Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – J. S. atstovės advokatės D. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. nutarimo J. S. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. nutarimu J. S. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 119 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 500 eurų bauda. Administracinio nusižengimo tesena pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį: dėl neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo bendrovės akcininkų paraiškos pagrindu; dėl akcininkų susipažinimo su 2018 m. gegužės 4 d. vykusio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektais; dėl atsakymų nepateikimo, susijusių su 2018 m. gegužės 4 d. vykusio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke; dėl neišduoto bendrovės akcininkei G. B. akcijų sertifikato; dėl bendrovės apskaitos nevedimo – nutraukta, konstatavus, kad nepadaryta veika turinti administracinio nusižengimo požymių. V. N., A. N., A. Š. ir A. S. (toliau – ir Pareiškėjai) naudai iš J. S. priteista 1000 eurų bylinėjimo išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. J. S. atstovės advokatės D. A. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

1. ANK 652 straipsnyje 1 įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis dėl J. S. kaltės pagal ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų. Taip pat, teigia, kad Pareiškėjų pateiktas pareiškimas apskritai negalėjo būti priimtas, kadangi šis dokumentas teismui buvo pateiktas elektroniniu paštu.

2. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus ir bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad J. S. padarė ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, pažeisdamas akcininkų teisę į informaciją, nepateikdamas jiems prašomų dokumentų.

3. Pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) administracinis nusižengimas objektyviai gali pasireikšti alternatyviais būdais: 1) susirinkimų nesušaukimu nustatytu laiku; 2) susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymu; 3) kliudymu akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose; 4) įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimu akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams; 5) kitais įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimu; 6) akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimu (draudimu ar kliudymu perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymu ar dividendų neišmokėjimu nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimu ar trukdymu gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymuose numatytais atvejais, nesikreipimu į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo).

4. Nagrinėjamoje byloje vertintini du aktualūs ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyti alternatyvūs objektyvieji požymiai – nustatytu laiku nesušauktas eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas ir įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimas akcininkams. Administracinio nusižengimo sudėties objektyvių požymių turinys, apimtis, kaltininko veikos, pasireiškiančios neveikimu, turinys, įstatymo numatytos pareigos akcininkams įgyvendinimo būdas (-ai) ir tvarka detalizuojami kituose teisės aktuose. Nagrinėjamos bylos atveju – ABĮ 18 ir 24 straipsniuose.

5. Pagal ABĮ, kuris reglamentuoja įmonių, kurių teisinės formos yra akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė, steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą, pertvarkymą, atskyrimą ir likvidavimą, akcininkų teises ir pareigas, taip pat užsienio bendrovių filialų steigimą bei jų veiklos nutraukimą, 3 straipsnio 1 dalį akcininkai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie turi įsigiję bendrovės akcijų. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Pareiškėjai yra UAB „Ū. P.“ akcininkai. Šios Bendrovės vadovas yra J. S..

7. Pagal ABĮ 18 straipsnio 1 dalį, akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas šių dokumentų: bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžių protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti šių bendrovės organų sprendimai, jeigu šie dokumentai nėra susiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija. Akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys 1/2 ir daugiau akcijų ir pateikę bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja.

7. ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatyta tiek reikalautinų pateikti dokumentų apimtis: vienas, keli ar visi reikalaujami pateikti teisės normoje nurodyti dokumentai, tiek teisėto elgesio, vykdant informavimo pareigą akcininkams, būdai. ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta akcininkų neturtinė teisė (gauti apie bendrovę 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją) realizuojama tokia tvarka: 1) akcininkui ar jo įgaliotam atstovui kreipiantis raštu dėl jo pageidaujamos gauti informacijos; 2) bendrovė privalo sudaryti galimybę susipažinti su prašoma informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas; 3) bendrovė tai privalo padaryti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo reikalavimo gavimo dienos; 4) atsisakymą pateikti dokumentus bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Gavus prašymą dėl informacijos pateikimo bendrovės direktoriaus teisėto elgesio alternatyvos yra šios: 1) išsiųsti akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba 2) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais) ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba 3) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba 4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vienos iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnyje numatytus požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-40/2018).

8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „Ū. P.“ akcininkai V. N. ir A. N. 2018 m. balandžio 24 d. pateikė Bendrovei prašymą pateikti visų nuo Bendrovės įsteigimo iki prašymo pateikimo dienos priimtų visuotinių akcininkų susirinkimo protokolų kopijas ir valdybos posėdžių protokolo kopijas ne vėliau kaip iki 2018 m. gegužės 4 d. Tiek apeliaciniame skunde, tiek rašytiniuose paaiškinimuose, adresuotuose Kauno apylinkės teismui, J. S. pripažino, kad per įstatyme numatytą laikotarpį prašomos informacijos nepateikė. Atkreipė dėmesį, kad akcininkų prašymo apimtis buvo ypatingai didelės apimties, be to, bent dalis informacijos buvo pateikta Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje. Mano, kad akcininkų teisės nebuvo pažeistos, kadangi, kad ir negavus visų ar dalies prašytų Bendrovės dokumentų, akcininkai aktyviai dalyvavo vykusiame visuotiniame akcininkų susirinkime.

9. Taip pat, iš bylos duomenų matyti, kad UAB „Ū. P.“ akcininkai A. N., V. N., A. Š., G. B., V. B., D. J. ir S. G. 2018 m. gegužės 22 d. pateikė Bendrovės direktoriui prašymą pateikti jiems tam tikrus Bendrovės dokumentus (iki 2017 m. spalio 11 d. galiojusių pareiginių vyriausiojo redaktoriaus nuostatų kopijas; Bendrovės reglamento kopijas; Bendrovės valdybos posėdžių protokolas kopijas ir kt.). Apeliantas taip pat nesutinka, kad akcininkų teisės šiuo atveju buvo pažeistos, kadangi visa informacija akcininkams buvo pateikta nagrinėjamoje civilinėje byloje. Taip pat nurodė, kad vyriausiojo redaktoriaus nuostatų kopijos nepateikė, nes Bendrovėje tokių nuostatų niekada nebuvo, o Bendrovės visuotinio akcininko susirinko posėdžių protokolai, kuriais paskirti Bendrovės nariai, yra viešai prieinama informacija.

10. Apeliantas yra įsitikinęs, kad akcininkų prašoma informacija jiems buvo pateikta tinkamai ir jų teisės nebuvo pažeistos, todėl jis yra nepagrįstai pripažintas kaltu padarius ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto teiginiais nesutinka. Nagrinėjamoje byloje Bendrovės direktorius J. S. į pateiktus akcininkų prašymus apskritai neatsakė, todėl negali būti laikoma, kad jis tokiu būdu įgyvendino nors vieną teisėtą elgesio alternatyvą, nurodytą aukščiau paminėtoje teismų praktikoje. Atmetant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde nurodytus argumentus dėl informacijos akcininkams pateikimo civilinėje byloje, kurį jis laiko tinkamu, pažymėtina, kad J. S. privalėjo į akcininkų prašymus dėl informacijos suteikimo atsakyti atitinkamai iki 2018 m. gegužės 4 d., iki 2018 m. gegužės 29 d., tačiau civilinėje byloje minėti dokumentai, 2018 m. birželio 20 d. vykusiame teismo posėdyje jų išreikalavus teismui, buvo pateikti tik 2018 m. liepos 16 d., t. y. gerokai praleidus įstatyme numatytą terminą. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo paaiškino, kad jis laiku į gautą raštą neatsakė dėl didelės prašymo apimties, svarstė, kad prašomi dokumentai buvo pareikalauti siekiant apkrauti jį ir administraciją papildomu didelės apimties darbu, tačiau, esant aptartoms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šios aplinkybė nešalina S. S. atsakomybės už ABĮ nuostatų nesilaikymą. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad J. S. veiksmuose yra ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai.

11. Nepagrįsti yra J. S. teiginiai apie tai, kad akcininkams nesukėlė jokių neigiamų padarinių. ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali. Kaip nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018, pagrindžiant atsakomybę asmenų, padariusių veikas, aprašytas formaliosiomis sudėtimis, tokių padarinių numatymas ir konstatavimas nėra būtinas, tačiau, sprendžiant bausmės (baudos) skyrimo klausimą, turi būti nustatytas padarytos veikos pavojingumo laipsnis, kurį nustatant esminę reikšmę turi padarytos žalos dydis. Įvertinus šią praktiką, akivaizdu, kad J. S. argumentai apie neva neegzistuojančius jo padaryto administracinio nusižengimo padarinius nedaro visiškai jokios įtakos nutarimo daliai, kuria J. S. pripažintas padaręs ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

13. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad J. S., būdamas Bendrovės direktoriumi, nesušaukė Bendrovės eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, kuris turėjo būti sušauktas iki 2018 m. balandžio 30 d., ir tokiais savo veiksmais pažeidė ABĮ 24 straipsnio 1 dalį. Su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu sutikti nėra teisinio pagrindo.

14. ANK 119 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta atsakomybė už uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų nesušaukimą nustatytu laiku. Minėtas nusižengimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo keturių šimtų aštuoniasdešimt iki trijų tūkstančių eurų.

15. ABĮ 23 straipsnyje, reglamentuojančiame visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, numatyta, kad visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi stebėtojų taryba, valdyba (jeigu valdyba nesudaroma - bendrovės vadovas) bei akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, jeigu įstatai nenumato mažesnio balsų skaičiaus. Visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatoriai valdybai (ar šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais - bendrovės vadovui) pateikia paraišką, kurioje turi būti nurodytos susirinkimo sušaukimo priežastys ir tikslai, pateikti pasiūlymai dėl susirinkimo darbotvarkės, datos ir vietos, siūlomų sprendimų projektai. Visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas valdybos arba šio straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais – bendrovės vadovo sprendimu, išskyrus šio Įstatymo nustatytus atvejus. Jei eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyko per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, teismo sprendimu gali būti šaukiamas visuotinis akcininkų susirinkimas, jei dėl to į teismą kreipėsi bent vienas bendrovės akcininkas (ABĮ 24 straipsnio 3 dalies 1 punktas) bei bendrovės vadovo sprendimu (ABĮ 24 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

16. Byloje nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad UAB „Ū. P.“ eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyko per ABĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos). Kadangi UAB „Ū. P.“ finansiniai metai yra kalendoriniai metai (b. l. 17), todėl eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turėjo įvykti iki 2018 m. balandžio 30 d., tačiau, kaip nustatyta, eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas buvo sušauktas 2018 m. gegužės 4 d. Visgi, apeliacinį skundą nagrinėjanti teismas nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog bendrovės direktoriaus kaltė dėl visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimo yra įrodyta.

17. ABĮ 23 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas bendrovės vadovo sprendimu, kai šio Įstatymo nustatytais atvejais ir terminais bendrovės valdyba nesušaukia visuotinio akcininkų susirinkimo. Taip pat visuotinis akcininkų susirinkimas gali būti šaukiamas akcininkų, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 visų balsų, sprendimu (ABĮ 23 straipsnio 4 dalis), arba teismo sprendimu (ABĮ 24 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju aplinkybių, dėl kurių būtų galima spręsti, kad visuotinis akcininkų susirinkimas turėjo būti šaukiamas bendrovės vadovo, akcininkų ar teismo sprendimu, nenustatyta, todėl laikytina, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas valdybos sprendimu, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Iš byloje esančių UAB „Ū. P.“ įstatų matyti, kad Bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir Bendrovės vadovas – direktorius (b. l. 20). Be to, Įstatuose numatyta, jog visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi valdyba bei akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kai 1/10 visų balsų (b. l. 22, 6 punktas). Atitinkamai Įstatytų 7 skirsnyje nurodyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas ABĮ nustatyta tvarka šaukiamas valdybos sprendimu (b. l. 20, 1 punktas). Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. kovo 27 d. vykusiame valdybos posėdyje valdybos nariai nusprendė sušaukti Bendrovės eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą 2018 m. gegužės 4 d. (b. l. 156-157). Tokiu būdu, sutiktina su apelianto teiginiais, kad jis nebuvo įgijęs pareigos sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kadangi dėl to jau buvo priimtas valdybos sprendimas. Atitinkamai J. S. veiksmai, kuomet jis, kaip Bendrovės vadovas nepriėmė sprendimo šaukti visuotinį akcininkų susirinkimą anksčiau, žinodamas apie Bendrovės valdybos priimtą sprendimą ir būdamas įsitikinęs, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas įvyks 2018 m. gegužės 4 d., negali būti laikomi veiksmais, trukdančiais akcininkams pasinaudoti savo teisėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš administracinio kaltinimo šalintinos aplinkybės, kad J. S., būdamas Bendrovės direktoriumi, nesušaukė Bendrovės eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, kuris turėjo būti sušauktas iki 2018 m. balandžio 30 d., ir tokiais savo veiksmais pažeidė ABĮ 24 straipsnio 1 dalį.

19. Skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai priėmė pareiškimą, kuris buvo pateiktas elektroniniu paštu ir ne paties Pareiškėjų atstovo elektroniniu paštu. Su šiaip apelianto teiginiai apygardos teismas nesutinka.

20. ANK 590 straipsnio 4 dalis numato, kad administracinių nusižengimų teisena dėl šio kodekso 119, 120, 204 straipsniuose nurodytų administracinių nusižengimų pradedama atitinkamai pagal akcininko, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nario ar kreditoriaus pareiškimą, kuriame turi būti išvardyti asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių ar kreditorių teisių pažeidimus. Atitinkamai ANK 547 straipsnis numato, kad procesiniai dokumentai (skundai, prašymai, paaiškinimai ir kt.) teismui, administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis. Procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškimas Kauno apylinkės teismui buvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis. Minėta pareiškimą Pareiškėjų vardu ir interesais tinkamu elektroniniu parašu pasirašė advokatas P. M.. Apylinkės teismas, nustatęs, kad pareiškimas atitinka turinio ir formos reikalavimus, 2018 m. spalio 5 d. nutartimi pradėjo administracinio nusižengimo bylą J. S. atžvilgiu. Pažymėtina, kad nagrinėjama administracinio nusižengimo byla nėra laikoma elektronine byla, todėl, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, ji neturėjo būti skaitmenizuota.

22. Kartu pažymėtina, kad klausimai dėl bylos tipo nėra apeliacinės instancijos nagrinėjimo dalykas, o klausimai dėl bylos užvedimo (neužvedimo) elektroniniu formatu turėtų būti nagrinėjami neprocesine tvarka. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pareiškimas teismui pateiktas neleistinais būdais ar pasirašytais netinkamu elektroniniu parašu. Apelianto nurodytas argumentas, kad pareiškimas buvo išsiųstas ne iš Pareiškėjų atstovui priklausančio elektroninio pašto, teismo nuomone, jokios įtakos pareiškimo turiniui neturi.

24. Kauno apylinkės teismas, priimdamas 2018 m. gruodžio 3 d. nutarimą, nutarė iš J. S. Pareiškėjų naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį sumažino iki 1000 eurų. Skunde apeliantas nesutinka su apylinkės teismo sprendimu priteisti Pareiškėjų patirtas atstovavimo išlaidas ir prašo jų nepriteisti arba sumažinti nepagrįstai per didelį bylinėjimosi išlaidų dydį.

25. ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Proceso išlaidas ir jų atlyginimą reguliuoja BPK 103-106 straipsniai. BPK 106 straipsnio 2 dalyje yra reglamentuota, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. ANK 578 straipsnyje yra numatyta nukentėjusiojo samprata. Nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju <…> teismo nutartimi. Kaip teisingai pažymėjo apeliantas, byloje nėra duomenų, kad pareiškimo autoriai dėl neteisėtų veiksmų patyrė kokios nors žalos, taip pat nėra teismo sprendimo pripažinti Pareiškėjus nukentėjusiaisiais. Kadangi Pareiškėjai nagrinėjamu atveju nėra nukentėjusieji, jų patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti šiuo pagrindu negali būti priteisiamos.

26. Tačiau BPK 103 straipsnis numato, kokios išlaidos sudaro proceso išlaidas. Be kitų nurodytų išlaidų, proceso išlaidas taip pat sudaro kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnio 6 punktas). Taigi, iš šios įstatymo nuostatos matyti, kad savo iniciatyva pakviesto gynėjo dalyvavimas procese pagal BPK nėra laikomos proceso išlaidomis, kol tokiomis jų nepripažino teismas. Iš bylos medžiagos matyti, kad Pareiškėjų atstovas apylinkės teismui pateikė prašymą priteisti Pareiškėjų naudai patirtas atstovavimo išlaidas ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus (b. l. 126-130), tačiau neprašė šių išlaidų pripažinti proceso išlaidomis. Aukštesnės instancijos teismas nepritaria apeliacinio skundo argumentas, jog aplinkybė, kad Pareiškėjai neprašė bylinėjimosi išlaidų pripažinti proceso išlaidomis, sudaro savarankišką pagrindą pripažinti teismo sprendimą nepagrįstu ir jį naikinti. Vien aplinkybė, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo išreikštas tiesioginis prašymas Pareiškėjų turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis, įvertinus tai, kad Pareiškėjo atstovas aktyviais veiksmais (pateikdamas patvirtinančius dokumentus) siekė pagrįsti ir įrodyti Pareiškėjų patirtų išlaidų faktą, aukštesniojo teismo vertinimu, negali būti pagrindu nespręsti proceso išlaidų pripažinimo ir atlyginimo klausimo iš esmės. Dėl aptartų priežasčių, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog sprendimas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra pagrįstas, tačiau priimtas nutarimas keistinas, pripažįstant Pareiškėjų turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti proceso išlaidomis.

27. Nagrinėjamoje byloje svarstant proceso išlaidų priteisimą iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, išieškotinų išlaidų dydis priklauso nuo pareiškimo padavimo pagrįstumo laipsnio, taip pat, bylos apimties bei sudėtingumo, įvertinant Pareiškėjų atstovo sugaištą laiką teikiant teisinę pagalbą ir tokios pagalbos turinį, teismo posėdžių skaičių, parengtų procesinių dokumentų apimtis ir pan. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškimo pateikimas yra susijęs su akcininkų teisių ir interesų gynimu sprendžia, kad šios išlaidos yra pagrįstos, tačiau atsižvelgus į tai, kad byla nėra sudėtinga, bylos apimtis nedidelė (1 tomas), į tai, kad J. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Pareiškėjams atstovavo advokatas, kuris yra gerai susipažinęs su Bendrovėje vykstančiais teisiniais ginčais, atsižvelgiant į tai, kad ne visi pareiškime nurodyti galimai padaryti administraciniai nusižengimai pasitvirtino, bei į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, teismo priteista 1000 Eur dydžio suma laikytina neproporcingai didelė, todėl apelianto skundas dalyje dėl priteistų išlaidų, advokato pagalbai apmokėti, tenkinamas iš dalies ir iš J. S. Pareiškėjams priteisiant 600 eurų už advokato pagalbą rengiant pareiškimą ir atstovaujant Pareiškėjus teismo posėdyje.

28. Apibendrinus visa kas ankščiau išdėstyta, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju J. S. per įstatyme numatytą terminą nesuteikdamas galimybės susipažinti su akcininkų prašomais Bendrovės dokumentais, pažeidė akcininkų neturtines teises. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad J. S. nusižengimas, numatytas ANK 119 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodytas. Taigi, nors pareiškėjas J. S. prašo administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, jo kaltė yra įrodyta pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Bendrovės eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas buvo sušauktas Bendrovėje veikiančios valdybos sprendimu, apeliacinės instancijos teismas iš administracinio kaltimo pašalina J. S. inkriminuotą aplinkybę, kad jis, būdamas Bendrovės direktoriumi, nesušaukė Bendrovės eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, kuris turėjo būti sušauktas iki 2018 m. balandžio 30 d., ir šiais veiksmais pažeidė ABĮ 24 straipsnio 1 dalį. Be to, apylinkės teismo nutarimas keistinas ir dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, kurios, įvertinus skundo argumentus, turėjo būti pripažintos proceso išlaidomis ir jų dydis sumažintas.

29. Atsiliepime į J. S. atstovės advokatės apeliacinį skundą Pareiškėjų atstovas advokatas P. M. prašo iš J. S. priteisti Pareiškėjų naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau jokių dokumentų, patvirtinančių patirtas išlaidas dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo, nepateikta, todėl minėtas prašymas negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

J. S. atstovės advokatės D. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. nutarimą ir iš jo aprašomosios dalies pašalinti nustatytą aplinkybę, kad J. S., būdamas UAB „Ū. P.“ direktoriumi, nesušaukė bendrovės eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, kuris turėjo būti sušauktas iki 2018 m. balandžio 30 d., ir šiais veiksmais pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnio 1 dalį.

Administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalį, dalyje dėl eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimo, nutraukti.

Pakeisti nutarimo dalį, kurioje iš J. S. priteistas 1000 eurų bylinėjimosi išlaidų ir pripažinti su J. S., V. N., A. N., A. Š. ir A. S. pareiškimo surašymui turėtas išlaidas proceso išlaidomis bei priteisti iš J. S. jų naudai 600 eurų turėtų proceso išlaidų.

Kitoje dalyje nutarimo nekeisti.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.