Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (skolininkės) S. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, kuria atmestas skundas dėl antstolio veiksmų civilinėje byloje pagal pareiškėjos (skolininkės) S. P. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotieji asmenys - antstolis G. B., išieškotojas UAB „Vilniaus energija”.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja (skolininkė) S. P. paduotu skundu ginčija antstolio G. B. 2015-07-07 patvarkymą Nr. 0040/11/04094-D888, kuriuo, be kita ko, jos turtas įvertintas 110 000 EUR suma. Nurodė, kad jos vienintelis turimas nekilnojamas turtas yra patalpos, esančios Antakalnio g. 49, Vilniuje, kurios yra tinkamos gyventi ir yra vienintelis jos būstas, nes butas, esantis Gaono g. 10-1, Vilniuje, kuriame ji laikinai yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą, yra parduodamas iš varžytynių. Su UAB „Vilniaus energija“ dėl paslaugų, teikiamų adresu Antakalnio g. 49,Vilniuje, ji nėra sudariusi jokios sutarties. Sutartis yra sudaryta tik su P. firma „Artida“, todėl skola turėtų būti išieškoma iš šios firmos, o ne iš pareiškėjos. Antstolis nepagrįstai areštavo ir parduoda iš varžytynių visą turtą, nes pagal CPK 675 straipsnio 2 dalį antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Pareiškėja taip pat nesutinka su patvarkyme pateiktu turto vertinimu, nes nustatyta turto kaina iš esmės neatitinka Nekilnojamojo turto registro duomenų, kurie nėra nuginčyti. Turto vertė, atsižvelgiant į jo buvimo vietą ir patalpų būklę, yra ženkliai didesnė nei nustatyta, atlikus individualų turto vertinimą.

Antstolis G. B. 2015 m. liepos 22 d. patvarkymu pareiškėjos (skolininkės) skundą atsisakė tenkinti. Nurodė, kad antstolių kontoroje yra vykdomi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-01 išduotas vykdomasis dokumentas Nr. 2-25699-912/2013 dėl 1 709,91 EUR skolos, 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš S. P. išieškotojo UAB „Vilniaus energija” naudai (vykdomoji byla Nr. 0040/13/03320), Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-11-02 išduotas vykdomasis dokumentas Nr. 2-13291-790/2012 dėl 1 212,85 EUR skolos, 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš S. P. išieškotojo UAB „Vilniaus energija” naudai (vykdomoji byla Nr. 0040/12/01858) ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-06 išduotas vykdomasis dokumentas Nr. 2-3121-803/2012, dėl 1 167,71 EUR skolos, 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš S. P. išieškotojo UAB „Vilniaus energija” naudai (vykdomoji byla Nr. 0040/13/00112). Vykdymo proceso metu buvo areštuotas skolininkei priklausantis turtas – negyvenamoji patalpa – kirpykla. Iškilus būtinybei minėtą turtą parduoti bei kilus neaiškumams dėl areštuoto turto vertės, 2015-01-14 antstolio patvarkymu buvo paskirta ekspertizė turto vertei nustatyti. Bendra iš skolininkės priverstinai išieškoma suma be palūkanų ir antstolių vykdymo išlaidų sudaro 8 227,78 EUR, todėl akivaizdu, kad skolininkė yra nepajėgi padengti įsiskolinimų per 6 mėnesius, darant įstatymo nustatyto dydžio išskaitas iš pensijos. Dėl to, siekiant apsaugoti teisėtus kreditorių lūkesčius bei interesus kuo greičiau atgauti skolą, iškilo būtinybė įvertinti ir iš varžytynių parduoti skolininkei priklausantį turtą. Skolininkė neturi jokio kito registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, o turto dalies priverstinis realizavimas iš esmės pažeistų pačios skolininkės teisėtus lūkesčius areštuotą turtą parduoti už optimaliausią kainą, kadangi turto dalies pardavimas mažina turto likvidumą, dėl ko mažėja turto bei potencialių pirkėjų dėmesys.

I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas, visų pirma, skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Nagrinėjamu atveju pareiškėja (skolininkė) mano, kad antstolis vykdymo veiksmus atlieka netinkamai ir tai pažeidžia skolininkės teises bei teisėtus interesus. Tačiau sutikti su tokiais teiginiais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrįsto ir pakankamo pagrindo.

Byloje nustatyta, kad antstolio G. B. kontoroje yra vykdomi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-01 išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-25699-912/2013 dėl 1709,91 EUR skolos, 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš S. P. išieškotojo UAB „Vilniaus energija” naudai (vykdomoji byla Nr. 0040/13/03320), Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-11-02 išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-13291-790/2012 dėl 1 212,85 EUR skolos, 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš S. P. išieškotojo UAB „Vilniaus energija” naudai (vykdomoji byla Nr. 0040/13/00112) ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-06 išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-3121-803/2012 dėl 1 167,71 EUR skolos, 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš S. P. išieškotojo UAB „Vilniaus energija” naudai (vykdomoji byla Nr. 0040/12/01858). 2015-07-07 antstolio patvarkymu Nr. 0040/11/04094-D888 areštuotas pareiškėjai priklausantis nekilnojamasis turtas – negyvenamoji patalpa – kirpykla, buvo įvertintas 110 000 EUR suma, nutarta pirmąsias varžytynes paskelbti ne anksčiau kaip po dvidešimties dienų nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo skolininkui dienos. 2015-07-16 pareiškėja pateikė skundą dėl 2015-07-07 antstolio patvarkymo Nr. 0040/11/04094-D888. Antstolis, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, jo netenkino, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi pareiškėjos skundą taip pat atmetė. Teismas konstatavo, kad turto vertę nustatė ekspertas, todėl pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto vertė yra nustatyta tinkamai ir yra teisinga. Be to, atsižvelgiant į priverstinai iš skolininkės išieškomos skolos sumą, teismas padarė išvadą, kad ji nebūtų pajėgi padengti įsiskolinimų per 6 mėn., darant įstatymo nustatyto dydžio išskaitas iš pensijos, todėl buvo būtina įvertinti ir iš varžytynių parduoti skolininkei priklausantį turtą. Nesutikdama su šia nutartimi, apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad pareiškėja skundė tik patvarkymą dėl jai priklausančio nekilnojamojo turto vertės nustatymo, o dėl kitų pareiškėjos reikalavimų, nesusijusių su turto verte, nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nepasisakė, tuo iš esmės pažeisdamas CPK 296 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Pagal CPK 510 straipsnio 1 dalį gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Iš apeliantės skundo dėl antstolio veiksmų turinio matyti, kad juo pareiškėja (skolininkė) iš esmės ginčijo iš varžytynių parduodamo jai priklausančio nekilnojamojo turto – negyvenamosios patalpos-kirpyklos nustatytą vertę. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje pasisakė dėl iš varžytynių parduodamo apeliantei priklausančio turto vertės nustatymo. Pareiškėjos S. P. argumentai, susiję su iš jos išieškomų sumų pagrįstumu (kad ji nėra sudariusi su UAB „Vilniaus energija“ jokių sutarčių ir skolos turėtų būti išieškomos ne iš jos, o iš P. firmos „Artida“), nelaikytini argumentais dėl antstolio veiksmų, nes jie su antstolio procesiniais veiksmais nėra tiesiogiai susiję. Dėl to, kad skundu dėl antstolių veiksmų yra skundžiami antstolių procesiniai veiksmai (CPK 510 str.), skundą nagrinėjantis teismas pagrįstai ir teisėtai vertino tik skundžiamus antstolio procesinius veiksmus, atskirai nepasisakydamas dėl skunde nurodytų teiginių, kurie yra nesusiję su skundžiamais antstolių veiksmais. Šiuo atveju apeliantė pateiktu skundu dėl antstolio veiksmų ginčijo patį skolos iš jos priteisimo faktą ir šios skolos išieškojimą, tačiau šis reikalavimas su skundžiamais antstolio veiksmais nėra susijęs, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo dėl jo ir pasisakyti skundžiamoje nutartyje.

Apeliantė taip pat nepagrįstai teigia, kad buvo pažeistas CPK 296 straipsnis, kadangi šiuo atveju jis taikytas nebuvo, t.y. pirmosios instancijos teismas S. P. skundo dėl antstolio G. B. veiksmų nepaliko nenagrinėtu. Aplinkybė, jog skundžiamoje nutartyje teismas galbūt nepilnai pasisakė dėl tam tikrų skunde dėl antstolio veiksmų nurodytų aplinkybių, dar nereiškia, jog apskųstoji teismo nutartis turi būti panaikinta, kadangi iš esmės teisėta ir pagrįsta teismo nutartis negali būti panaikinta vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.).

CPK 682 straipsnio 2 dalis, kuriuo remiasi apeliantė, numato, kad, jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Tačiau apeliantė netinkamai aiškina nurodytą normą, teigdama, jog su skundu ji pateikė Nekilnojamojo turto registre įregistruotus turto vertės duomenis ir taip neva pagrindė prieštaravimą dėl ekspertizės išvados. Tuo tarpu pagal nurodytą teisės normą skolininko motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės išvados yra atskiras procesinis dokumentas, kuris teikiamas antstoliui, kai nesutinkama su ekspertizės metu nustatyta turto verte. Iš bylos duomenų matyti, kad tokių prieštaravimų skolininkė antstoliui neteikė, o nesutikimą su eksperto nustatyta jai priklausančio turto verte iš esmės išreiškė tik skunde dėl antstolio veiksmų. Antstoliui taip pat nebuvo pateiktas prašymas skirti pakartotinę ekspertizę. Dėl to antstolis neturėjo jokio pagrįsto pagrindo nesiremti eksperto nustatyta turto verte.

Apeliantė tvirtina, jog skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi jai yra užkertama teisė pasinaudoti CPK 663 straipsnyje numatyta galimybe prašyti teismo, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio būsto. Tačiau, kaip tvirtina bylos duomenys, šiuo atveju kalba eina ne apie gyvenamąją patalpą (būstą), bet apie antstolio 2015-07-07 patvarkymu 110 000 EUR suma įvertintą apeliantei nuosavybės teise priklausančią negyvenamąją patalpą – kirpyklą, esančią Antakalnio g. 49, Vilniuje. Tokiam turtui CPK 663 straipsnio nuostatos netaikytinos. Apeliantės skundo argumentai, kad šios patalpos yra tinkamos gyventi ir yra vienintelis jos šeimos būstas, atmestini kaip nepagrįsti, nes byloje nustatyta, jog apeliantė savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi Gaono g. 10-1, Vilniuje. Minėtą aplinkybę skunde dėl antstolio veiksmų patvirtino ir pati apeliantė.

Kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai iš esmės taip pat nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pagal teismų informacinės sistemos Liteko duomenis pareiškėja (skolininkė) buvo padavusi ir teismai nagrinėjo ne vieną jos skundą dėl antstolio veiksmų. Vienas tokių skundų buvo išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-12675-600/2015, kur taip pat buvo išspręstas ir atmestas skolininkės skundas dėl antstolio veiksmų parduodant iš varžytynių jos turtą, nustatant areštuoto turto vertę ir pan.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ją ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.