- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-02
- Bylos Nr.
- e2S-789-945/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-22081-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Ieškovas
- V. M., V. D.
- Atsakovas
- T. S., J. S., S. R., Z. R., M. S., M. P., J. K., uždarajai akcinei bendrovei „Dartika“, Palangos miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybų valstybinės priežiūros departamentas, O. D.
- Kategorijos
- 3.1.2.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. M. ir V. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų V. M. ir V. D. patikslintą ieškinį atsakovams T. S., J. S., S. R., Z. R., M. S., M. P., J. K., uždarajai akcinei bendrovei „Dartika“, Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinių teisinių pasekmių taikymo, tretieji asmenys Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybų valstybinės priežiūros departamentas, O. D.–K., V. K.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai patikslintu ieškiniu (1 t., e. b. l. 1–5) prašo teismo: 1) įpareigoti statytojus (atsakovus) uždarąją akcinę bendrovę „Dartika“, T. S., J. S., S. R., Z. R., M. S., M. P., J. K. per 12 mėnesių pertvarkyti projektinę dokumentaciją ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti suprojektuotus gyvenamuosius namus, statomus žemės sklype Palangoje, (duomenys neskelbtini), pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus, tai yra detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus, taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus, aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimus; per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigoti atsakovus per 6 mėnesius nugriauti pastatų, statomų žemės sklype Palangoje, (duomenys neskelbtini), dalį, paliekant žemės sklype vieną vienbutį ar vieną dvibutį pastatą; 2) panaikinti 2017 m. spalio 9 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) naujų statinių statybai adresu Palanga, (duomenys neskelbtini); 3) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. vasario 10 d. išduotus specialiuosius architektūrinius reikalavimus Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
2. Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į patikslintą ieškinį (2 t., e. b. l. 121–126) nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, todėl prašo jį atmesti.
3. Atsakovai uždaroji akcinė bendrovė „Dartika“, T. S., J. S., S. R., Z. R., M. S., M. P. ir J. K. atsiliepime į patikslintą ieškinį (2 t., e. b. l. 146–152) nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 15 d. nutartimi (3 t., e. b. l. 22–23) perdavė civilinę bylą Nr. e2-2272-435/2019 pagal teismingumą Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams. Teismas nurodė, kad nors šioje byloje ieškovai reiškia reikalavimus dėl administracinių aktų panaikinimo, tačiau vienas išvestinis reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su šalių daiktinėmis teisėmis, t. y. ieškovai prašo įpareigoti atsakovus per 6 mėnesius nugriauti pastatus, statomus Palangoje, (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad ieškovų atstovas 2019 m. vasario 13 d. pateikė prašymą pranešti VĮ Registrų centrui apie iškeltą civilinę bylą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 6 dalį, todėl sprendė, jog ieškovai pripažįsta, kad šioje byloje keliami reikalavimai yra tiesiogiai susiję su daiktinėmis teisėmis į nekilnojamąjį turtą, esantį Palangoje, (duomenys neskelbtini), nebaigti statyti statiniai jau yra įregistruoti VĮ Registrų centre. Teismas pažymėjo, kad ieškovams palankaus teismo sprendimo atveju atsakovai nebegalėtų toliau vykdyti statybos darbų, negavus naujo statybos leidimo jie būtų įpareigoti nugriauti jau esamus jiems priklausančius statinius, o tai akivaizdžiai ribotų atsakovų teises naudotis jiems priklausančiu turtu (pvz., Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1548-413/2018). Kadangi ieškovų reiškiami reikalavimai atsakovams yra susiję su naudojimusi nekilnojamuoju daiktu, esančiu Palangoje, (duomenys neskelbtini), teismas šį ginčą perdavė nagrinėti pagal nekilnojamojo turto buvimo vietą (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-705-340/2011, 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1611-881/2014) (CPK 33 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu (3 t., e. b. l. 27–29) ieškovai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nutartį ir civilinę bylą perduoti nagrinėti toliau Kauno apylinkės teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas, priimdamas ieškinį, pagrįstai vadovavosi CPK 29 straipsniu ir 30 straipsnio 12 dalimi, nes atsakovas M. P., kuris yra pagrindinis ginčo turto statytojas, gyvena Kaune.
1.2. Ieškovai byloje nereiškia jokių pretenzijų dėl daiktinių teisių, todėl CPK 31 straipsnis neturėjo būti taikomas.
1.3. Teismo motyvas, kad atsakovai po bylos išnagrinėjimo turėtų nugriauti jau esamus jiems priklausančius statinius, o tai akivaizdžiai ribotų atsakovų teises naudotis jiems priklausančiu turtu, nesusijęs su bylos dalyku ir CPK 31 straipsnio nuostatomis, nes byla nėra iškelta dėl naudojimosi ar disponavimo daiktais.
1.4. Teismo cituotose nutartyse nustatytas kitoks ginčo pobūdis ir aplinkybės. Šioje byloje pagal ieškovų ieškinį nėra sprendžiami savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimai, neprašoma statinių pertvarkyti, uždrausti jais naudotis ar kt. Ieškovai prašo įpareigoti atsakovus pertvarkyti projektinę dokumentaciją pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, gauti naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti suprojektuotus gyvenamuosius namus; prašo panaikinti du administracinius aktus, pertvarkyti pačių pastatų/statinių neprašo. Prašydami atsakovus per 12 mėnesių nugriauti kelis pastatus, statomus Palangoje, (duomenys neskelbtini), ieškovai reiškia iš dokumentacijos pertvarkymo per 12 mėnesių reikalavimo galimo neįvykdymo kylantį išvestinį reikalavimą.
1.5. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovai pripažino, jog šioje byloje keliami reikalavimai yra tiesiogiai susiję su daiktinėmis teisėmis į nekilnojamąjį turtą dėl to, kad ieškovai prašė pranešti apie iškeltą civilinę bylą VĮ Registrų centrui. Ieškovai prašymą teikė ne tuo pagrindu, kad teisme nagrinėjamas pareiškimas dėl civilinės bylos dėl daiktinių teisių į registruojamą daiktą iškėlimo, o alternatyviu pagrindu – kilus ginčui tik dėl registruojamo daikto teisinio statuso.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą (3 t., e. b. l. 61–62) atsakovai M. P., M. S., uždaroji akcinė bendrovė „Dartika“, T. S., J. S., S. R., Z. R. prašo ieškovų atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad net trijų atsakovų gyvenamoji vieta yra Kaune, šalių atstovai taip pat yra iš Kauno, todėl būtų tikslinga bylą nagrinėti Kaune.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Nenustatęs absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų, teismas atskirajame skunde nustatytose ribose toliau tikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
8. Apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria civilinė byla buvo perduota kitam teismui pagal teismingumą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias kelių tarpusavyje susijusių reikalavimų teismingumą.
10. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK yra numatytos taisyklės, pagal kurias nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Jeigu priėmus ieškinį teisme paaiškėja, kad byla buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles, ši byla pagal CPK 34 straipsnio 4 dalį turi būti perduota nagrinėti teismui, kuriam ji yra teisminga.
11. Ieškovų atskirasis skundas ir atsakovų atsiliepimas į jį iš esmės grindžiami tuo, kad ieškovų pagrindinis reikalavimas yra susijęs su civilinių teisinių pasekmių taikymu dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, t. y. ieškinio dalykas kildinamas ne iš daiktinių teisių. Be to, šalys akcentuoja, kad trys atsakovai ir jų atstovai gyvena Kaune, todėl byla turi būti nagrinėjama Kauno apylinkės teisme.
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai patikslintu ieškiniu pareiškė kelis reikalavimus: dėl įpareigojimo atsakovams pertvarkyti projektinę dokumentaciją ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ir pertvarkyti suprojektuotus gyvenamuosius namus Palangoje, (duomenys neskelbtini), o to nepadarius – nugriauti dalį pastatų; dėl Palangos savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimo ir specialiųjų architektūros reikalavimų panaikinti.
13. CPK 33 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu vienas iš ieškovo reikalavimų turi būti pareiškiamas pagal išimtinio teismingumo taisykles, tai ieškinys paduodamas pagal išimtinio teismingumo taisykles. Išimtinio teritorinio teismingumo atveju įstatymas įsakmiai įvardija teismą, kuris turi nagrinėti bylą. Vadovaujantis CPK 32 straipsniu, išimtinis teismingumas negali būti keičiamas šalių susitarimu. Be to, CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad operatyvumo ir ekonomiškumo kriterijai taip pat nėra pagrindas keisti išimtinį bylos teismingumą ir bylą nagrinėti kitame teisme. Toks teisinis reglamentavimas leidžia vertinti kaip nepagrįstus šalių argumentus, kad daliai proceso dalyvių ir jų atstovų gyvenant ir/ar vykdant veiklą Kaune, bylą tikslinga nagrinėti būtent Kauno apylinkės teisme.
14. Skunde nurodomos teritorinio teismingumo taisyklės, pagal kurias byla teisminga teismui pagal bent vieno iš atsakovų gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis, 30 straipsnio 12 dalis) gali būti taikomos tik konstatavus, kad ginčas nepriskiriamas išimtinio teismingumo bylų kategorijai. Pagal CPK 31 straipsnio 1 dalį, ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Nustačius, kad ginčas tarp šalių yra kilęs dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, ieškinys turi būti reiškiamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui.
15. Sprendžiant šios bylos teismingumo klausimą, būtina nustatyti, ar ieškinio reikalavimai yra susiję daiktinėmis teisėmis į nekilnojamąjį daiktą.
16. Šalių ginčas kilo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 9 d. išduoto statybos leidimo atitikimo specialiesiems architektūros reikalavimams, teritorijų planavimo dokumentams ir statybos techniniams reglamentams. Ieškovai nurodo, kad statyba žemės sklype Palangoje, (duomenys neskelbtini), vykdoma pažeidžiant šiam žemės sklypui galiojančio detaliojo plano sprendinius, statybos techniniame projekte nurodyti bendrieji statinių rodikliai neatitinka detaliojo plano nustatytų sprendinių, tokiu būdu yra pažeidžiamos ieškovų teisės ir teisėti lūkesčiai, todėl statyba negalėjo būti vykdoma.
17. Pažymėtina, kad ieškovams palankaus teismo sprendimo atveju atsakovai būtų įpareigoti per 12 mėnesių pertvarkyti projektinę dokumentaciją ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti suprojektuotus gyvenamuosius namus, o to nepadarę, jie per 6 mėnesius turėtų nugriauti pastatų, statomų žemės sklype Palangoje, (duomenys neskelbtini), dalį, paliekant žemės sklype vieną vienbutį ar vieną dvibutį pastatą. Toks reikalavimas yra civilinis teisinis įpareigojimas, turintis įtakos statinių savininkų nuosavybės teisėms. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovams palankaus teismo sprendimo atveju atsakovai nebegalėtų toliau vykdyti statybos darbų, negavę naujo statybos leidimo jie būtų įpareigoti nugriauti jau esamus jiems priklausančius statinius, o tai ribotų atsakovų teises naudotis jiems priklausančiu turtu. Todėl toks ieškinys turi būti nagrinėjamas pagal išimtinio teismingumo taisykles (CPK 31, 33 straipsniai).
18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismo nurodytų teismų nutarčių ir šios bylos faktinės aplinkybės nesutampa, tačiau šioje byloje sprendžiami klausimai yra neabejotinai susiję su statytojo, kaip nuosavybės teisę turinčio daikto savininko teisėmis.
19. Ieškovai 2019 m. vasario 13 d. pateikė prašymą vadovaujantis CPK 137 straipsnio 6 dalimi, pranešti apie iškeltą civilinę bylą VĮ Registrų centrui, kurį teismas rezoliucija tenkino. Įstatyme įtvirtintu pranešimu išviešinamas teisinio ginčo, susijusio su turtu, faktas, todėl pirmosios isntancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovai, kreipdamiesi su tokiu prašymu, pripažįsta, jog ginčas yra susijęs su daiktinėmis teisėmis.
20. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias teritorinio išimtinio teismingumo institutą, ir pagrįstai bylą pagal teismingumą perdavė nagrinėti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams. Todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Atsakovai prašė priteisti jiems apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau atskirojo skundo, su kuriuo jie sutiko, netenkinus, šios išlaidos negali būti priteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos cvilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.