Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus, Donato Šerno ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Nordea Bank Finland Plc (AB), veikiančio per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 3 d. nutarties, kuria išspręstas ieškovo Nordea Bank Finland Plc (AB), veikiančio per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, ieškinio atsakovams R. B., S. B., uždarajai akcinei bendrovei „Keturios sostinės“, R. B., I. B., V. B., dėl skolos, įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, skaičiuojamų iki sprendimo visiško įvykdymo priteisimo, nekilnojamojo turto įgijimo sandorių ginčijimo ir restitucijos taikymo priėmimo klausimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Nordea Bank Finland Plc (AB) pareiškė ieškinį atsakovams R. B., S. B., UAB „Keturios sostinės“, R. B., I. B., V. B. dėl skolos negrąžinimo bei nekilnojamojo turto įgijimo sandorių ginčijimo actio Pauliana pagrindu ir restitucijos taikymo, priverstinės hipotekos nustatymo. Ieškiniu ieškovas prašo priteisti iš atsakovų R. B., S. B., UAB „Keturios sostinės“ solidariai ieškovo naudai 859 761,09 EUR skolos, kurią sudaro 751 950,15 EUR panaudotas ir negrąžintas kreditas, 17 386,75 EUR palūkanos už kredito naudojimą 90 424,19 EUR įsipareigojimų nevykdymo palūkanos ir 16 proc. dydžio metinių palūkanų įsipareigojimų nevykdymo palūkanų nuo priteistos skolos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kartu ieškovas kelia atsakovams ieškinį actio Pauliana pagrindu ir prašo pripažinti negaliojančiomis šias sutartis nuo jų patvirtinimo momento: 1) 2008 m. gruodžio 8 d. dovanojimo sutartį Nr. VŠ-4799, kuria atsakovas R. B. padovanojo savo dukrai I. B. žemės sklypą už 35 360 Lt; 2) 2008 m. gruodžio 8 d. dovanojimo sutartį Nr. VŠ-4798, kuria padovanojo dukrai I. B. 3/4 dalis žemės sklypo, o sūnui V. B. 1/4 dalį žemės sklypo, kurio vidutinė rinkos vertė 9 060 Lt; 3) 2008 m. gruodžio 8 d. dovanojimo sutartį Nr. VŠ-4797, kuria atsakovas padovanojo dukrai R. B. žemės sklypą, kurio vidutinė vertė 37 180 Lt; 4) 2008 m. gruodžio 8 d. dovanojimo sutartį Nr. 4796, kuria padovanojo savo dukrai I. B. 3/4 dalis pastato, o sūnui V. B. 1/4 dalį pastato (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė 12 021 Lt; 5) 2008 m. gruodžio 8 d. dovanojimo sutartį Nr. VŠ-211, kurios pagrindu padovanojo I. B. 9/10 žemės sklypo, o sūnui V. B. 1/10 žemės sklypo (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 206 231 Lt; 6) 2008 m. gruodžio 8 d. R. B. sudarytą dovanojimo sutartį Nr. VŠ-4798, kurios pagrindu jis padovanojo savo dukrai I. B. 3/4 dalis pastato, o sūnui V. B. 1/4 dalį pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė pastato vertė 129 075 Lt; 7) 2008 m. gruodžio 8 d. dovanojimo sutartį Nr. VŠ-4797, kuria padovanojo savo dukrai R. B. žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė 275 000 Lt. 2011 m. liepos 7 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 7423 šis žemės sklypas buvo parduotas UAB „Cestos Maistas“ už 275 000 Lt; 8) 2008 m. gruodžio 8 d. dovanojimo sutartį, kuria R. B. padovanojo R. B. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 37 180 Lt; 9) 2010 m. lapkričio 26 d. tarp R. B. ir E. S. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. DA-4360, pagal kurią buvo parduotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kurio vertė 3 078 Lt; 10) 2011 m. liepos 7 d. sudarytą pirkimo pardavimo sutartį NR. 7423, pagal kurią R. B., įsigijusi šį sklypą 2008 m. gruodžio 8 d. dovanojimo sutarties pagrindu pardavė jį UAB „Cestos maistas“ už 275 000 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškinyje nurodyti reikalavimai dėl (i) skolos priteisimo, (ii) dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo (actio Pauliana) bei (iii) priverstinės hipotekos nustatymo yra tiesiogiai susiję ir tik visus šiuos reikalavimus nagrinėjant kartu vienoje byloje būtų teisingai bei operatyviai išnagrinėta byla. To reikalauja civilinio proceso tikslai ir principai. Kadangi apelianto reikalavimas dėl skolos priteisimo yra nagrinėtinas Vilniaus apygardos teisme, visi kiti reikalavimai yra nagrinėtini taip pat šiame teisme (CPK 33 str. 4 d.). Jeigu būtų pradėti keli procesai, vietoje vienos bylos būtų užvedamos keturios bylos (nors teisinis santykis, dėl kurio kilo ginčas, iš esmės yra tas pats). Tokiu būdu galima situacija, kai dėl to paties santykio būtų priimti skirtingi sprendimai, kuriuos įvykdyti būtų sudėtinga ar netgi neįmanoma. 1.1. Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą, kuriam iš bendrosios kompetencijos teismų yra teismingas ieškinys, pagrindiniu kriterijumi yra ginčo pobūdis, t. y. ieškinio dalykas – apeliantas prašo priteisti skolą ir tos skolos padengimui siekia sugrąžinti į skolininko turto masę neteisėtai perleistą turtą bei nustatyti šiam turtui priverstinę hipoteką, kad būtų užtikrintas skolos grąžinimas. Visi šie reikalavimai yra kildinami iš vienos tos pačios kreditavimo sutarties. 1.2. Ginče dalyvauja tie patys asmenys, kurie yra susiję artimais giminystės ryšiais. 1.3. Tiek reikalavimo dėl skolos priteisimo, tiek actio Pauliana ieškinio atžvilgiu bus įrodinėjamos tos pačios aplinkybės (ieškinio pagrindas). 1.4. Vilniaus apygardos teismas pats gali ištirti visas aplinkybes dėl actio Pauliana, kadangi iš esmės ginčijamos vieno asmens, t. y. pagrindinio skolininko skolos byloje R. B., ta pačia data (2008 m. gruodžio 8 d.) sudarytos dovanojimo sutartys.1.5. Priverstinę hipoteką prašoma nustatyti būtent sprendimo dėl skolos priteisimo atžvilgiu. Tai yra tiesiogiai susiję su reikalavimu priteisti skolą pagal kredito sutartį, kurį priėmė nagrinėti Vilniaus apygardos teismas.Apeliantas, reikšdamas reikalavimus viename ieškinyje dėl (i) skolos priteisimo, (ii) dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo (actio Pauliana) bei (iii) priverstinės hipotekos nustatymo nepažeidė teismingumo taisyklių. Priešingai, CPK nustatytos specialios teismingumo taisyklės tiems atvejams, kai vienoje byloje yra keliami keli reikalavimai (CPK 33 str. 4 d.). Tuomet, kai ginčas kilęs dėl kelių nekilnojamojo turto objektų, registruotų skirtingų apygardų teismų teritorijoje, ginčo teismingumui nustatyti turi būti laikomasi taisyklės, kad ginčas teismingas tam apygardos teismui, kurio teritorijoje registruoto ginčo objekto rinkos vertė viršija 100 000 Lt (pagal šiuo metu galiojantį CPK tai būtų 150 000 Lt, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-474/2009). Nagrinėjamu atveju apeliantas pareiškė actio Pauliana dėl turto, esančio Vilniaus apygardos teritorijoje, kurio vertė sudaro 708 727 Lt, kai tuo tarpu likusio turto vertė yra 47 381 Lt.Visų apelianto reikalavimų nagrinėjimas vienoje byloje užtikrintų greitą, operatyvų ir teisingą procesą, taupytų tiek teismų, tiek byloje dalyvaujančių asmenų lėšas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti dalį ieškovo ieškiniu pareikštų reikalavimų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik ieškovo iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK 13 str.). Teismas neturi įgaliojimų nurodinėti ieškovui, kokius reikalavimus jis turi reikšti, kad ieškinys, teismo nuomone, įgytų prasmę ir galėtų būti patenkintas. Taigi, ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo išimtinė teisė. Šią teisę jis turi įgyvendinti laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų. Teismas jau pirmojoje civilinio proceso stadijoje turi įsitikinti, ar civilinė byla pagal pareikštą reikalavimą gali būti iškelta. Teismui nustačius, kad nėra bent vienos teisės kreiptis į teismą teigiamos prielaidos ar egzistuoja neigiama prielaida, civilinė byla negali būti iškelta, o iškelta byla turi būti nutraukta (CPK 137 str. 2 d. 1, 3, 4 p., 293 str., 1, 2, 3, 6 p.). Tuo atveju, kai nustatoma, jog ieškovas nesilaikė teisės kreiptis į teismą tinkamo realizavimo sąlygų, galimi dvejopi teisiniai padariniai. Jeigu nustatomas bent vienas CPK 137 straipsnio antrosios dalies 2, 5, 6, 7 ar 8 punkte įtvirtintas pagrindas, teismas ieškinį turi atsisakyti priimti. Kitais atvejais, kai ieškinys neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų ir (arba) kai jis neapmokėtas žyminiu mokesčiu, teismas skiria terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115, 138 str.).

CPK 136 straipsnio pirmoji dalis nustato, kad ieškovas turi teisę sujungti į vieną ieškinį kelis reikalavimus, tačiau kartu įtvirtina sąlygą – tie reikalavimai turi būti tarpusavyje susiję. Ieškinyje pareikštų reikalavimų sujungimo pagrindas gali būti ieškovo reiškiamų atsakovui savarankiškų reikalavimų daugetas arba atsakovų procesinis bendrininkavimas (CPK 43 str.). Tai reiškia, kad tuo atveju, kai byloje reiškiami keli turtiniai reikalavimai skirtingiems atsakovams, teismas turi įvertinti šių reikalavimų bei aplinkybių, kuriomis jie grindžiami, tarpusavio ryšį. Kai ieškovas siekia pareikšti kelis reikalavimus skirtingiems atsakovams, kurių pareiga atsakyti nėra bendra, jis gali laisvai pasirinkti procesinį gynybos būdą. Kiekvienas reikalavimas skirtingam atsakovui gali būti reiškiamas atskiroje byloje arba jie gali būti reiškiami visi kartu vienoje byloje, tačiau su sąlyga, kad tarp šių reikalavimų egzistuoja tamprus ryšys ir jie visi kartu bus išnagrinėti kur kas operatyviau ir ekonomiškiau negu juos nagrinėjant atskirose bylose (CPK 7 str., 136 str. 1d.).

Taigi ieškovo teisė ieškinyje sujungti kelis reikalavimus nėra absoliuti. Kai ieškovas sujungia reikalavimus ir juos pareiškia keliems atsakovams, teismas, bylos iškėlimo stadijoje spręsdamas tokio ieškinio priėmimo klausimą, turi teisę išskirti vieną ar kelis iš jų į atskirą bylą, jei pripažįsta, kad tikslingiau nagrinėti juos skyrium (CPK 136 str. 3 d.). Ši proceso teisės norma reiškia, jog tik teismas turi teisę nuspręsti, ar ieškinyje pareikšti reikalavimai yra autonomiški, ar visgi tarpusavyje susiję, ar juos tikslinga nagrinėti vienoje byloje, ar reikia išskirti į atskiras bylas. Proceso įstatymas nenustato kriterijų, kuriais remiantis teismas išsprendžia šį procesinį klausimą. Šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kuriuo atveju – nagrinėjant sujungtus reikalavimus vienoje byloje ar juos išskyrus į atskiras bylas, bus labiau užtikrintas proceso operatyvumas, ekonomiškumas, teisingas ginčo išsprendimas. Tik bylos konkrečių faktinių aplinkybių analizė leidžia teisingai atsakyti į šį klausimą.

Esant privalomam pasyviajam (atsakovų pusėje) bendrininkavimui, ieškovas iš esmės neturi galimybės pasirinkti, ar reikalavimus skirtingiems atsakovams reikšti viename ieškinyje, ar atskiruose ieškiniuose (CPK 43 str. 1 d. 1 p.). Tuo atveju, kai kiekvienas iš ieškinyje pareikštų reikalavimų gali būti reiškiamas kiekvienam atsakovui atskiroje byloje, daroma išvada, jog pasyvusis bendrininkavimas yra neprivalomas (fakultatyvusis). Kai ieškovas vienu ieškiniu reiškia kelis autonomiškus reikalavimus, tik teismas turi teisę nuspręsti, ar ieškinyje pareikštus reikalavimus nagrinėti vienoje byloje, ar visgi juos išskirti į atskiras bylas. Teismas, esant fakultatyviam procesiniam bendrininkavimui, kiekvieno savarankiško materialinio teisinio reikalavimo priėmimo klausimą sprendžia pagal bendrąsias teismingumo taisykles. Teismas, dėl proceso operatyvumo ir ekonomiškumo nutaręs, jog dalį reikalavimų tikslinga išskirti, turi atsisakyti priimti šiuos reikalavimus, jeigu jie atskirai turėtų būti reiškiami kitame teisme, bei išaiškinti ieškovui, į kurį teismą kreiptis (CPK 137 str. 2 d. 2 p. ir 3 d.).

Teisėjų kolegija, įvertindama ieškovo pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų pagrindą ir dalyką, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos reikalavimus išskyrė bei sprendė dėl kiekvieno iš jų priėmimo galimybės. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad ieškovo reikalavimai dėl skolos priteisimo bei nekilnojamojo turto sandorių nuginčijimo actio Pauliana pagrindu ir restitucijos taikymo turi būti išskirti ir nagrinėjami atskirose bylose. Šiuo atveju abiems ieškovo reikalavimams nesant tarpusavyje susijusiems, o tik dirbtinai sujungtiems į vieną ieškinį, nėra pagrindo taikyti CPK 33 straipsnio 4 dalies nuostatų, kad jeigu vienas iš ieškinio reikalavimų teismingas apygardos teismui, ieškinys dėl visų reikalavimų nagrinėtinas apygardos teisme. Išskirdamas dalį pareikštų reikalavimų ir spręsdamas dėl jų priėmimo, pirmosios instancijos teismas nepažeidė imperatyviųjų teisės normų dėl teismingumo, nes reikalavimai nėra tarpusavyje susiję ir gali būti nagrinėjami atsietai. Skunde išdėstytas aiškinimas dėl visų reikalavimų sujungimo ir jų nagrinėjimo kartu, tiems reikalavimams nesant tarpusavyje susijusiems, pažeistų teismingumo (bylų paskirstymo teismams) taisykles bei neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teismingumą reglamentuojančiomis CPK normomis, pagrįstai nusprendė, jog ieškiniu pareikšti reikalavimai pripažinti dovanojimo sandorius negaliojančiai actio Pauliana pagrindu ir taikyti restituciją nagrinėtini skyrium nuo pareikšto reikalavimo dėl skolos ir delspinigių priteisimo pagal 2005 m. gruodžio 16 d. kreditavimo sutartį Nr. KK 05/12/131B ir papildomus susitarimus, jie nėra turtinio pobūdžio, todėl neteismingi Vilniaus apygardos teismui, o turi būti nagrinėjami pagal išimtinio teismingumo taisykles – apylinkės teisme pagal nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietą (CPK 31 str., 137 str. 2 d. 2 p.). Ginčai dėl skolos priteisimo pagal kreditavimo sutartis paprastai laikomi nelabai sudėtingais, toks savarankiškai pareikštas reikalavimas būtų operatyviau išspręstas atskiroje byloje. Ginčijant sandorius actio Pauliana pagrindu bus nustatinėjamos ginčo sandorių sudarymo aplinkybės, ieškovo, kaip atsakovo kreditoriaus, teisių pažeidimas, sandorio šalių sąžiningumas sudarant sandorius ir pan., o ne aplinkybės, susijusios su kreditavimo sutarties netinkamu vykdymu. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškiniu reiškiamus reikalavimus išskyrė, teisėtai atsisakė juos priimti ir nurodė, į kokį teismą ieškovas turi kreiptis su tokiais reikalavimais (CPK 137 str. 3 d.). Aplinkybė, kad atsakovai yra susieti artimais giminystės ryšiais nesudaro pagrindo atskirus reikalavimus nagrinėti vienoje byloje.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama tai kas pasakyta, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, o atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jos naikinti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 3 d. nutartį nepakeistą.