Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-01-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-64-817/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-01-13
Bylos Nr.
1A-64-817/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-16177-2024-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nida Vigelienė, Nijolė Žimkienė, Ieva Gavelytė-Kalytienė
Nuteistasis
J. V.
Advokatai
Anatolijus Svila
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-64-817/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16177-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.10.6.; 1.2.14.1.1.; 2.4.6.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ievos Gavelytės-Kalytienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Nidos Vigelienės ir Nijolės Žimkienės,

sekretoriaujant Violetai Budžienei,dalyvaujan t prokurorei Žanetai Žalėnaitei,nuteistojo J. V. gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. V. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d. nuosprendžio, kuriuo J. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 9 mėnesių laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. V. paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, J. V. paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. rugpjūčio 16 d. baudžiamuoju įsakymu, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. rugpjūčio 23 d. baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, prie griežčiausios Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. rugpjūčio 16 d. baudžiamuoju įsakymu, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. rugpjūčio 23 d. baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu paskirtų švelnesnių bausmių, ir J. V. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytos bausmių dalys, atliktos pagal Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. gegužės 30 d. nuosprendį, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. rugpjūčio 16 d. baudžiamąjį įsakymą, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. rugpjūčio 23 d. baudžiamąjį įsakymą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. nuosprendį bei šiais teismų procesiniais sprendimais įskaityti laikotarpiai.

J. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo teismo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. J. V. 2024 m. vasario 7 d., apie 20.10 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš UAB „Maxima LT“ prekybos centro „Maxima“, esančio adresų Moravų g. 7, Vilniuje, prekybos salės nuo prekių lentynų paėmė 1 vnt. 0,7 1 talpos konjako „LARSEN VSOP“, 38,99 Eur vertės, kurį įsidėjo už drabužių ir taip slėpdamas šią prekę išėjo pro kasas už ją nesumokėjęs;

jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. vasario 24 d., apie 17.30 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš UAB „Maxima LT“ prekybos centro „Maxima“, esančio adresu Keramikų g. 4, Vilniuje, prekybos salės nuo prekių lentynų paėmė 3 vnt. pakelių maltos kavos „ILLY ESPRESSO (CLASSICO)“, 250 g talpos, vieno vertė 10,79 Eur, bendrai už 32,37 Eur, 8 vnt. pakelių maltos kavos „PELLINI TOP ARABICA“, 250 g talpos, vieno vertė 10,99 Eur, bendrai už 87,92 Eur, 5 vnt. pakelių maltos kavos „PAULIG PRESIDENTTI“, vieno vertė 6,99 Eur, bendrai už 34,95 Eur, kuriuos susidėjo į turimą maišą ir taip slėpdamas šias prekes išėjo pro kasas už jas nesumokėjęs;

jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. vasario 24 d., apie 20.30 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš UAB „Maxima LT“ prekybos centro „Maxima“, esančio adresu Moravų g. 7, Vilniuje, prekybos salės nuo prekių lentynų paėmė 1 vnt. 1 l talpos degtinės „GREY GOOSE ORIGINAL“, 48,99 Eur vertės, 1 vnt. 0,7 1 talpos degtinės „GREY GOOSE ORIGINAL“, 38,99 Eur vertės, 2 vnt. 0,7 1 talpos degtinės „ELIT“, vieneto vertė 33,99 Eur, bendrai už 67,98 Eur, kuriuos įsidėjo už drabužių ir taip slėpdamas šias prekės išėjo pro kasas už jas nesumokėjęs;

jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. vasario 25 d., apie 21.05 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš UAB „Maxima LT“ prekybos centro „Maxima“, esančio adresu Moravų g. 7, Vilniuje, prekybos salės nuo prekių lentynų paėmė 2 vnt. 1 l talpos degtinės „GREY GOOSE ORIGINAL“, vieneto vertė 48,99 Eur, bendrai už 97,98 Eur, kuriuos įsidėjo už drabužių ir taip slėpdamas šias prekes išėjo pro kasas už jas nesumokėjęs;

jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. kovo 13 d., apie 13.40 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš UAB „Maxima LT“ prekybos centro „Maxima“, esančio adresu Naugarduko g. 84, Vilniuje, prekybos salės nuo prekių lentynų paėmė 1 vnt. 0,7 1 talpos viskio „FOUR ROSES SMALL BATCH“, kurio vertė 32,99 Eur, 3 vnt. 0,7 l talpos viskio „FOUR ROSES SMALL BARREL“, vieneto vertė 36,99 Eur, bendrai už 110,97 Eur, kurį susidėjo į turimą su savimi kuprinę ir taip slėpdamas šias prekes išėjo pro kasas už jas nesumokėjęs;

jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. kovo 13 d., apie 17.50 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš UAB „Maxima LT“ prekybos centro „Maxima“, esančio adresu Naugarduko g. 84, Vilniuje, prekybos salės nuo prekių lentynų paėmė 1 vnt. 0,7 l talpos viskio „FOUR ROSES SMALL BATCH“, kurio vertė 32,99 Eur, 3 vnt. 0,7 l talpos viskio „FOUR ROSES SMALL BARREL“, vieneto vertė 36,99 Eur, bendrai už 110,97 Eur, kurį susidėjo į turimą su savimi kuprinę ir taip slėpdamas šias prekes išėjo pro kasas už jas nesumokėjęs;

jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. kovo 16 d., apie 17.55 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš UAB „Maxima LT“ prekybos centro „Maxima“, esančio adresu Dariaus ir Girėno g. 19 B, Vilniuje, prekybos salės nuo prekių lentynų paėmė 1 vnt. 0,5 1 talpos konjako „HENNESSY“, 25,99 Eur vertės, 1 vnt. 1 1 talpos viskio „JACK DANIELS“, 30,99 Eur vertės, 2 vnt. 0,5 l talpos viskio „AKASHI MEYSEI“, vieneto vertė 40,99 Eur, bendrai už 81,98 Eur, kuriuos susidėjo į turimą su savimi maišą ir taip slėpdamas šias prekes išėjo pro kasas už jas nesumokėjęs.

2. Šiais savo veiksmais J. V. bendrai pagrobė svetimą, UAB „Maxima LT“ priklausantį 875,05 Eur vertės turtą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. V. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d. nuosprendį ir perkvalifikuoti veiką pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą) ir atskirus tęstinės nusikalstamos veikos epizodus inkriminuoti kaip pavienes nusikalstamas veikas.

4. Apeliaciniame skunde nuteistasis J. V. nurodo, jog su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu kategoriškai nesutinka, kadangi teismas nagrinėdamas bylą nesivadovavo teismų praktika bei neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl to jis buvo neteisingai nubaustas ne už kelias pavienes nusikalstamas veikas, o už vieną tęstinę nusikalstamą veiką, dėl ko jam buvo skirta žymiai griežtesnė bausmė.

5. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis tik prielaidomis, jo veiksmus kvalifikavo kaip tęstinę veiką. Byloje nėra duomenų, kad J. V. būtų bandęs daryti vieną nusikalstamą veiką. Priešingai, apeliantas nurodė, jog sumanymas pavogti jam visada kildavo spontaniškai arba, kai prireikdavo pinigų. Akcentuoja, jog yra nekorektiška teigti, kad nusikalstamos veikos padarymas dėl lėšų stygiaus gali būti traktuojamas kaip bendras sumanymas, apimantis visus veikos epizodus. Savaime suprantama, kad tokia nusikalstama veika kaip vagystė yra daroma dėl finansinių priežasčių.

6. Apeliantas pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl tęstinės veikos, privalėjo išsiaiškinti, ar J. V. turėjo išankstinį sumanymą daryti kelias nusikalstamas veikas. Apelianto nuomone, teismas turėjo atsižvelgti į parodymus, kuriuos jis davė teisiamojo posėdžio metu, kadangi byloje nėra jokių juos paneigiančių duomenų. Šiuo atveju yra aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-218-36/2013, kurioje kaltininkas 4 kartus įsibrovė į kaimynų patalpas. Šioje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė, kad kaltinamojo padaryta veika nebuvo tęstinė, nes jo tyčios vieningumą paneigė paties kasatoriaus parodymai, kad jis nuspręsdavo įsibrauti į namą tik tada, kai jam prireikdavo pinigų.

7. Apeliantas mano, kad teismas turi išnagrinėti baudžiamosios bylos medžiagą ir nustatyti, ar yra jo duotus parodymus paneigiančių, ar patvirtinančių duomenų, kad jis iš anksto planavo kelis vagystės epizodus. Be to, tęstinės nusikalstamos veikos nebuvimą įrodo ir laiko tarpai tarp įvykdytų epizodų.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo J. V. apeliacinis skundas atmetamas.

8. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-7-196-303/2022).

9. Šioje byloje nėra ginčo dėl nuteistojo atžvilgiu inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako. Apeliantas nesutinka tik su teismo padaryta išvada, jog septyni vagystės epizodai yra viena tęstinė nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 1 dalyje bei paskirtos bausmės dydžiu.

10. BK 63 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas. Šio straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Baudžiamasis kodeksas nepateikia tęstinės nusikalstamos veikos apibrėžimo, todėl šios sąvokos turinys yra atskleidžiamas teismų praktikoje.

11. Pastebėtina, kad nuteistasis apeliaciniame skunde nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuriose pateikti jam palankūs išaiškinimai, tačiau šiuo metu teismų praktika yra pasikeitusi.

12. Kasacinio teismo praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties Baudžiamojo kodekso straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-31-788/2021, 2K-P-51-719/2023 ir kt.). Tęstine veika taip pat gali būti pripažįstamos situacijos, kai pasikartojantys veiksmai nėra tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192-788/2017, 2K-86-628/2024) arba alternatyvūs veikos požymiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20-976/2022, 2K-170-495/2023).

13. Objektyviųjų tęstinės nusikalstamos veikos požymių visuma apibrėžiama bendru kėsinimosi objektu bei bendrais veiksmais, susijusiais bendru priežastiniu ryšiu su atsiradusiomis pasekmėmis, o subjektyviųjų – bendra kaltės forma. Pagrindinis požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo paprasto pavienio nusikaltimo, yra bendras kaltininko sumanymas, sujungiantis du ar daugiau veiksmų, kurie kiekvienas atskirai, nesant bendro sumanymo, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus. Antras būtinas požymis – visi atlikti veiksmai turi atitikti to paties Baudžiamojo Kodekso straipsnio dispozicijoje nurodytus veikos požymius. Tokie požymiai kaip nedidelis laiko tarpas tarp atskirų epizodų, tas pats grobiamo turto šaltinis, analogiškas veikų pobūdis, intensyvumas ir kt., laikytini neesminiais tęstinės veikos kriterijais. Tačiau, praktikoje, taip pat ir vagysčių bylose, įmanomi atvejai, kai atskirus tęstinės nusikalstamos veikos veiksmus gali skirti tiek didelis laiko tarpas, tiek ir skirtingi šaltiniai iš kurių yra vagiama, tačiau veika gali būti pripažinta tęstine, jei nustatoma, kad visus epizodus jungia bendras kaltininko sumanymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-51-719/2023).

14. Pažymėtina, jog atskirus tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veikos epizodą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl sekančio veikos epizodo, tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o keliais etapais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2006, 2K-7-96/2012). Kita vertus, sumanymas dėl kito nusikalstamos veikos epizodo nebūtinai turi būti labai konkretus. Pakanka, kad asmuo tiesiog suvoktų, kad ir toliau darys tą patį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-412/2007). Sumanymas nuolatos pasipelnyti, kuris dėl nusikalstamos veikos ypatumų įgyvendinamas per kelis etapus, naudojant tuos pačius būdus ir priemones gali būti pripažintas tęstinės veikos elementu turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307/2004, 2K-446/2008, 2K-112-788/2015, 2K-555-788/2015, 2K-207-788/2021). Dėl minėtų priežasčių, įrodinėjant ir vertinant bendrą suvokimą, svarbu ne tik kaltininko (ne)prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, bet ir turi būti išsiaiškinama, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą bei situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014).

15. J. V. nežymiai ilgesniu nei vieno mėnesio laikotarpiu (nuo 2024 m. vasario 7 d. iki 2024 m. kovo 16 d.) septyniais epizodais iš UAB „Maxima LT“ priklausančių parduotuvių pagrobė 875,05 Eur vertės svetimą turtą. Baudžiamosios bylos duomenimis, apeliantas veikų padarymo metu oficialiai dirbo (t. 1, b. l. 129), tačiau iš J. V. parodymų teisme galima spręsti, kad legaliai gaunamų pajamų jam neužtekdavo – nuo atlyginimo skolas išieškodavo antstoliai, be to, tuo metu jis vartojo alkoholį ir narkotines medžiagas (fentanilį). Apeliantas patvirtino, kad vogtus alkoholinius gėrimus bei maltą kavą ne tik suvartodavo pats, bet ir parduodavo turguje, pinigus, kuriuos gaudavo realizavęs vogtus daiktus, dažniausiai išleisdavo maistui. Nors apeliantas parodė, jog iš anksto neplanuodavo į kurią parduotuvę eis vogti, tačiau trys iš septynių vagystės epizodų buvo įvykdyti toje pačioje UAB „Maxima LT“ priklausančioje „Maxima“ parduotuvėje, adresu Moravų g. 7, Vilnius, o dar du epizodai – kitoje UAB „Maxima LT“ priklausančioje „Maxima“ parduotuvėje, adresu Naugarduko g. 84, Vilnius. Akcentuotina ir tai, jog nors apeliantas parodė, kad neturėjo išankstinio sumanymo vogti konkrečias prekes, tačiau visada vogdavo tokius pačius, tam tikrų rūšių daiktus – maltą kavą arba alkoholinius gėrimus. J. V. taip pat nurodė, jog noras vogti kildavo spontaniškai, kai nueidavo apsaugos darbuotojas arba kada jo išvis parduotuvės salėje nebūdavo, tačiau tai tik patvirtina, jog apelianto daromos vagystės turėjo specifinį iš anksto apgalvotą mechanizmą. Taigi, J. V. vogė reguliariai, į parduotuves ėjo jau turėdamas tikslą iš jų pasisavinti svetimą turtą, o būtent – paklausias, lengvai realizuojamas prekes (alkoholį ir maltą kavą), iš anksto žinodamas, jog vogtas prekes suvartos pats, o esant poreikiui – lengvai parduos turguje už mažesnę nei parduotuvės kainą ir taip užsidirbs lėšų asmeniniams poreikiams tenkinti.

16. Nuteistojo J. V. iš anksto susiformavusios tyčios vogti iš parduotuvių kryptingumą patvirtina ir tai, jog apeliantas ėjo vogti į tas pačias parduotuves, vogė tų pačių rūšių prekes, per trumpą laiko tarpą įvykdė septynis vagystės epizodus. Todėl akivaizdu, jog apeliantas kiekvieno vagystės epizodo darymo metu suvokė, jog vėl tokiu pat būdu eis vogti į parduotuvę. Nuteistojo nuoseklūs veiksmai laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 7 d. iki 2024 m. kovo 16 d. – prekių vogimas ir jų suvartojimas bei iškeitimas į pinigus – kitaip nei teigia apeliantas, buvo ne atsitiktinė, o loginė jo pasirinkto gyvenimo būdo pasekmė. Be to, tai, kad vagystės iš parduotuvių yra tapusios nuolatine J. V. neteisėta veikla patvirtina ir kiti duomenys – apeliantas itin daug kartų baustas už administracinius nusižengimus, dauguma jų susiję su smulkiomis vagystėmis, taip pat teistas keliasdešimt kartų ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už analogiškų veikų padarymą.

17. Teisėjų kolegija, įvertinusi J. V. neteisėtų veiksmų vagiant iš parduotuvių intensyvumą, sistemingumą bei nuteistojo veikimą tokiais pačiais vienarūšiais veiksmais, konstatuoja, kad J. V. turėjo bendrą vieningą tyčią per neapibrėžtą laiko tarpą nuolat grobti svetimą turtą ir iš to turėti asmeninės ir turtinės naudos, todėl minėti septyni vagystės epizodai pirmosios instancijos teismo buvo tinkamai kvalifikuoti kaip viena tęstinė nusikalstama veika.

18. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, jog skirta bausmė yra pernelyg griežta. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl J. V. skirtinos bausmės dydžio ir rūšies atsižvelgė į jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į tai jog apeliantui už analogiškas veikas taikytos švelnesnės bausmės teigiamos įtakos nepadarė ir pagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju yra tikslinga skirti griežčiausią, laisvės atėmimo, bausmę. Žemesnės instancijos teismas taip pat nustatė, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant mažesnį nei sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis – 9 mėnesius, o pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegijos manymu parinkta bausmė yra teisinga ir ne per griežta, tinkamai individualizuota, proporcinga nuteistojo asmenybei bei neprieštaraujanti bausmės paskirčiai ar teisingumo principui.

19. Dėl aptartų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

20. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. gruodžio 11 d. pažyma Nr. APD-2024-12654 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 162,50 Eur už J. V. suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

21. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

22. Nors šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas, tačiau būtinybė skirti nuteistajam gynėją kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Be to, pažymėtina ir prasta nuteistojo turtinė padėtis – šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, jo teigimu, uždirba nedaug, turi skolų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo J. V. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 162,50 Eur iš nuteistojo J. V. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjos Ieva Gavelytė-KalytienėNida VigelienėNijolė Žimkienė