Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Atsiliepimas

9. Atsiliepime atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė nenurodė, kaip nutarimo punktas Nr. 2 pažeidžia ieškovės kaip akcininko teises, bendrovės finansinė atskaitomybė ir aiškinamasis raštas savo forma nesikeičia nuo 2011 metų, kai buvo įsteigta bendrovė bei parengtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Nuo bendrovės veiklos pradžios, bendrovės pildoma ir teikiama akcininkams tvirtinti bendrovės finansinių atskaitų forma ieškovei tiko, kaip ir aiškinamasis raštas, ir jokių pretenzijų iš ieškovės pusės dėl to nebuvo reiškiama. Akivaizdu, jog ieškovė skundžia sprendimą ne dėl to, kad jis pažeidžia ieškovės teises ar yra neišsamus, ar turi formos trūkumų, o dėl to, kad tarp bendrovės akcininkų vyksta ginčai ir verslo dalybos ir ieškovė siekdama sustiprinti savo derybines pozicijas skundžia bet kokius kito bendrovės akcininko veiksmus. Pasisakydamas dėl ieškovė teiginių, jog bendrovės aiškinamasis raštas yra su esminiais trūkumais, ir jame neatspindėta informacija, kurią įmonė turi pagal teisės aktus atspindėti aiškinamajame rašte, atsakovas teigė, kad jie niekuo nepagrįsti ir spekuliatyvūs ieškovės teiginiai. 6-ASIS Verslo apskaitos standartas „Aiškinamasis raštas“ (toliau – Standartas), reglamentuoja reikalavimus aiškinamojo rašto turiniui. Minėto standarto 1 punkte nurodyta, jog šio standarto tikslas - nustatyti informaciją, kuri turi būti pateikiama įmonės metinių finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte (toliau - aiškinamasis raštas), kad būtų geriau paaiškinti kitose finansinėse ataskaitose pateikti duomenys ir atskleidžiama papildoma jose nepateikta reikšminga informacija. Standarto 3 punkte numatyta, jog standartas nustato bendrus mažų, vidutinių ir didelių įmonių aiškinamojo rašto turinio ir pastabų reikalavimus, išskyrus tuos atvejus, kai kiti verslo apskaitos standartai reikalauja ar leidžia aiškinamojo rašto informaciją pateikti kitaip. Remiantis LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatomis, bendrovė priklauso mažų įmonių kategorijai. Standarto punktuose nuo 14 iki 23 reglamentuotas aiškinamojo rašto turinys. Iš pačios ieškovės į bylą pateikto bendrovės aiškinamojo rašto turinio aiškiai matyti, jog bendrovės aiškinamojo rašto turinys atitinka reikalavimams reikalaujamiems pagal Standartą. Atsakovas pažymėjo, kad kiekviena bendrovės kontroliuojama įmonė visuomet teikė atskirą finansinių ataskaitų rinkinį už save už pasibaigusius finansinius metus ir niekada bendrovėje nebuvo sudaroma konsoliduota bendrovės finansinė ataskaita. Didžiajai daliai bendrovės dukterinių bendrovių vadovauja A. Z., kuris yra ieškovės sūnus. Dėl bendrovės akcininkų tarpusavio konflikto, ieškovės sūnaus A. Z. vadovaujamos bendrovės dukterinės įmonės ne tik, kad neteikė bendrovei, kaip tų įmonių vienintelei akcininkei, tvirtinti savo finansinių ataskaitų rinkinių už 2019 finansinius metus, bet ir nepagrįstai atsisako teikti bendrovei, kaip vieninteliam akcininkui prašomą informaciją apie jų veiklą, kas labai aiškiai rodo, jog ieškovė ir jos sūnus veikia priešingai bendrovės interesams ir sąmoningai tyčia neteikia duomenų. Nors ieškovė ieškinyje spekuliatyviai pabrėžia, jog bendrovės esamas vadovas, kuris kartu yra ir kitas bendrovės akcininkas, prarado ieškovės pasitikėjimą, kadangi „netinkamai įgyvendina direktoriaus funkciją, o konkrečiai nesušaukus akcininkų susirinkimų, neteikus laiku finansinės atskaitomybės dokumentų, netinkamai organizavus buhalterinę apskaitą, netinkamai vykdant prievoles kreditoriams ir darbuotojams, tuo padarant bendrovei žalą“, <..> „bendrovei vadovaujantis D. K. galimai įmonės lėšas painioja su nuosavomis ir neracionaliai bei nuostolingai valdo įmonę <..>", tačiau realybėje yra kitaip, nes ieškovės ir su ja susijusių asmenų elgesys yra priešingas bendrovės interesams. Ieškovės reikalavimai kitiems akcininkams yra priešingi nei keliami sau, t.y. ieškovei į jos asmeninę sąskaitą iš bendrovei priklausančios UAB „Parduotos vasaros“, kuriai vadovauja ieškovės sūnus A. Z., yra pervesta daugiau kaip 230 000 Eur, šių lėšų gražinimas yra visiškai niekuo neužtikrintas, pinigai be jokio pagrindo iš šios įmonės ir toliau yra nuolatos pervedami į ieškovės sąskaitą, nors pati bendrovė UAB „Parduotos vasaros“ nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams ir pradelsti įsiskolinimai yra kritiški, kreditoriai yra kreipęsi į teismus. Be to, pinigai pervedimai ne tik ieškovei, bet ir jos vienasmeniškai kontroliuojamai UAB „Urban1 valdymas“, t.y. be jokio teisėto pagrindo, esant dideliems UAB „Parduotos vasaros“ įsiskolinimams, į UAB „Urban1 valdymas“, kuriai taip pat vadovauja ieškovės sūnus A. Z., yra pervesta daugiau kaip 150000 Eur, nors įsiskolinimai rangovams yra reikšmingai pradelsti, dėl ko rangovai kreipiasi į teismus ir nutraukė darbus kitame bendrovės įmonės, kuriai taip pat vadovauja ieškovės sūnus, vystomame objekte taip darant esminės žalos bendrovei ir jos kreditoriams. Taigi, pačios ieškovės elgesys neatitinka to elgesio, kurio ji reikalauja iš kitų, kas labai aiškiai parodo, jog ir ieškinys yra pareikštas savitiksliai, ne todėl, kad yra pažeistos ar pažeidžiamos ieškovės teisės, o tam, kad bendrovei padaryti kaip galima daugiau nepatogumų. Atsakovas teigė, kad ieškovės argumentai, jog ieškovei nebuvo galimybės ir laiko su tokiu dokumentu susipažinti yra spekuliatyvūs, nes 2020 m. liepos 10 d. ieškovei buvo išsiųstas pranešimas „Dėl neeilinio visuotinio UAB “Domus estate” akcininkų susirinkimo sušaukimo“, kuriame jai buvo labai aiškiai išaiškinta, kur ir kaip ieškovė gali susipažinti su dokumentais susijusiais susirinkimu. Tai, kad ieškovė pageidavimą susipažinti su dokumentais išreiškė tik 2020 m. liepos 17 d. niekaip nereiškia, jog dėl to yra kalta bendrovė. Ieškovė įgyvendindama savo kaip akcininko teises pati turėjo būti aktyvi ir laiku domėtis būsimo susirinkimo medžiaga, o ne teigti, jog jai netinkamai įgyvendinat savo teises neužteko laiko susipažinti su susirinkimo medžiaga. ABĮ 26 straipsnio 10 dalyje numatyta, jog ne vėliau kaip likus 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo akcininkams turi būti sudaryta galimybė susipažinti su bendrovės turimais dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke, įskaitant sprendimų projektus arba, kai sprendimų priimti nereikia, - stebėtojų tarybos, valdybos (jeigu valdyba nesudaroma, - bendrovės vadovo) ir akcininkų paaiškinimus dėl jų pasiūlyto visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimo, taip pat visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatorių pateiktą paraišką valdybai ar šio Įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais bendrovės vadovui. Jeigu akcininkas raštu pageidauja, bendrovės vadovas ne vėliau kaip per 3 dienas nuo rašytinio prašymo gavimo visus susirinkimo sprendimų projektus arba, kai sprendimų priimti nereikia, - stebėtojų tarybos, valdybos (jeigu valdyba nesudaroma, - bendrovės vadovo) ir akcininkų paaiškinimus dėl jų pasiūlyto visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimo įteikia akcininkui pasirašytinai ar išsiunčia registruotu laišku. Sprendimų projektuose turi būti nurodyta, kieno iniciatyva jie yra pateikti. Jei sprendimo projekto iniciatorius pateikė sprendimo projekto pagrindimą, jis turi būti pridėtas prie sprendimo projekto". Bendrovė 2020 m. liepos 10 d. pranešime ieškovei nurodė, kur ieškovei kreiptis ir kaip ji gali susipažinti su susirinkimo dokumentais, ieškovė tik 2020 m. liepos 17 d. pateikė bendrovei prašymą susipažinti su tam tikra informacija, ir reaguojant į jos prašymą, įstatymo nustatytais terminais t.y. per 3 darbo dienas, ieškovei jos prašoma informacija buvo pateikta, todėl ieškovė pati turi prisiimti atsakomybę, jei per vėlai ėmėsi įgyvendinti savo teises gauti informaciją. Pasisakydamas dėl ieškovė teiginių, jog jai neva nesuprantami duomenys, nėra jokios informacijos apie turto pokyčius, aiškinamasis raštas yra abstraktus, atsakovas nurodė, kad buvusi bendrovės finansininkė J. B., nuo 2020 m. gegužės mėnesio perėjo į ieškovės kontroliuojamą bendrovę UAB „Urbanl valdymas“, kurioje šiuo metu tikėtina toliau ir dirba. Minėta buhalterė neperdavė bendrovei jokių vestų bendrovės finansinių dokumentų, likučių ir kitos informacijos, ką pagal įstatymą turėjo perduoti, tam kad toliau būtų galima tvarkyti bendrovės apskaitos dokumentus, dar daugiau, „Urban1 valdymas“, kurios vienintelė akcininkė yra ieškovė, ir kuriai vadovauja ieškovės sūnus A. Z., nuo 2020 m. gegužės pradžios yra neteisėtai užvaldžiusi visą bendrovės veiklos dokumentaciją, todėl visi bendrovės pirminiai finansiniai dokumentai yra pas ieškovę ir jai yra žinomi. Bendrovė nuo 2020 m. gegužės mėnesio dėl ieškovė ir su ja susijusių asmenų neteisėtos veiklos, priversta po dalelę atstatinėti apskaitos duomenis, o ieškovė sąmoningai siekia bendrovei tai apsunkinti, kas rodo, jog ieškovė veikia priešingai bendrovės interesams. Ieškovei yra puikiai žinomi visi dokumentai ir skaičiai, kadangi ji jais disponuoja, todėl ieškovės teiginiai jog jai nesuprantami bendrovės balanso skaičiai ar trūksta kitos informacijos vertintini skeptiškai. Iš ieškovės elgesio darytina išvada, jog ieškovė veikia taip, kad būtų apsunkintas bendrovės apskaitos tvarkymas. Pasisakydamas dėl ieškovės teiginių, jog bendrovė turėjo rengti konsoliduotą finansinių ataskaitų rinkinį, atsakovas nurodė, kad bendrovė tokio niekada nerengė, be to galiojantys įstatymai numato, išimtis kada konsoliduota ataskaita gali būti nerengiama. Kartu atkreipė dėmesį, kad konsoliduotos bendrovės finansinių ataskaitų rinkinys negalėtų būti parengtas dar ir todėl, kad su ieškove susiję asmenys, t.y. ieškovės sūnus A. Z., kuris vadovauja kitoms dukterinėms bendrovės įmonėms, iš viso piktybiškai neteikia bendrovei jokių duomenų apie dukterinių įmonių veiklą, finansus, nors tokią pareigą turi. Taigi, akivaizdu, jog dėl situacijos kuri yra susiklosčiusi esamoje situacijoje dėl bendrovės atskaitomybės pilnumo, yra kalta ieškovė ir su ja susiję asmenys, kadangi dėl jų neteisėtų veiksmų, bendrovė negali tinkamai įgyvendinti reikalavimų dėl bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio, nes turi atstatinėti duomenis, kuriuos yra užvaldžiusi ieškovė ir su ja susiję asmenys. Todėl, jei bendrovės finansinių ataskaitų rinkinys ir aiškinamasis raštas ir yra kiek neišsamūs ar netikslūs, tai dėl to didžiąja dalimi yra ieškovės ir su ja susijusių asmenų kaltė, todėl jie negali prašyti panaikinti 2020 m. liepos 24 d. susirinkimo sprendimo 2 darbotvarkės klausimu, nes neteisėtas asmens elgesys nėra ginamas. Atsakovas pabrėžė, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog akcininkas, reiškiantis ieškinį dėl bendrovės organų sprendimo pripažinimo negaliojančiu, be kitų sprendimo negaliojimo pagrindų, turi pagrįsti savo teisinį suinteresuotumą ginčyti sprendimą - ne tik nurodyti, kokios imperatyvios teisės normos buvo pažeistos priimant skundžiamą sprendimą, bet ir kuo tokio sprendimo priėmimas pažeidė šio akcininko teises ar teisėtus interesus. Esamoje situacijoje ieškovė nenurodo, kaip šis ieškovės ginčijamas sprendimas pažeidžia jos teises. Remiantis LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatomis, bendrovė priklauso mažų įmonių kategorijai. To paties įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog labai mažos ir mažos įmonės gali nerengti metinio pranešimo, tačiau šio straipsnio 2 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytą informaciją labai mažos įmonės turi pateikti po balansu, o mažos įmonės - aiškinamajame rašte. Šiuo atveju bendrovei yra neprivalomas metinio pranešimo rengimas, arba kaip jį įvardina ieškovė, bendrovės vadovo veiklos ataskaita, nes įstatymo nurodomi duomenys yra pateikti aiškinamajame rašte, metinis pranešimas šiuo atveju nesukuria jokių pasekmių akcininkams ir/ar bendrovei, todėl jo pripažinimas negaliojančiu, kaip to prašo ieškovė, jokių pasekmių šalims nesukuria. Remiantis LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo reguliavimu, bendrovė neturi pareigos rengti metinio pranešimo. Ieškovė nenurodė, kaip šios bendrovės vadovo veiklos ataskaitos patvirtinimas ar nepatvirtinimas, pažeidžia ieškovės teises, ir kokią įtaką jo patvirtinimas ar nepatvirtinimas turi ieškovės teisėms, jei tokio dokumento rengimas bendrovei iš viso yra neprivalomas, todėl ieškovei neįrodžius kaip metinio pranešimo patvirtinimas, kuris pagal teisės aktus yra neprivalomas bendrovei, ir nesukuria jokių pasekmių šalims, pažeidžia jos teises, ieškovės savitikslis reikalavimas pripažinti susirinkimo sprendimą 3 darbotvarkės klausimu negaliojančiu ab initio atmestinas. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad ieškinyje turi būti nurodyta, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama reikalavimu pripažinti bendrovės organo sprendimą negaliojančiu. Todėl jei ieškiniu neprašoma taikyti sprendimo negaliojimo teisinių pasekmių ir nenurodoma, kokiu būdu bus apgintos akcininko, reiškiančio minėtą reikalavimą, teisės, yra pagrindas tokį ieškinį pripažinti neatitinkančiu ieškiniui keliamų reikalavimų ir atmesti. Pasisakydamas dėl ieškovės teiginių, susijusių su vadovo negalėjimo eiti šias pareigas ir jo atšaukimo atsakovas nurodė, kad tai yra subjektyvus ieškovės norimas situacijos vertinimas, dėl kurio objektyvumo kyla pagrįstos abejonės. Kartu yra suprantamas ieškovės noras pakeisti esamą vadovą, kadangi bendrovė intensyviai ėmėsi veiksmų susigražinti iš ieškovės ir jos kontroliuojamų įmonių pinigus, kuriuos jie gavo iš bendrovės, o dabar vengia bendrovei juos gražinti. Tokie bendrovės veiksmai ir iššaukia ieškovės, kaip akcininkės nepasitenkinimą esamu bendrovės vadovu, nes reikia bendrovei gražinti pinigus, o tokio noro iš ieškovės ir jos kontroliuojamų įmonių pusės nėra. Atsakovas pažymėjo, kad 2020 m. liepos 24 d. vyko bendrovės akcininkų neeilinis susirinkimas ir susirinkimo darbotvarkės klausimais balsavo bendrovės vertybių popierių registre įrašyti akcininkai - D. Z. ir D. K.. Esamoje situacijoje bendrovės akcininkų struktūroje yra susiklostę tokie santykiai, jog bendrovės akcininkai vieni kitais nepasitiki, tarp jų yra kilęs konfliktas dėl verslo dalybų, tačiau tai per se neduoda pagrindo išvadai, jog šioje konfliktinėje situacijoje ieškovės nepasitikėjimas kitu bendrovės akcininku yra kažkuo labiau išskirtinis ir/ar labiau gintinas ar reikšmingesnis. ABĮ 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog „akcininkų teises ir pareigas nustato šis ir kiti įstatymai, taip pat bendrovės įstatai. Šio ir kitų įstatymų nustatytos akcininkų turtinės ir neturtinės teisės negali būti apribotos, išskyrus įstatymų nustatytais atvejais", ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog akcininkas turi teisę „pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose“. ABĮ 17 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinti ribojimai, kuomet akcininkas privalo susilaikyti nuo balsavimo, t.y. „akcininkas, išskyrus atvejį, kai jis yra įsigijęs visas bendrovės akcijas, neturi teisės balsuoti priimant sprendimą dėl pirmumo teisės įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų atšaukimo, jei į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę įtraukto klausimo sprendimo projekte numatyta, kad teisė įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų suteikiama jam, jo artimajam giminaičiui, akcininko sutuoktiniui ar sugyventiniui, kai įstatymų nustatyta tvarka yra įregistruota partnerystė, ir sutuoktinio artimajam giminaičiui, kai akcininkas - fizinis asmuo, taip pat akcininką patronuojančiai bendrovei ar akcininko dukterinei bendrovei, kai akcininkas - juridinis asmuo“. Kasacinis teismas pabrėžia akcininko statuso ypatumą: dalyvis per se nėra juridinio asmens organas ir neturi įstatyme nustatytų pareigų bendrovei, išskyrus pareigą apmokėti įstatinį kapitalą, akcininkų susirinkime jis gali balsuoti, vadovaudamasis savo interesais, jam galioja tik draudimas piktnaudžiauti ribota atsakomybe pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį. Dalyvis taip pat yra ir bendrovės organo - dalyvių susirinkimo - narys. Todėl kiekvienas akcininkas, jei nėra įstatyme numatytų ribojimų, yra laisvas balsuoti susirinkimo darbotvarkės klausimais, vadovaudamasis savo interesais ir sprendimai laikomi priimtais/atmestais kuomet už juos prabalsuoja daugiau balsų. Remiantis bendrovės šiuo metu galiojančia 2019 m. rugsėjo 5 d. įstatų redakcijos 8 dalimi, kuri reglamentuoja sprendimų bendrovėje priėmimą, visuotinis akcininkų susirinkimas kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų suteikiamų balsų dauguma priima bendrovės 8.1 punkte numatytus sprendimus, o 8.2 punkte numatyti sprendimai, kurie yra priimami balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 3/4 visų susirinkime dalyvaujančių ir turinčių balsavimo teisę akcininkų. Visais kitais klausimais sprendimai priimami ABĮ nustatyta tvarka. Taigi, balsuojant dėl ieškovės pasiūlyto darbotvarkės klausimo daugiau bendrovės akcininkų balsavo prieš ieškovės pasiūlytą sprendimo variantą atšaukti esamą bendrovės vadovą, kas reiškia jog daugiau bendrovės akcininkų pasitiki bendrovės vadovu nei, kad juo nepasitiki. Taigi, šiuo atveju, bendrovės akcininkai minėtu ieškovės pasiūlytų klausimu priėmė sprendimą, kuris priimtas nepažeidžiant jokių imperatyvių įstatymo normų ir yra teisėtas, o tai, kad jis netinka/nepatinka ieškovei nėra pagrindas pripažinti jį negaliojančiu. Bendrovės nuomone, esant nesutarimams tarp akcininkų, jie tuos nesutarimus turi spręsti tarpusavio derybų būdu, o ne savitiksliai ginčyti teisėtus visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus, nes tokie savitiksliai veiksmai neįsprendžia akcininkų konflikto ir nepadeda akcininkams susitarti. Dėl ieškovės nurodomų teiginių dėl bendrovės fiduciarinių vadovo pareigų pažeidimo, neteikus laiku finansinės atskaitomybė, netinkamai organizavus buhalterinę apskaitą, netinkamai vykdant prievoles kreditoriams ir darbuotojams, ir tuo padarant žalą bendrovei dėl ko ieškovė inicijavo pasitikėjimo esamu bendrovės vadovu klausimą atsakovas teigė, jog pats iš savęs ieškinio pateikimas nepatvirtina ieškovės nurodytų aplinkybių dėl vadovo netinkamo veikimo, elgesio ir žalos padarymo, pačios ieškovės ir su ja susijusių asmenų elgesys rodo, jog ieškovė ir su ja susijusių asmenų elgesys yra nukreiptas priešingai bendrovės ir jos kreditorių interesams, bei į žalos bendrovei padarymą, todėl objektyviai vertinant ieškovės, kaip akcininkės elgesys, jai keliant nepasitikėjimą kitu akcininku ir jo veiksmais, turi skirtis nuo to akcininko, dėl kuriuo ji reiškia nepasitikėjimą, šiuo atveju pačios ieškovės elgesys rodo, jog ji užvaldė bendrovės įmonių lėšas, naudoja jas kaip savas, bendrovės įmonių turtu užtikrina savo asmeninių verslų įsipareigojimų vykdymą ir bei atlieka kitus priešingus bendrovei ir jos įmonėms veiksmus. Šiuo atveju, darytina išvada, jog ieškovės nepasitikėjimas esamu bendrovės vadovu yra sąlygotas ne objektyvių aplinkybių, o subjektyvių aplinkybių, kur ieškovė bendrovės vadovo pakeitimu į sau lojalų siekia išvengti prievolių bendrovei įvykdymo. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad šiai dienai bendrovė prieš ieškovę ir su ja susijusius asmenis dėl prievolių įvykdymo ir kitų klausimų yra inicijavusi ne vieną bylą. Bendrovės vertinimu tai yra asmeninė ieškovės nuomonė, kadangi kaip nurodyta aukščiau, šis klausimas buvo iškeltas ne dėl antipatijų, o todėl kad įvertinti minėtų bendrovių veiklos teisėtumo ir tinkamumą, kadangi kaip buvo nurodoma aukščiau, minėtų bendrovių turtas yra naudojamas ieškovės ir su jas susijusių asmenų asmeninių poreikių tenkinimui ir pagrįstai manytina, jog šių bendrovių vadovų veikla yra daroma žala bendrovei ir jos akcininkams, kadangi minėtų bendrovių turtas be jokio pagrindo perina ieškovės ir su ja susijusių asmenų dispozicijon, o bendrovės įmonės iš to neturi jokios naudos, ir taip yra pažeidžiami bendrovės ir jos dukterinių įmonių kreditorių interesai. Šiuo atveju pastebėtina, jog esant ieškovės deklaruojamam skaidrumui minėtų bendrovių valdyme, toks tyrimas tai patvirtintų, tačiau panašu, jog ieškovė yra nesuinteresuota minėtų įmonių veiklos tyrimu, kadangi jis aiškiai parodytų, jog minėtos bendrovės yra netinkamai valdomos, o jų turtas iššvaistomas. Ieškinyje ieškovė teigia, jog „ieškovės sūnus A. Z., sužinojo ir informavo ieškovę apie galimus bendrovės vadovo D. K. nesąžiningus veiksmus, galimą piniginių lėšų painiojimą su nuosavosiomis, abejotinus sandorius, kurių rezultate, įmonės lėšos yra pervedamos neturint akcininkų susirinkimo pritarimo, <.....>. Nuo to laiko, tretysis asmuo D. K., nenorėdamas pripažinti savo neteisėtų ir galimai nesąžiningų veiksmų, vengdamas akcininkės kontrolės, ėmėsi įvairių veiksmų, nukreiptų prieš ieškovę ir jos šeimą", tačiau realybėje situacija yra priešinga. Bendrovė prieš ieškovę ir su ja susijusius asmenis ėmėsi veiksmų atgauti bendrovei priklausantį turtą, tai ieškovei nepatinka, ir ji visaip siekia išvengti savo prievolių bendrovei vykdymo. Aukščiau atsiliepime yra nurodyta visa eilė bylų pradėtų ginant bendrovės interesus prieš ieškovę ir su ja susijusių asmenų, dėl turto išsireikalavimo, teismai nuosekliai pasipildo vis naujomis bylomis prieš ieškovę ir su ja susijusius asmenis, kas rodo ieškovės ir su ja susijusių asmenų nesąžiningumą ir veikimą prieš bendrovę. Ieškovė ir su ja susiję asmenys klastoja bendrovės dokumentus, yra ilgą laiką nepagrįstai užvaldę ir laiko pas save bendrovės veiklos ir finansinius dokumentus, dalį jų, kurie yra nenaudingi ieškovei, galimai naikina, taip siekdami sąmoningai sukurti situaciją, jog bendrovė neturėdama dokumentų negalėtų tinkamai vykdyti savo veiklos, bei apsunkinti turto išsireikalavimą iš ieškovės ir su ja susijusių asmenų. Atsakovas teigė, kad ieškovės teiginiai, nurodyti ieškinio 42 punkte yra spekuliatyvūs. Ieškovė kaip akcininkė, susipažinusi su susirinkimo darbotvarke, turėjo visas galimybes pateikti savo sprendimo variantą šiuo darbotvarkės klausimu, t.y. kad būtų inicijuotas visų bendrovės dukterinių bendrovių veiklos patikrinimas, tačiau jo neteikė, matomai suvokdama, jog dėl kitų bendrovės įmonių netinkamo valdymo ar sandorių prieštaraujančių jų veiklai, informacija nepasitvirtins, o dėl ieškovės ir su ja susijusių asmenų valdomų bendrovės įmonių, tikėtina jog pasitvirtins. Kasacinio teismo praktikoje yra laikomasi pozicijos, jog akcininkas, reiškiantis ieškinį dėl bendrovės organų sprendimo pripažinimo negaliojančiu, be kitų sprendimo negaliojimo pagrindų, turi pagrįsti savo teisinį suinteresuotumą ginčyti sprendimą - ne tik nurodyti, kokios imperatyvios teisės normos buvo pažeistos priimant skundžiamą sprendimą, bet ir kuo tokio sprendimo priėmimas pažeidė šio akcininko teises ar teisėtus interesus. Esamoje situacijoje ieškovė ne tik, kad nenurodo, kaip šis ieškovės ginčijamas sprendimas pažeidžia jos teises, bet iš viso neįrodo, kad jis pažeidžia jos teises, todėl jo naikinti iš viso nėra jokio juridinio ar faktinio pagrindo. Juridinio asmens veiklos tyrimas, kaip speciali akcininko teisių gynimo priemonė, yra įtvirtintas CK 2.124 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad akcininkai, valdantys 1/10 akcijų, turi teisę prašyti teismo paskirti ekspertus, kurie ištirtų, ar juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai veikė tinkamai ir, jei nustatoma netinkama veikla, taikyti priemones, nurodytas CK 2.131 straipsnyje. Net ir be pagrindo ar nepagrįstai teismui panaikinus ieškovės prašomą sprendimą 2020 m. liepos 24 d. susirinkimo 8 klausimu, kitas bendrovės akcininkas, atitinkantis CK 2.124 straipsnio reikalavimus, turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti ištirti juridinio asmens veiklą. Dėl ieškovės spekuliatyvių teiginių dėstomų ieškinio 40, 41 punktuose, jog neva bendrovės vadovas, gali iškreipti ar pakeisti bendrovės dukterinių įmonių esamus buhalterinės apskaitos duomenis, ar įrašyti tikrovės neatitinkančius duomenis į bendrovės kontroliuojamų bendrovių apskaitą, pasakytina, jog pirma: bet kokį taisymą buhalterinės apskaitos programoje galimą atsekti ir nustatyti kas ir kada jį atliko; antra, bet kurį buhalterinėje programoje padarytą antrinį įrašą ar taisymą turi patvirtinti pirminiai dokumentai; trečia, už duomenų klastojimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, jog bendrovė būtų klastojusi kokius nors duomenis ar bandžiusi tai daryti. Esamoje situacijoje bendrovė, su ieškove susijusių asmenų pagrindu yra pradėjusi net du ikiteisminius tyrimus, dėl dokumentų užvaldymo, dokumentų klastojimo ir kitų veikų, ikiteisminiuose tyrimuose vyksta aktyvūs veiksmai, šiuo metu kaip tik yra atliekamos galimai suklastotų dokumentų ekspertizės. Vis tai rodo, jog ne bendrovė, o su ieškove susiję asmenys galimai klastoja dokumentus. Atsakovas nurodė, kad bendrovė su ieškove nesuvedinėja jokių sąskaitų, kaip, kad nepagrįstai ieškinyje traktuoja ieškovė, o teisėtai reikalauja tai, kas jai teisėtai priklauso, o ieškovė ir su ja susiję asmenys siekia visais būdai išvengti prievolių bendrovei vykdymo, kas atitinkamai rodo jų sąžiningumą. FNTT, kaip nurodo ieškovė, nevykdo jokių bendrovės ir dukterinių bendrovių buhalterinės programos veiklos patikros, kadangi tai ne šios tarnybos kompetencija, o antra, pagal bendrovės pareiškimą dėl neteisėtų ir galimai nusikalstamų UAB „Urban1 valdymas“, kurios vienintelė akcininkė yra ieškovė, ir A. Z., veiksmų yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurį atlieka Vilniaus apskrities VPK, ENTT. Dėl prašymo pripažinti negaliojančiu 2020 m. liepos 24 d. susirinkimo nutarimą Nr. 9 ieškovė nenurodė, kaip šis ieškovės ginčijamas sprendimas pažeidžia jos teises, bet iš viso neįrodo, kad jis pažeidžia jos teises, todėl jo naikinti iš viso nėra jokio juridinio ar faktinio pagrindo. Valdymo mokestis iki bendrovės akcininkų konflikto atsiradimo, visada buvo ir jį mokėjo visos bendrovės kontroliuojamos įmonės. Ieškovė nepagrindžia ir neįrodo, kuo minėtas nutarimas dėl valdymo mokesčio yra neteisėtas ir kaip pažeidžia protingumo ir sąžiningumo principus ar pažeidžia bendrovės kreditorių teises. Priešingai, minėtas nutarimas dėl valdymo mokesčio kaip tik nepažeidžia nei bendrovės, nei bendrovės kreditorių teisių, nei bendrovės akcininkų teisių, todėl yra teisėtas ir nėra pagrindo jo naikinti. Bendrovė yra patronuojanti įmonė, todėl gali pasirinkti formą ir būdą, kaip įgyvendina savo kaip verslo savininko interesus. Dėl ieškovės teiginių, jog bendrovė yra skolinga dukterinėms įmonėms, pasakytina, kad tai neatitinka tikrovės. Pagal bendrovės iki 2020 metų naudotą lėšų projektams paskirstymo schemą, bendrovė nėra de facto skolinga savo dukterinėms bendrovėms, nes lėšos vaikščiojo per bendrovę į kitas bendrovės įmones. Prasidėjus bendrovės akcininkų nesutarimams, prieš tai daug metų veikusi bendrovės įmonių grupės pinigų perskirstymo sistema nustojo veikti. Tačiau tai savaime nereiškia, jog bendrovė yra skolinga savo dukterinėms įmonėms. Ieškovės teiginiai jog bendrovė neturi patalpų, darbuotojų, patalpų tinkamų veiklai ir k.t., yra nepagrįsti. Bendrovė pagal vykdomus procesus, aktyvius projektus ir susiklosčiusią situaciją turi reikiamą kiekį darbuotojų, kad užtikrintų būtinų procesų vykdymą ir kontrolę, bei optimaliai paskirstytų resursus, efektyviai sprendžia visus iškylančius klausimus ir gina bendrovės ir jos kreditorių interesus. Valdymo mokestis yra normali praktika holdinginiu principu veikiančiose įmonėse, todėl yra plačiai taikoma. Atsakovas nesutiko su ieškovės pozicija, jog sprendimas dėl valdymo mokesčio turėjo būti priimtas kvalifikuota 2/3 bendrovės akcininkų balsų dauguma. Ieškovės nurodomas bendrovės įstatų 8.1.17 punktas reglamentuoja situaciją, kuomet 2/3 UAB “Domus estate” akcininkų balsų reikia norint priimti sprendimus dėl naujų juridinių asmenų steigimo, dalyvavimo juose, turimų dukterinių ir/ar kontroliuojamų įmonių akcijų pardavimo ar kitokio perleidimo, įkeitimo ar kitokio suvaržymo, dukterinių ir/ar kontroliuojamų įmonių vadovų skyrimo ir atleidimo, šių vadovų ar įgaliotų asmenų sandorių ar kitokių teisinių veiksmų tvirtinimo. Įvertinus bendrovės 8.1.17 punkto redakciją, sprendimas dėl valdymo mokesčio nustatymo, nepatenka į bendrovės įstatų 8.1.17 punkto reguliavimą, kuomet reikia kvalifikuotos 2/3 akcininkų balsų norint priimti sprendimą, todėl remiantis bendrovės įstatais ir ABĮ nuostatomis, tokio pobūdžio sprendimui priimti reikia ne mažesnės kaip 1/2 akcininkų balsų daugumos. Dėl įpareigojimo pašalinti iš akcininku susirinkimo protokolo žinomai melagingą informaciją apie akcininkę, kuri yra įžeidžiančio ir diskredituojančio pobūdžio atsakovas nurodė, kad ieškovė sąmoningai ar iš nežinojimo sumaišė adresatus, kuriems adresuoja šį savo reikalavimą. Bendrovė, kaip tai numatyta ABĮ, organizavo 2020 m. liepos 24 d. susirinkimą, kiekvienas iš bendrovės akcininkų bendrovei pateikė savo kaip akcininko sprendimo projektus ir jų motyvus visais darbotvarkės klausimais, kurie žodis į žodį buvo perkelti į akcininkams pateiktą „2020 m. liepos 24 d. neeilinio visuotinio UAB „Domus estate“ susirinkimo akcininkų pateikti sprendimų projektai darbotvarkės klausimais“ ir įvykus susirinkimui į protokolą. Visuotinio susirinkimo metu akcininkų išsakyti pasisakymai buvo perkelti į protokolą, kadangi tarp akcininkų vyksta ginčas, buvo vengiama netraukti akcininkų teikiamų duomenų ar pasisakymų, kad bendrovė nebūtų apkaltinta šališkumu. Bendrovė nėra atsakinga už akcininkų pasisakymų turinį ar pateiktų sprendimų svarstomais darbotvarkės klausimais turinį bei neturi teisės jo vertinti ar kvestionuoti, todėl į protokolą yra įtraukti akcininkų pasisakymai tokie, kokie jie buvo pateikti bendrovei. Tai, kad vienas ar kitas akcininkas vienas kito atžvilgiu platina vienokio ar kitokio turinio informaciją, kurią laiko netinkama ar pažeidžiančią jų orumą, nesudaro pagrindo bendrovei dėl to prisiimti atsakomybės, nes už platinamos informacijos turinį atsako tą informaciją platinantis asmuo, todėl ieškovė manydama, jog yra pažeidžiamos jos teisės turėtų kreiptis į teismą prašydama kitą akcininką paneigti jo skleidžiamą informaciją. Bendrovė šiuo atveju akcininkų ginče nėra informacijos skleidėja, todėl negali atsakyti už jos turinį. Kita vertus, iš ieškovė ieškinio turinio išdėstyto 49 punkte, akivaizdu, jog ieškovė šioje byloje bando spręsti ir siekia išprovokuoti teismą pasisakyti dėl aplinkybių įvertinimo, kurios nėra nagrinėjimo šioje byloje dalykas, o yra nagrinėjimo dalykas Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-24931-1125/2020, kur bendrovė įrodinėja, jog ieškovės sūnus A. Z., suklastojo 2020 m. vasario 12 d. UAB „Domus estate“ direktoriaus įsakymą, kurio pagrindu pats save įgaliojo veikti bendrovės vardu ir su UAB „Urban1 valdymas“, kurios vienintelė akcininkė yra ieškovė ir kuriai vadovauja ieškovės sūnus A. Z., sudaryti akcijų valdymo sutartį, pagal kuria UAB „Urban1 valdymas“ perima visų dukterinių bendrovės įmonių valdymą. Dėl minėtų dokumentų klastojimo buvo pradėtas ir ikiteisminis tyrimas, kurio Nr. 01-1-25923-20, jame yra paskirta bendrovės nurodomų dokumentų ekspertizė, ikiteisminiame tyrime kaip specialusis liudytojas apklausinėtas A. Z., todėl tai, kad šiai dienai ieškovės sūnui A. Z. nėra pareikšti įtarimai, savaime nepanaikina jog prokurorui įvertinus ikiteisminio tyrimo medžiagą, toks faktas negali kilti. Remiantis Juridinių asmenų registro nuostatomis, bendrovės 2020 m. liepos 24 d. susirinkimo protokolas Juridinių asmenų registrui nėra teikiamas ir nebuvo teiktas. Šis protokolas kaip ir kiti bendrovės akcininkų priimti sprendimai ir jų pagrindu surašyti protokolai yra kaupiami bendrovėje, įstatymų nustatyta tvarka ir su jais gali susipažinti tik bendrovės akcininkai arba bendrovės vadovas. Jei ieškovė mano, kad kito akcininko išsakytas vertinimas žeidžia jos ir jos sūnaus reputaciją, tai šiuo atveju atsakovu turėtų būti ne bendrovė, o galimai ieškovės reputaciją pažeidęs asmuo, tokio asmens atžvilgiu ir turėtų būti adresuotas reikalavimas.

10. Tretysis asmuo atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad nuo 2020 m. vasario mėnesio neradus sutarimo dėl verslo atidalijimo tarp akcininkų prasidėjo konfliktai. Teigė, kad ieškovė niekaip nepagrindė, kokias neigiamas pasekmes sukuria protokolo 2 nutarimas, kokiu būdu jį panaikinus bus apgintos ieškovės teisės. Siekis, kad finansinių ataskaitų rinkinys nebūtų patvirtintas yra savitikslis, nes niekaip neįtakoja ieškovės teisių/pareigų, jį ginčydamas ieškovė neįvardija, kokioms imperatyvioms teisės normos minėtas nutarimas prieštarauja. Ieškinio 18 punkte yra cituojamos bendros ABĮ, BAĮ, bendrovės įstatų nuostatos apie vadovo pareigą elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu, pareigą vesti turto apskaitą, teikti kasmetinius finansinių ataskaitų rinkinius ir pan., tačiau nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nors viena jų buvo pažeista priimant protokolo 2 nutarimą ar kad nors viena turi imperatyvios teisės normos pobūdį. Pažymėjo, jog nepagrįstas ieškovės argumentas, kad sudarant bendrovės balansą turėjo būti pateiktos ir dukterinių įmonių ataskaitos, niekuomet bendrovėje nebuvo rengiama konsoliduota ataskaita, tokios ataskaitos rengimas nebuvo įmanomas, nes ieškovės sūnaus vadovaujamos dukterinės įmonės dėl konfliktinių santykių neteikė tvirtinti savo finansinių ataskaitų. Tretysis asmuo teigė, kad ieškovei 2020 m. liepos 10 d. buvo išsiųstas pranešimas apie susirinkimą, todėl jai buvo suteikta pakankamai laiko susipažinti su finansinių ataskaitų turiniu. Ieškovės argumentai dėl 129 000 Eur sumos persivedimo be pagrindo yra nepagrįsti, ieškovė pati yra persivedusi ne vieną pinigų sumą iš dukterinių įmonių. Nurodė, kad ieškovė nepagrindė, kaip nutarimas Nr. 3 pažeidžia jos teises, kaip matyti iš protokolo turinio, 3 klausimu niekas pasisakyti nenorėjo. Ieškovė teigia esant duomenų nesutapimą, tačiau jei duomenų nesutapimai egzistuotų, dėl jų būtų teikiamos pastabos juolab, kad dėl ieškovės valdomos įmonės UAB „Urban 1 valdymas“ bei jos sūnaus veiksmų UAB „Domus Estate“ dokumentai neteisėtai valdomi šių asmenų. Dėl balsavimo nutarimo 4 punktu tretysis asmuo pažymėjo, kad vadovo atšaukimui yra būtina paprastoji balsų dauguma, įstatymas nenumato trečiajam asmeniui pareigos nusišalinti balsuojant minėtu klausimu, be to, ieškovės argumentai dėl neteisėtų vadovo veiksmų, darančių žalą įmonei yra deklaratyvūs. Pasisakydamas dėl 8 nutarimo tretysis asmuo pažymėjo, kad įmonės veiklos tyrimas atliekamas akcininkų interesais, siekiant įmonių veiklos skaidrumo ir teisėto vertinimo. Ieškovė nepagrindžia, kokiai imperatyviai, steigimo dokumentų nuostatai prieštarauja minėtas nutarimas, kaip akcininko siekis tinkamai kontroliuoti dukterinių įmonių veiklą pažeidžia sąžiningumo ir protingumo principus. Ieškovė taip pat nenurodo, kaip jos interesus pažeidžia 9 nutarimas, kaip įprastas holdinginiu principu veikiančiose įmonėse taikomas motininės ir dukterinių įmonių veiklos modelis pažeidžia jos interesus, kokios pasekmės atsiranda konkrečiai jai kaip bendrovės akcininkei ir kokiam imperatyvui prieštarauja toks nutarimas juolab, kad 9 nutarimu patvirtintas valdymo mokestis buvo de facto mokamas iki akcininkų konflikto, tik nustotas realiai vykdyti kilus konfliktinei situacijai. Tretysis asmuo teigė, kad pagal įstatų 8.1.17 punktą kvalifikuota dauguma reikalinga sprendimams dėl naujų juridinių asmenų steigimo, dalyvavimo juose, turimų dukterinių ar kontroliuojamų įmonių akcijų pardavimo ar kitokio perleidimo, įkeitimo ar kitokio suvaržymo, bet ne 9 nutarime priimtam sprendimui. Pasisakydamas dėl įpareigojimo pašalinti informaciją tretysis asmuo nurodė, kad toks reikalavimas negali būti nagrinėjamas, nes reiškiamas ne atsakovui, o trečiajam asmeniui, kuris nei surašinėjo protokolą, nei jį pasirašė, be to, nėra aišku, kaip būtų įgyvendintas toks reikalavimas – protokolas yra surašytas ir iš jo galiojančios redakcijos duomenys negali būti šalinami. Taip pat atkreipė dėmesį, kad reikalavimas reiškiamas ne tik ieškovės, bet ir jos sūnaus vardu, tačiau jokių įgalinimų veikti kito asmens vardu neturi. Be to, trečiojo asmens vertinimu, protokole nėra tikrovės neatitinkančių teiginių, nes tiek ieškovės, tiek jos sūnaus atžvilgiu atliekami ikiteisminiai tyrimai, kurių metu tiriami 2020 m. vasario 1 d. įsakymo suklastojimo faktai.

11. Dublike ieškovė nurodė, kad atsakovas ir tretysis asmuo argumentus grindžia tik lingvistiniu teisės aiškinimo metodu, tačiau būtina vadovautis sisteminu, loginiu ir teologiniu teisės metodais. Nesutiko, kad vos 2 procentais mažiau akcijų turinti ieškovė yra priversta tik stebėti, kaip su jos turtu atsakovėje tvarkosi kitas akcininkas. Pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką, tais atvejais, kai dispozityvi įstatymo norma teisinių santykių subjektams suteikia diskrecijos teisę, teisinių santykių subjektai privalo vadovautis bendraisiais teisės principais, todėl šioje byloje teisės normos turėtų būti aiškinamos pirmiausia vadovaujantis teisės principais. Ieškovės manymu, trečiasis asmuo, nenusišalindamas nuo balsavimo, kai buvo sprendžiamas jo vadovavimo atsakovei, jo parengtos veiklos ataskaitos (metinio pranešimo) tvirtinimo, jo valdomų įmonių veiklos klausimai akivaizdžiai suteikė pirmenybę savo asmeniniam interesui. Ieškovės teigimu, akcininkui draudžiama įgyvendinti savo kaip bendrovės dalyvio teises priešingai jų paskirčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad akcininkui nurodytos turtinės ir neturtinės teisės suteikiamos tam, kad šis galėtų stebėti ir apsaugoti savo investiciją į bendrovę, taip pat galėtų patenkinti investicijos grąžos lūkestį. Tačiau akcininkui draudžiama naudotis šiomis teisėmis sąmoningai siekiant sukurti nepateisinamos žalos įmonei ar kitiems akcininkams. Iš ginčijamų visuotinio atsakovės akcininkų susirinkimo sprendimų turinio matyti, kad juose nebuvo vadovaujamasi paminėtais išaiškinimais. Ieškovės teigimu, ginčijami visuotino atsakovės akcininkų susirinkimo sprendimai paneigė ne tik protingumo, sąžiningumo principus, bet ir privačios nuosavybės principą, nes 51 procentą atsakovės nuosavybės (akcijų) turintis asmuo kiekvieną ginčijamą sprendimą priėmė nesigilindamas į ieškovės nuomonę, argumentus, net nebandydamas daryti kompromisų. Vietoj savęs į susirinkimą tretysis asmuo atsiuntė advokatą, kuriam suteikė įgalinimus jėgos principu įforminti trečiojo asmens iš anksto surašytus sprendimus. Ieškovės nuomone, kai 49 procentus akcijų turintis asmuo nebepasitiki vadovu, kuris yra ir antrasis įmonės akcininkas, vadovas turėjo pats pasitraukti iš pareigų, kurias eina jau 10 metų ir jau seniai galėjo pasiūlyti ieškovei jas perimti. Ieškovė teigė, kad akcininkai, investuodami į bendrovę rizikuoja investicijų dalimi ir kaip taisyklė neteisėtais įmonės valdymo organų nariais jiems gali būti padaryta netiesioginė žala mažinant akcijų vertę. Tiesioginė žala gali kilti, kai valdymo organų nariai nepateikė akcininkams reikiamos informacijos, kurią žinodami akcininkai būtų nedelsiant pardavę akcijas, o uždelsimas sumažino jų vertę, dėl jo jie patyrė žalos. Iš to seka išvada, kad įmonės akcininkas, turintis 49 procentus akcijų neturtinių ir turtinių teisių turi beveik tiek pat, kiek ir akcininkas, turintis 51 procentą akcijų. Ieškovė teigė, kad palikus galioti sprendimus trečiojo asmens elgesys bus legitimizuotas ir toliau tęsiamas, nebus galima suabejoti trečiojo asmens veiklos teisėtumu, atsakovės valdymo tinkamumu, nes nebus tikrinama, ar yra pažeidimų, dėl kurių nukenčia ieškovės teisės ir teisėti interesai. Ieškovė nurodė, kad pradėjo nepasitikėti trečiuoju asmeniu ir jo vadovaujama atsakove, nes išaiškėjo ilgą laiką trečiojo asmens slėpti netinkamo valdymo faktai: trečiojo asmens išlaidavimai, kai įmonės lėšos buvo naudojamos jo asmeniniams poreikiams, žalos darymas, kai prekės būdavo perkamos kelis kartus brangiau nei rinkos kaina, dėl ko ieškovė ėmė ginti daug kartų pažeistas ir toliau pažeidinėjamas jos teises ir teisėtus interesus. Ieškovė pažymėjo, kad savalaikis dokumentų pateikimas yra atsakovo pareiga, todėl trečiojo asmens neveikimas negali būti grindžiamas tuo, kad ieškovė laiku to nepareikalavo. Taip pat negalima remtis ieškovės klausimų neuždavimu tvirtinant ankstesnes finansinės atskaitomybės ataskaitas. Aplinkybė, kad ieškovė anksčiau nekėlė klausimų nereiškia, kad įstatymų, įstatų nuostatos, bendrieji teisės principai neturi būti taikomi.

12. Triplike atsakovė nurodė, kad dublike ieškovė nepagrindė, kaip ginčijami nutarimai pažeidė jos teises. Pažymėjo, kad ieškovė bando paneigti akcininko teisę balsuoti susirinkime suabsoliutindama savo interesus, spekuliatyviai teigia, jog kitas akcininkas turėjo nusišalinti nuo balsavimo, be to, trečiajam akcininkui nebalsuojant ieškovės pageidaujamas nutarimas nebūtų priimtas, nes tokiam sprendimui reikalinga 51 procentų balsų. Ieškovės turimos akcijos suteikia jai 49 procentus balsų, o tai sudarė mažiau nei ½ susirinkime dalyvavusių akcininkų balsų. Įgydama atitinkamą kiekį akcijų ieškovė žinojo, kokias teises bendrovės valdyme ji turės. Atsakovas pažymėjo, kad susirinkime abu akcininkai buvo atstovaujami advokatų, tačiau turimų teisių neperdavė ir patys priiminėjo sprendimus susirinkime svarstytais klausimais. Tai, kad ieškovė nepasitiki kitu bendrovės akcininku nereiškia, kad nepasitikėjimas yra objektyviai pagrįstas, ar, kad tai yra pagrindu atstatydinti bendrovės vadovą.

13. Tretysis asmuo triplike nurodė, kad juridinio asmens valdymas yra pagrįstas paprasta balsų dauguma, jei įstatai ar įstatymas nenumato kvalifikuotos balsų daugumos, esamas akcijų pasidalinimas tarp akcininkų aiškiai rodo, kam akcininkai delegavo sprendimo laisvę. Nesutiko su ieškovės manymu, kad, kai 49 procentų akcijų turintis akcininkas pareiškia nepasitikėjimą vadovu, kuris tuo pačiu yra ir bendrovės akcininkas, vadovas pats turėjo pasitraukti iš užimamų pareigų, nes kitas akcininkas gali turėti (nagrinėjamu atveju turi) priešingą situacijos vertinimą. Pažymėjo, kad ieškovė niekaip nemotyvuoja, kodėl reikalavimas pašalinti informaciją reiškiamas trečiajam asmeniui ir kaip toks reikalavimas galėtų būti įgyvendintas.