- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-18
- Bylos Nr.
- e2S-1548-413/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04635-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- O. V.
- Atsakovas
- notarei R
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-10896-1052/2018 pagal ieškovės O. V. ieškinį atsakovei notarei R. V., M. S. Š. ir S. M., tretiesiems asmenims antstoliui S. V., VĮ Registrų centras dėl paskolos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, notaro vykdomojo įrašo panaikinimo, pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu, buto teisinės registracijos panaikinimo, restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė O. V. teismui pateiktu patikslintu ieškiniu prašė: 1) pripažinti, kad atsakovė M. Š. neteisėtai vienašališkai nutraukė 2009 m. balandžio 16 d. paskolos sutartį Nr. 1972 ir 2009 m. liepos 23 d. susitarimą Nr. 1972; 2) panaikinti 2014 m. kovo 31 d. Kauno rajono 20-ojo notarų biuro notarės R. V. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1777; 3) pripažinti negaliojančiu antstolio S. V. 2016 m. rugsėjo 6 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. B-16-393, kuriuo ieškovei nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), parduotas atsakovei S. M.; 4) panaikinti teisinę registraciją buto, esančio (duomenys neskelbtini), atliktą atsakovės S. M. vardu; 5) taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovę S. M. grąžinti ieškovei ginčo butą, o atsakovę M. S. Š. įpareigoti grąžinti S. M. sumokėtus 6640 Eur.
2. Atsakovė M. S. Š. prašė perduoti civilinę bylą nagrinėti pagal teismingumą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams. Nurodė, kad ieškinio reikalavimai yra susiję su daiktinėmis teisėmis į butą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl, remiantis CPK 31 straipsnio 1 dalimi, civilinė byla yra teisminga Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams.
3. Ieškovė O. V. su atsakovės prašymu nesutiko ir nurodė, kad pagrindinis ieškinio reikalavimas yra kildinamas iš neteisėtai nutrauktos paskolos sutarties, o visi kiti reikalavimai yra išvestiniai, todėl byla teisminga Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
Atsiliepimas
4. Atsakovė R. V. sutiko su ieškovės pozicija ir nurodė, kad pagrindinis ieškovės reikalavimas yra kildinamas iš paskolos sutarties, sudarytos su atsakove M. S. Š.. Taigi, ginčas tarp šalių yra kilęs dėl paskolos teisinių santykių, bet ne dėl daiktinių teisių į butą, todėl byla teisminga Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. gegužės 30 d. nutartimi atsakovės prašymą patenkino ir perdavė civilinę bylą nagrinėti pagal teismingumą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams.
6. Teismas nurodė, kad ieškovė reiškia pagrindinį reikalavimą dėl paskolos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir iš šio reikalavimo kylančius išvestinius reikalavimus, susijusius su daiktinėmis teisėmis į butą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. reikalavimus dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu; buto teisinės registracijos panaikinimo ir restitucijos taikymo.
7. Teismas pažymėjo, kad ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, ieškiniai dėl sandorių, kurių objektas yra nekilnojamasis turtas, pripažinimo negaliojančiais teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Nors ieškovės reikalavimai dėl nekilnojamojo daikto teisinės registracijos panaikinimo, turto pardavimo iš varžytinių akto panaikinimo bei restitucijos taikymo yra išvestiniai, tačiau šie reikalavimai tiesiogiai susijęs su ieškovės ir atsakovės daiktinėmis (nuosavybės) teisėmis į ginčo dalyką – butą, esantį (duomenys neskelbtini). CPK nenumato išimčių, kad išvestiniams reikalavimams nebūtų taikomos CPK 31 straipsnio 1 dalies normos. Priešingai, CPK 33 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu vienas iš ieškovo reikalavimų turi būti pareiškiamas pagal išimtinio teismingumo taisykles, tai ieškinys paduodamas pagal išimtinio teismingumo taisykles. Šiuo atveju net trys ieškinyje pareikšti reikalavimai yra susiję su daiktinėmis teisėmis į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Todėl, remdamasis CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas sprendė, kad paaiškėjus aplinkybei, jog byla buvo priimta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų žinion pažeidžiant teismingumo taisykles, byla turi būti perduota nagrinėti pagal teismingumą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovė Kauno miesto 20-ojo notarų biuro notarė R. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - atmesti atsakovės M. S. Š. prašymą dėl bylos perdavimo pagal teismingumą nagrinėti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. CPK 29 straipsnyje nustatyta, kad ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Šioje byloje yra trys atsakovai: M. S. Š., gyv. (duomenys neskelbtini); Kauno miesto 20-o notaro biuro notarė R. V., kurios kontoros adresas yra (duomenys neskelbtini); S. M., gyv. (duomenys neskelbtini). Ieškovė O. V., vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškė ieškinį pagal dviejų atsakovų gyvenamąją vietą ar buveinę, todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai priėmė ieškinį ir užvedė bylą nepažeidžiant teismingumo taisyklių.
Žemesnės instancijos teismas
8.2. Teismas skundžiama nutartimi padarė neteisingą išvadą, kad jeigu vienas iš ieškovo reikalavimų turi būti pareiškiamas pagal išimtinio teismingumo taisykles, tai ieškinys paduodamas pagal išimtinio teismingumo taisykles – pagal nekilnojamojo turto buvimo vietą (CPK 31 straipsnio 1 dalis). Pažymi, kad pagrindinis ieškovės O. V. reikalavimas yra dėl paskolos sutarties, sudarytos su atsakove M. S. Š., nutraukimo neteisėtumo. Šiuo atveju abi paskolos sutarties šalys pripažįsta, kad ginčas tarp jų kilo dėl paskolos teisinių santykių nutraukimo ir vykdymo, t. y. iš prievolinių teisinių santykių, bet ne iš daiktinių teisių. Ginčo dėl turto naudojimo, valdymo ar disponavimo pažeidimo nėra ir nė viena šalis to neįrodinėja.
8.3. CPK 30 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad ieškinys dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali būti pareiškiamas pagal sutarties įvykdymo vietą. Pagal CK 6.52 straipsnio 2 dalies 4 punktą, jeigu piniginės prievolės įvykdymo vieta nenurodyta, ji turi būti vykdoma kreditoriaus gyvenamojoje ar verslo vietoje prievolės įvykdymo termino suėjimo momentu. Atsakovė M. S. Š. gyvena (duomenys neskelbtini), šiuo adresu jai turėjo būti grąžinti ir buvo grąžinami skolinti pinigai (ieškovė yra nurodžiusi, kad pinigus kas kartą atveždavo atsakovei į namus ir perduodavo į rankas). Todėl paduodama ieškinį ieškovė O. V. laikėsi teismingumo taisyklių pasinaudojusi jai suteikta teise pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, be to, šiuo atveju sutapo ir bylos teismingumas pagal ginčijamos prievolės įvykdymo vietą (CPK 30 straipsnio 12 dalis).
8.4. Teismas formaliai išvardijo ieškovės reikalavimus, tačiau neatsižvelgė į tai, kad nustatant ieškinio teismingumo klausimą esminę reikšmę turi teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, kuris, visų pirma, siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, nes būtent ieškinio pagrindo ir dalyko tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribas ir užtikrinti visišką ginčo išsprendimą. Nagrinėjamu atveju ieškovė nekelia jokių reikalavimų dėl nekilnojamojo turto daiktinių teisių pažeidimų. Visi jos reikalavimai yra kaip teisinė pasekmė sprendžiant ginčą dėl paskolos sutarties vykdymo, kurio patenkinimas ar nepatenkinimas turės tiesioginę įtaką kitų reikalavimų – notaro vykdomojo įrašo panaikinimo, turto pardavimo iš varžytinių akto, nekilnojamojo turto teisinės registracijos panaikinimo, restitucijos taikymo – patenkinimui ar nepatenkinimui.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė O. V. prašo jį tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
Šalies argumentai
9.1. Teismas skundžiamą nutartį priėmė be jokių aiškių motyvų ir pagrindų. Ieškovė sutinka su visais notarės atskirajame skunde pateiktais motyvais bei pagrindais ir juos palaiko. Šiuo atveju ieškovė teismui pateikė ieškinį dėl kreditoriaus veiksmų pripažinimo neteisėtais ir notaro vykdomojo įrašo panaikinimo. Kiti ieškinio reikalavimai yra išvestiniai iš pirminio reikalavimo. Teismui netenkinus ieškovės pirminio reikalavimo, galimai nebus sprendžiama dėl kitų ieškinio reikalavimų.
9.2. Pirminis ieškinio reikalavimas nėra susijęs su daiktinėmis teisėmis į nekilnojamąjį daiktą, tarp šalių taip pat nėra ginčo dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, todėl atsakovės M. S. Š. prašymas CPK 31 straipsnio 1 dalies pagrindu perduoti bylą nagrinėti pagal teismingumą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams yra nepagrįstas ir teismo turėjo būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.
11. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK yra numatytos taisyklės, pagal kurias nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Jeigu priėmus ieškinį teisme paaiškėja, kad byla buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles, ši byla pagal CPK 34 straipsnio 4 dalį turi būti perduota nagrinėti teismui, kuriam ji yra teisminga.
12. Apeliantės atskirasis skundas ir ieškovės atsiliepimas į jį iš esmės grindžiamas tuo, kad ieškovės pagrindinis reikalavimas yra kildinimas iš paskolos sutarties vienašališko nutraukimo, o visi kiti reikalavimai yra tik išvestiniai, t. y. ieškinio dalykas kildinamas iš prievolinių teisnių santykių, bet ne iš daiktinių teisių.
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patikslintu ieškiniu pareiškė kelis reikalavimus: dėl paskolos sutarties vienašališko nutraukimo (ne)teisėtumo; dėl notaro vykdomojo įrašo panaikinimo; dėl varžytynių akto, kuriuo parduotas iš varžytynių ieškovei priklausęs butas atsakovei S. M., pripažinimo negaliojančiu; dėl nekilnojamojo daikto teisinės registracijos panaikinimo; dėl restitucijos taikymo (nekilnojamojo daikto grąžinimo ieškovei).
14. CPK 136 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškovas turi teisę sujungti į vieną ieškinį kelis reikalavimus, tačiau kartu įtvirtina ir sąlygą – tie reikalavimai turi būti tarpusavyje susiję. Ieškinyje pareikštų reikalavimų sujungimo pagrindas gali būti ieškovo reiškiamų atsakovui savarankiškų reikalavimų daugetas arba atsakovų procesinis bendrininkavimas (CPK 43 straipsnis.). Tai reiškia, kad tuo atveju, kai byloje reiškiami keli turtiniai reikalavimai skirtingiems atsakovams, teismas turi įvertinti šių reikalavimų bei aplinkybių, kuriomis jie grindžiami, tarpusavio ryšį. Kai ieškovas siekia pareikšti kelis reikalavimus skirtingiems atsakovams, kurių pareiga atsakyti nėra bendra, jis gali laisvai pasirinkti procesinį gynybos būdą. Kiekvienas reikalavimas skirtingam atsakovui gali būti reiškiamas atskiroje byloje arba jie gali būti reiškiami visi kartu vienoje byloje, tačiau su sąlyga, kad tarp šių reikalavimų egzistuoja tamprus ryšys ir jie visi kartu bus išnagrinėti kur kas operatyviau ir ekonomiškiau, negu juos nagrinėjant atskirose bylose (CPK 7 straipsnis, 136 straipsnio 1 dalis). Taigi, ieškovo teisė ieškinyje sujungti kelis reikalavimus nėra absoliuti (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-485/2012).
15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovės O. V. patikslintą ieškinį su visais jame pareikštais reikalavimais, tarp kurių egzistuoja tamprus ryšys. Minėtos aplinkybės nei vienas iš dalyvaujančių byloje asmenų nekvestionuoja. CPK 33 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu vienas iš ieškovo reikalavimų turi būti pareiškiamas pagal išimtinio teismingumo taisykles, tai ieškinys paduodamas pagal išimtinio teismingumo taisykles.
16. Išimtinio teritorinio teismingumo atveju įstatymas įsakmiai įvardija teismą, kuris turi nagrinėti bylą. Pagal CPK 31 straipsnio 1 dalį ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Nustačius, kad ginčas tarp šalių yra kilęs dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, ieškinys turi būti reiškiamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui.
17. Sprendžiant šios bylos teismingumo klausimą, būtina nustatyti, ar ieškinio reikalavimai, nepriklausomai nuo jų skaičiaus ir svarbos, yra susiję daiktinėmis teisėmis į nekilnojamąjį daiktą. Sutiktina, kad šalių ginčas kilo iš 2009 m. balandžio 16 d. paskolos sutarties, tačiau šios paskolos sutarties įvykdymo užtikrinimui O. V. 2009 m. balandžio 16 d. sutartinės hipotekos lakštu hipotekos kreditoriui – atsakovei M. S. Š. – įkeitė nekilnojamąjį daiktą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris, notarei išdavus vykdomąjį įrašą, iš varžytynių buvo parduotas atsakovei S. M..
18. Pažymėtina, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju atsakovei S. M. šiuo metu nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), būtų sugrąžintas ieškovei O. V.. Tai reiškia, kad pasikeistų nekilnojamojo daikto savininkų nuosavybės teisės. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vienas iš ginčo materialinių teisinių reikalavimų yra dėl sandorio (varžytinių akto), kuriuo pasikeitė daiktinių teisių į konkretų turtą turėtojas (turto savininkas), panaikinimo. Todėl toks ieškinys turi būti nagrinėjamas pagal išimtinio teismingumo taisykles (CPK 31, 33 straipsniai.).
19. Išimtinio teismingumo atveju įstatymas įsakmiai įvardija teismą, kuris turi nagrinėti bylą – tokie ieškiniai teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Nagrinėjamu atveju nekilojamasis daiktas, dėl kurio byloje nuosavybės teisių sprendžiamas ginčas, yra Alytuje, todėl šią bylą turi nagrinėti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai.
20. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias teritorinio išimtinio teismingumo institutą, ir pagrįstai bylą pagal teismingumą perdavė nagrinėti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams. Todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 30 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.