Telšių apylinkės teismo sprendimas

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Donata Šimkutė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. B. ir (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2026 m. vasario 23 d. teismo rūmuose gautas ir 2026 m. kovo 3 d. priimtas A. B. pareiškimas, kuriuo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas V. B., gimęs (duomenys neskelbtini), buvo O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) brolis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas

5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punkte numatyta, kad ypatingąja teisena teismas nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Vadovaujantis CPK 444 straipsnio 1 dalimi, 445 straipsniu teismas gali nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kai (1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. sukelia pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas, (2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą, (3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš pirmiau nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021, 20–21 punktai).

6. Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, siekdamas įgyvendinti savo teisę priimti mirusios tetos palikimą. byloje nustatyta, kad A. B. kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti terminą priimti palikimą, atsiradusį po tetos O. B. mirties, tačiau Telšių apylinkės teismas 2026 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-1378-1227/2026 nustatė pareiškėjui terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, motyvuodamas, kad byloje nepateikti tiesioginiai duomenys patvirtinantys pareiškėjo ir palikėjos giminystės ryšį. Pareiškėjui išaiškintina, kad jis siekdamas nustatyti tam tikrų faktų buvimą – šiuo atveju giminystės ryšį, turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka (b. l. 6–8).

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.130 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio. Asmenų giminystės faktą patvirtina specialūs dokumentai – civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai: asmenų gimimo liudijimai, taip pat jų tėvų gimimo, santuokos liudijimai ir pan. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės normų, reglamentuojančių giminystės santykių fakto nustatymą, aiškinimo ir taikymo praktiką giminystės santykių faktas teismine tvarka gali būti nustatomas tik tada, kai asmuo neturi dokumentų, patvirtinančių jo giminystę su kitu asmeniu, ir negali šių dokumentų gauti kitokia tvarka, o siekiamas nustatyti faktas gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių. Kai pareiškėjas turi civilinės metrikacijos įstaigų išduotus dokumentus, iš kurių matyti giminystės santykiai, tačiau šiuose dokumentuose, jo nuomone, nurodyti neteisingi duomenys, teismas negali nustatinėti giminystės santykių fakto – šiuo atveju asmuo turi kreiptis dėl civilinės būklės aktų netikslumų ištaisymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-663/2002; 2002 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1228/2002; 2007 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2007).

8. Byloje nustatyta, kad Gyventojų registro duomenimis O. B. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), jos mama yra J. B., gimusi (duomenys neskelbtini), tačiau duomenų apie tėvą nėra (b. l. 9). Gyventojų registro duomenimis V. B., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini) turi du vaikus: A. B., gimusį (duomenys neskelbtini), ir A. B., gimusį (duomenys neskelbtini), tačiau duomenų apie V. B. apie motiną ir tėvą nėra (b. l. 12–13). Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymoje nurodoma, kad Telšių vyskupijos kurijos archyviniame fonde, (duomenys neskelbtini) gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) pakrikštyta K. (taip dokumente) ir J. iki santuokos G. B. (taip dokumente) duktė vardu O., gimusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 14–15). Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymoje pažymima, kad Telšių vyskupijos kurijos archyviniame fonde, (duomenys neskelbtini) gimimo metrikų knygoje įrašyta (įrašas rusų kalba), kad (duomenys neskelbtini) pakrikštytas K. (?., taip dokumente) ir J. (?.) iki santuokos G. (?.) B. (?.) sūnus vardu V. (?. taip dokumente), gimęs (duomenys neskelbtini) (b. l. 16–17).

9. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įrašas apie asmens krikštą laikytinas netiesioginiu įrodymu, patvirtinančiu apie asmenį tam tikras aplinkybes, siekiant nustatyti gimimo datą, tėvus, tačiau nelaikytinas tiesioginiu įrodymu, patvirtinančiu gimimo faktą (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2031-430/2023, 12 punktas). Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, o priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008). Jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobūdžio įrodymai yra pakankami. Vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali būti pakankamas pagrindas nustatyti šį faktą, o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

10. Byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad J. B. (iki santuokos G.), gyvenusi (duomenys neskelbtini), turėjo du vaikus, todėl pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjo tėvas V. B., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), ir O. B., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), yra brolis ir sesuo, šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant pareiškėjui kreiptis į teismą dėl mirusios tetos O. B. palikimo priėmimo termino atnaujinimo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 448 straipsnio 1 dalis).

11. Vertinant CPK 444 straipsnio 2 dalyje išvardytus juridinę reikšmę turinčius faktus, nustatomus ypatingosios teisenos tvarka, akivaizdu, kad juos sieja viena bendra savybė – jie egzistuoja jau iki teismo proceso dėl jų nustatymo pradžios, o teismo procesiniu sprendimu jiems suteikiamas teisinis statusas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-1120/2024).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

tenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. B., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), ir O. B., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), yra brolis ir sesuo.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas, kad pareiškėjas A. B. galėtų kreiptis į teismą dėl mirusios tetos O. B. palikimo priėmimo termino atnaujinimo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų juridinę reikšmę turintį faktą.