- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-08
- Bylos Nr.
- 2S-1014-889/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04714-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Skersienė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Suinteresuotas asmuo
- L. J.
- Kategorijos
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.4.5.11Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
- 3.5.25Užsienio teismų ir arbitražų sprendimų vykdymo ypatumai
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. G. (A. G.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų, suinteresuoti asmenys L. J., antstolis A. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. G. pateikė skundą prašydamas panaikinti 2023 m. liepos 13 d. patvarkymą S1h-25090 ir perskaičiuoti jo įsiskolinimą ir palūkanas pagal skunde pateiktą informaciją, taip pat informuoti jį apie tai. Pagrindiniai skundo argumentai:
1.1. Pareiškėjas nurodė, kad 2023 m. liepos 18 d. gavo antstolio Aleksandro Selezniovo 2023 m. liepos 13 d. patvarkymą Nr. S1h-25090, juo buvo perskaičiuota 614 800 CHF skola, 2010 m. liepos 17 d., 2010 m. spalio 10 d., 2011 m. gegužės 26 d. ir 2012 m. kovo 14 d. mokėjimai pagal 2010 m. rugsėjo 14 d. Europos centrinio banko paskelbtą orientacinį euro ir Šveicarijos franko valiutų santykį. Pažymėjo, kad skolos padengimas (2010 m. liepos 17 d., 2010 m. spalio 10 d., 2011 m. gegužės 26 d. ir 2012 m. kovo 14 d.) vyko iki Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutarties priėmimo, todėl skolai perskaičiuoti negalėjo būti taikomas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 776 straipsnis – ši nuostata taikoma priverstinio vykdymo procesui Lietuvoje. Prievolė buvo vykdoma ne Lietuvoje, o Šveicarijoje, todėl CPK 776 straipsnio taikymas 2010 m. liepos 17 d., 2010 m. spalio 10 d., 2011 m. gegužės 26 d. ir 2012 m. kovo 14 d. mokėjimams neteisėtas.
1.2. Nurodo, kad skundžiamame patvarkyme palūkanos skaičiuojamos nuo 2009 m. rugsėjo 27 d., tačiau nėra aišku, kokiu valiutos kursu. Iki 2017 m. vasario 2 d. vykdomojo rašto išdavimo buvo taikoma prievolės vykdymo valstybės – Šveicarijos – teisė; patvarkyme paskirstant 2010 m. liepos 17 d., 2010 m. spalio 10 d., 2011 m. gegužės 26 d. ir 2012 m. kovo 14 d. mokėjimus laikoma, kad pirma apmokamos palūkanos, tačiau tam nėra teisėto pagrindo; buvo pritaikyta Lietuvos teisė, tačiau nagrinėjamu atveju turėjo būti nustatyta, kokia materialinė teisė taikytina atliekant 2010 m. liepos 17 d., 2010 m. spalio 10 d., 2011 m. gegužės 26 d. ir 2012 m. kovo 14 d. mokėjimus ir apskaičiuojant palūkanas. Šiuo atveju kreditoriaus gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Laikant, kad prievolės vykdymas Lietuvoje prasidėjo tik 2017 m. vasario 2 d. pripažinus ir leidus vykdyti užsienio valstybės sprendimą, prievolės netesybų, palūkanų ir įskaitymo tvarka iki 2017 m. vasario 2 d. buvo nustatyta pagal Šveicarijos materialinę teisę; tai leidžia teigti, kad perskaičiavimas nagrinėjamu atveju yra neteisėtas tiek, kiek susijęs su skolos padengimu / apskaičiavimu iki 2017 m. vasario 2 d.
1.3. Apskaičiuodamas skolą ir palūkanas antstolis taiko 2010 m. rugsėjo 13 d. valiutų kursą, tačiau Lietuvos apeliacinio teismas 2015 m. gegužės 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2T-10-381/2017, nutarė leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Šveicarijos Konfederacijos Lavokso–Orono (Lavaux–Oron) rajono taikos teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimo, priimto byloje Nr. 5366822, dalį, kuria suinteresuotas asmuo A. G. įpareigotas sumokėti pareiškėjai L. J. 614 800 Šveicarijos frankų sumą ir 5 procentų metines palūkanas, mokėtinas nuo 2009 m. rugsėjo 27 d. Nagrinėjamu atveju Lietuvoje vykdomas užsieniečio šalies teismo sprendimas, kuris įgijo privalomumą 2010 m. rugsėjo 13 d., tačiau vykdymo eigoje esminė aplinkybė yra būtent mokėjimo skaičiavimo pradžios momentas, t. y. antstolis patvarkyme skolos sumą skaičiuoja nuo 2009 m. rugsėjo 27 d., tačiau taiko 2010 m. rugsėjo 13 d. kursą; tai prieštarauja protingumo principui. Lietuvos apeliaciniam teismui nurodžius, kad 614 800 Šveicarijos frankų suma mokėtina nuo 2009 m. rugsėjo 27 d., būtent tos dienos kursas ir turėtų būti taikomas. Remiantis Europos centrinio banko 2009 m. rugsėjo 27 d. duomenimis, mokėtinos sumos apskaičiavimo dieną 1 Eur buvo lygus 1,5118 Šveicarijos franko, todėl 2009 m. rugsėjo 27 d. dieną 614 800 CHR buvo verti 406 667,55 Eur; remiantis išieškotojos skaičiavimais, sprendimo priėmimo dieną 614 800 CHR buvo verti 473 250,71 Eur; tai akivaizdžiai prieštarauja CPK 776 straipsniui ir neatitinka Europos centrinio banko pateiktų duomenų. Pagal CPK 776 straipsnį, kiekviena bankinė operacija ir palūkanų skaičiavimas turėjo būti konvertuotas į eurus pagal operacijos dieną buvusius Europos centrinio banko pateiktus valiutų kursus. Pagal pareiškėjo skaičiavimus, skolos likutis sudarytų 235 317,30 Eur, palūkanų – 138 765,91 Eur.
2. Antstolis A. S. 2023 m. rugpjūčio 4 d. patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo ir, vadovaudamasis CPK 510 straipsnio 2 dalimi, skundą kartu su vykdomosiomis bylomis perdavė apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
3.1. Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju Šveicarijos teismo sprendimas yra pripažintas ir yra vykdomas Lietuvoje. Vykdymo procesą Lietuvoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės aktai, kuriais antstolis privalo vadovautis vykdydamas vykdymo veiksmus; antstolis taiko būtent Lietuvos teisę. Taigi teismas sutiko su antstolio pozicija, kad išieškojimą Lietuvos Respublikoje antstolis vykdo pagal Lietuvos Respublikos teisę.
Šalies argumentai
3.2. Pareiškėjas, prašydamas panaikinti 2023 m. liepos 13 d. patvarkymą S1h-25090 ir perskaičiuoti jo įsiskolinimą ir palūkanas, taip pat nurodo, kad neaišku, kokiu valiutos kursu skaičiuojamos palūkanos, skaičiuodamas palūkanas antstolis taiko 2010 m. rugsėjo 13 d. kursą (nors sprendimo data 2010 m. rugsėjo 14 d.), o kiekvienas atliktas bankinis mokėjimas ir palūkanų apskaičiavimas turėjo būti atliktas pagal operacijos dienos Europos centrinio banko pateiktus valiutų kursus.
Žemesnės instancijos teismas
3.3. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. birželio 21 d. nutartimi nurodė antstoliui iš naujo nustatyti skolos dydį eurais vykdomojoje byloje Nr. 0010/18/00915 pagal CPK 776 straipsnio nuostatas, t. y. vykdymo procese išieškotinas sumas apskaičiuoti eurais (įskaitant skolininko atliktus 2010 m. liepos 17 d., 2010 m. spalio 10 d., 2011 m. gegužės 26 d. ir 2012 m. kovo 14 d. tiesioginius mokėjimus) taikant sprendimo priėmimo dienos (šiuo atveju – 2010 m. rugsėjo 14 d.) Europos centrinio banko paskelbtą orientacinį euro ir Šveicarijos franko valiutų santykį. Pareiškėjas šios nutarties neskundė, ji įsiteisėjo 2023 m. birželio 30 d. Teismas nurodė neturintis pagrindo kvestionuoti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Pažymėjo, kad 2023 m. birželio 21 d. nutartyje yra pasisakyta apie taikytiną valiutos kursą, skolos ir palūkanų apskaičiavimą, o nutarties rezoliucinėje dalyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad antstolis turi vykdymo procese išieškomas sumas apskaičiuoti eurais, taikydamas sprendimo priėmimo dienos (šiuo atveju – 2010 m. rugsėjo 14 d.) Europos centrinio banko paskelbtą orientacinį euro ir Šveicarijos franko valiutų santykį. Taigi šiuo atveju akivaizdu, kad antstolis visas išieškotinas sumas (palūkanas, skolą ir pan.) turi apskaičiuoti pagal 2010 m. rugsėjo 14 d. valiutos kursą.
3.4. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatavo nenustatęs pareiškėjo teisių ir vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, antstolio veiksmus laikė teisėtais ir pagrįstais, nenustatė jokio teisinio ir faktinio pagrindo panaikinti 2023 m. liepos 13 d. antstolio patvarkymą S1h-25090 ,,Dėl 2023 m. birželio 21 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutarties Nr. 2YT-5774-1071/2023 įvykdymo“.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskirajame skunde pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir pareiškėjo skundą patenkinti – panaikinti antstolio Aleksandro Selezniovo 2023 m. liepos 13 d. patvarkymą ir perskaičiuoti A. G. įsiskolinimą ir palūkanas pagal skunde pateiktą informaciją, informuojant pareiškėją apie tai. Atskirojo skundo argumentai:
4.1. Pareiškėjas nurodo, jog visi skolos padengimai (2010 m. liepos 17 d., 2010 m. spalio 10 d., 2011 m. gegužės 26 d. ir 2012 m. kovo 14 d.) vyko iki Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutarties priėmimo, todėl iš esmės skolos perskaičiavimui negalėjo būti taikomas CPK 776 straipsnis – ši nuostata taikoma išimtinai priverstinio vykdymo procesui Lietuvoje.
4.2. Skundžiamame patvarkyme palūkanos skaičiuojamos nuo 2009 m. rugsėjo 27 d., tačiau nėra aišku, kokiu valiutos kursu.
4.3. Iki priverstinio vykdymo Lietuvoje pradžios buvo taikoma prievolės vykdymo valstybės – Šveicarijos – teisė, tačiau patvarkyme paskirstant 2010 m. liepos 17 d., 2010 m. spalio 10 d., 2011 m. gegužės 26 d. ir 2012 m. kovo 14 d. mokėjimų sumas laikoma, kad pirmiau sumokamos palūkanos. Nagrinėjamu atveju turi būti nustatyta, kokia materialinė teisė taikytina palūkanų apskaičiavimui. Šiuo atveju kreditoriaus gyvenamoji vieta yra Šveicarijoje, todėl prievolės vykdymas Lietuvoje prasidėjo tik pripažinus ir leidus vykdyti užsienio sprendimą; taigi prievolės netesybų (palūkanų) ir įskaitymo tvarkai iki 2017 m. vasario 2 d. taikytina Šveicarijos materialinė teisė, o tai leidžia teigti, kad perskaičiavimas nagrinėjamu atveju yra neteisėtas tiek, kiek jis susijęs su skolos padengimu / apskaičiavimu iki 2017 m. vasario 2 d.
4.4. Apskaičiuodamas skolą ir palūkanas antstolis taiko 2010 m. rugsėjo 13 d. kursą; vykdytinas užsienio teismo sprendimas privalomumą Lietuvoje įgijo privalomumą 2010 m. rugsėjo 13 d., tačiau vykdymo eigoje esminė aplinkybė yra būtent mokėjimo skaičiavimo pradžios momentas, t. y. antstolis patvarkyme skolos sumą skaičiuoja nuo 2009 m. rugsėjo 27 d., tačiau taiko 2010 m. rugsėjo 13 d. dienos kursą. Akivaizdu, kad tai prieštarauja protingumo principui, nes skola skaičiuojama į priekį, o ne skolos atsiradimo momentu. Lietuvos apeliaciniam teismui nurodžius, kad 614 800 Šveicarijos frankų suma mokėtina nuo 2009 m. rugsėjo 27 d., būtent tos dienos kursas ir turėtų būti taikomas.
4.5. Remiantis Civilinio proceso kodekso 776 straipsnis, kiekvienas atliktas bankinis mokėjimas ir palūkanų skaičiavimas turėjo būti įvertintas eurais pagal atliktos operacijos dienos Europos centrinio banko pateiktus valiutų kursus.
4.6. Taikant antstolio taikomą teisę, skolos likutis, pagal pareiškėjo skaičiavimus, sudarytų 235 317,30 Eur, palūkanų – 138 765,91 Eur.
Atsiliepimas
5. Antstolis pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašo atskirąjį skundą nagrinėti savo nuožiūra. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
5.1. Antstolis nurodo, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-5774-1071/2023, antstoliui buvo nurodyta iš naujo nustatyti skolos dydį eurais vykdomojoje byloje Nr. 0010/18/00915 pagal CPK 776 straipsnio nuostatas, t. y. vykdymo procese išieškotinas sumas apskaičiuoti eurais (įskaitant skolininko atliktus 2010 m. spalio 10 d., 2011 m. gegužės 26 d., 2012 m. kovo 14 d. ir 2010 m. liepos 17 d. tiesioginius mokėjimus) taikant sprendimo priėmimo dienos (šiuo atveju – 2010 m. rugsėjo 14 d.) Europos centrinio banko paskelbtą orientacinį euro ir Šveicarijos franko valiutų santykį. Antstolis, atsižvelgdamas į 2023 m. birželio 21 d. nutarties reikalavimus, priėmė skundžiamą patvarkymą. Patvarkyme buvo nurodyta, kad antstolio vykdomas teismo sprendimas priimtas 2010 m. rugsėjo 14 d. Remiantis Europos centrinio banko duomenimis, 2010 m. rugsėjo 14 d. euro ir Šveicarijos franko valiutų kursas buvo 1,2911. Pagal šį kursą, priteista 614 800 CHF suma lygi 476 183,10 Eur; 2010 m. liepos 17 d. sumokėta 6 480 CHF suma lygi 5 018,98 Eur; 2010 m. spalio 10 d. sumokėta 25 000 CHF suma lygi 19 363,33 Eur; 2011 m. gegužės 26 d. sumokėta 25 000 CHF suma lygi 19 363,33 Eur; 2012 m. kovo 14 d. sumokėta 193 520 CHF suma lygi 149 887,69 Eur. Perskaičiavus skolos sumą su palūkanomis ji sudaro 516 409,63 Eur. Taigi antstolio atlikti vykdymo veiksmai atitinka 2023 m. birželio 21 d. nutarties reikalavimus.
5.2. Pažymi, kad antstolis išieškojimą Lietuvos Respublikoje vykdo pagal Lietuvos Respublikos, o ne kitos valstybės teisę. CPK 776 straipsnyje nurodyta, jog užsienio valiuta nurodytos sumos išieškomos eurais pagal sprendimo priėmimo dieną Europos centrinio banko paskelbtą orientacini euro ir užsienio valiutų santykį.
5.3. Kita vertus, antstolis pažymi, jog neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl, jeigu nagrinėdamas šį skundą teismas laikysis pozicijos, jog skolos dydį reikia perskaičiuoti, antstolį toks teismo sprendimas tenkins.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Žemesnės instancijos teismas
7. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria teismas netenkino jo skundo dėl antstolio veiksmų; pareiškėjas prašė panaikinti 2023 m. liepos 13 d. patvarkymą ir perskaičiuoti jo įsiskolinimą ir palūkanas pagal skunde pateiktą informaciją. Apelianto atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad antstolis, konvertuodamas skolos ir palūkanų sumas iš Šveicarijos frankų į eurus, nepagrįstai taikė 2010 m. rugsėjo 13 d. kursą, nors skolos sumą skaičiuoja nuo 2009 m. rugsėjo 27 d.; konvertuojant sumas, sumokėtas iki teismo sprendimo pripažinimo Lietuvoje, CPK 776 straipsnis negali būti taikomas, nes išieškojimas vyko pagal Šveicarijos teisę; kiekvienas atliktas bankinis mokėjimas turėjo būti įvertintas ir palūkanos turėjo būti apskaičiuotos eurais pagal atliktos operacijos dienos Europos centrinio banko pateiktus valiutų kursus.
8. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos tokios toliau nurodomos aplinkybės. Antstolis A. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/18/00915, pradėtą pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. vykdomąjį raštą Nr. e2T-10-381/2017 dėl 471 863,78 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų, mokėtinų nuo 2009 m. rugsėjo 27 d., išieškojimo iš skolininko A. G. 3-iosios eilės išieškotojai L. J..
9. Antstolis 2018 m. kovo 14 d. priėmė patvarkymą Nr. S-18-10-3624 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. 2018 m. kovo 14 d. surašytas raginimas skolininkui A. G. įvykdyti sprendimą Nr. S1c-21336. 2018 m. kovo 14 d. surašytas vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S1c-21337.
10. 2020 m. kovo 12 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl informacijos pateikimo Nr. S1e-24172, jame informavo skolininką, kad skolos likutis pagal Lietuvos apeliacinio teismo išduotą vykdomąjį įrašą 2020 m. kovo 12 d. yra 558 129,18 Eur. Patvarkyme nurodė, jog skola apskaičiuota pagal 2020 m. kovo 12 d. Šveicarijos franko ir euro kursą, o palūkanos apskaičiuotos pagal 2020 m. kovo 14 d. kursą.
11. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad A. G. 2020 m. kovo 20 d. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašė panaikinti antstolio Aleksandro Selezniovo 2020 m. kovo 12 d. patvarkymą dėl informacijos pateikimo Nr. S1e-24172. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-4406-889/2020 patenkino dalį pareiškėjo skundo, panaikino antstolio Aleksandro Selezniovo 2020 m. kovo 12 d. patvarkymą dėl informacijos pateikimo Nr. S1e-24172 ir perdavė antstoliui iš naujo nustatyti skolos ir palūkanų dydį eurais pagal CPK 776 straipsnio nuostatas; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. liepos 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-891-253/2020 Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutartį paliko nepakeistą.
12. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. balandžio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-235-330/2023, pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir patenkino dalį ieškinio – pripažino, kad ieškovo A. G. piniginė prievolė vykdant išieškojimą pagal vykdomąjį raštą, išduotą Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2T-10-381/2017, pagrindu, yra įvykdyta 6 480 CHF didesne dalimi, nei nurodyta antstolio Aleksandro Selezniovo vykdomojoje byloje Nr. 0010/18/00915 priimtuose patvarkymuose dėl išieškotų piniginių lėšų paskirstymo.
13. Antstolis 2023 m. balandžio 28 d. priėmė patvarkymą S1g-34352 ,,Dėl išieškomos skolos dydžio išieškotojui“ (patvarkyme nurodyta klaidinga priėmimo data – 2022 m. birželio 29 d.), jame nurodė, kad iš skolininko A. G. išieškoma skola su iki 2023 m. balandžio 28 d. apskaičiuotomis palūkanomis sudaro 522 778,29 Eur.
14. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų, prašydamas pakeisti antstolio Aleksandro Selezniovo 2023 m. balandžio 28 d. patvarkymą Nr. S1g-34352 ir perskaičiuoti įsiskolinimą ir palūkanas pagal pateiktą informaciją.
15. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartimi patenkinta dalis pareiškėjo A. G. skundo, panaikintas patvarkymas Nr. S1g-34352 ir antstoliui Aleksandrui Selezniovui nurodyta iš naujo nustatyti skolos dydį eurais vykdomojoje byloje Nr. 0010/18/00915 pagal CPK 776 straipsnio nuostatas, t. y. vykdymo procese išieškomas sumas apskaičiuoti eurais (įskaitant skolininko atliktus 2010 m. liepos 17 d., 2010 m. spalio 10 d., 2011 m. gegužės 26 d. ir 2012 m. kovo 14 d. tiesioginius mokėjimus), taikant sprendimo priėmimo dienos (šiuo atveju – 2010 m. rugsėjo 14 d.) Europos centrinio banko paskelbtą orientacinį euro ir Šveicarijos franko valiutų santykį. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. birželio 30 d.
16. Antstolis 2023 m. liepos 13 d. priėmė patvarkymą Nr. S1h-25090 ,,Dėl 2023 m. birželio 21 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutarties Nr. 2YT-5774-1071/2023 įvykdymo“, jame nurodė, kad antstolio vykdomas teismo sprendimas yra priimtas 2010 m. rugsėjo 14 d. Remiantis Europos centrinio banko duomenimis, 2010 m. rugsėjo 14 d. euro ir Šveicarijos franko valiutų kursas buvo 1,2911. Pagal šį kursą priteista 614 800 CHF suma lygi 476 183,10 Eur; 2010 m liepos 17 d. sumokėta 6 480 CHF suma lygi 5 018,98 Eur; 2010 m. spalio 10 d. sumokėta 25 000 CHF suma lygi 19 363,33 Eur; 2011 m gegužės 26 d. sumokėta 25 000 CHF suma lygi 19 363,33 Eur; 2012 m. kovo 14 d. sumokėta 193 520 CHF suma lygi 149 887,69 Eur. Perskaičiavus skolos sumą su palūkanomis, ji sudaro 516 409,63 Eur (skolos likutis – 326 656,03 Eur, palūkanų likutis – 189 753,60 Eur).
17. Pareiškėjas ginčydamas antstolio patvarkymą dėl skolos ir palūkanų apskaičiavimo pagrįstumo kaip vieną iš argumentų nurodo tai, kad iki to momento, kol vykdytinas užsienio valstybės teismo sprendimas buvo pripažintas Lietuvoje, skolai perskaičiuoti ir palūkanoms paskirstyti negalėjo būti taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos, nes turėjo būti taikoma Šveicarijos teisė.
18. Kaip nustatyta iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2T-10-381/2017, nusprendė leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Šveicarijos Konfederacijos Lavokso–Orono (Lavaux–Oron) rajono taikos teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimo, priimto byloje Nr. 5366822, dalį, kuria suinteresuotas asmuo A. G. įpareigotas sumokėti pareiškėjai L. J. 614 800 Šveicarijos frankų sumą ir 5 procentų metines palūkanas, mokėtinas nuo 2009 m. rugsėjo 27 d. Nutartyje nurodyta, kad Lavokso–Orono rajono baudžiamojo persekiojimo bylų skyrius 2010 m. gegužės 3 d. baudžiamojo persekiojimo byloje Nr. 5366822 išdavė pareiškėjai mokėjimo reikalavimą, kuriuo iš suinteresuoto asmens buvo reikalaujama sumokėti pareiškėjai 614 800 Šveicarijos frankų ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2009 m. rugsėjo 27 d. Nurodytas procesinis dokumentas buvo priimtas 2009 m. birželio 26 d. skolos pripažinimo akto, kuriuo suinteresuotas asmuo patvirtino, kad yra skolingas pareiškėjai 614 800 Šveicarijos frankų sumą ir įsipareigojo ją sumokėti ne vėliau kaip 2009 m. rugsėjo 26 d., pagrindu. Lavokso–Orono rajono taikos teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimu byloje Nr. 5366822 nustatytas laikinas prieštaravimo panaikinimas tapo galutinis, o pareiškėja įvykdė 1889 m. Federalinio skolų išieškojimo ir bankroto statuto 88 straipsnyje nustatytą sąlygą, jog nurodytas teismo sprendimas taptų vykdytinas. Pagal Šveicarijos Konfederacijoje galiojančią skolų išieškojimo procedūrą, kreditorei atlikus privalomąjį procedūros reikalavimą ir pateikus prašymą tęsti išieškojimą, vykdytinu tampa procedūros pradžioje FSIBS II antraštinės dalies skolų išieškojimo tarnybos išduotas mokėjimo reikalavimas.
19. Kaip teisingai pabrėžė pirmosios instancijos teismas, užsienio teismų ir arbitražų sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi bendra tvarka, jeigu šiame skyriuje nenustatyta kitaip (CPK 773 straipsnio 2 dalis). Pripažinus ir leidus vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės arbitražo sprendimą, išduodamas vykdomasis raštas, kuris išsiunčiamas išieškotojui, jeigu prašyme pripažinti sprendimą pastarasis nurodo, kad sprendimo pripažinimas reikalingas jo vykdymui Lietuvos Respublikoje (CPK 774 straipsnis). Šį vykdomąjį raštą pasirinktam antstoliui vykdyti pateikia pats išieškotojas arba jo atstovas (CPK 650 straipsnio 1 dalis). Užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti reiškia tai, kad jo galia išplečiama iš kilmės valstybės į pripažįstančiąją valstybę, kurioje jis įgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) ir prejudicinę galią. Sprendimas, kuris yra pripažįstamas ir leidžiamas vykdyti, jį pripažinusioje valstybėje tampa vykdytinas, t. y. turi būti vykdomas vykdymo vietos valstybės teisės aktuose nustatyta tvarka. Taigi nagrinėjamu atveju Šveicarijos Konfederacijos teismo sprendimą leidus vykdyti Lietuvoje, sprendimas tapo vykdytinas ir turi būti vykdomas pagal Lietuvos civilinio proceso teisę. Šiuo aspektu atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog iki to momento, kol buvo leista sprendimą vykdyti Lietuvoje, atliktiems mokėjimams (jų konvertavimui ir paskirstymui) netaikytinas CPK 776 straipsnis. Kaip numatyta CPK 776 straipsnyje, užsienio valiuta nurodytos sumos išieškomos eurais pagal sprendimo priėmimo dieną Europos centrinio banko paskelbtą orientacinį euro ir užsienio valiutų santykį. Taigi akivaizdu, jog pripažinus ir leidus Lietuvoje vykdyti užsienio valstybės teismo sprendimą, skolos suma konvertuojama ir perskaičiuojama retrospektyviai, t. y. taikant sprendimo priėmimo dieną buvusį valiutų kursą. Todėl šiuo konkrečiu atveju nėra jokio pagrindo teigti, jog antstolis nepagrįstai perskaičiavo skolos sumą pagal sprendimo priėmimo dienos valiutų kursą. Be to, pabrėžtina, jog, kaip minėta, Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. birželio 21 d. nutartimi nurodė antstoliui Aleksandrui Selezniovui iš naujo nustatyti skolos dydį eurais vykdomojoje byloje Nr. 0010/18/00915 pagal CPK 776 straipsnio nuostatas, t. y. vykdymo procese išieškotinas sumas apskaičiuoti eurais (įskaitant skolininko atliktus 2010 m. liepos 17 d., 2010 m. spalio 10 d., 2011 m. gegužės 26 d. ir 2012 m. kovo 14 d. tiesioginius mokėjimus) taikant sprendimo priėmimo dienos (šiuo atveju – 2010 m. rugsėjo 14 d.) Europos centrinio banko paskelbtą orientacinį euro ir Šveicarijos franko valiutų santykį. Kaip teisingai pabrėžė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas šios nutarties neskundė, ji įsiteisėjo 2023 m. birželio 30 d. ir tapo privalomai vykdytina. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog nėra jokio pagrindo kvestionuoti įsiteisėjusį teismo sprendimą.
20. Pabrėžtina, jog nagrinėjant ankstesnėje nutarties dalyje nurodytą bylą dėl antstolio veiksmų, kurioje priimta 2023 m. birželio 21 d. nutartis, pareiškėjas buvo pateikęs argumentų, identiškų pateiktiems šioje byloje: nurodė, jog antstolis patvarkyme skolos sumą skaičiuoja nuo 2009 m. rugsėjo 27 d., tačiau taiko 2010 m. rugsėjo 13 d. kursą, tai prieštarauja protingumo principui, nes skola skaičiuojama į priekį, o ne skolos atsiradimo momentu, todėl Lietuvos apeliaciniam teismui nurodžius, kad 614 800 Šveicarijos frankų suma mokėtina nuo 2009 m. rugsėjo 27 d., būtent tos dienos kursas ir turėtų būti taikomas; antstolio pateiktoje lentelėje nėra aišku, kurios dienos kursas skaičiuojamas atskiriems mokėjimais, nors tai turėjo būti nurodyta perskaičiuojant skolą; antstolis, perskaičiuodamas skolą tuo pačiu (2010 m. rugsėjo 13 d.) kursu, netinkamai perskaičiuoja mokėjimus, kurie buvo atlikti 2010 m. spalio 11 d., 2011 m. gegužės 26 d., 2012 m. kovo 14 d.; pasak pareiškėjo, kiekvienas atliktas bankinis mokėjimas turėjo būti įvertintas ir palūkanos apskaičiuotos taikant to įvykio dienos valiutų kursą. Klaipėdos apylinkės teismas, priimdamas 2023 m. birželio 21 d. nutartį, įvertino šių pareiškėjo argumentų pagrįstumą ir aiškiai ir nedviprasmiškai suformulavo nutarties rezoliucinę dalį: panaikinti antstolio Aleksandro Selezniovo patvarkymą Nr. S1g-34352 ir pavesti antstoliui Aleksandrui Selezniovui iš naujo nustatyti skolos dydį eurais vykdomojoje byloje Nr. 0010/18/00915 pagal CPK 776 straipsnio nuostatas, t. y. vykdymo procese išieškomas sumas apskaičiuoti eurais (įskaitant skolininko atliktus 2010 m. spalio 10 d., 2011 m. gegužės 26 d., 2012 kovo 14 d. ir 2010 m. liepos 17 d. tiesioginius mokėjimus) taikant sprendimo priėmimo dienos (šiuo atveju – 2010 m. rugsėjo 14 d.) Europos centrinio banko paskelbtą orientacinį euro ir Šveicarijos franko valiutų santykį. 2023 m. birželio 21 d. nutartyje yra išsamiai pasisakyta apie konkretų taikytiną valiutos kursą, aiškiai nurodyta, kurios datos valiutos kursas taikytinas, pasisakyta apie skolos ir palūkanų skaičiavimą. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog antstolis, vykdydamas aptariamos nutarties reikalavimus, išieškotiną sumas (skolą, atliktus skolos mokėjimus) turėjo apskaičiuoti pagal 2010 m. rugsėjo 14 d. valiutų kursą, kaip ir padarė skundžiamame 2023 m. liepos 13 d. patvarkyme.
21. Pasisakant dėl pareiškėjo argumento, jog kiekvienas mokėjimas ir palūkanos turėjo būti apskaičiuotos pagal įvykio dienos valiutų kursą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismas aiškiai nurodė antstoliui perskaičiuoti skolos sumą ir atliktus mokėjimus pagal 2010 m. rugsėjo 14 d. valiutų kursą, o konvertavus užsienio valstybės teismo sprendime numatytą skolos sumą iš Šveicarijos frankų į eurus, palūkanos skaičiuotinos nuo įvertinus atliktus mokėjimus likusios skolos sumos, kaip ir nurodyta antstolio pateiktame skolos ir palūkanų sumos skaičiavime.
22. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad antstolio veiksmai neatitinka teisės aktų reikalavimų, kad skundžiamu patvarkytu pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai, todėl nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo panaikinti 2023 m. liepos 13 d. antstolio patvarkymą ,,Dėl 2023 m. birželio 21 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutarties Nr. 2YT-5774-1071/2023 įvykdymo“.
23. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.
Dėl procesinės bylos baigties
24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą ir atskirojo skundo argumentus, nusprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, teisingai įvertino antstolio veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą, panaikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.