Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas, Alytaus m. 2-ojo notaro biuro notarei R. S. dėl termino priimti palikimą atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sesuo J. K., su kuria jis iki pat jos mirties palaikė artimus santykius, nuolat bendraudavo, lankydavo ją jos gyvenamojoje vietoje bei P. globos namuose. Sesuo jam visą laiką buvo labai artima, jų tarpusavio ryšys buvo itin tvirtas, sesuo buvo netekėjusi, neturėjo kitų artimųjų, jis buvo vienintelis ir jai pats artimiausias asmuo. (duomenys neskelbtini) sesuo, pasitikėdama pareiškėju, išdavė jam bendrąjį įgaliojimą (patvirtintą Vilniaus miesto 13-ojo notarų biuro notarės G. K., Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) viso jos turto valdymui ir tvarkymui, atstovavimui įvairiose įstaigose bei kitiems įgaliojime nurodytiems veiksmams atlikti. Šio įgaliojimo pagrindu jis ilgą laiką tinkamai vykdė pavestus įgaliojimus, rūpinosi sesers turtu. Be to, sesuo (duomenys neskelbtini) Alytaus m. 2-ojo notaro biuro notarės R. S. patvirtintu testamentu (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) savo mirties atveju visą savo turtą, kuris mirties dieną jai priklausys, paliko pareiškėjui. Seseriai mirties dieną priklausė toks turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės seseriai nepriklausė. Pareiškėjo žiniomis, mirusioji niekada neturėjo jokių skolinių įsipareigojimų kreditoriams. Apie sesers mirtį pareiškėjas sužinojo tą pačią dieną. Pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo ir teisinių žinių, niekados gyvenime neturėjo panašios patirties dėl palikimo priėmimo. Pažymi, kad jau virš 54 metų yra santuokoje su savo sutuoktine S. K., kuri turi didelių sveikatos problemų, paūmėjusių po neseniai įvykusio insulto (nevaikšto, tik trumpai pasėdi vežimėlyje, dešinės pusės hemiplegija, sutrikusi kalba), jis dėl to stipriai išgyvena. Pats taip pat turi didelių sveikatos problemų, susijusių su onkologinėmis ligomis. Atsižvelgiant į teisinių žinių ir panašios patirties neturėjimą, į po sesers mirties paūmėjusias sutuoktinės sveikatos problemas ir su jomis susijusius jo išgyvenimus, į prastą jo sveikatą, į garbų – senyvą jo amžių, nežinojo, kad siekiant priimti palikimą, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sesers mirties, turėjo atlikti kokius nors aktyvius veiksmus ir kreiptis į notarų biurą, juolab, kai žinojo, kad sesuo jam visą turtą buvo palikusi testamentu. Be to, kaip vėliau paaiškėjo, jis visą laiką buvo klaidingai įsitikinęs, kad po artimojo asmens mirties dėl palikimo galima kreiptis tik praėjus 3 mėnesių terminui po mirties, o ne anksčiau. Būtent praėjus numatytam terminui, palikimo priėmimo tikslu 2024 m. kovo 4 d. ryte susisiekė telefonu su notarės R. S. biuru pasiteirauti dėl palikimo priėmimo, tačiau notarų biuro darbuotoja nurodė, kad yra praleidęs terminą palikimui priimti ir turi kreiptis į teismą. Būtent tik tuo metu ir suprato, kad būdamas klaidingai įsitikinęs, kad palikimą galima priimti tik praėjus 3 mėnesiams po artimojo mirties), jis tuo metu sąžiningai klydo, be to, nežymiam palikimo priėmimo termino praleidimui esminę įtaką turėjo aukščiau išvardintos objektyvios, gyvenimiškos priežastys ir aplinkybės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, prašo nustatyti, kad terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, ir šį terminą atnaujinti. Nurodo, kad pareiškimo patenkinimas nesukels jokių neigiamų padarinių bei atitiks tiek mirusios sesers valią, tiek ir pareiškėjo interesus (el. b. 1–4).

Prašymą nuspręsta nagrinėti rašytinio proceso tvarka; apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį 2024 m. kovo 29 d. paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 577 straipsnis).

Suinteresuotas asmuo Alytaus m. 2-ojo notaro biuro notarė R. S. atsiliepimo į pareiškimą per nustatytą terminą nepateikė.

Medicininis mirties liudijimas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sesuo J. K. (el. b. 14). Iš VĮ Registrų centras Gyventojų registro išrašo matyti, kad ji buvo netekėjusi (el. b. l. 10). (duomenys neskelbtini) J. K. išdavė pareiškėjui bendrąjį įgaliojimą, patvirtintą Vilniaus miesto 13-ojo notaro biuro notarės G. K., Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įgaliojo pareiškėją valdyti ir tvarkyti (su teise disponuoti) visą jos kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, atlikti kitus įgaliojime nurodytus veiksmus (el. b. 16–19). (duomenys neskelbtini) Alytaus m. 2-ojo notaro biuro notarės R. S. patvirtintu testamentu, Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), J. K. savo mirties atveju visą savo turtą, kuris mirties dieną jai priklausys, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, koks jis ateityje beatsirastų, paliko pareiškėjui (el. b. 11). VĮ Registrų centras Testamentų registre palikėjos J. K. palikimo priėmimo faktų nėra įregistruota (el. b. 12–13). Iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad J. K. nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, gyvenamasis namas ir kitas inžinerinis statinys – šulinys, esantys (duomenys neskelbtini) (el. b. 20–22). Iš medicinos dokumentų išrašo/siuntimo ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) kortelės matyti, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė turi sveikatos problemų (el. b. 25–27).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis); įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis); nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai įstatyme nėra apibrėžti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.

Pareiškėjas M. K. yra J. K. brolis, J. K. mirė (duomenys neskelbtini), tad trijų mėnesių terminas priimti palikimą yra pasibaigęs. Pareiškėjas prašo šį terminą atnaujinti, svarbiomis šio termino praleidimo priežastimis nurodydamas aplinkybes, kad neturėdamas teisinių žinių, nepakankamai gerai suprato paveldėjimo teisinius santykius, buvo įsitikinęs, kad dėl palikimo galima kreiptis tik praėjus trijų mėnesių terminui po mirties, ūmiai pablogėjus žmonos sveikatai, rūpinosi žmona, pats taip pat turi sveikatos problemų. Todėl nesikreipė įstatymų numatytu terminu į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Kadangi įstatyme svarbios priežastys nėra įvardintos, spręstina, ar pareiškėjo nurodomos priežastys, dėl kurių jis praleido įstatymų nustatytą terminą, yra svarbios.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-115/2010).

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai, ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

Iš pareiškime nurodytų aplinkybių nustatyta, kad pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido dėl teisinių žinių stokos, kadangi buvo klaidingai įsitikinęs, jog pas notarą dėl palikimo priėmimo su pareiškimu reikia kreiptis praėjus trims mėnesiams po mirties, ūmiai pablogėjus žmonos sveikatai, rūpinosi žmona, pats taip pat turi sveikatos problemų. Į notarą kreipėsi praėjus kelioms savaitėms suėjus trijų mėnesių terminui po sesers mirties. Pasikreipus į notarą paaiškėjo, kad terminas palikimui priimti yra praleistas ir reikia kreiptis į teismą dėl jo atnaujinimo. Paaiškėjus šioms aplinkybėms, iš karto kreipėsi į teisininkus. Šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Teismo vertinimu, išdėstytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog, nustatytu terminu nepriėmęs palikimo, pareiškėjas elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas. Pareiškėjo nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės (teisinio išsilavinimo ir gyvenimiškos patirties paveldėjimo teisiniuose santykiuose neturėjimas, informacijos stoka, sutuoktinės ir paties sveikata) galėjo turėti įtakos tam, jog jis negalėjo laiku realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą. Be to, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad terminas palikimui priimti praleistas nežymiai, tik dvi savaites. Pareiškėjas, sužinojęs, kad praleistas terminas, iš karto kreipėsi į teisininkus ir buvo paruoštas pareiškimas teismui dėl praleisto termino atnaujinimo. Byloje suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad terminas pareiškėjui būtų atnaujintas. Taigi, darytina išvada, kad termino kreiptis į notarą priimti palikimą pagal įstatymą atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad ginčo byloje nėra, teismas sprendžia, jog pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių ir per protingą terminą kreipėsi į teismą dėl jo atnaujinimo, todėl yra teisinis pagrindas praleistą terminą atnaujinti. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškimas tenkinamas (CK 1.5 straipsnis, 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 578 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 578 straipsniais,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), praleistą įstatymo nustatytą 3 (trijų) mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po sesers J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priimti pagal (duomenys neskelbtini) Alytaus m. 2-ojo notaro biuro notarės R. S. testamentą, Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), šio termino pradžią skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti pareiškėjui, kad jis turi teisę per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.