Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui R. P. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Specialistas J. Š. surašė defektavimo aktus, juos ir palaiko. Buvo pristatytas automobilis apžiūrai 2023 m. gruodžio 19 d., pirminės apžiūros metu matėsi, kad variklis yra mechaniškai pakrypęs į dešinę automobilio pusę, iš variklio stebimas gausus alyvos nuotėkis, variklio galvutės tarpinė pasirodė nenauja. Matėsi, kad buvo remontuota, buvo padengta purškiamo hermetiko sluoksniu. Matėsi lūžęs variklį laikantis kronšteinas, jis yra pasviręs, ko pasekoje išniręs pusašis, automobilis nevažiavo. Ją užvedė priverstiniu būdu pridėjus papildomą akumuliatorių, dirbo nesklandžiai, skleidė dūmus, padidinus variklio sūkius, dūmų daugėjo. Nebuvo aušinimo skysčio aušinimo bakelyje, leidžia daryti išvadą, kad variklis nebuvo aušinamas. Darytina išvada, kad variklis ir automobilis surinktas dirbtinai. Gal buvo pirktas su gedimu ir suremontuotas netinkamai. Automobilis netinkamas eksploatacijai. Automobiliuko detalės yra brangios. Remonto vertė būtų apie 7000 Eur. Nuotraukoje bylos lapas 60, tuščias aušinimo skysčio variklio bakelis, 61 lape – lūžęs kronšteinas, lape 56 – matyti hermetiko apipurškimas ir sumontavimas su juo, 57 lape – alyvos nuotėkis, 56 lape – vidinė aušinimo bakelio nuotrauka, jis tuščias. Darbų kaina remontuojant automobilį apie 2500 Eur, visa kita būtų detalių kaina, be pridėtinės vertės. Defektavimo akte yra nurodytas standartas, jis atspindi kaip vykdomas variklio remontas.

Liudytojas E. P. paaiškino, atsakovas yra jo tėtis, buvo parduotas automobilis ir kilo nesutarimų dėl jo būklės, žmonės norėjo jį grąžinti, o jie nesutiko. 2023 m. spalio 15 d. gavo skambutį iš A. P., kad jie susidomėję automobiliu ir atvažiavo apžiūrėti, atvažiavo keturi asmenys, trys vyrai ir moteris. Jie detaliai apžiūrėjo automobilį, viskas buvo paaiškinta, daug diskutuota, buvo perspėti, kad variklis turi tam tikrų trūkumų, jie patys tiksliai nežinojo kokie tie trūkumai. Skelbime kaina buvo 3400 Eur, A. P. prašymu sutiko nuleisti 700 Eur, automobilis buvo parduotas už 700 Eur. Prieš pildant sutartį, pasitarė su tėčiu ar viskas tinka, tėčiui viskas tiko ir sutartyje buvo nurodyta, kad automobilis parduodamas be įsipareigojimų ir garantijų, variklis turi trūkumų, tą matė ir žinojo A. P., sutartis buvo pasirašyta abipusiu sutarimu ir automobilis sava eiga išvažiavo iš kiemo. Prieš tai automobiliu buvo pravažiuota kaip bandomasis važiavimas, buvo perspėta, kad automobilis netraukia, turi kažkokių trūkumų. Jis sulaukė skambučio, kad yra problemų su automobiliu, jis nurodė, kad viskas buvo pranešta. Jie pradėjo sakyti, kad tai greičių dėžės defektas. Pretenzijoje taip pat buvo nurodytas pavarų dėžės defektas. Kai skaitė ieškinį, tai matė, kad variklio defektai nurodyti. Tačiau jie nesutiko paimti automobilį. Automobiliu važiavo A. P. ir sūnus. Sūnus sakė, kad viskas gerai, sutvarkys tą automobilį, čia nėra labai bloga situacija, rankas turi ir problemų nebus. Techninė apžiūra buvo galiojanti. Jis automobiliu važinėjo apie penkis mėnesius. Jį pirko sau, bet dėl jau minėtų trūkumų nutarė automobilį parduoti. Jį buvo bandoma tvarkyti, nepavyko, todėl nusprendė parduoti. Kainos derybose jis dalyvavo, buvo gana ilga diskusija, jis nenorėjo nuleisti kainos, nes kaina buvo logiška, bet kadangi neturėjo nei laiko, nei noro užsiimti automobiliu, sutiko parduoti žemiau nei rinkos kaina, suprato, kad žmogui reikės išteklių ją tvarkyti. Radus kompromisą nusprendė jį parduoti. Kai pirmą kartą skambino tai sakė, kad automobilis nevažiuoja, kad jai kažkas atsitiko ir kad buvo ardoma jų pačių, buvo nustatyta, kad tai pavarų dėžės defektas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad pagal pirkimo–pardavimo sutartį sudarytą (duomenys neskelbtini), ieškovė pirko iš atsakovo automobilį (duomenys neskelbtini), pardavimo kaina 2700 Eur. Ieškovė 2023-11-09 išsiuntė atsakovui pretenziją, kurioje nurodė, kad automobilio negalima eksploatuoti neatlikus kapitalinio remonto. Ji pareikalavo iš atsakovo grąžinti pinigus 2700 Eur ir pasiimti automobilį. Atsakovas (duomenys neskelbtini) transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje pateikė informaciją apie transporto priemonės trūkumus, o būtent, nurodė, kad automobilis parduodamas be įsipareigojimų ir garantijų, variklis turi trūkumų. Defektavimo 2024 m. sausio 23 d. aktas patvirtina, kad UAB „Alytaus VRC“ automobilių remonto servise buvo apžiūrėtas nevažiuojantis automobilis, pirminės apžiūros metu matėsi, kad variklis pakrypęs dešinėn, stebimas gausus alyvos nuotėkis, variklio galvutės tarpinė nenauja ir yra padengta purškiamo hermetiko sluoksniu, iš ko galima daryti išvadą, kad variklio galvutės buvo demontuota ir uždėta nepakeitus variklio galvutės tarpinės. Variklio aušinimo sistemos išsiplėtimo bakelyje nesimatė aušinimo skysčio, kad leidžia manyti, kad aušinimo sistema turi vidinių nesandarumų, kadangi aušinimo skysčio išorinių nuotėkų nematyti. Detaliau apžiūrėjus nustatyta, dalis alyvos nuotėkio ir yra per galvutės tarpinės sandarinimo sritį. Variklis buvo užvestas panaudojus papildomą galios šaltinį, variklis dirbo nesklandžiai, drebėdamas, sklido aitrūs, balti dūmai, padidinus sūkius dūmų kiekis didėjo. Variklio pasvirimo priežastis lūžęs kronšteinas , kuris laiko ir dešinįjį ratų pavaros pusašį. Dėl lūžusio kronšteino variklis neturi reikiamo tvirtinimo, o, ratų dešinysis pusašis išniręs iš lankstaus šarnyro. Pilnai atstatyti automobilį tinkantį eksploatacijai kainuotų 7138 Eur, įskaitant PVM. Išvada: automobilio eksploatacija negalima, reikalingas kapitalinis variklio remontas, pakeisti išorines dalis. Visos šios aplinkybės yra patvirtintos fotonuotraukomis prie defektavimo akto (el. b. l. 56–61). Šiuos faktus patvirtino specialistas J. Š. apklaustas teismo posėdžio metu. Liudytojas E. P. paaiškino visas pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo aplinkybes.

CK 6.334 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė konkrečių jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Ieškovė pasirinko 4 punkte numatytą teisių gynimo būdą.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau tekste CK) 6.305 straipsnio 1 dalis nurodo, kad pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (Pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (Pirkėjui) nuosavybės (patikėjimo) teise, o šis priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą. Pardavėjo sutartinės prievolės perduoti daiktą turinys apima ir įsipareigojimą perduoti tinkamus naudoti daiktus. Įstatymas nurodo, kad parduodami daiktai turi atitikti sutartyje nustatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jei sutartyje nėra nurodymų – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Pardavėjas yra atsakingas už bet kokius daiktų trūkumus, kurie buvo daikto perdavimo Pirkėjui momentu. CK 6.333 straipsnis numato, kad Pardavėjas privalo perduoti Pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, reikalavimai daikto kokybei apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį. Jei daiktų kokybė sutartyje neaptarta, Pardavėjas privalo perduoti Pirkėjui daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktas).

Šios bylos nustatytų aplinkybių kontekste, atsakovas pardavė, o ieškovė nupirko transporto priemonę, kuri turi trūkumų, t. y. konkrečiai nurodė tas aplinkybes, kurias žinojo Atsakovas, būtent tai, kad transporto priemonė turi variklio trūkumų.

Remiantis CK 6.328 straipsnio 1 dalimi, jeigu šalys nesusitarė kitaip, pirkėjas nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar nuo ofertos pateikimo turi teisę prieš mokėdamas ar prieš priimdamas daiktus juos patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Ieškovė jai priimtinu būdu apžiūrėjo automobilį ir jį patikrino, jokių reikalavimų papildomai patikrai, pavyzdžiui, specializuotame autoservise, nekėlė. Pardavimo metu automobilis atitiko įprastus reikalavimus, buvo tinkamas eksploatuoti, ką ieškovė sėkmingai darė.

Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

Pagal kasacinio teismo praktiką parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės. Ieškovė, turėjo įvertinti objektyvius veiksnius, kad perka naudotą automobilį iš neprofesionalaus pardavėjo ir turi būti atidesnė bei rūpestingesnė. Tad Ieškovė, neturėdama specialių žinių ar įrangos, elgdamasi apdairiai, rūpestingai ir protingai, turėjo pasinaudoti teise patikrinti automobilio techninę būklę autoservise (CK 6.328 straipsnio 1 dalis). Ieškinyje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas trukdė ieškovei patikrinti automobilį. Ieškovei atsisakiusi galimybės profesionaliai ir visapusiškai įsitikinti automobilio technine būkle prisiėmė dalį rizikos, kad perkamas naudotas automobilis gali turėti trūkumų. Atsakovas, būdamas ne profesionalus transporto priemonių pardavėjas nurodė jam žinomus žymius trūkumus, tokius kaip variklio trūkumas. Automobilių „MICROCAR MGO“ rinkos vertė siekia nuo 3 500 Eur iki 4000 Eur. Pardavėjas patalpinęs parduodamo automobilio skelbimą internetiniame portale nurodė kainą – 3 400 Eur. Atsakovas pirkimo pardavimo metu nurodė, kokius automobilio trūkumus žino. Nurodęs automobilio trūkumus Ieškovei, sutiko nuleisti pardavimo kainą iki 2 700 Eur. Atsakovas nuleido perkamo automobilio kainą tik dėl to, kad ieškovė galėtų susiremontuoti automobilio variklį ar kitus su šiuo gedimu susijusius trūkumus. Kitaip tariant, ženklus kainos nuleidimas suponuoja pardavėjo sąžiningumą, t. y. jis nurodė tuos transporto priemonės trūkumus, kurios žinojo pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo momentu. 2024-01-23 Ieškovės pateiktame defektavimo akte nurodyta, kad transporto priemonė turi variklio trūkumų. Šias aplinkybes atsakovas ne tik deklaravo žodžiu prieš pasirašant transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, bet tai nurodė ir transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje.

Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija ir ji taikoma abiem civilinių teisinių santykių šalims. O šiuo konkrečiu atveju taikoma tiek ieškovei, tiek ir atsakovui. Tai svarbus klausimas kuris turi būti sprendžiamas šioje civilinėje byloje. Kadangi sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia.

Objektyvioji sąžiningumo pusė yra susijusi su protingo, teisingo, apdairaus, sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens etalonu – bonus pater familias. Praktiškai tai reiškia, kad sąžiningas žmogus turi veikti kaip etalonas. Subjektyvioji sąžiningumo pusė reiškia, kad asmens elgesį reikia vertinti ne tik pagal minėtą etaloną, bet ir pagal konkretaus asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje. Kiekvienas asmuo turi pareigą savo iniciatyva domėtis savo teisėmis ir pareigomis, todėl sąžiningu asmens elgesys laikytinas tada, kai asmuo ne tik nežino, ką privalo daryti, bet ir negalėjo ir neturėjo žinoti tam tikrų aplinkybių, kurios galėjo sąlygoti kitokį asmens elgesį. Sąžiningo sandorio dalyvio elgesio standartą atitinkantis reikalavimas veikti aktyviai ir pasidomėti, ar sudarant sandorį nebus pažeisti kitų asmenų interesai, taikomas atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybių kontekstą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad jei asmuo galėjo žinoti apie jam priklausančias pareigas, bet to nedarė, toks elgesys remiantis subjektyviu vertinimu bus laikomas nesąžiningu. Šios bylos nustatytų aplinkybių kontekste, teismas daro išvadą, kad atsakovo laikyti nesąžiningu ieškovės atžvilgiu teismas negali, nes ieškovė tiek sandorio sudarymo momentu buvo neapdairi, tiek jos veiksmai po sandorio sudarymo yra neatitinkantys sąžiningo žmogaus standarto. Atsakovas parduodamas transporto priemonę aiškiai ir nedviprasmiškai deklaravo tai, kad transporto priemonė turi trūkumų, atsakovas pirkimo pardavimo sutartyje nurodė, kad automobilis parduodamas be įsipareigojimų ir garantijų, variklis turi trūkumų. Atsakovas atskleidė, kad automobilis turi trūkumų ir atskleidė, kad automobilio būklė nėra gera. Be kita ko atskleidė, kad automobilio variklis taip pat yra netvarkingas. Šias aplinkybes patvirtina ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. P. Tai nebuvo naujiena ieškovei nuo pat sandorio sudarymo, tiek iki sutartinių teisinių santykiu metu, tai ieškovė pripažino teismo posėdžio metu. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovė prieš sudarydama sutartį įvertino tai ir laisva valia ją sudarė. Atsakovas transporto priemonę pardavė už ženkliai mažesnę kainą nei tuometinė techniškai tvarkingos analogiškos transporto priemonės rinkos vertė. Šis faktas leidžia daryti išvadą, kad daiktas buvo parduotas su trūkumais dėl ko buvo padaryta nuolaida 700 Eur dėl kainos, kuri buvo nurodyta skelbime. Ieškovė dar 2023-11-09 pateikdama pretenziją atsakovui dėl įsigytos transporto priemonės nenurodė, kad transporto priemonė visgi turi variklio trūkumų. Pretenzijoje buvo nurodyta, kad automobilis turi greičių dėžės gedimus. Vėliau defektavimo akte, o ir pačiame ieškinyje bei teismo posėdžio metu ieškovė nurodė variklio trūkumus, proceso metu buvo ieškovės pozicijos netolygumas ir nenuoseklumas.

Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas ir nurodytas aplinkybes ir teismo išvadas, teismas daro išvadą, kad atsakovo veiksmuose nėra civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, ieškovė šiuo atveju visgi neįrodė savo ieškininių reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo, todėl nėra ir teisinio pagrindo tenkinti ieškovės ieškininių reikalavimų, ieškinys yra atmestinas, kaip nepagrįstas bei neįrodytas (CPK 176 straipsnis – 179 straipsnis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio, 98 straipsnio nuostatomis bei Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis „Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nuostatomis, bei atsižvelgus į šios civilinės bylos nagrinėjimo apimtį ir sudėtingumą ir į advokato padėjėjo sugaišto laiko sąnaudas bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, kad atsakovo pateiktos išlaidos 5 500 Eur advokato pagalbai apmokėti yra įrodytos ir pagrįstos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovui R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 5 500 (penkis tūkstančius penkis šimtus) Eur, išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.