- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-20
- Bylos Nr.
- e2S-2957-653/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13069-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės (ieškovės) bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Alpha Baltic Vilnius“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Tytus“, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-18860-967/2018, ir
Aprašomoji dalis
nust at ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Alpha Baltic Vilnius“ ieškiniu (e. b. l. 1–3) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės SIA „SMART MEDIA“ 20 704 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 2 d. rezoliucija ieškinį priėmė.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartimi (e. b. l. 76–77) ieškovei nustatė 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatomis. Teismas teigė, jog iš ieškinio matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4544-781/2017 ieškovei iškelta bankroto byla. Bankroto administratoriumi paskirta UAB ,,Tytus“. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-601-781/2018 patvirtinti patikslinti ieškovės kreditorių finansiniai reikalavimai 49 723,87 Eur sumai. Susipažinęs su perduotais ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentais, bankroto administratorius nustatė, kad atsakovė ieškovei skolinga 20 704 Eur pagal 2017 m. balandžio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija ABV Nr. 001394 (toliau – ir PVM sąskaita-faktūra). Teigė, jog bankroto administratorius tarp perduotų dokumentų rašytinės sutarties, sudarytos su atsakove, nerado, todėl PVM sąskaitos-faktūros išrašymas leidžia daryti prielaidą, kad PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytos paslaugos buvo suteiktos. Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika ir pabrėžė, kad kitų rašytinių įrodymų ar paaiškinimų buvimas pagrįstų atsakovės sutartinės prievolės egzistavimą mokėti PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytą 20 704 Eur sumą už suteiktas paslaugas. Ieškovei papildomų įrodymų byloje nepateikus, negali būti nustatytos šalių sutartinių santykių atsiradimo aplinkybės. Ieškovei išaiškinta, kad papildomų įrodymų byloje nepateikus, teismas negalės nustatyti šalių sutartinių santykių atsiradimo aplinkybių.
4. Vykdydama minėtą 2018 m. spalio 1 d. nutartį, ieškovė nurodė (e. b. l. 80–81), kad BUAB „Alpha Baltic Vilnius“ iškėlus bankroto bylą, bendrovės dokumentus perdavė ne buvę valdymo organų nariai, o buhalterinę apskaitą tvarkiusi bendrovė. Tarp buhalterinę apskaitą tvarkiusios bendrovės gautų dokumentų nerastos su atsakove sudarytos sutartys. Pažymėjo, jog laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. iki bankroto bylos iškėlimo dienos BUAB „Alpha Baltic Vilnius“ vadovo pareigas ėjo M. K., kuris iki šiol nėra perdavęs bendrovės dokumentų, o dalį bendrovės turto, tai yra transporto priemonę, perdavęs tik 2018 m. rugsėjo 7 d. Ieškovės teigimu, M. K., būdamas bendrovės vadovu, žinojo ir turėjo žinoti apie tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusius sutartinius santykius, tačiau nevykdydamas savo pareigos, neperdavęs bankroto administratoriui bendrovės dokumentų, tarp kurių, ieškovės manymu, yra ir dokumentai, susiję su atsakove. Ieškovė nurodė, kad yra pagrindas M. K. nagrinėjamoje byloje įtraukti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje, kuris galėtų pateikti visą informaciją, susijusią su atsakove.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 26 d. nutartimi (e. b. l. 96–98) ieškovės ieškinį dėl skolos priteisimo paliko nenagrinėtu.
6. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pagal CPK 296 str. 1 d. 11 p., bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėjus, jog pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, ieškinys paliekamas nenagrinėtas, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina. Teigia, jog ieškovė nepašalino teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartimi nustatytų trūkumų.
7. Teismas nurodė, jog viena iš būtinųjų sąlygų trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, įstoti į bylą atsakovo pusėje, yra teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi, kai bylos išsprendimas gali turėti įtakos jo teisėms arba pareigoms. Teismas vertino, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-18860-967/2018 atsakovu įtrauktas M. K. nėra suinteresuotas nagrinėjamos bylos išsprendimu, kuris konkrečiai jo teisėms ir interesams įtakos neturi.
8. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 10 str. 7 d. 1 p., nurodė, kad įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Teismas nurodė, jog Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4544-781/2017 ieškovei iškelta bankroto byla. Teismas nutarė įpareigoti bankrutuojančios įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Atsižvelgęs į tai, jog ėjęs bendrovės vadovo pareigas M. K. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4544-781/2017 buvo įpareigotas pateikti visus, su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius dokumentus, teismas ieškovės reikalavimą įtraukti M. K. trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje, kad šis galėtų pateikti visą informaciją, susijusią su atsakove, laikė nepagrįstu.
9. Teismas išaiškino, kad bankrutuojančios įmonės vadovui M. K. nevykdant teismo įpareigojimo pateikti turimus dokumentus, bankroto administratorė UAB „Tytus“ turėtų pateikti prašymą Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. eB2-4544-781/2017 skirti baudą, o ne prašyti buvusį bendrovės vadovą M. K. įtraukti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje, kad šis pateiktų dokumentus, įrodančius sutartinės prievolės egzistavimą.
10. Teismas taip pat išaiškino, kad ieškinio laikymas nepaduotu neužkerta kelio, ištaisius ieškinio trūkumus, įstatymų nustatyta tvarka pateikti naują ieškinį teisme.
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Apeliantė (ieškovė) BUAB „Alpha Baltic Vilnius“ pateikė atskirąjį skundą (e. b. l. 103–106), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-18860-967/2018.
12. Atskirajame skunde nurodoma, kad 2018 m. spalio 8 d. pareiškimą dėl ieškinio trūkumų pašalinimo ieškovė grindė ne vien motyvu, jog buvęs bendrovės vadovas (direktorius) M. K. neperdavė bendrovės buhalterinės apskaitos ir kitų dokumentų, dėl ko pastarasis trauktinas į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje. Esminis aspektas šiuo atveju yra aplinkybė, jog ieškinys buvo įteiktas atsakovui SIA „Smart media“, tačiau atsakovas nepasinaudojo teise pateikti atsiliepimą kartu su ieškovo reikalavimus patvirtinančiais ar tariamai paneigiančiais dokumentais, tačiau šių aplinkybių skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino. Maža to, teismas įpareigojo tik ieškovą pateikti sutartinius santykius įrodančius dokumentus, tačiau toks įpareigojimas atsakovui nebuvo nustatytas.
13. Nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016 suformuotą praktiką, kurioje iš esmės teigiama, kad teismas, priėmęs procesinį dokumentą ir vėliau pastebėjęs jo turinio trūkumų, gali jį palikti nenagrinėtą tik tada, kai išaiškėję trūkumai yra esminiai, t. y. dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės, ir kai jie nebuvo pašalinti per teismo nustatytą terminą trūkumams šalinti; CPK 296 str. 1 d. 11 p. gali būti taikomas, jei ieškinyje nenurodytas jo pagrindas ir dalykas. Priešingu atveju (jeigu išaiškėję trūkumai nėra esminiai) prasidėjęs civilinis procesas turi būti tęsiamas. <...> Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 str. 4 d.), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 str. 1 d.). <...> Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas.
14. Pažymėjo, jog, nors pirmosios instancijos teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartis dėl procesinio trūkumų pašalinimo atskiruoju skundu nebuvo skundžiama, sprendžiant klausimą, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko nenagrinėtu ieškovės ieškinį, vertintini ir teismo nutartimi dėl procesinio dokumentų trūkumų šalinimo ieškovei nustatyti įpareigojimai, siekiant nustatyti, ar šių įpareigojimų nustatymas nepagrįstai neapribojo ieškovės teisę į teisminę gynybą.
15. Vadovaujasi iš esmės analogiškose bylose nustatytu teisiniu išaiškinimu ir nurodo, kad šiuo atveju teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo ieškinį palikti nenagrinėtu, kadangi: pirma, teismo nustatyti tariami ieškinio trūkumai nėra ir negali būti laikomi esminiai, kadangi nesant byloje sutarties tarp ieškovės ir atsakovo, bet esant pateiktai PVM sąskaitai faktūrai, bylą galima nagrinėti iš esmės. Antra, ieškovė per teismo nustatytą terminą pateikė pareiškimą dėl ieškinio trūkumų pašalinimo, kuriame nurodė aplinkybes, jog trūkumai laikytini pašalintais, tame tarpe, kad ieškovė neturi galimybės pateikti papildomu dokumentų. Teigia, jog teismo nustatyti trūkumai apribojo ieškovės teisę į teisminę gynybą; trečia, ieškinyje yra aiškiai išdėstytas ieškinio pagrindas ir dalykas; ketvirta, ieškinys kartu su kitais procesiniais dokumentais buvo įteiktas atsakovui, tačiau pastarasis nepasinaudojo teise pateikti atsiliepimą kartu su ieškovės reikalavimus patvirtinančiais ar tariamai paneigiančiais dokumentais. Vien aplinkybė, jog atsakovas neginčija sutartinių santykių bei jų pagrindu atsiradusio įsiskolinimo, įrodo, jog skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas negalėjo ieškinio palikti nenagrinėtu.
16. Teigia, jog tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
Motyvuojamoji dalis
17. Atskirasis skundas tenkintinas.
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
19. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškovė nepašalino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartyje nurodytų trūkumų – nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės sutartinės prievolės egzistavimą PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą 20 704 Eur sumą už suteiktas paslaugas, tuo tarpu apeliantė atskirajame skunde teigia, jog tokiu būdu buvo apribota ieškovės teisė į teisminę gynybą. Apelaintės teigimu, pateikto teismo nustatyti tariami ieškinio trūkumai nėra ir negali būti laikomi esminiai; apeliantė nurodė aplinkybes, jog trūkumai laikytini pašalintais; ieškinyje yra aiškiai išdėstytas ieškinio pagrindas ir dalykas; atsakovas nepasinaudojo teise pateikti atsiliepimą kartu su ieškovės reikalavimus patvirtinančiais ar tariamai paneigiančiais dokumentais.
20. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (dokumentų formai ir turiniui), kurių nesilaikant gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Išaiškėję procesinio dokumento trūkumai turi būti esminiai, t. y. tik tokie, dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės. Jeigu jie (trūkumai) nėra esminiai, prasidėjęs civilinis procesas turi būti tęsiamas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 str. 4 d.), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016 15 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
21. Pagal CPK 135 str. 1 d. 3 p. ieškinyje nurodomi įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamąją vietą ir kitokių įrodymų buvimo vietą. Be to, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 str. 2 d.). Tačiau ieškovo pareiga prie ieškinio pridėti reikalavimą pagrindžiančius įrodymus nereiškia ieškovo pareigos jau kreipimosi į teismą metu įrodyti teisę į ieškinio patenkinimą ar pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. patvirtinta Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1). Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio.
22. Minėta, jog teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškovė nepašalino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartyje nurodytų trūkumų – nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės sutartinės prievolės egzistavimą PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą 20 704 Eur sumą už suteiktas paslaugas. Kaip matyti iš ieškovės teismui pateiktų paaiškinimų (e. b. l. 80–81), ieškovė nurodė argumentus, kodėl negali pateikti teismo prašomų dokumentų. Vadovaujantis aukščiu išdėstytu teisniu reguliavimu ir teismų praktika, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo apriboti ieškovo galimybes ginti savo teises teismine tvarka ir ieškinį palikti nenagrinėtu dėl to, kad ieškovas nepateikė tam tikrų įrodymų (o tuo labiau ieškovei nurodžius priežastis, kodėl ji negali teismui pateikti prašomų dokumentų), nes įrodymų pakankamumas nustatomas, jų vertinimas atliekamas tik išnagrinėjus bylą iš esmės.
23. Pažymėtina ir tai, jog iš ieškinio turinio matyti, kad apeliantės jame suformuluotas reikalavimas atsakovei yra konkretus ir aiškus; nurodyta tiksli prašoma priteisti pinigų suma bei konkretūs asmenys, jų veiksmai, dėl kurių atsirado įsiskolinimas. Todėl sutiktina su apeliantės argumentais, jog įrodymų nepateikimas nėra esminiai ieškinio trūkumai, dėl kurių ieškinys galėtų būti paliktas nenagrinėtu.
24. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo ieškovės teisę ginti savo galimai pažeistas teises (CK1.138 straipsnis), iki bylos išnagrinėjimo iš esmės sprendžiant klausimą dėl ieškovės pateiktų įrodymų pakankamumo (CPK 111 str., 115 str., 135 str., 137 str., 138 str.), dėl ko pirmosios skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis naikintina ir byla tolimesniam bylos nagrinėjimui perduodama pirmosios instancijos teismui.
25. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/20J0; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismo vertinimu, kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336, 338–339 straipsniais,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartį panaikinti ir bylą tolimesniam nagrinėjimui perduoti pirmosios instancijos teismui.