Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo R. G. atstovo advokato Gedimino Pranevičiaus (toliau – ir Pareiškėjo atstovas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. nutarties, kuria administracinio nusižengimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 119 straipsnio 1 dalį nutraukta, nesant administracinio nusižengimo požymių, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų procesinių sprendimų esmė

3. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į konfliktiškus akcininkų santykius, ne vieną teismuose nagrinėtą bylą, taip pat į tai, kad, pasak R. G. atstovo, prašoma informacija/dokumentai reikalingi, sprendžiant klausimą, ar kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Teismas padarė išvadą, kad akcininko neturtinės teisės gauti informaciją apie bendrovės veiklą (akcininko teisės į informaciją apimtis (kiekis), ribojimas ir kt.) yra civilinės teisės ir proceso reguliavimo dalykas, o byloje nenustatyta, kad pareiškėjas R. G. išnaudojo civilinius teisinius akcininko teisių gynimo būdus.

II. Skundo argumentai ir teisiniai prašymai

15. Skunde taip pat nesutinkama, kad R. G. veiksmai nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad juos galima būtų pripažinti administraciniu nusižengimu, keliančiu grėsmę esminėms administracinės teisės ginamoms vertybėms, šiuo atveju - nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Skunde cituojama Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-60-493/2019, kurioje yra pažymėta, kad ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali. Kaip nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018, pagrindžiant atsakomybę asmenų, padariusių veikas, aprašytas formaliosiomis sudėtimis, tokių padarinių numatymas ir konstatavimas nėra būtinas, tačiau, sprendžiant bausmės (baudos) skyrimo klausimą, turi būti nustatytas padarytos veikos pavojingumo laipsnis, kurį nustatant esminę reikšmę turi padarytos žalos dydis.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

17. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nutarimą bei teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančius duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas R. G. administracinio nusižengimo teiseną, padarė neteisingas išvadas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 1 dalyje, požymių nebuvimo.

19. Pažymėtina, jog ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas pasireiškia alternatyviomis veikomis. Viena iš jų – įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimas akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimas. Nagrinėjamu atveju R. G. į pirmosios instancijos teismą įstatymų numatyta tvarka kreipėsi su pareiškimu inicijuodamas administracinę teiseną pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, įrodinėdamas R. G. pažeidus jo (R. G.) neturtines akcininko teises, kadangi pastarasis nepateikė prašomos informacijos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų kopijų.

20. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad R. G. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, ką aiškiai patvirtina byloje esantis akcininkų sąrašas (b. l. 40). ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose yra išvardytos akcininkų neturtinės teisės. Pagal minėto straipsnio 1 dalies 4 punktą viena iš akcininkų neturtinių teisių yra teisė gauti šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę.

21. Skundžiamame nutarime pirmosios instancijos teismas aptarė nagrinėjamam nusižengimui aktualias įstatymo (ABĮ 18 straipsnio 1 dalies, ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto) nuostatas, detalizuojančias analizuojamo požymio (įstatyme nustatytos informacijos nepateikimo akcininkui) turinį, apimtį, įstatyme įtvirtintos pareigos akcininkui įgyvendinimo būdą ir tvarką, taip pat teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus dėl bendrovės direktoriaus teisėto elgesio alternatyvų, gavus prašymą pateikti informaciją, dėl ko nei ABĮ nuostatos, nei atitinkami teismų praktikos nutarčių argumentai iš naujo nekartotini.

22. Analizuojant nagrinėjamą situaciją, matyti, kad pareiškėjas R. G. 2019 m. rugpjūčio 5 d. nusprendė pasinaudoti savo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko, teisėmis ir kreipėsi į šios Bendrovės direktorių R. G., prašydamas pateikti informaciją ir dokumentų kopijas (b. l. 76-77). Šiame prašyme R. G. pažymėjo, kad turimi ir R. G. neginčijami duomenys leidžia teigti, kad jis (R. G.) dar nuo 2012 m. yra iš Bendrovės asmeniškai paėmęs 174 000 eurų dydžio paskolą. Siekdamas patikslinti šią informaciją, vadovaudamasis Bendrovės įstatų 7.2 punktu, R. G. prašė: a) pateikti visų paskolos sutarčių (su visais jų pakeitimais, papildymais, pratęsimais), sudarytų tarp Bendrovės ir direktoriaus R. G., patvirtintas kopijas; b) nurodyti, koks yra direktoriui R. G. negrąžintas suteiktų paskolų likutis Bendrovės atsakymo parengimo dienai; c) nurodyti, kiek palūkanų bendrovės direktorius R. G. yra sumokėjęs Bendrovei pagal sudarytas paskolų sutartis Bendrovės atsakymo parengimo dienai; d) pateikti paskolų išmokėjimo, grąžinimo, palūkanų mokėjimo dokumentų patvirtintas kopijas.

23. Nagrinėjamojoje byloje yra pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo R. G. 2019 m. rugpjūčio 9 d. atsakymas į minėtą R. G. prašymą (b. l. 41-42). Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, pirmosios instancijos teismas pateiktą atsakymą vertino iš esmės kaip pakankamą ir nesudarantį pagrindo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių traukti administracinėn atsakomybėn už įstatyme nustatytos informacijos nepateikimą. Teismas nenustatė, jog R. G. neįvykdė pareigos suteikti informaciją, kadangi pastarasis 2019 m. rugpjūčio 9 d. atsakyme pateikė informaciją apie 2012 m. lapkričio 5 d. sudarytą paskolos sutartį, jos likutį, taip pat aiškiai nurodė atsisakymo pateikti prašomą informaciją ir dokumentus priežastis (b. l. 41–42).

24. Apeliacinės instancijos teismas su tokiomis išvadomis visgi sutikti negali. Nors R. G. pateiktame 2019 m. rugpjūčio 9 d. atsakyme buvo nurodyta tam tikra informacija apie 2012 m. lapkričio 5 d. R. G., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui, suteiktą paskolą iš minimos Bendrovės (b. l. 41-42), tačiau nagrinėjamo dokumento turinys neleidžia daryti išvados, kad toks informacijos pateikimas yra pakankamas ir įgyvendinantis įstatyme nustatytą pareigą suteikti akcininkui informaciją. Vertinant pateikto atsakymo pakankamumą, būtina atitinkamai analizuoti, kokios gi informacijos ir kokių dokumentų prašė Pareiškėjas. Sugretinus abu dokumentus (prašymą bei atsakymą), pakankamai akivaizdu, kad R. G. pateikto atsakymo turinys, anaiptol, neapima R. G. nurodytos prašomos pateikti informacijos ir dokumentų. Nors Pareiškėjas prašė visų paskolos sutarčių, sudarytų tarp R. G. ir Bendrovės, bei paskolų išmokėjimo, grąžinimo, palūkanų mokėjimo dokumentų patvirtintų kopijų, be to, informacijos apie R. G. negrąžintų suteiktų paskolų likutį ir tai, kiek palūkanų yra sumokėjęs Bendrovei atsakymo parengimo dienai, tačiau jam buvo atsakyta tik dėl vienintelės paskolos sutarties, tačiau ir tai nepilnai. Pažymėtina, kad iš tokios pateiktos informacijos nėra aišku, ar tarp R. G. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sudaryta tik ši vienintelė sutartis, ar jų egzistuoja ir daugiau, nenurodytos palūkanos, nepateiktos dokumentų kopijos (nei dėl įvardintos paskolos, nei dėl kitų, jeigu paskolos buvo suteiktos). Be to, sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad 2019 m. rugpjūčio 9 d. atsakyme nurodyta informacija Pareiškėjui ir taip buvo žinoma. Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis matyti, kad civilinėje byloje Nr. e2-941-794/2018 (ieškovas – R. G., atsakovas – R. G.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pateikęs 2018 m. rugpjūčio 20 d. pranešimą (šio pranešimo išrašas yra pateiktas ir nagrinėjamoje byloje (b. l. 95)), kuriame apie šiuo atveju aptariamą paskolos sutartį buvo pateikta visiškai analogiška informacija kaip ir 2019 m. rugpjūčio 9 d. atsakyme, t. y. nurodomas tas pats paskolos sudarymo laikas, ta pati paskolos suma, tas pats paskolos likutis. Vertinant 2019 m. rugpjūčio 9 d. atsakymo turinį, galima laikyti, kad šiuo atveju R. G. iš esmės nebuvo pateikta informacija pagal pastarojo pateiktą prašymą, o tiesiog pakartojami ar primenami ankstesni duomenys, kurie R. G. ir taip turėjo būti žinomi iš civilinės bylos Nr. e2-941-794/2018, tačiau net ir ši informacija yra neišsami ir neatitinka reikalavimo nurodyti palūkanas atsakymo parengimo dienai (šiuo atveju, 2019 m. rugpjūčio 9 d.), nepridėtos patvirtintos dokumentų kopijos. Aptartų aplinkybių kontekste R. G. pateiktas formalus atsakymas dėl paskolos sutarties niekaip negali būti laikomas kaip tinkamas pareigos pateikti akcininkui informaciją ir dokumentus įvykdymas.

25. Kita vertus, analizuojant R. G. pateikto atsakymo turinį, matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo minėtame dokumente aiškiai nurodo, kad R. G. prašymo nevykdys (papildomai tik pažymi Pareiškėjui jau žinomą informaciją apie anksčiau nurodytą paskolą), tokią poziciją argumentuodamas teisinės galimybės nebuvimu. Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, pagal kuriuos viena iš teisėto bendrovės direktoriaus elgesio alternatyvų gavus prašymą pateikti informaciją yra aiškiai išreikštas atsisakymas pateikti prašomą informaciją (dokumentus), svarbu tinkamai įvertinti, ar toks atsisakymas yra motyvuotas, o, jeigu motyvuotas, – ar pateikti motyvai atsisakyti suteikti prašomą informaciją (dokumentus) yra pagrįsti ir įtikinantys. Priešingu atveju, t. y. nevertinant atsisakymo suteikti prašomą informaciją (dokumentus) motyvų, būtų sudarytos sąlygos asmenims, disponuojantiems informacija (dokumentais), piktnaudžiauti.

26. Nagrinėjamu atveju atsisakymas pateikti informaciją bei dokumentų kopijas buvo grindžiamas tuo, kad savo prašymą R. G. atsiuntė, prisistatydamas „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, jis buvo siųstas iš el. pašto dėžutės (duomenys neskelbtini), taip pat nurodyti šios kompanijos rekvizitai (adresas, telefono numeris, internetinio puslapio adresas), dėl ko administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo laikė esą 2019 m. rugpjūčio 5 d. prašymas buvo teikiamas ne kaip bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko, o kaip konkuruojančios įmonės valdymo organo. Pirmosios instancijos teismas nutarime šių argumentų neanalizavo ir nevertino, o tik pažymėjo, kad R. G. aiškiai nurodė atsisakymo pateikti prašomą informaciją (dokumentus) priežastis. Toks reikšmingų argumentų, kuriais buvo grindžiama iš esmės visa gynybinė pozicija, nevertinimas nulėmė neteisingas pirmosios instancijos teismo išvadas dėl nepadaryto administracinio nusižengimo.

27. Pasisakydamas dėl R. G. 2019 m. rugpjūčio 9 d. atsakyme išdėstytų priežasčių, kuriomis pastarasis grindė atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus), aukštesnis teismas negali jų pripažinti svarbiomis ir pateisinančiomis atsisakymą vykdyti aptariamą pareigą akcininkui. Ta aplinkybė, kad prašymas buvo išsiųstas iš užsienio įmonei priklausančio elektroninio pašto dėžutės, atitinkamai nurodant tos įmonės rekvizitus, nesudarė R. G. pagrindo laikyti, kad prašymą pateikė ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, o kitos (konkuruojančios) įmonės valdymo organas. Iš bylos medžiagoje esančio prašymo aiškiai matyti, kad jį teikiantis R. G. prisistato kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, turintis 50 proc. akcijų, kas pažymima bent kelis kartus, be to, matyti, kad tiek informacijos, tiek dokumentų prašoma būtent dėl turimo akcininko statuso (b l. 76-77).

28. Atsisakymas suteikti reikalaujamą informaciją ir dokumentų kopijas buvo motyvuojamas ir tuo, kad pateikdamas prašomą informaciją ir dokumentus R. G. esą galėtų konkuruojančiai įmonei atskleisti konfidencialią informaciją ir komercines bei gamybines paslaptis. Vertinant tokio argumento pagrįstumą, negalima neanalizuoti Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1445-186/2017 dėl priverstinio akcijų pardavimo (b. l. 9-14). Minėtame procesiniame sprendime, be kita ko, buvo pripažinta R. G., kaip akcininko, teisė įstatymo nustatyta tvarka susipažinti su visa UAB „(duomenys neskelbtini)“ informacija (išskyrus, konfidencialią) bei, kas ypač svarbu, pasisakyta, būtent kokios konfidencialios informacijos sužinojimas turi realią ekonominę vertę ir jos atskleidimas tretiesiems asmenims, atsižvelgus į R. G. ryšius su užsienio įmonėmis, galėtų lemti sąžiningos konkurencijos pažeidimą. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad R. G. ar jo įgaliotam asmeniui draudžiama naudotis tik tomis neturtinėmis akcininko teisėmis, kurios yra susijusios su konfidencialia informacija apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ kainodarą, verslo partnerius bei darbuotojų asmeninius duomenis (b. l. 9-140. Taigi šioje įsiteisėjusioje nutartyje padarytos išvados dėl neturtinių teisių apribojimo, išskiriant konkrečias konfidencialios informacijos sritis, neabejotinai yra reikšmingos vertinant R. G. anksčiau nurodytus argumentus dėl atsisakymo pateikti 2019 m. rugpjūčio 5 d. prašyme nurodytą informaciją bei dokumentus. Nepaisydamas to, kad dar 2017 m. lapkričio 29 d. apeliacinės instancijos teismas aiškiai nurodė, kad R. G. neturtinės teisės ribojamos tik dėl konfidencialios informacijos, susijusios su Bendrovės kainodara, verslo partneriais ir darbuotojų asmeniniais duomenimis, R. G. nepagrįstai 2019 m. rugpjūčio 5 d. prašymą prilygino tokiai konfidencialiai informacijai, o taip pat ir komercinėms ir gamybinėms paslaptims, kurių Pareiškėjas, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir kitos įmonės, įvardintos kaip tiesioginės konkurentės, atstovas ir valdymo organas, negali gauti. R. G. prašomos informacijos ir dokumentų turinys nėra susijęs su Bendrovės kainodara, verslo partneriais ar darbuotojų asmeniniais duomenimis. Pabrėžtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas konstatuodamas R. G. teisę ABĮ reglamentuota tvarka gauti visą Bendrovės informaciją, išskyrus anksčiau nurodytą konfidencialią informaciją, apimančią tris konkrečias sritis, atsižvelgė į R. G. turimus ryšius su užsienio įmonėmis (iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad civilinėje byloje buvo žinomi duomenys ir apie užsienio valstybėje įsteigtą bendrovę „(duomenys neskelbtini)“). Taigi anksčiau išdėstytų aplinkybių kontekste kaip nepagrįsti laikytini R. G. 2019 m. rugpjūčio 9 d. rašte nurodyti teiginiai, kuriais atsisakymas motyvuojamas dvigubu R. G. statusu bei Pareiškėjo prašyme įvardintos informacijos bei dokumentų prilyginimu tokiai konfidencialiai informacijai, kuria disponuoti Pareiškėjas neturi teisės. Be to, tikslinga pažymėti ir tai, kad R. G. savo prašyme nurodė esantis pasirengęs pasirašyti įsipareigojimą neatskleisti konfidencialios informacijos. Nepaisant to, kad prašoma informacija ir dokumentai neapima teismo draudimo R. G. naudotis neturtinėmis teisėmis, kiek tai susiję su konkrečiomis konfidencialios informacijos sritimis, visgi tokia Pareiškėjo pozicija tik papildomai rodo pastarojo įsipareigojimą atsakingai naudoti gautą informaciją bei dokumentus.

29. Pasisakant dėl Pareiškėjo prašomos pateikti informacijos ir dokumentų tikslo, pažymėtina, kad Pareiškėjo atstovas pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, kad R. G. įtaria R. G. piktnaudžiaujant įmonės vadovo pozicija, dėl ko prašoma pateikti informacija ir dokumentai reikalingi, keliant klausimą dėl vadovo teisinės atsakomybės bei siekiant pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo. ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad akcininkas turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų šiame ir kituose įstatymuose, taip pat bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Iš to seka, kad 2019 m. rugpjūčio 5 d. prašyme nurodyta informacija ir atitinkamos dokumentų kopijos, be kita ko, Pareiškėjui buvo reikalingos, siekiant įgyvendinti ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintą savo teisę (jeigu susipažinus su informacija bei dokumentais būtų kilęs pagrindas kreiptis į teismą).

30. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo bylą motyvavo ir tuo, jog Pareiškėjas neišnaudojo visus civilinius teisinius akcininko teisių gynimo būdus, be to, konstatavo, kad R. G. veiksmai nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad juos būtų galima pripažinti administraciniu nusižengimu, keliančiu grėsmę esminėms administracinės teisės ginamoms vertybėms, šiuo atveju – nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Pasisakant dėl pirmosios teismo išvados, pažymėtina, kad teismas nemotyvavo nei akcininko pareigos visų pirma išnaudoti visas civilines priemones, nei nurodė, konkrečiai kokių veiksmų Pareiškėjas esą privalėjo imtis. Tuo aspektu sutiktina su apelianto argumentais, jog ANK nuostatos nenumato pareigos prieš kreipiantis su pareiškimu dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį visų pirma iniciuoti civilinį procesą bei išnaudoti civilinius teisinius akcininko teisių gynimo būdus, be to, toks reikalavimas neatsispindi ir teismų praktikoje minimo pobūdžio bylose. Kas liečia skundžiamo nutarimo išvadas dėl R. G. veiksmų konstatuoto nedidelio pavojingumo, matyti, jog apylinkės teismas nepagrįstai sumenkino neturtinės teisės svarbą. Kaip galima suprasti, teismas nusižengimo pavojingumą siejo su pažeista nuosavybe, turtinėmis teisėmis bei turtiniais interesais. Nors ANK 119 straipsnis patenka į skyrių, kuris yra skirtas ginti būtent nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus, tačiau tai nereiškia, kad neturtinių teisių pažeidimas, būtent koks ir yra įtvirtintas analizuojamoje įstatymo normoje, nėra pavojingas ir nelaikytinas administraciniu nusižengimu. Akcininko neturtinė teisė gauti įstatyme nustatytą informaciją (kartu su kitomis neturtinėmis teisėmis) yra numatyta ANK 119 straipsnio 1 dalyje, tokios teisės pažeidimas yra pagrindas traukti kaltininką administracinėn atsakomybėn.

31. Tad, atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad R. G. pažeidė Bendrovės akcininko R. G. neturtinę teisę ir padarė administracinį nusiengimą, t. y. R. G., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas – (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, nevykdė akcininko R. G. 2019 m. rugpjūčio 5 d. prašymo bei nepateikė jame nurodytos informacijos bei dokumentų kopijų, tokiu būdu pažeisdamas akcininko R. G. neturtinę teisę gauti informaciją, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 18 straipsnio 1 dalyje ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 7.2 punkte. Šiais savo veiksmais R. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje.

32. Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

33. ANK 119 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta, kad už minimą nusižengimą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims yra skiriama nuo 480 iki 3 000 eurų dydžio bauda.

34. Nagrinėjamu atveju skirdamas administracinę nuobaudą, teismas vertina tai, kad R. G. padarė vieną tyčinį nusižengimą, kuriuo pažeista kito asmens neturtinė teisė. Atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato. Skiriant nuobaudą reikšminga aplinkybe laikytina tai, kad R. G. anksčiau (2017 m.) jau yra baustas už ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, ar pastarasis yra sumokėjęs jam paskirtą baudą, dėl ko atitinkamai negalima daryti išvados dėl nusižengimo padarymo pakartotinumo. Atsižvelgiant į tai, faktas dėl anksčiau įvykdyto analogiško nusižengimo vertintinas ne kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o kaip pažeidėją bendrai charakterizuojantis duomuo. Taip pat teismas atsižvelgia ir į kitus R. G. charakterizuojančius duomenis – spec. vidurinio išsilavinimo, vedęs, turi 3 vaikus (apylinkės teisme vykusio posėdžio metu nurodė, kad vienas pilnametis, kiti du - mažamečiai), dirbantis. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus R. G. baudą, kurios dydis nustatytinas ženkliai mažesnis už straipsnio sankcijoje numatytos baudos vidurkį.

35. Apeliaciniu skundu R. G. prašo priteisti atstovavimo išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Iš byloje esančių PVM sąskaitos-faktūros Nr. IP 1335 ir mokėjimo nurodymų matyti, kad atstovavimo išlaidos, apimančios pareiškimo surašymą bei atstovavimą 2019 m. rugsėjo 17 d. posėdyje, sudarė 550 eurų (b. l. 97-98, 110-111). Papildomi dokumentai dėl išlaidų, susijusių su 2019 m. rugsėjo 30 d. posėdžiu, nepateikti, taip pat apygardos teismas nėra gavęs ir dokumentų, kuriais būtų grindžiamas prašymas dėl atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (apeliaciniame skunde buvo žadama tokius duomenis pateikti).

36. ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Proceso išlaidas ir jų atlyginimą reguliuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 103-106 straipsniai. BPK 106 straipsnio 2 dalyje yra reglamentuota, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, teismas gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. ANK 578 straipsnyje yra numatyta nukentėjusiojo samprata. Nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju < … > teismo nutartimi. Nagrinėjamu atveju R. G. neprašė būti pripažintas nukentėjusiuoju (toks prašymas neišreikštas ir apeliaciniame skunde), teismas dėl pastarojo tokio sprendimo taip pat nepriėmė. Atsižvelgiant į tai, atstovavimo išlaidų priteisimas minėtu pagrindu negalimas.

37. Sprendžiant nurodytą klausimą, tikslinga vadovautis BPK 104 straipsnio 2 dalies nuostatomis, numatančiomis, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą, jas apmoka iš savo lėšų arba gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo bylos procesą iniciavo pareiškėjas R. G., jo pasirinktas atstovas parengė pareiškimą su priedais, dalyvavo teismo posėdžiuose. Apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, pareiškime nurodyti duomenys pasitvirtino, buvo konstatuota esant padarytą administracinį nusižengimą. Iš objektyvių bylos duomenų galima neginčytinai spręsti, kad R. G. naudojosi teisininko paslaugomis, jų turinys įvardintas PVM sąskaitoje-faktūroje, pinigų sumokėjimą patvirtina mokėjimo pavedimo kopija (b. l. 97, 110). Tad prašoma priteisti 550 Eur suma yra patvirtinta objektyviais duomenimis, iš esmės laikytina protingo dydžio, juo labiau, kad atstovaujant pirmosios instancijos teisme buvo ruošiami ir teikiami papildomi dokumentai, atstovo dalyvavimas vyko viso bylos nagrinėjimo metu, iki teismas išėjo priimti procesinio sprendimo. Atsižvelgiant į tai, prašymas priteisti 550 Eur dydžio išlaidas tenkintinas, tuo tarpu klausimas dėl išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme nespręstinas, kadangi apeliantas teismui nepateikė jokių tokį prašymą patvirtinančių dokumentų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo R. G. atstovo advokato Gedimino Pranevičiaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą.

Pripažinti R. G. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 800 (aštuonių šimtų) eurų dydžio baudą.

Iš R. G. priteisti R. G. naudai 550 (penkis šimtus penkiasdešimt) eurų proceso išlaidoms atlyginti.

Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.