamą daiktą) negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti daikto kokybę, todėl neeliminuoja pardavėjo atsakomybės.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas R. P. nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
13.1. Ieškovė nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Atsakovas sandorio sudarymo metu atskleidė visas aplinkybes ir defektus, susijusius su automobiliu. Atsakovas aiškiai nurodė trūkumus – variklio defektą. Ieškovė, būdama atidi ir abejodama automobilio būkle, privalėjo imtis veiksmų ir ją vertinti. Be to, automobilio kaina buvo žymiai mažesnė nei jo rinkos vertė. Šios aplinkybės patvirtina, kad automobilis buvo su defektais, kuriuos sutartyje atsakovas atskleidė. Taigi ieškovė turėjo imtis priemonių, kad įsitikintu, ar sudaroma sutartis atitinka lūkesčius. Ieškovė šias aplinkybes įvertino, sudarė sandorį, o paskui dėl nepaaiškinamų priežasčių apsigalvojo ir ieškiniu siekia panaikinti atsakomybę dėl galimų automobilio taisymo išlaidų.
13.2. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė keitė savo argumentus, iš pradžių nurodė vienus trūkumus, vėliau – kitus. Dėl to teismas tinkamai įvertino atsakovės elgesį. Teismas tinkamai taikė teisės normas nagrinėjamoje byloje. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad teismas priėmė siurprizinį sprendimą, nes atsakovas iš esmės automobilio trūkumų fakto neneigė ir byloje neįrodinėjo, kad jų nebuvo daikto perdavimo ieškovei metu. Aplinkybė, kad teismas priėmė ieškovei nepalankų sprendimą, nereiškia, kad toks sprendimas yra siurprizinis. Teismas tinkamai įvertinto bylos aplinkybes ir konstatavo, kad nėra visų būtinų sąlygų taikyti atsakovui civilinę atsakomybę.
Atsiliepimas
13.3. Atsakovas negalėjo neigti automobilio defektų, nes jie buvo nurodytos sutartyje. Taip pat atitinkamai buvo numatyta mažesnė automobilio kaina. Ieškovė, pirkdama automobilį, tai suprato. Tačiau nebuvo tokių trūkumų, kuriuos ieškovė nurodo apeliaciniame skunde. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovas buvo nesąžiningas, nes jis žinojo apie trūkumus. Aplinkybė, kad sutartyje nurodyti automobilio trūkumai, negali būti laikoma vienos šalies nesąžiningais veiksmais. Ieškovė neįrodė, kad atsakovas žinojo apie kitus automobilio trūkumus. Atsakovas aiškiai ir nedviprasmiškai pateikė ieškovei informaciją, kad automobilis yra techniškai netvarkingas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
14. Apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl pardavėjo atsakomybės už parduotą netinkamos kokybės transporto priemonę, pirkėjo teisės reikalauti grąžinti sumokėtą už automobilį kainą ir atsisakyti pirkimo–pardavimo sutarties.
15. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė su atsakovu 2023 m. spalio 15 d. sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė iš atsakovo už 2 700 Eur įsigijo automobilį MICROCAR M.GO (el.b., failas 1, l. 8-9). Sutartyje atsakovas prie informacijos apie įvykius ir trūkumus nurodė, kad automobilis parduodamas be įsipareigojimų ir garantijų, variklis turi trūkumų. Ieškovė 2023 m. lapkričio 9 d. pateikė atsakovui pretenziją, kurioje nurodė, kad po automobilio įsigijimo paaiškėjo, jog dėl savo gedimų pobūdžio jis yra netinkamas eksploatacijai (sugedusi greičių dėžė), todėl prašė atsakovo grąžinti 2 700 Eur ir pasiimti automobilį (el.b., failas 1, l. 77).
16. UAB „Alytaus VRC“ 2024 m. sausio 23 d. defektavimo akto išvadoje nurodė, kad automobilio eksploatacija negalima, reikia kapitalinio variklio remonto, pakeisti pažeistas išorines dalis, automobilio remonto kaina – 7 138 Eur (el.b., failas 1, l. 10; 30). Dėl to ieškovė pateikė teismui ieškinį, reikalaudama nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją, įpareigojant atsakovą grąžinti ieškovei 2 700 Eur, o ieškovę – grąžinti atsakovui automobilį. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė.
Dėl siurprizinio teismo sprendimo
17. Draudimas teismui priimti siurprizinį, t. y. bylos šaliai netikėtą, sprendimą ne kartą akcentuotas kasacinio teismo praktikoje ir, be kita ko, siejamas su Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnyje įtvirtintos teisės į teisingą teismą. Pagal Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą teisingo bylos nagrinėjimo koncepciją šalys turi teisę į rungtynišką procesą, reiškiančią, kad jos privalo turėti galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus siekiant paveikti teismo sprendimą, todėl Konvencijos 6 straipsnio požiūriu gali kilti Konvencijoje įtvirtintų teisių pažeidimo pavojus, kai teismai, nagrinėdami bylas, priima siurprizinius sprendimus tiek įrodymų tyrimo ir vertinimo, tiek teisės taikymo aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017).
18. Sprendžiant, ar teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas siurpriziniu, esminę reikšmę turi aplinkybė, ar byloje dalyvaujantis asmuo buvo tinkamai informuotas apie argumentus ir įrodymus, kuriais teismas rėmėsi priimdamas procesinį sprendimą, ir turėjo galimybę į šiuos argumentus ir (ar) įrodymus atsikirsti, pateikdamas dėl jų savo poziciją. Teismo procesinis sprendimas (ar jo dalis) gali būti pripažįstamas siurpriziniu, jei jis grindžiamas argumentais ir įrodymais (taip pat ir surinktais teismo iniciatyva), apie kuriuos ginčo šaliai nebuvo žinoma ir ji neturėjo galimybės dėl jų pasisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-823/2021, 37 punktas; 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-823/2022, 45 punktas), taip pat jei byloje dalyvaujantys asmenys pagal konkrečios bylos procesines aplinkybes negalėjo pagrįstai tikėtis, kad bylą nagrinėjęs teismas imsis spręsti tam tikrą klausimą ir dėl to jų galimybė teikti teismui savo paaiškinimus šiuo klausimu buvo suvaržyta (žr. mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-823/2020 34 punktą).
19. Vien tai, kad teismo procesinis sprendimas priimtas byloje dalyvaujančiam asmeniui nepareiškus savo pozicijos tam tikru bylos klausimu, savaime nesudaro pagrindo teigti, jog proceso teisės normos buvo pažeistos, o teismo priimtas procesinis sprendimas yra siurprizinis. Siurprizinio sprendimo sąvoka siejama su tam tikru procesinio netikėtumo aspektu, todėl tais atvejais, kai argumentai ar įrodymai, kuriais teismas rėmėsi priimdamas procesinį sprendimą, bylos šaliai buvo (ar turėjo būti) žinomi, teismo sprendimą pripažinti siurpriziniu nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad rungimosi principas ir byloje dalyvaujančių asmenų teisė būti išklausytiems neatsiejami nuo CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos jų pareigos domėtis ir rūpintis bylos eiga, t. y. rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Taigi, sprendžiant, ar byloje dalyvaujančio asmens teisė teikti paaiškinimus tam tikrais bylos klausimais nebuvo nepagrįstai suvaržyta, turi būti atsižvelgta ir į tai, ar šis asmuo tinkamai vykdė jam proceso įstatymais nustatytas pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2024).
20. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė ieškinyje savo reikalavimą reiškė pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą, t. y. įrodinėjo aplinkybes, kad parduotas automobilis neatitinka kokybės reikalavimų, šių neatitikimų atsakovas nenurodė sutarties sudarymo metu, todėl prašė grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties (el.b., failas 1, l. 1-3). Būtent šią teisės normą ir su jos taikymu susijusias faktines bylos aplinkybes ir analizavo pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje, taip pat ir ieškovės ieškinys buvo atmestas, teismui nurodant argumentus, kad ieškovė neįrodė CK 6.334 straipsnyje nustatytų pardavėjo (atsakovo) civilinės atsakomybės taikymo sąlygų.
21. Atsakovas tinkamai vykdė savo procesines pareigas ir laiku pateikė atsiliepimą į ieškinį. Šiame atsiliepime atsakovas su ieškovės reikalavimu nesutiko, nurodydamas argumentus, kad atsakovas nėra profesionalus pardavėjas, sandorio sudarymo metu atsakovas buvo sąžiningas, atskleidė ieškovei visus jam žinomus automobilio trūkumus, nurodė, kad variklis turi trūkumus, atitinkamai sumažino automobilio kainą tam, kad ieškovė galėtų jį suremontuoti, tuo tarpu pati ieškovė, žinodama apie automobilio trūkumus, nereikalavo jo patikrinti specializuotame autoservise, todėl prisiėmė dalį rizikos, kad automobilis gali turėti trūkumų, o ieškinyje pateiktas automobilio defektavimo aktas kaip tik ir patvirtina aplinkybę, jog automobilis turi variklio trūkumų (el.b., failas 1, l. 20-22).
22. Ieškovei buvo sudarytos sąlygos susipažinti su atsakovo atsiliepimo turiniu, ji taip pat turėjo galimybę teikti teismui papildomus duomenis, galinčius paneigti atsakovo atsiliepime nurodytus atsikirtimus, taip pat paskirtuose teismo posėdžiuose nurodyti savo argumentus, paneigiančius atsakovo atsiliepimo motyvus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu faktiškai sutiko ir pritarė atsakovo atsiliepime nurodytiems argumentams, susijusiems su atsakovo sąžiningumu ir tinkamu automobilio trūkumų atskleidimu ieškovei. Nei vienas iš teismo sprendime cituotų teisės normų, teismų praktikos ir argumentų nebuvo naujas ir nesusijęs su ieškovės ir atsakovo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir taikytinomis teisės normomis. Pripažintina, kad ieškovė nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas jai buvo siurprizinis.
Dėl atsakovo nesąžiningumo ir esminio sutarties pažeidimo
23. Pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Pagal šio straipsnio 2 dalį įstatymai ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs.
24. Pagal CK 6.431¹ straipsnį motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo–pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
25. Pirkėjas, įsigijęs daiktą, neatitinkantį jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytą pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).
26. Vienas iš netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisių gynimo būdų įtvirtintas CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuriame nustatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal šią įstatymo nuostatą joje nurodytu būdu pirkėjas savo teises gali ginti (nutraukti sutartį) tada, kai daikto trūkumai yra tokie reikšmingi (esminiai), kad nupirktas daiktas negali būti naudojamas pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2009).
27. Šis pirkėjo teisių gynimo būdas yra išimtinis, todėl jam taikyti turi būti nustatytas pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas. Pagal kasacinio teismo išiaiškinimą, ar sutarties pažeidimas dėl perduoto daikto neatitikties kokybės reikalavimams yra esminis, turi būti sprendžiama pagal šalių sudarytoje sutartyje arba CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus. Pirkėjui pasirinkus šį savo teisių gynybos būdą, pardavėjas turi įrodyti, kad sutarties pažeidimas yra neesminis ir todėl kita šalis neturi teisės jos atsisakyti. Sutarties nutraukimas pagal tarptautinės sutarčių teisės favor contractus (sutarties naudai) principą ir jį atspindintį nacionalinį teisinį reguliavimą yra išimtinis teisių gynimo būdas, todėl jo taikymui turi būti konstatuotas pakankamas įstatyminis ir faktinis pagrindas. Kad pirkėjo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių, ginčą nagrinėjantis teismas turi įvertinti pirkėjo teisių gynimo būdo pasirinkimo pagrįstumą, atsižvelgti į konkrečioje byloje teisiškai reikšmingas aplinkybes bei siekti civilinių teisinių santykių reguliavimui būdingo proporcingumo principo įgyvendinimo. Taigi galimybė pirkėjui nutraukti sutartį suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nustatytų gynimo būdų nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti. Kitais atvejais pirkėjas turėtų savo teises ginti būtent šiais būdais: reikalauti, kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jų atsirado dėl pirkėjo kaltės; kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2009; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2011 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2011).
28. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008). Kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto automobilio, pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).
29. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).
30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs ir tai, kad pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpciją pardavėjas gali paneigti įrodęs, kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, jog pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018).
31. Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad ieškovė žinojo, jog perka naudotą automobilį. Automobilio registracijos liudijime nurodyta, kad pirmoji automobilio registracijos data yra 2010 m. rugsėjo 15 d., Lietuvos Respublikoje automobilis pirmą kartą registruotas 2020 m. balandžio 16 d. (el.b., failas 1, l. 7). Automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje atsakovas prie informacijos apie įvykius ir trūkumus nurodė, kad automobilis parduodamas be įsipareigojimų ir garantijų, variklis turi trūkumų (el.b., failas 1, l. 8-9). Ši sąlyga ieškovei buvo žinoma ir atskleista, ji tokią sutartį pasirašė ir automobilį įsigijo.
32. Teismo posėdžiuose šalių paaiškinimai ir liudytojo E. P. (atsakovo sūnaus) parodymai patvirtina, kad ieškovė pas atsakovą pirkti automobilio atvyko ne viena, kartu su ja dar buvo trys asmenys, ieškovei buvo atskleistos aplinkybės, kad automobilio variklis turi trūkumų, kad reikės papildomų išlaidų jo remontui. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad parduodamo automobilio rinkos vertė yra 3 500 – 4 000 Eur, tuo tarpu skelbime atsakovas nurodė, kad automobilis parduodamas už 3 400 Eur. Teismo posėdyje liudytojas E. P. taip pat patvirtino, kad sutiko ieškovei automobilį parduoti už 2 700 Eur. Atsakovas atsiliepime paaiškino, kad ši nuolaida buvo padaryta tam, kad ieškovė galėtų suremontuoti automobilio variklį. Ieškovė šių aplinkybių neginčijo, neteikė teismui duomenų, galinčių patvirtinti, jog įsigyto automobilio vidutinė rinkos kaina būtų žemesnė nei atsakovo nurodyti 3 500 – 4 000 Eur arba būtų lygi sumokėtiems 2 700 Eur.
33. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad pagal teismų praktiką nei įstatymas, nei šalių pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tačiau kasacinis teismas analogiškose bylose yra nurodęs, kad aplinkybė, jog pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).
34. Nagrinėjamoje byloje ieškovei sutarties sudarymo metu buvo atskleistos aplinkybės, kad variklis turi trūkumų, jai padaryta kainos nuolaida, nes automobilį reikės remontuoti. Reikšminga nagrinėjamoje byloje yra ir ta aplinkybė, kad nei atsakovas, nei jo sūnus nebuvo profesionalūs transporto priemonių pardavėjai ir neužsiėmė šia veikla, kaip verslu. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas sąžiningai nurodė visus jam žinomus automobilio trūkumus, padarė nuolaidą dėl būtino automobilio remonto. Ieškovė neneigė aplinkybės, kad jai nebuvo atimta galimybė patikrinti automobilio autoservise. Byloje esančių duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad sutartyje įrašyta frazė, jog „automobilis parduodamas be įsipareigojimų ir garantijų“, neturėtų būti pripažįstama patvirtinančia atsakovo nesąžiningumą, bet vertinama, kaip atskleidžiančia pirkėjui galimus didelius automobilio trūkumus, dėl kurių jis turėtų imtis priemonių detaliau patikrinti automobilį arba prisiimti riziką už automobilio su trūkumais įsigijimą.
35. UAB „Alytaus VRC“ 2024 m. sausio 23 d. defektavimo akte nurodyta, kad UAB „Alytaus VRC“ automobilių remonto servise buvo apžiūrėtas nevažiuojantis automobilis, pirminės apžiūros metu matėsi, kad variklis pakrypęs dešinėn, iš variklio stebimas gausus alyvos nuotėkis, variklio galvutės tarpinė nenauja ir yra padengta purškiamo hermetiko sluoksniu, iš ko galima daryti išvadą, kad variklio galvutės buvo demontuota ir uždėta nepakeitus variklio galvutės tarpinės. Variklio aušinimo sistemos išsiplėtimo bakelyje nesimatė aušinimo skysčio, kas leidžia manyti, kad aušinimo sistema turi vidinių nesandarumų, kadangi aušinimo skysčio išorinių nuotėkų nematyti. Detaliau apžiūrėjus nustatyta, kad dalis alyvos nuotėkio ir yra per galvutės tarpinės sandarinimo sritį. Variklis buvo užvestas panaudojus papildomą galios šaltinį, variklis dirbo nesklandžiai, drebėdamas, sklido aitrūs, balti dūmai, padidinus sūkius dūmų kiekis didėjo. Variklio pasvirimo priežastis lūžęs galinis variklio atraminis kronšteinas, kuris laiko ir dešinįjį ratų pavaros pusašį. Dėl lūžusio kronšteino variklis neturi reikiamo tvirtinimo, o ratų dešinysis pusašis išniręs iš lankstaus šarnyro. Visiškai atstatyti automobilį, tinkantį eksploatacijai, kainuotų 7 138 Eur, įskaitant PVM (el.b., failas 1, l. 10; 30).
36. Pažymėtina, kad visi šiame defektavimo akte nurodyti automobilio trūkumai yra susiję su automobilio varikliu, o būtent apie turimus variklio trūkumus atsakovas ir buvo nurodęs ieškovei pirkimo–pardavimo sutartyje. Defektavimo akte nėra padaryta išvados, kad automobilis būtų neremontuotinas ir būtent dėl to daugiau nebetinkamas naudojimui pagal paskirtį. Tuo tarpu defektavimo akte nebuvo detaliai nurodyta, kaip buvo nustatyta galima 7 138 Eur automobilio remonto kaina, t. y. nebuvo išvardintos keistinos detalės ir jų kainos, nenurodytos konkrečių remonto darbų kainos. Dėl to negalima daryti išvados, kad automobilio remontas, tam, kad jį būtų galima naudoti pagal paskirtį, tikrai kainuotų 7 138 Eur, o ne mažesnę sumą, kurią sudarytų automobilio pardavimo metu padaryta nuolaida.
Dėl procesinės bylos baigties
37. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai, nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo ištirtus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
38. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Byloje nenustatyta CPK 320 straipsnio pažeidimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
39. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
40. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmestas, jai bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliaciniame procese, neatlygintinos. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau duomenų apie šias išlaidas iki bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka iš esmės nepateikė. Dėl to atsakovui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
41. Apeliacinės instancijos teisme procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nėra, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 37, 38 straipsniais, 325 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija
nutaria:
Netenkinti ieškovės A. P. apeliacinio skundo.
Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.