Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Buzelio ir Arvydo Žibo,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. V. patikslintą ieškinį atsakovei M. S. Š. dėl prievolių pagal sutartį pripažinimo įvykdytomis ir vykdomojo įrašo panaikinimo, tretieji asmenys notarė R. V., S. M., valstybės įmonė Registrų centras, antstolis S. V., AIG Europe Limited.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

IX. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

XIV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

17. Teisėjų kolegija nustatė, kad 2009 m. balandžio 16 d. ieškovė O. V. ir atsakovė M. S. Š. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovė pasiskolino iš atsakovės 20 000 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2009 m. liepos 16 d. Šalys 2009 m. liepos 23 d. sudarė susitarimą, kurio pagrindu pakeitė sutartį ir sutarė, kad ieškovė skolinasi iš atsakovės 25 000 Lt ir įsipareigojo šią sumą grąžinti iki 2009 m. spalio 24 d. Nustatyta ir tai, kad 2009 m. balandžio 16 d. sutarties įvykdymas buvo užtikrintas sutartinės hipotekos lakštu, kuriuo buvo įkeistas ieškovei priklausantis butas, prievolės dydis nurodytas 20 000 Lt. Minėtas hipotekos lakštas 2009 m. liepos 24 d. buvo pakeistas, prievolės dydį prievolės dydis padidintas iki 25 000 Lt, prievolės įvykdymo terminas – 2009 m. spalio 24 d. Hipotekos kreditorė 2014 m. kovo 4 d. pareiškimu kreipėsi į notarę dėl vykdomojo įrašo išdavimo. 2014 m. kovo 31 d. hipotekos kreditorei (atsakovei) išduotas notaro vykdomasis įrašas dėl 38 500 Lt skolos, iš jų 25 000 Lt skolos suma ir 13 500 Eur netesybos bei 5 procentų palūkanų, skaičiuojamų nuo mokėjimo termino pasibaigimo iki pilno prievolės įvykdymo, išieškojimo. Ieškovės įkeistas butas parduotas trečiajam asmeniui S. M. už 6 640 Eur.

18. Ieškovė O. V. kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydama: 1) nustatyti, kad ieškovė 2013 m. rugsėjo 23 d. yra įvykdžiusi kreditorinius įsipareigojimus kreditorei atsakovei M. S. Š. pagal 2009 m. balandžio 16 d. paskolos sutartį ir 2009 m. liepos 23 d. susitarimą; 2) panaikinti 2014 m. kovo 31 d. Kauno rajono 20-ojo notarų biuro notarės R. V. išduotą vykdomąjį įrašą; 3) taikyti restituciją ir įpareigoti S. M. grąžinti natūra ieškovei butą, esantį (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovę M. S. Š. grąžinti S. M. visus už ieškovės butą sumokėtus pinigus, t. y. 6 640 Eur; 4) panaikinti VĮ Registrų centre esančią teisinę registraciją, jog nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso S. M..

21. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą, 2019 m. birželio 6 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. sprendimą paliko nepakeistą.

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 6 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai atmetė ieškovės argumentus dėl pagrindinės skolos fakto, tiek palūkanų ir delspinigių išieškojimo pagal notaro vykdomąjį įrašą, apsiribodami vertinimu, kad neįrodyta skolos grąžinimo aplinkybė, tačiau nevertino jų pagal CK 4.192 straipsnį, Notariato įstatymo 49¹ straipsnį, Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašą, dėl notaro vykdomojo įrašo išdavimo pagrindo ir tvarkos. Pažymėjo, kad pagal byloje esančius duomenis, hipotekos lakšte nurodytas užtikrintos prievolės dydis – 20 000 Lt (5 792,40 Eur), taip pat nurodyta, kad palūkanos nenustatytos, todėl iš naujo ginčą nagrinėjantis teismas, be kita ko, turi įvertinti, ar vykdomasis įrašas atitinka Hipotekos registro duomenis, kokiu pagrindu notarė išdavė vykdomąjį įrašą dėl kitų negu nurodytos hipotekos lakšte sumų.

Dėl ieškovės prievolės grąžinti skolą (paskolą) įvykdymo

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CK 6.65 straipsnio 1 dalies nuostatą, kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą apie visišką arba dalinį prievolės įvykdymą, jeigu sutartis nenumato ko kita. Jeigu skolininkas yra kreditoriui išdavęs prievolei patvirtinti skolos dokumentą, tai kreditorius, priimdamas visą prievolės įvykdymą, privalo tą dokumentą skolininkui grąžinti, o kai tokios galimybės nėra, – nurodyti tai pakvitavime; pakvitavimui prilygsta įrašas apie prievolės įvykdymą grąžinamame skolos dokumente (CK 6.65 straipsnio 2 dalis). Jeigu kreditorius atsisako duoti pakvitavimą, grąžinti skolos dokumentą arba pažymėti pakvitavime, kad negali šio skolos dokumento grąžinti, tai skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės įvykdymą iki jam bus išduotas dokumentas, patvirtinantis prievolės įvykdymą.

24. Civilinis procesas grindžiamas ginčo šalių rungimosi principu, kurio esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi, ieškovė O. V. teigdama, kad prievolę grąžinti visą paskolintą sumą (25 000 Lt) įvykdė, turėjo tai įrodyti (CPK 12, 178, 179 straipsniai).

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad ant 2019 m. liepos 23 d. šalių susitarimo kitos pusės šalys pasirašydavo dėl paskolos sutarties termino pratęsimo nepatvirtina, kad ieškovė grąžino paskolą dalimis, nes niekur nėra nurodyta apie pinigų perdavimą (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad apdairus ir rūpestingas asmuo perduodamas pinigines lėšas, ne tik, kaip teigė ieškovė, ranka pasirašytų dėl sutarties termino pratęsimo, bet ir pažymėtų, kokią pinigų sumą perduoda. Ieškovės į bylą pateikta skolos grąžinimo (apskaičiavimo) lentelė yra sudaryta ieškovės ir tik jos vienos pasirašyta, todėl nėra pakankamas įrodymas patvirtinantis skolos grąžinimo faktą (1 t., b. l. 15–16). Pastebėtina, kad susitarimas dėl paskolos pratęsimo buvo sudarytas 27 kartus, o ieškovės atliktame paskaičiavime nurodyta, jog paskola po 500 Eur galimai grąžinta 48 kartus. Taigi, nors ieškovė teigia, kad kiekvieną kartą grąžinant ji pasirašydavo ir dėl sutarties pratęsimo, tačiau ši aplinkybė prieštarauja pačios ieškovės paskaičiavimams. Be to, byloje nėra duomenų, kad perduodama lėšas, ieškovė reikalaudavo, kad kreditorė (atsakovė) duotų pakvitavimą apie prievolės dalies įvykdymą (CK 6.65 straipsnio 1 dalis).

27. Atmestinas kaip neįrodytas apeliantės argumentas, kad G. S. patvirtino, kad ji kiekvieną mėnesį grąžindavo atsakovei dalį paskolos. Nustatyta, kad ieškovė 2019 m. sausio 8 d. teismo posėdžio metu atsisakė byloje liudytoju apklausti G. S.. Minėtas asmuo byloje nebuvo apklaustas kaip liudytojas. Pažymėtina, kad byloje yra tik G. S. 2019 m. sausio 3 d. prašymas dėl nedalyvavimo posėdyje nagrinėjant bylą, kuriame jis nurodo, kad byloje nieko negali paaiškinti, išskyrus tai, kad vežė O. V. keletą kartų pas notarę ir atsakovę, kaip suprato O. V. vežė procentus už kreditą, pinigų perdavimo nematė (2 t., p. b. l. 161). Taigi, minėtas asmuo prašyme nenurodė žinantis apie paskolos grąžinimo faktą.

28. Atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles ir padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė O. V. neįrodė skolos grąžinimo aplinkybės, todėl pasibaigus prievolės įvykdymo terminui atsakovė pagrįstai kreipėsi dėl vykdomojo įrašo atlikimo. Dėl to laikytina, kad teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai ieškinio dalį, kuria ieškovė prašė pripažinti, jog ieškovė 2013 m. rugsėjo 23 d. yra įvykdžiusi kreditorinius įsipareigojimus kreditorei atsakovei M. S. Š. pagal 2009 m. balandžio 16 d. paskolos sutartį ir 2009 m. liepos 23 d. susitarimą, atmetė (CPK 12, 178, 179, 185 straipsniai).

Dėl notaro išduoto vykdomojo įrašo teisėtumo ir pagrįstumo

30. Kaip nustatyta šios nutarties 18 punkte, 2009 m. balandžio 16 d. paskolos sutarties įvykdymas buvo užtikrintas tos pačios dienos hipotekos lakštu, kuriuo buvo įkeistas ieškovei priklausantis butas, prievolės dydis nurodytas 20 000 Lt, palūkanos nenustatytos. Minėtas hipotekos lakštas šalių pakeistas 2009 m. liepos 24 d., prievolės dydis padidintas iki 25 000 Lt, prievolės įvykdymo terminas – 2009 m. spalio 24 d. 2014 m. kovo 31 d. hipotekos kreditorei (atsakovei) buvo išduotas notaro vykdomasis įrašas dėl 38 500 Lt skolos, iš jų 25 000 Lt paskola ir 13 500 Eur netesybos bei 5 procentų palūkanų, skaičiuojamų nuo mokėjimo termino pasibaigimo iki pilno prievolės įvykdymo išieškojimo. Nustatyta ir tai, kad šalys tiek 2009 m. balandžio 16 d. sutartyje, tiek 2009 m. liepos 23 d. susitarime susitarė, jog paskola yra beprocentinė, ieškovė įsipareigojo mokėti tik 0,3 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną.

31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi grąžindamas bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo nurodė, kad iš naujo ginčą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į teisės aktų nuostatas dėl notaro vykdomojo įrašo išdavimo tvarkos ir pagrindo, turi įvertinti, ar vykdomasis įrašas atitinka Hipotekos registro duomenis, kokiu pagrindu notarė išdavė vykdomąjį įrašą dėl kitų negu nurodytos hipotekos lakšte sumų.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo hipotekos sudarymo metu (2009 metais) galiojusio CK 4.147 straipsnio 1 dalis numatė, jog hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Pagal tuo metu galiojusią Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. liepos 30 d. įsakymu patvirtintą Sutartinės hipotekos lakšto formą į hipotekos lakštą galėjo būti įrašyta tik prievolės dydis ir palūkanos, šis įsakymas galiojo iki 2012 m. liepos 2 d. Taigi, nors tuo metu CK 4.147 straipsnio 1 dalis numatė, kad hipoteka užtikrinamos tiek palūkanos, tiek netesybos, tačiau netesybos į hipotekos lakštą negalėjo būti įrašytos. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Notarų rūmai išaiškino, kad atsižvelgiant į CK 1.7 straipsnio 2 dalį, numatančią, jog įstatymai ir kiti civilinius teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka bei į teisėtus šalių lūkesčius, paprastosios hipotekos (įkeitimo) sandoriai, sudaryti iki 2012 m. liepos 1 d. apima taip pat netesybas ir nuostolius (Notariato įstatymo 9 straipsnio 5 punktas, 10 straipsnio 7 punktas).

34. Nuo 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje CK 4.192 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta, kad jeigu per hipotekos sandoryje nustatytą terminą skolininkas neįvykdo įsipareigojimų arba atsiranda kiti hipotekos sandoryje nustatyti pagrindai, hipotekos kreditorius gali kreiptis į notarą dėl notaro vykdomojo įrašo atlikimo. Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarką ir vykdomojo įrašo formą nustato teisingumo ministras. Prašyme atlikti vykdomąjį įrašą hipotekos kreditorius, be kitų duomenų, turi nurodyti negrąžintos skolos dydį; hipotekos kreditorius atsako už prašyme nurodytų duomenų teisingumą (CK 4.192 straipsnio 3 dalis). Notaras, prieš atlikdamas vykdomąjį įrašą, turi patikrinti, ar hipotekos kreditoriaus prašyme nurodyti duomenys atitinka Hipotekos registro duomenis, bei išsiųsti skolininkui pranešimą, siūlydamas sumokėti skolą arba pateikti duomenis dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. Vykdomuoju įrašu notaras siūlo išieškoti iš skolininko nesumokėtą hipoteka užtikrintą skolinio įsipareigojimo sumą arba nesumokėtos sumos dalį su priklausančiomis palūkanomis (CK 4.192 straipsnio 3 dalis). Notaro vykdomasis įrašas – vykdytinas ir vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu priverstinai išieškoma skola pagal hipotekos (įkeitimo) sandorį (CK 4.192 straipsnio 5 dalis).

35. Pažymėtina, kad CK 4.192 straipsnio nuostatos detalizuotos Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas). Aprašo 6 punkte nustatyta, kokie duomenys turi būti nurodyti prašyme atlikti vykdomąjį įrašą, tarp jų – negrąžintos skolos dydis ir palūkanų dydis (6.3 papunktis). Notaras, priimdamas prašymą, turi patikrinti, ar kreditoriaus prašyme nurodyti duomenys atitinka Hipotekos registre nurodytus duomenis (Aprašo 7.2 papunktis); notaras atsisako priimti prašymą, jeigu jame nėra nurodyti visi šio aprašo 6 punkte išvardyti duomenys ir (ar) nepateikti minėtame punkte nurodyti dokumentai, arba patikros metu nustato, kad jame pateikti duomenys neatitinka šio aprašo 7 punkte nustatytų reikalavimų.

36. Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2014 m. kovo 31 d. notaro vykdomajame įraše nurodyta skolos suma (25 000 Lt) atitinka 2009 m. liepos 24 d. sutartinės hipotekos lakšte nurodytą skolos sumą. Tuo tarpu tiek 2009 m. balandžio 16 d. paskolos sutartyje, tiek 2009 m. liepos 23 d. susitarime buvo nurodyta, kad paskola yra beprocentė. Šią aplinkybę atsakovė taip pat patvirtino 2019 m. sausio 8 d. teismo posėdžio metu. Pastebėtina, kad atsakovė 2014 m. kovo 4 d. prašyme atlikti vykdomąjį įrašą nurodė, jog pagrindinio reikalavimo suma 25 000 Lt, netesybos 13 500 Eur, palūkanos nenurodytos (p. b., 1 t., b. l. 103). Teisėjų kolegija laiko, kad notarė be jokio teisinio pagrindo į 2014 m. kovo 31 d. notaro vykdomąjį įrašą įtraukė 5 procentų dydžio palūkanas, ši vykdomojo įrašo dalis neatitinka 2009 m. liepos 24 d. sutartinės hipotekos lakšto ir Hipotekos registre nurodytų duomenų (Aprašo 7.2 papunktis), todėl naikintina, pakeičiant skundžiamo sprendimo dalį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

37. Kaip nurodyta šios nutarties 33 pastraipoje, hipotekos sandoriai sudaryti iki 2012 m. liepos 1 d. taip pat apima netesybas ir nuostolius, nors į hipotekos lakštą netesybos ir neįrašomos, nes pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą į sutartinės hipotekos lakštą buvo galima įrašyti tik skolą ir palūkanas. Taigi, notarė turėjo teisę į vykdomąjį įrašą įtraukti paskolos sutartyje numatytas netesybas (delspinigius).

38. Aprašo 10 punkte numatyta, kad pranešimas skolininkui apie prašomą atlikti vykdomąjį įrašą siunčiamas registruotu laišku hipotekos (įkeitimo) sandoryje nurodytu skolininko gyvenamosios vietos (buveinės) adresu. Iš bylos duomenų nustatyta, kad notarė 2014 m. kovo 4 d. išsiuntė pranešimą skolininkei (ieškovei) jos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), pranešime pasiūlydama per dvidešimt dienų nuo pranešimo išsiuntimo sumokėti skolą arba pateikti duomenis apie kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą. Nustatyta, kad skolininkei buvo išrašytas siuntos gavimo pranešimas, bet siuntos skolininkė neatsiėmė. Pažymėtina, kad ieškovė 2020 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio metu pripažino, jog siunta siųsta jos gyvenamosios vietos adresu, todėl laikytina, kad pranešimas skolininkei įteiktas tinkamai (Aprašo 10 punktas).

39. Teisėjų kolegija sprendžia, kad notarė, negavusi skolininkės prieštaravimo, neturėjo pagrindo vykdomajame įraše neįrašyti kreditorės 2014 m. kovo 4 d. prašyme nurodytą netesybų sumą (13 500 Lt). Pažymėtina, kad būtent hipotekos kreditorius atsako už prašyme nurodytų duomenų teisingumą (CK 4.192 straipsnio 3 dalis). Atsakovė 2014 m. kovo 4 d. prašyme prašė priteisti delspinigius už 180 dienų, t. y. 180 dienų × 75 Lt =13 500 Lt. Tačiau teisėjų kolegija laiko, kad byloje turi būti įvertinta aplinkybė, jog bylos nagrinėjimo metu šalys pripažino, jog šalių parašais paskolos sutartis buvo pratęsta iki 2013 m. lapkričio 23 d. (CPK 187 straipsnis). Įvertinus tai, kad šalys tiek 2009 m. balandžio 16 d. paskolos sutartyje, tiek ir 2009 m. liepos 23 d. susitarime susitarė, jog skolininkė už kiekvieną pavėluotą paskolos grąžinimo dieną mokės 0,3 procento dydžio delspinigius ir nustačius, kad paskolos terminas buvo pratęstas iki 2013 m. lapkričio 23 d., skolininkei (ieškovei) tenka prievolė mokėti delspinigius nuo 2013 m. lapkričio 24 d. iki 2014 m. kovo 4 d. (kreipimosi į notarę dėl vykdomojo įrašo atlikimo data) nuo visos paskolos sumos (CK 6.71 straipsnio 3 dalis). Nustatyta, kad delspinigiai nuo 2013 m. lapkričio 24 d. iki 2014 m. kovo 4 d. sudaro 7 425 Lt (2 150,43 Eur, 25 000 Lt × 0,3 procentų = 75 Lt per dieną, 75 Lt × 99 dienos). Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pakeičia 2014 m. kovo 31 d. notaro vykdomojo įrašo dalį dėl netesybų ir nurodo, kad nesumokėtos skolos dalies dydis yra 32 425 Lt (9 390,93 Eur), iš jos pagrindinio reikalavimo suma 25 000 Lt (7 240,50 Eur), netesybos 7 425 Lt (2 150,43 Eur).

Dėl procesinės bylos baigties

40. Atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Alytaus apylinkės teismas 2019 m. sausio 28 d. sprendime nustatęs, kad ieškovė negrąžino atsakovei paskolos, pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimo dalį, kuria ieškovė prašė pripažinti, jog ieškovė 2013 m. rugsėjo 23 d. yra įvykdžiusi kreditorinius įsipareigojimus kreditorei atsakovei M. S. Š. pagal 2009 m. balandžio 16 d. paskolos sutartį ir 2009 m. liepos 23 d. susitarimą (CPK 12, 178, 179, 185 straipsniai). Tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino ginčijamojo notaro atlikto vykdomojo įrašo atitikties sutartinės hipotekos lakštui bei nepasisakė dėl netesybų dydžio pagrįstumo, dėl to skundžiamas Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. sprendimas pakeistinas dalyje, kurioje atmestas ieškinio reikalavimas panaikinti 2014 m. kovo 31 d. Kauno rajono 20-ojo notarų biuro notarės R. V. išduotą vykdomąjį įrašą, panaikinant 2014 m. kovo 31 d. notaro vykdomojo įrašo dalį, kurioje nurodyta priklausančių palūkanų dydis: 5 procentai; kita informacija: 5 procentų metinės palūkanos skaičiuojamos nuo mokėjimo termino pasibaigimo iki pilno prievolės įvykdymo ir pakeičiant 2014 m. kovo 31 d. notaro vykdomojo įrašo dalį dėl netesybų, nurodant, kad nesumokėtos skolos dalies dydis yra 32 425 Lt (9 390,93 Eur), iš jų pagrindinio reikalavimo suma 25 000 Lt (7 240,50 Eur), netesybos 7 425 Lt (2 150,43 Eur) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje pripažinus, jog ieškovė neįvykdė prievolės atsakovei ir pagrįstai buvo išduotas notaro vykdomasis įrašas, kiti ieškinio reikalavimai dėl restitucijos taikymo, registracijos panaikinimo buvo pagrįstai atmesti kaip išvestiniai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

41. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, jeigu apeliacinės instancijos ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles, nustatančias, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

42. Kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinę bylą grąžino iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, todėl pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismas turi išspręsti visų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą pagal proporcingai patenkintus reikalavimus.

43. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimu yra suteikta antrinė teisinė pagalba. Už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme išlaidos sudarė 911,77 Eur (2019 m. sausio 8 d. pažyma, p. b. 3 t., b. l. 20).

44. Nustatyta, kad byloje nėra duomenų apie atsakovės M. S. Š. patirtas bylinėjimosi išlaidos.

45. Iš bylos duomenų nustatyta, kad trečiasis asmuo AIG Europe Limited, byloje buvo atstovaujamas advokatės L. A.–K., jo išlaidos už advokatės suteiktą pagalbą pirmosios instancijos teisme sudarė 900 Eur.

46. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės O. V. patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies, atsakovė proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai turi atlyginti valstybės išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir proporcingai atmestų reikalavimų daliai ieškovė turi atlyginti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu trečiųjų asmenų atsakovės pusėje išlaidos sumažinamos ieškinio patenkinimo dalimi.

47. Nustatyta, kad ieškovė byloje buvo pareiškusi du pagrindinius reikalavimus (dėl pripažinimo, kad ieškovė yra įvykdžiusi kreditorinius įsipareigojimus atsakovei ir vykdomojo įrašo panaikinimo) bei du išvestinius reikalavimus (nekilnojamojo turto teisinės registracijos panaikinimo ir restitucijos taikymo). Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės reikalavimas dėl pripažinimo, jog ieškovė yra įvykdžiusi kreditorinius įsipareigojimus atsakovei atmestas visiškai, o antras reikalavimas dėl notaro vykdomojo įrašo panaikinimo tenkintas iš dalies, todėl laikytina, kad ieškovės patenkintų reikalavimų dalis sudaro 25 procentus, atitinkamai atmestų – 75 procentus.

48. Kaip nustatyta šios nutarties 43 punkte, valstybės išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 911,77 Eur, todėl iš atsakovės M. S. Š. valstybės naudai už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteistina 227,94 Eur (911,77 Eur × 25 procentai = 227,94 Eur).

49. Kaip nustatyta šios nutarties 45 punkte, trečiasis asmuo AIG Europe Limited byloje patyrė 900 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl jam atlygintina 675 Eur (900 Eur × 75 procentai) patirtų išlaidų (CPK 93, 98 straipsniai).

50. Atmestinas apeliantės argumentas, kad trečiasis asmuo AIG Europe Limited kaip notarės draudikas neturėjo dalyvauti byloje, todėl ir jo patirtos išlaidos negali būti atlyginamos. Pagal Notariato įstatymo 6(2) straipsnio 7 dalį notarų, jų atstovų ir biuro darbuotojų kaltais veiksmais padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą, atlygina draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką, neviršijančią draudimo sumos. Įvertinus tai, kad byloje sprendžiamas klausimas dėl notarės atlikto vykdomojo įrašo teisėtumo, todėl pripažintina, kad draudikui, turinčiam įstatymo nustatytą pareigą atlyginti notaro veiksmais padarytą žalą, turės įtakos nagrinėjamoje byloje teismo sprendime nustatytos aplinkybės, susijusios su ginčijamuoju įrašu, dėl to draudikas byloje pagrįstai įtrauktas trečiuoju asmeniu. Trečiasis asmuo turėjo procesinę teisę byloje turėti atstovą advokatą, todėl ieškovės ieškinį iš dalies atmetus, jis turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 51 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 2 dalis). Atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas, kad trečiojo asmens išlaidos turėtų būti sumažintos. Teisėjų kolegija nustatė, kad trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų (Rekomendacijų 8.2. punktas, vien tik maksimali suma už atsiliepimą į ieškinį 3 396,50 Eur (1 358,60 Eur × 2,5), yra pagrįstos pateiktais įrodymais, todėl priteistinos iš ieškovės (CPK 93, 98 straipsniai).

51. Nustatyta, kad trečiasis asmuo notarė R. V. patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme, todėl jai turėjo būti atlyginama 300 Eur (400 Eur × 75 procentai) patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93, 98 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme

52. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės patirtos išlaidos apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme turi būti atlyginamos 25 procentais, o atsakovės ir trečiųjų asmenų atitinkamai 75 procentais. (nutarties 47 punktas, CPK 93, 98 straipsniai).

53. Teisėjų kolegija nustatė, kad valstybės išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme pagal 2020 m. rugsėjo 16 d. patikslintą pažymą sudaro 251,62 Eur. Taigi, iš atsakovės M. S. Š. valstybės naudai už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteistina 62,90 Eur (251,62 Eur × 25 procentai = 62,90 Eur).

54. Notarė Kauno apygardos teismui 2020 m. gegužės 11 d. pateikė prašymą priteisti 200 Eur už rašytinių paaiškinimų pateikimą ir 2020 m. gegužės 8 d. pinigų priėmimo kvitą, kuris patvirtina, kad notarė advokatei D. P. sumokėjo 200 Eur (p. b. 3 t., b. l. 148). Taigi, jai atlygintina 150 Eur (200 Eur × 75 procentai) patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

55. Iš bylos duomenų nustatyta, kad trečiojo asmens AIG Europe Limited išlaidos už advokatės suteiktą pagalbą bylą pirmą kartą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme sudarė 341,25 Eur, kasacinės instancijos teisme duomenų apie patirtas išlaidas nepateikta, todėl jam atlygintina 225,94 Eur (341,25 Eur × 75 procentai) patirtų išlaidų.

56. Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudarė 43,57 Eur. Ieškovei tektų pareiga atlyginti 75 procentus šių išlaidų, t. y. 32,70 Eur (43,57 Eur × 75 procentai), atsakovei 10,87 Eur (43,57 Eur – 32,70 Eur), ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atleista, todėl iš atsakovės M. S. Š. priteistina 10,87 Eur išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsniu, 93 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti 2014 m. kovo 31 d. Kauno rajono 20-ojo notarų biuro notarės R. V. išduoto vykdomojo įrašo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kurioje nurodyta priklausančių palūkanų dydis: 5 procentai ir informaciją: 5 procentų metinės palūkanos skaičiuojamos nuo mokėjimo termino pasibaigimo iki pilno prievolės įvykdymo.

Pakeisti 2014 m. kovo 31 d. Kauno rajono 20-ojo notarų biuro notarės R. V. išduoto vykdomojo įrašo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)dalį dėl netesybų, nurodant, kad nesumokėtos skolos dalies dydis yra 32 425 Lt (9 390,93 Eur), iš jos pagrindinio reikalavimo suma 25 000 Lt (7 240,50 Eur), netesybos 7 425 Lt (2 150,43 Eur).

Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.

Priteisti iš ieškovės O. V. a. k. (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens AIG Europe Limited (Finland Branch), kodas (duomenys neskelbtini), naudai 675 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės O. V. a. k. (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens Kauno miesto 20-ojo notaro biuro notarės R. V. naudai 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės M. S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą 227,94 Eur (du šimtus dvidešimt septynis eurus 94 ct) pervedant šią sumą į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą – (duomenys neskelbtini), įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“.

Priteisti iš ieškovės O. V. a. k. (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens AIG Europe Limited (Finland Branch), kodas (duomenys neskelbtini), naudai 225,94 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus 94 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės O. V. a. k. (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens Kauno miesto 20-ojo notaro biuro notarės R. V. naudai 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės M. S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą 62,90 Eur (šešiasdešimt du eurus 90 ct) pervedant šią sumą į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą – (duomenys neskelbtini), įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovės M. S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 10,87 Eur (dešimt eurų 87 ct) ) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.