Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Larisos Šimanskienės, Danutės Žvinklytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų V. M. ir V. D. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. M. ir V. D. patikslintą ieškinį atsakovams M. P., M. S., D. V., A. V., uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Flazo“, T. S., J. S., O. D.-K., V. K., A. K., I. K., J. K., S. R., Z. R., S. S., I. S., A. A., A. A., UAB „Dartika“, R. G., individualiajai įmonei (toliau – IĮ) „Žygrama“, S. L., S. D. IĮ, Palangos miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl civilinių teisinių pasekmių dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl faktinių aplinkybių

15. Apeliantams nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini) (apeliantui V. M.), ir 1/2 dalis sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat keturių kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini) (apeliantei V. D.). Atsakovui S. L. priklausė gretimas sklypas, kurio adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo sklypas). Šio sklypo paskirtis – gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija (duomenys neskelbtini) atsakovui S. L. išdavė Specialiuosius architektūros reikalavimus Nr. (duomenys neskelbtini) dėl statinio, kuriais nustatyti sklypo tvarkymo, aptvėrimo, architektūrinio derinimo, pastatų aukščio, užstatymo tankio, statinių išdėstymo ir architektūrinių sprendinių reikalavimai. Teikiama pastaba, kad 3–9 punktuose išvardyti reikalavimai nustatomi, kai yra neparengti detalieji planai. Pagal miesto bendrąjį planą ginčo sklypas patenka į mažo intensyvumo užstatymo teritoriją.

16. Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija (duomenys neskelbtini) M. P. išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl gyvenamųjų namų statybos ginčo sklype pagal projektuotojo S. D. IĮ 2017 m. parengtą statinio Dviejų butų ir vieno buto gyvenamųjų namų, (duomenys neskelbtini), statybos projektą. Projektas buvo parengtas, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) gyvenamojo kvartalo detaliojo suplanavimo projektu. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo kvartalo detaliojo suplanavimo projektas (komplekso Nr. (duomenys neskelbtini)) apėmė tris gyvenamąsias teritorijas: 1) (duomenys neskelbtini) gyvenamąjį kvartalą; 2) gyvenamųjų namų grupę pietinėje (duomenys neskelbtini); 3) gyvenamųjų namų grupę (duomenys neskelbtini). 2018 m. gegužės 27 d. Inspekcija išdavė ieškovo atstovui advokatui Pažymą apie statinių statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta, kad statinių – dviejų butų ir vieno buto gyvenamųjų namų, adresu (duomenys neskelbtini), statyba vykdoma nepažeidžiant esminių projekto sprendinių.

Dėl bylos ribų ir ginčo pobūdžio nustatymo

18. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015).

19. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

20. Nagrinėjamu atveju apeliantai patikslintu ieškiniu siekia, kad atsakovai būtų įpareigoti pertvarkyti ginčo objektų projektinę dokumentaciją, gauti naują statybos leidimą, šių veiksmų neatlikus prašo įpareigoti atsakovus ginčo objektus nugriauti, panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos išduotus Specialiuosius architektūros reikalavimus, panaikinti deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimą (nutarties 1 punktas).

21. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog apeliantų pareikšti reikalavimai yra iš esmės susiję su ginčo objektų statybos ir juos lydinčių dokumentų teisėtumo vertinimu, į tai, kad apeliantai prašo įpareigoti atsakovus per šešių mėnesių terminą neįvykdžius reikalavimo pertvarkyti projektinę dokumentaciją ir gauti naują statybos leidimą, nugriauti ginčo statinius, nutaria, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos ribas ir ginčo pobūdį atsižvelgdamas į apeliantų pareikštų reikalavimų dalyką ir pagrindą, konstatuodamas, kad šiuo atveju tarp šalių yra kilęs ginčas dėl statybos teisėtumo, statybos projekto įgyvendinimo, nekeičiant detaliojo plano sprendinių. O ir be to, apeliantai apeliacinio skundo 12 punkte taip pat nurodo, kad šiuo atveju ginčo esmė – jų vertinimu per didelis statinių kiekis, ginčo sklype esančiame M(duomenys neskelbtini).

22. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas statybų ir jų lydinčių dokumentų teisėtumo klausimą, įvertino juos ir užstatymo, želdinių atkūrimo aspektu, nustatė, kad ginčo objektų projekte yra pateikti sklypo sutvarkymo (aplinkosaugos) plano ir sklypo apželdinimo plano sprendiniai, numatant medžių sodinimą, teismas taip pat įvertino O. konvencijos taikymo galimybes ir apimtis šioje byloje, kas leidžia spręsti jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas apeliantų reikalavimus taip kaip suformuluota patikslintame ieškinyje – dėl statybos ir jų lydinčių dokumentų teisėtumo, įvertino juos visapusiškai, atsižvelgdamas ir į aplinkos sprendinius (želdinių atkūrimą ir jų kiekį), kas neleidžia sutikti su apeliantais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylos ribas, ginčo pobūdį, o byloje pareikštus reikalavimus nagrinėjo pernelyg siaurai.

Dėl procesinio teisės kreiptis į teismą termino praleidimo ir jo priežasčių vertinimo

23. Apeliantai nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2018 m. rugpjūčio 20 d. atsakyme nebuvo nurodoma, dėl kokių priežasčių ieškovams nėra teikiamos dokumentų kopijos, o nurodoma, kad atsakovams yra išduotas statybos leidimas ir projektas atitinka detalųjį planą. Teigia, jog pirmosios instancijos teismo buvo prašoma atnaujinti praleistą terminą dėl svarbių priežasčių, tačiau pirmosios instancijos teismas termino praleidimo priežasčių nenustatinėjo ir nevertino. Teigia, kad ginčo aktai nebuvo skelbiami viešai, o Valstybinės teritorijų planavimo ir Statybos inspekcijos atsakyme nenurodyta, kodėl ji atsisako suteikti informaciją, todėl apeliantų vertinimu terminas praleistas ne dėl apeliantų kaltės.

24. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatytos tokios faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo nėra, – apelianto V. M. atstovas – advokatas D. V. - teikė Valstybinės teritorijų planavimo ir Statybos inspekcijai 2018 m. birželio 11 d. skundą dėl gyvenamųjų namų statybos ginčo sklype. Skunde buvo nurodoma, kad neseniai apeliantas V. M. pastebėjo, kad statybos objekto apimtys padidėjo, o internete pasirodė skelbimas, dėl statomų kotedžų pardavimo (Nr. DOK-26303). Inspekcija išnagrinėjusi apelianto atstovo skundą, atlikusi patikrinimą 2018 m. rugpjūčio 20 d. informavo apelianto atstovą, kad ginčo statybos leidimas, dėl kurio teikiamas skundas, išduotas teisėtai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Minėto rašto rezoliucinėje dalyje nurodyta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos veiksmų ir sprendimų apskundimo galimybė (Nr. DOK-346).

25. Pirmiausia, atsižvelgiant į tai, jog byloje keliamas klausimas dėl individualių administracinių aktų teisėtumo, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog šiuo atveju taikytinos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies nuostatos (galiojusios nuo 2018 m. liepos 16 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d., toliau – ABTĮ), pagal kurias skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip.

26. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad apeliantų atstovas - advokatas - buvo informuotas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2018 m. rugpjūčio 20 d. raštu apie pateikto skundo išnagrinėjimą. Ši pirmosios instancijos teismo nustatyta faktinė aplinkybė neginčijama. Pažymėtina, kad minėtas raštas buvo išsiųstas apelianto atstovo advokatų kontorai. Minėtame akte aiškiai konstatuota, kad ginčijamas 2017 m. spalio 9 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra išduotas teisėtai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, šiame akte taip pat buvo nurodyta akto apskundimo galimybė (Nr. DOK-346). Atsižvelgiant į tai, jog minėtas raštas buvo įteiktas apelianto atstovui, advokatui, darytina labiau tikėtina išvada, kad tiek akto turinys, tiek ABTĮ numatyti terminai apelianto atstovui – advokatui - buvo žinomi ir suprantami.

27. Nors apeliaciniame skunde motyvuojama, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija teikdama 2018 m. rugpjūčio 20 d. raštą nepateikė visos, apeliantų vertinimu, reikalaujamos informacijos – dokumentų kopijų, tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė nesudaro pagrindo kitaip vertinti fakto, jog apie statybos leidimą, jo teisėtumą apeliantų atstovas – advokatas - sužinojo gavęs Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2018 m. rugpjūčio 20 d. raštą. Kaip minėta, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos ispekcijos rašte aiškiai ir nedviprasmiškai pateikiama informacija, kad ginčo sklype statyba yra vykdyta pagal statybą leidžiantį dokumentą, konstatuota, jog statybos leidimas yra išduotas teisėtai, tai leidžia daryti išvadą, kad apeliantų atstovas advokatas vėliausiai 2018 m. rugpjūčio 20 d. sužinojo apie išduotą statybos leidimą, atliktą patikrinimą, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantai teikdami ieškinį 2018 m. gruodžio 17 d. neabejotinai praleido įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą skųsti statybos leidimą, kadangi šis terminas baigėsi 2018 m. rugsėjo 20 d. (nutarties 25 punktas).

28. Nesutiktina ir su apeliantų argumentais, jog apeliantams apie statybas nebuvo žinoma ir iki 2018 m. rugpjūčio 20 d. rašto pateikimo. Kaip matyti, šiuo atveju skundas dėl vykdomos statybos ginčo sklype buvo parengtas 2018 m. birželio 11 d., jis Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje buvo užregistruotas 2018 m. liepos 5 d. Minėtame skunde (Nr. DOK-26303) aiškiai nurodyta, kad apeliantas V. M. yra pastebėjęs vykdomas statybas, jis nusprendė, kad statybos objekto apimtys padidėjo, suprato, kad statomas ne 1–2 butų gyvenamasis namas, o septyni ar devyni kotedžai, tai pat pastebėjo interneto tinklalapyje platinamą skelbimą apie kotedžų pardavimą, todėl manytina, kad apeliantai galėjo domėtis vykdomomis statybomis, apie jas jau sužinojo ir iki Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos 2018 m. birželio 11 d. rašto pateikimo, todėl turėjo galimybę statybos darbų vykdymo metu išsiaiškinti, kokių statybą leidžiančių dokumentų pagrindu yra vykdomi darbai, kuriuos, kaip leidžia spręsti pateikto Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai skundo turinys dėl statomo objekto galimo apimčių viršijimo, šios aplinkybės apeliantams buvo neabejotinai žinomos. Spręstina, kad apeliantai jau ir iki 2018 m. rugpjūčio 20 d. suvokė galimus jų interesų pažeidimus.

29. Antra, apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nevertino termino praleidimo priežasčių. Teigia, kad ginčo aktai nebuvo skelbiami viešai, o Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atsakyme nenurodyta, kodėl ji atsisako suteikti informaciją, todėl terminas praleistas ne dėl apeliantų kaltės.

30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad, vertinant skundo padavimo termino praleidimo priežastis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012, 2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2013 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013).

31. Administracinių teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad įstatymo nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-31-756/2016). Taip pat svarbu atsižvelgti ir į tai, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013, 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-986-552/2015).

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, pirmiausia nesutinka su apeliantų argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nevertino termino praleidimo priežasčių ir jo atnaujinimo klausimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 19 ir 20 punktuose, įvertinęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, konstatavo, kad šiuo atveju objektyvių priežasčių, trukdžiusių laiku kreiptis į teismą, sudarančių pagrindą atnaujinti praleistą terminą, apeliantai nepateikė. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutiktina, kaip minėta nutarties 24–26 punktuose, šiuo atveju, pirma, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2018 m. rugpjūčio 20 d. rašto (akto) turinys buvo įteiktas advokatui, kuris turėjo galimybę įvertinti akte nurodytus duomenis, jam, be kita ko, turėjo būti suprantami ir individualaus administracinio akto apskundimo terminai (CPK 185 straipsnis); antra, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai pateiktame 2018 m. birželio 11 d. skunde taip pat nurodyta, kad V. M. jau buvo žinomas statybų faktas, kaip ir buvo žinoma, koks objektas (kokios apimties) turėjo būti statomas, todėl darytina išvada, kad šalys turėjo pakankamą laiko tarpą skųsti individualius administracinius aktus, šiuo atveju nurodytos termino praleidimo priežastys nelaikytinos objektyviomis ir sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą vieno mėnesio terminą individualiam administraciniam aktui apskųsti, tai sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).

Dėl Nacionalinės nekilnojamojo turto vartotojų asociacijos įtraukimo į bylos nagrinėjimą

33. Apeliantai nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad teismas be pagrindo neįtraukė į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu Nacionalinės nekilnojamojo turto vartotojų asociacijos. Teigia, kad asociacija yra suinteresuota visuomenės atstovė, kuri gali ginti viešąjį interesą šioje byloje.

34. CPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Jeigu asmuo turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jis įtraukiamas į bylą, kad galėtų įgyti atitinkamas procesines teises (CPK 42 straipsnis, 46 straipsnio 2 dalis, 47 straipsnio 2 dalis) ir naudotis jomis gindamas savo interesus. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį tretieji asmenys dėl ginčo dalyko gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Trečiasis asmuo gali įstoti ar būti įtrauktas į bylą tik esant materialiniam teisiniam suinteresuotumui bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2009).

35. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011; 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014, 2015 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015). Pažymėtina, kad asmens abstraktaus pobūdžio suinteresuotumas, kad būtų pašalintas viešojo intereso pažeidimas, nereiškia gintino teisme suinteresuotumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-198-969/2018).

36. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartimi buvo išspręstas Nacionalinės nekilnojamojo turto vartotojų asociacijos prašymas dėl jos įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, kuris buvo atmestas. Kaip matyti nagrinėjamoje byloje Nacionalinė nekilnojamojo turto vartotojų asociacija prašymą dėl jos įtraukimo į bylos nagrinėjimą pateikė 2020 m. vasario 4 d. nurodydama, kad apeliantas V. M. yra asociacijos narys ir ji turi teisę atstovauti nekilnojamojo turto vartotojus, bendruomenių interesams. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atmesdamas asociacijos prašymą konstatavo, kad asociacija neįrodė materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi, nepagrindė, jog teismo sprendimas gali turėti įtakos jos teisės ir pareigoms. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. birželio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-812-642/2020 Plungės apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartį paliko nepakeistą.

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentus, nusprendžia, kad šiuo atveju Nacionalinė nekilnojamojo turto vartotojų asociaciją į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu nebuvo įtraukta pagrįstai, – pirma, apeliaciniame skunde nenurodyta motyvų, kokios įtakos bylos išsprendimas turės šios asociacijos teisėms ir pareigoms, tai yra šiuo atveju abstrakčiai nurodoma, kad asociacija gali ginti viešąjį interesą. Pažymėtina, jog Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartyje nuodyta, kad Nacionalinė nekilnojamojo turto vartotojų asociacija neidentifikuoja ir nenurodo jokių kitų galimų nekilnojamo turto savininkų, kurių teises ir interesus pažeidžia minėti statiniai, išskyrus pačius apeliantus. Tokių nenurodyta ir pateikus apeliacinį skundą. Antra, negalima neatsižvelgti ir į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalį kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai pažeidžiami, šių asmenų skundų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją. Teisėjų kolegijos vertinimu teismo sprendimas jokių teisių ir ar pareigų ateityje asociacijai nesukurs, taip pat nesukels jokių neigiamų pasekmių, todėl nutaria, kad šiuo atveju apeliantų apeliacinio skundo argumentai dėl Nacionalinės nekilnojamojo turto vartotojų asociacijos neįtraukimo į bylos nagrinėjimą nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo ir (ar) perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Dėl apeliantų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo

38. Apeliantai nurodo, kad jų teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti, kadangi jie negalėjo dalyvauti detaliojo plano sprendinių keitimo ir (ar) koregavimo procedūrose. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad dėl statybos (duomenys neskelbtini) ir statybos leidimo išdavimo pablogėjo apeliantų gyvenimo kokybė. Mano, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimu pažeidžiami apeliantų interesai ir teisėti lūkesčiai, nėra užtikrinamas teisinio saugumo principas.

39. Pirmiausia, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018 išaiškino, kad privačiam asmeniui reiškiant ieškinį dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių pašalinimo ir (ar) savavališkos statybos padarinių šalinimo, šių reikalavimų pagrindu nurodomi viešosios teisės pažeidimai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Todėl privatus asmuo, reikšdamas teismui tokius reikalavimus, turi įrodyti: 1) reikalavimų pagrindu nurodomo viešosios teisės pažeidimo įtaką jo teisėms ir teisėtiems interesams; 2) reikalavimų pagrindu nurodomą viešosios teisės pažeidimą (norminių aktų, reglamentuojančių statybą leidžiančio dokumento išdavimą, pažeidimą, statybos savavališkumą ar kt.). Pažymėta, kad tais atvejais, kai nenustatoma (neįrodoma) pirmoji aplinkybė, laikytina, kad privatus asmuo yra netinkamas ieškovas byloje, tai yra jis negali ginti viešojo intereso. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje byloje taip pat pažymėjo, kad ne kiekvienas pagal bendrąjį ir (ar) detalųjį planą leistino užstatymo tipo pažeidimas (net jei toks ir būtų nustatytas) savaime laikytinas pagrindu pripažinti asmens, gyvenančio bendrojo plano teritorijoje ar detaliojo plano teritorijoje esančiame sklype, teisių ir interesų pažeidimą.

40. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju apeliantų pareikštais reikalavimais, be kita ko, prašoma įpareigoti atsakovus nugriauti gyvenamosios paskirties ginčo statinius, jei atsakovai per nustatytą terminą nepertvarkys projektinės dokumentacijos ir negaus statybos leidimo (nutarties 1 punktas), todėl teisėjų kolegijos vertinimu šiuo atveju sprendžiant klausimą ir dėl šio pareikšto reikalavimo pagrįstumo, apeliantai turi įrodyti neabejotiną ir aiškią viešosios teisės pažeidimo įtaką jų teisėms ir teisėtiems interesams (nutarties 39 punktas), kadangi gyvenamosios paskirties statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015). Kita vertus, būtina pažymėti, kad privatus asmuo kreiptis į teismą ir ginčyti statybų teisėtumą gali tik tuo atveju, kai yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai, o reikšti reikalavimą dėl visų neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, kai dėl statybos to privataus asmens teisės nėra suvaržomos, jis neturi teisės, nes tokiu reikalavimu būtų ginamas viešasis interesas, o tokios teisės įstatymas jam nesuteikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8-916/2015).

41. Šiuo atveju apeliantai įrodinėdami galimą jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimą nurodė, kad ginčo objektai neatitinka detaliojo plano sprendinių. Teigia, kad šiuo atveju apeliantams nebuvo sudaryta teisė dalyvauti detaliojo plano keitimo procedūrose, dėl ko buvo pažeisti teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių principai. Nurodo, kad šiuo atveju padaryti pažeidimai įtakoja jų teisės ir teisėtus interesus – apeliantų padėtis pablogėjo. Padėties pablogėjimas motyvuojamas tuo, kad padidėjo gyventojų, automobilių skaičius, atmosferos tarša, triukšmas, sumažėjo apeliantų turto vertė.

42. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pirmiausia sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju apeliantai nepateikė įrodymų, jog atlikta statyba pažeidžia apeliantų interesus gyvenimo kokybės ar nuosavybės atžvilgiu, nėra objektyvių duomenų, kurių visuma sudarytų pagrindą patvirtinti, kad dėl ginčijamo statybą leidžiančio dokumento ir (ar) dėl ginčo statinių statybos buvo pažeistos jų teisės ir interesai (jog ginčo objektai fiziškai užstoja apeliantams priklausančią nuosavybę, padidėjo oro tarša, triukšmas ir pan.). Antra, įvertinus byloje pateiktą dr. D. V. – M. teismo ekspertizės akto išvadas nustatyta, kad suprojektuotų ir pastatytų pastatų užstatymo, aukščio rodikliai neprieštarauja vertinto detaliojo plano dokumentų, projekto sprendiniams (ekspertizės akto 21 – 28 psl.), nustatyta, kad statyba atlikta nenukrypstant nuo projekto (ekspertizės akto 37 psl.) iš ekspertizės akte esančių foto fiksacijų taip pat matyti, kad jau nuo 2015 metų ginčo kvartale buvo vykdoma sublokuotų namų statyba (ekspertizės akto 28 psl.), ekspertė taip pat nustatė, kad numatyti projekto tūriai pagal apimtį, mastelį, nekontrastuoja ir su jau pastatytų aplinkinių pastatų tūriais, o nustatyti konkretesni reikalavimai (projektuojant stogą, naudojant plytas, tinką) taip pat nepažeisti (ekspertizės akto 58 – 59 psl.), ekspertė padarė išvadą, kad ginčo pastatų reikšmingų neatitikimų kitiems vertinamojo pobūdžio reikalavimams (išlaikyti vientisą architektūrinę stilistiką, derinti pastatus prie gretimų sklypų užstatymo, spalvinį sprendimą ir medžiagiškumą numatyti maksimaliai artimą gretimiems pastatams) nėra (ekspertizės akto 59 psl.).

43. Šiuo atveju įvertinus tai, kad apeliantai nepateikė duomenų, pagrindžiančių jų argumentus dėl jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo pastačius ginčo statinius (nepateikta duomenų, kaip atlikta statyba tiesiogiai ir neigiamai įtakojo apeliantų interesus dėl užstatymo, aukštingumo ir pan.) (nutarties 40 punktas), į tai, kad tokių aplinkybių nepatvirtina byloje esančių rašytinių įrodymų analizė, į tai, kad, kaip nustatyta (nutarties 42 punktas) ginčo statiniai nepažeidžia aukščio, intensyvumo (užstatymo) reikalavimų, iš bendro kvartalo estetiškai neišsiskiria, kas matyti ir iš byloje ir teismo ekspertizės akte esančių nuotraukų (CPK 185 straipsnis), į tai, kad šiuo atveju argumentas dėl galimo turto nuvertėjimo nėra pagrįstas rašytiniais įrodymais (tokių įrodymų nepateikta nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu), į tai, kad ginčo sklypas nepatenka į rekreacinę zoną, o minėtame sklype – gyvenamosios teritorijos, statyba galėjo būti vykdoma, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šiuo atveju apeliantų nurodomas jų teisėtų lūkesčių pažeidimas minėtais aspektais yra deklaratyvus, o ne pagrįstas objektyviais įrodymais.

44. Apeliantai teigia, kad šiuo atveju jie negalėjo dalyvauti detaliojo plano keitimo procedūrose, kurios jų vertinimu turėjo būti atliktos, tačiau kaip matyti šiuo atveju atliekant statybą detalus planas nebuvo keičiamas, o ir be to, vien galimas Teritorijų planavimo įstatyme nustatytų konsultavimosi su visuomene ar parengto teritorijų planavimo dokumento pateikimo viešajam svarstymui pareigų pažeidimas ar vertinimas, kai dalis projekto galimai nukrypsta nuo detaliojo plano sprendinių (apeliacinio skundo 43-53 punktai), savaime nesuponuoja pagrindo konstatuoti apeliantų subjektinių teisių ir interesų pažeidimo. Pažymėtina ir tai, kad dėl objektyvios miestų urbanizacijos, infrastruktūros plėtros, padidėjęs aplinkinių gyventojų skaičius, savaime nepablogina ir nepažeidžia gretimų sklypų savininkų teisėtų interesų, jei nėra įrodoma viešosios teisės pažeidimo įtaka konkretiems gretimų sklypų savininkų teisėms ir teisėtiems interesams (nutarties 40 punktas). Šiuo ginčo teritorija, kurioje vyko statyba, patenka į gyvenamąją teritoriją, joje statyba galėjo būti vykdoma, ta aplinkybė, kad gretimame sklype gyvens daugiau asmenų nei apeliantai tikėjosi pirkdami savo būstus, neleidžia spręsti, jog apeliantų interesai šiuo atžvilgiu buvo pažeisti. Šiuo aspektu sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad gali susidaryti ir tokia situacija, kad vienbučiame name gyventojų skaičius gali būti didesnis, negu penkių butų sublokuotame name. Pažymėtina ir tai, kad pagal byloje esančias objektų vizualizacijas transporto judėjimas nėra numatytas šalia gretimų sklypų ribas (tvoras), o numatytas ginčo statinių vidinėje aikštelėje.

45. Konstatuotina, kad šiuo atveju apeliantai konkrečių pažeidimų, įtakojusių jų teises ir teisėtus interesus neįrodė, kas sudaro pagrindą atmesti ieškinį. Apeliantai nenurodo pagrįstų motyvų, kurių visuma sudarytų pagrindą teigti, kad dėl ginčijamų statybą leidžiančių dokumentų ir (ar) dėl ginčo statinių statybos buvo pažeistos jų teisės ir interesai, tai yra, kad ginčo statinių atsiradimas lemia apeliantų nuostolių atsiradimą, sumažina jų turimo turto vertę (tokių duomenų byloje apskritai nepateikta) ar iš esmės šiuo atveju buvo pablogintos apeliantų gyvenimo sąlygos. Pažymėtina, kad pagal šios nutarties 39 punkte nurodytą Kasacinio teismo praktiką, kad tais atvejais, kai ieškovas neįrodo aplinkybės dėl viešosios teisės pažeidimo įtakos jo teisėms ir teisėtiems interesams, laikytina, kad privatus asmuo yra netinkamas ieškovas byloje, tai yra jis negali ginti viešojo intereso.

46. Taigi, privatus asmuo gali ginti tik savo pažeistas teises ir interesus, o visuomenės (viešojo) intereso gynimą privalo užtikrinti įstatyme nurodyti subjektai (CPK 49 straipsnio 1, 2 dalys). Nagrinėjamoje byloje nenustačius apeliantų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, atsižvelgus į tai, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atlikusi patikrinimą pažeidimų įgyvendinant projekto sprendinius taip pat nenustatė, nutariama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino bylos aplinkybes, pagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju apeliantai neįrodė, kad atlikta statyba neigiamai įtakoja apeliantų teises ir teisėtus interesus, apeliantai nepateikė objektyvių argumentų, kurie sudarytų pagrindą šioje dalyje panaikinti ir ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl statybos, statybos leidimo ir kitų dokumentų neteisėtumo

47. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl statybos ir jų lydinčių dokumentų teisėtumo, tinkamai neatsižvelgė į dr. D. V. – M. teismo ekspertizės akto išvadas, į tai, jog šiuo atveju buvo suprojektuotas vienas pastatas su atskiromis penkiomis patalpomis, o ne penki atskiri objektai (statiniai). Šią aplinkybę apeliantai grindžia tuo, kad statinių projektas yra parengtas vienaskaita, o ginčo objekto stogas yra vientisas. Teigia, kad ginčo teritorijoje galėjo būti projektuojamas tik vienbutis gyvenamasis namas, kai šiuo atveju pastatytas penkių butų objektas (daugiabutis). Pažymi, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje be aiškių motyvų, neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas nesutiko su ekspertizės akto išvadomis, kurie laikytini didesnę įrodomąją reikšmę turinčiais įrodymais.

48. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015). Teismo pareiga kritiškai vertinti ekspertizės išvadą yra siejama su išvados prieštaringumu ar prieštaravimu kitiems byloje esantiems įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017).

49. Teritorijoje, kurioje yra ginčo statiniai, projektuojamų ir vykdomų statybų metu galiojo Palangos miesto savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas Gyvenamųjų namų grupės (duomenys neskelbtini) detalusis planas. Tuo metu užstatymo plotas buvo apskaičiuojamas pagal statybos normų ir taisyklių SNIP 2.08.01-89 „Gyvenamieji pastatai. Projektavimo normos“ 2 priedo - Gyvenamųjų namų ir jų butų ploto, bendrabučių gyvenamųjų ir kitų patalpų ploto, statybinio tūrio, užstatymo ploto ir aukštų skaičiaus skaičiavimo taisykles, kurios tiesiogiai nustatė, kad pastato užstatytas plotas apskaičiuojamas kaip horizontalaus skerspjūvio plotas pagal pastato pirmo aukšto (cokolio) išorinį perimetrą. Atitinkamai nuo 2000 m. sausio 1 d. pradėtas taikyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 310 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“, kurioje užstatymo ploto skaičiavimo principai iš esmės nebuvo pakeisti. Taigi pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, į užstatymo tankį įskaičiuojama tik antžeminė pastato dalis, o pastato užimtas žemės sklypo plotas skaičiuojamas pagal išorinį pirmojo aukšto kontūrą.

50. Nors apeliantai teigia, kad šiuo atveju užstatymo (tankumo) klausimas turėjo būti vertintas atsižvelgiant į tai, jog detaliojo plano rengimo metu individualių namų statybai skirtos nuostatos buvo formuluojamos vartojant vienaskaitą, tačiau šiuo atveju pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į ekspertizes duomenis (ekspertizės 23 lapas) nustatė, kad šiuo atveju privalomasis teritorijos naudojimo reglamento reikalavimas – leistinas žemės sklypų užstatymo intensyvumas nebuvo nustatytas, kas laikytina detaliojo plano spraga, tačiau, atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) gyvenamojo kvartalo architektūrinius urbanistinius ribojimus ir sąlygas, ši spraga buvo šalinama (Nr. DOK-11722). Minėtose sąlygose buvo numatyta, kad užstatymo tankumas yra galimas iki 20 procentų priklausomai nuo sklypo dydžio. Tai atitinka ir (duomenys neskelbtini) Palangos miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) išduotus Specialiuosius architektūros reikalavimus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris išduotas atsižvelgiant į detaliojo plano nuostatas, esamas gretimybes. Šiuo atveju neginčijama, kad minėtos ribos (o tai pat ir aukštingumo) pastačius ginčo statinius nebuvo viršijamos, šias aplinkybes patvirtino ir teismo ekspertė pateiktame ekspertizės akte. Ekspertė taip pat nurodė, kad projekte numatytas užstatymo tankumo rodiklis, jos vertinimu, atitinka turimų detaliojo plano dokumentų reikalavimus (ekspertizės 23 lapas). Pažymėtina ir tai, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atlikusi patikrinimą pagal apelianto V. M. 2018 m. birželio 11 d. skundą, taip pat jokių pažeidimų nenustatė.

51. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad detaliajame plane žemės sklypo naudojimo reglamentai nebuvo nustatyti, o projektas, pagal kurį buvo atlikta statyba, atitiko specialiuosius architektūros reikalavimus. Kita vertus, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, detaliojo plano teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, be to, kaip minėta nutarties 38-47 punktuose, šiuo atveju apeliantai nepagrindžia, kaip galimi detaliojo plano trūkumai (spragos) neigiamai įtakojo jų gyvenimo kokybės interesus, pastačius ginčo statinius.

52. Apeliantai taip pat teigia, kad ginčo objektai nėra sublokuoti gyvenamieji namai, o daugiabutis. Teigia, kad šiuo atveju projektu buvo parengtas vienbučio projektas, atsižvelgiant į stogo ir sienų (tarp patalpų) konstrukciją. Tačiau šiuo atveju remiantis architekto paaiškinimais (Nr. DOK-19593), nustatyta, kad šiuo atveju architektas projektuodamas stogo dangą, numatė, kad bendras tipinio dvibučio stogo plotas yra 73 kv. m., o bendras visų penkių blokuotų vienbučių gyvenamųjų namų stogų plotas apie 364 kv. m., tai yra individualizavo projekto statinius, kaip atskirus objektus, numatant kiekvieno stogo individualų plotą. Be to, aiškinamojo rašto 50 lape nurodė, kad projektuojant pastatą numatė 20 cm blokelių atitvarus su 5 cm garso izoliacijos sluoksniu tarp blokuojamų pastatų. Pažymėtina ir tai, kad neginčijama pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad kiekvienas iš objektų turi atskiras komunikacines sistemas (išskyrus lietaus nuotekų surinkimo).

53. Būtina atkreipti dėmesį ir tai, jog byloje pateiktas (Nr. DOK-22983) Lietuvos architektų rūmų profesinės etikos tarybos 2021 m. rugsėjo 17 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat patvirtina, kad šiuo atveju architektas, projektuodamas ginčo pastatus jokių pažeidimų nepadarė, nenustatė, kad projekto sprendiniuose yra suprojektuotas daugiabutis gyvenamasis pastatas, kas leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, be kita ko atsižvelgus ir į patikrinimą atlikusios Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos poziciją, jog minėti pastatai, yra sublokuoti namai, turintys individualias komunikacines sistemas.

54. Apeliantai teigia, jog ginčo objektai turi požymių, kurie yra būdingi trijų ir daugiau butų (daugiabučių) gyvenamųjų namų tipui, kas nurodyta ekspertizėje, tačiau šiuo atveju galima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ekspertės išvada nėra vienareikšmė. Ekspertizės lapo 41 lape nurodoma, kad visi sklype suprojektuoti būstai – tiek dvibučių gyvenamųjų namų butai, tiek sublokuoti vienbučiai gyvenamieji namai yra aprūpinti savarankiškomis vandens, nuotekų, elektros, dujų sistemomis. Vienintelė bendra inžinerinė sistema – lietaus nuotekų sistema, o ir be to, ekspertė išvadose pažymėjo, kad projekte numatyti 5 sublokuoti vienbučiai gyvenamieji namai atitinka sublokuotų (blokuotų) vienbučių gyvenamųjų pastatų sąvoką. O ir be to, byloje kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių daugiabučio namo statybos faktą, nėra.

55. Pažymėtina ir tai, kad ne kiekvienas pagal bendrąjį ir (ar) detalųjį planą leistino užstatymo tipo pažeidimas (net jei toks ir būtų nustatytas) savaime laikytinas pagrindu pripažinti asmens, gyvenančio bendrojo plano teritorijoje ar detaliojo plano teritorijoje esančiame sklype, teisių ir interesų pažeidimą. Tokį pažeidimą byloje, inicijuotoje - privataus asmens, neturinčio viešojo intereso gynimo teisės, galima būtų konstatuoti tik šiam asmeniui įrodžius nurodomo užstatymo tipo pažeidimo neigiamą poveikį jo gyvenimo kokybei ir (ar) nuosavybei. Nors nagrinėjamu atveju ekspertė nustatė tam tikrus techninio projekto neatitikimus, detaliojo plano trūkumus, tačiau šie neatitikimai, nepagrindžia apeliantų argumentų dėl jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo.

56. Įvertinus byloje pateiktą projektą, jo vizualizacijas, foto fiksacijas, teismo ekspertės išvadas, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šiuo atveju neįrodyta, kokie konkretūs pažeidimai (nutarties 55 punktas) apeliantams sukelia neigiamus padarinius, todėl nutariama, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo, atliktos statybos įtakos apeliantų interesams, išsamiai įvertino į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, jų pagrindu padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad apeliantai teikdami ieškinį praleido senaties terminą, o ir be to, neįrodė galimos viešosios teisės pažeidimo įtakos jų teisėms ir teisėtiems interesams, todėl nutariama, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

57. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

58. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu vertina, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

59. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

60. Apeliantų apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, apeliantams patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsakovas T. S. pateikė rašytinius įrodymus, jog patyrė 2 420 Eur advokato pagalbos išlaidų (Nr. DOK-14411). Atsakovas M. P. pateikė rašytinius įrodymus, jog patyrė 2 420 Eur advokato pagalbos išlaidų (Nr. DOK-14410). Atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

61. Pagal CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis).

62. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatytus tokių išlaidų maksimalius dydžius, jų vertinimo kriterijus, nutaria, kad šiuo atveju atsakovų T. S. ir M. P. patirtos bylinėjimosi išlaidos viršija rekomendacinius dydžius, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, apimtį, į abiem atsakovams suteiktų paslaugų kompleksiškumą. Teismas nusprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti atsakovams didesnės nei maksimalus rekomenduojamas dydis – 2 248,87 Eur išlaidas, atsižvelgiant į prieš tai įvertintus kriterijus, todėl nutaria T. S. priteisti iš apeliantų lygiomis dalimis po 1 124,44 Eur advokato pagalbos išlaidų ir M. P. – lygiomis dalimis po 1 124,44 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui M. P. iš apeliantų V. M. ir V. D. 2 248,87 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, iš kiekvieno apelianto lygiomis dalimis, tai yra po 1 124,44 Eur.

Priteisti atsakovui T. S. iš apeliantų V. M. ir V. D. 2 248,87 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, iš kiekvieno apelianto lygiomis dalimis, tai yra po 1 124,44 Eur.