- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-30
- Bylos Nr.
- e2A-1687-390/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03992-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- G. S.
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Mykolo Romerio universitetui
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, veikiantis Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. S. ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Mykolo Romerio universitetui dėl įmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. S. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo viešosios įstaigos Mykolo Romerio universiteto (toliau - MRU) 375,75 Eur sumokėtą studijų įmoką.
2. Nurodė, kad atsakovas turi grąžinti įmoką už studijas pagal klausytojo sutartį, nes dėl atsakovo veiksmų (neveikimo) ieškovas negalėjo įgyvendinti šios sutarties studijų dalykų perlaikymo plano. Be to, nebuvo jokio būtinumo ar pagrindo sudaryti klausytojo sutartį ir/ar nutraukti studijų sutartį, kadangi atsakovas nesudarė tinkamų sąlygų egzaminų perlaikymams. Ieškovo vertinimu, yra visi pagrindai reikalauti, kad MRU atlygintų 375,75 Eur, kurie buvo sumokėti už sudarytą, tačiau taip ir neįgyvendintą klausytojo sutarties studijų dalykų perlaikymo planą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas MRU atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti.
4. Nurodė, kad MRU įvykdė visus sutartinius įsipareigojimus, todėl įmoka už studijas negrąžinama. Be to, ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, nes įmoką sumokėjo 2014 m. rugsėjo 29 d.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas nurodė, kad MRU rektoriaus 2014 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 2IT-121 ieškovas išbrauktas iš studentų sąrašų ir priimtas universiteto klausytoju Teisės fakultete studijuoti teisės programos bakalauro studijų dalykus. Šalys 2014 m. rugsėjo 15 d. sudarė klausytojo sutartį Nr. STS-21201, pagal kurią atsakovas įsipareigojo sudaryti ieškovui tinkamas sąlygas studijoms (11.1 punktas), o ieškovas įsipareigojo vykdyti pasirinktų studijų reikalavimus (12.1 punktas). Ieškovas 2014 m. rugsėjo 29 d. sumokėjo atsakovei prašomą priteisti studijų kainą.
7. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nurodė tik deklaratyvaus pobūdžio teiginius apie atsakovės nesudarytą galimybę perlaikyti studijų dalykus. Todėl teismas atmetė kaip neįrodytus ieškovo argumentus, kuriais grindžiamas atsakovo veiksmų neteisėtumas (CPK 178 straipsnis), o tai yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, t. y. ieškovui neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų.
8. Dėl ieškovo argumentų dėl CK 6.242 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuri apibrėžia nepagrįsto praturtėjimo institutą, teismas pažymėjo, kad MRU sudarė galimybę ieškovui, kaip klausytojui, studijuoti, tačiau ieškovas šia galimybe nepasinaudojo, t. y. ieškovas pats neįgyvendino savo teisių (nesiėmė jų įgyvendinti) taip, kad būtų išvengta nuostolių (CK 6.242 straipsnio 3 dalis).
9. Prašydamas taikyti ieškinio senaties terminą, atsakovas šio termino pradžią siejo su ginčo įmokos sumokėjimo data, tačiau teismas nesutiko su tokia atsakovo pozicija, nes įmokos sumokėjimo data savaime nereiškia, kad būtent tą dieną ieškovas galėjo ir (ar) turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Todėl teismas sprendė, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 7 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas visapusiškai ir objektyviai neištyrė ir neįvertino visų pateiktų įrodymų. Ieškinys buvo grindžiamas Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos (toliau - Tarnyba) 2016 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. SP-19, kuriame buvo konstatuoti MRU padaryti su studijomis susijusių procedūrų pažeidimai, tačiau teismas jo nevertino ir sprendime net nepaminėjo, nors jis turi didesnę įrodomąją galią palyginus su kitais teismui pateiktais įrodymais. Sprendime nurodyta, kad MRU Tarnybai taip ir nepatvirtino, kad buvo parengtas egzaminų/įskaitų perlaikymo tvarkaraštis ir jo nepateikė, nors toks tvarkaraštis turėjo būti parengtas pagal MRU galiojančias taisykles. Sprendime taip pat konstatuota, kad netinkamu teisiniu pagrindu (be priežasties ar pagrindo) buvo panaikintas studento teisinis statusas ir suteiktas klausytojo, dėl ko naujoji klausytojo sutartis net negalėjo tinkamai įsigalioti ir galioti. Studijų sutartis buvo nutraukta netinkamai, todėl liko galioti, o klausytojo sutartis įsigalioti negalėjo.
10.2. MRU įtraukdamas studijų dalykus, kuriuos butų buvę galima vieną kartą perlaikyti nemokamai, pažeidė Mokslo ir studijų įstatymo, Statuto nuostatas, kuriomis tokia galimybė imperatyviai yra įtvirtina, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad sąlygos buvo sudarytos tinkamos, o ieškovas pats šia galimybe nepasinaudojo. Sąlygos nebuvo sudarytos tinkamos, įstatymai ir tvarkos buvo pažeisti ir Tarnyba 2016 m. spalio 3 d. sprendimu tai konstatavo.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą skundžiamą teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas neprivalėjo pasisakyti dėl kiekvieno šalių argumento. Dalį šalių argumentų ir nurodomų aplinkybių įvertino kaip mažareikšmiais ir (ar) neturinčius teisinės reikšmės priimto sprendimo esmei, todėl išsamiau jų nenagrinėjo. Taip pat teismo sprendimas, vadovaujantis CPK 441 straipsnio 3 dalimi, priimtas trumpai išdėstytais motyvais.
11.2. Pateiktu ieškiniu ieškovas iš esmės ginčijo tarp MRU ir jo sudarytos klausytojo sutarties teisėtumą. Nors dėl šių savo teisių gynimo jau kreipėsi ne vieną kartą. Tačiau tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai ieškovo ieškinio priėmimo klausimą ir ieškinį atsisakė priimti dėl tapataus materialinio reikalavimo (ginčo), kurio ieškovas atsisakė ankstesnėje civilinėje byloje Nr. e2-1720-1099/2020 (Šiaulių apygardos teismo 2025 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-33-357/2025).
11.3. Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatai (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2014 m. liepos 22 d.) nesuteikė Tarnybai jokių įgaliojimų nagrinėti skundų, nesusijusių su akademinės etikos kodeksų pažeidimais. Todėl Tarnybos sprendimas yra tik informacinio pobūdžio, nesuponuojantis teisinės atsakomybės ir teisinės sankcijos, neturintis nubaudimo funkcijos. Tarnyba, išnagrinėjus skundą ar atlikus tyrimą, sprendimu konstatuodavo akademinės etikos ir/ar procedūrų pažeidimus. Kontrolieriaus priimti informacinio arba rekomendacinio pobūdžio sprendimai nėra privalomi nei pareiškėjams, nei mokslo ir studijų institucijai ir nesietini su tiesioginėmis teisinėmis pasekmėmis ir teisine atsakomybe. Todėl teismas pagrįstai atskirai nepasisakė dėl Tarnybos sprendimo.
11.4. Teismas teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius - sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai bei taikė sutartinę civilinę atsakomybę. Ieškovui neįrodžius visų atsakovo sutartinei civilinei atsakomybei kilti būtinųjų sąlygų, išskyrus kaltę (preziumuojama), teismas pagrįstai atmetė ieškinį kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nenustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
13. Pagal bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad tarp šalių 2011 m. rugsėjo 5 d. buvo sudaryta studijų sutartis Nr. 36T6-202, kuria ieškovas priimtas į MRU studentu, MRU rektoriaus 2014 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 2IT-121 ieškovas buvo išbrauktas iš studentų sąrašų ir perkeltas į klausytojus, šalys 2014 m. rugsėjo 15 d. sudarė klausytojo sutartį Nr. STS-21201, 2014 m. rugsėjo 29 d. ieškovas sumokėjo atsakovui prašomą priteisti studijų kainą. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo įmoką už studijas pagal klausytojų sutartį, nurodė, kad MRU tinkamai nevykdė pereigų - nesudarė tinkamų sąlygų egzaminų perlaikymams. Ieškovas ieškinį iš esmės grindė faktinėmis aplinkybėmis - Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus 2016 m. spalio 3 d. sprendime pateiktomis išvadomis, taip pat aplinkybėmis, jog atsakovas, nesuteikė ieškovui galimybės perlaikyti neišlaikytų dalykų/egzaminų, kad nebuvo jokio pagrindo sudaryti klausytojo sutartį.
14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė, kaip nepagrįstą. Apeliaciniu skundu ieškovas nesutinka su teismo sprendimu ir prašo jį panaikinti.
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teisinis santykių kvalifikavimas atliekamas teismo, nepriklausomai nuo to, ar šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-695/2020, 20 punktas).
16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, ieškovo reikalavimą kvalifikavo kaip reikalavimą dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo ir žalos atlyginimo. Tarp šalių ginčo dėl šio kvalifikavimo nekyla ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su šia išvada nesutikti, nes ieškovas savo reikalavimą grindžia tuo, kad atsakovas netinkamai vykdė sutartį, todėl pagal šią sutartį faktiškai ieškovo sumokėtos lėšos sudaro jo patirtus nuostolius, kuriuos privalo atlyginti atsakovas.
17. Už sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, kuri atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), bet ir padarytą žalą bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.249 straipsnis). Dar viena iš būtinųjų sąlygų taikyti skolininkui sutartinę civilinę atsakomybę yra kaltė, kuri pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.
18. Neteisėti veiksmai yra būtinoji sutartinės atsakomybės sąlyga, t. y. nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo sutartinei civilinei atsakomybei kilti.
19. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, ignoravo oficialius rašytinius įrodymą (CPK 197 straipsnio 2 dalis) visiškai sprendime nevertindamas Tarnybos 2016 m. spalio 3 d. sprendimo Nr. SP-19, kuriuo ieškinys buvo grindžiamas.
20. Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).
21. Ieškovas byloje įrodinėjo atsakovo neteisėtus veiksmus, kurie sukėlė jam žalą, savo teiginiais ir Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos 2016 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. SP-19 „Dėl Mykolo Riomerio universiteto administracijos veiksmų“, kuriuo išnagrinėtas pareiškėjo G. S. skundas dėl atsakovo veiksmų ir neveikimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą įrodymą, sutinka su atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad sprendimu nustatyti akademinės etikos ir/ar procedūrų pažeidimai, sprendimas yra tik informacinio pobūdžio, nėra privalomas nei pareiškėjams, nei mokslo ir studijų institucijai ir nesietinas su tiesioginėmis teisinėmis pasekmėmis ir teisine atsakomybe. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. sausio 18 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. AS-75-756/2017, kurioje pareiškėjas skundė Tarnybos sprendimą nurodė, jog Tarnybos sprendimas apeliantui (pareiškėjui) iš esmės teisinių pasekmių nesukelia.
22. CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatos skirtos pasitikėjimui Lietuvos Respublikos institucijų, Lietuvos valstybės įgaliotų asmenų išduotais dokumentais užtikrinti. Kasacinio teismo išaiškinta, kad rašytinis įrodymas gali būti pripažintas oficialiu (lot. prima facie) tik esant tokioms sąlygoms: 1) jis turi būti išduotas valstybės ar savivaldybės institucijos ar kitų įstatyme išvardytų subjektų; 2) įstatyme nurodyti subjektai, išduodami oficialų dokumentą, neviršijo savo kompetencijos; 3) dokumentas atitinka teisės aktų nustatytus jo formos ir turinio reikalavimus; 4) jame pateikta informacija yra pakankama įrodinėjimo dalyką sudarančioms aplinkybėms nustatyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-420-690/2018 ir joje nurodyta teismų praktika). Nagrinėjamu atveju ieškovo nurodytas dokumentas nekvalifikuotinas kaip oficialus rašytinis įrodymas, nes neatitinka pirmiau nurodytų sąlygų visumos, nėra pakankamai informatyvus šios bylos įrodinėjimo dalyko požiūriu. Dėl to jis vertintinas kaip paprastas rašytinis įrodymas kartu su visais kitais įrodymais.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo pateiktas įrodymas nėra pakankamas konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus, kaip vieną iš būtinų sąlygų sutartinei civilinei atsakomybei atsirasti. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas byloje dalį nurodomo aplinkybių įvertino kaip mažareikšmiais ir (ar) neturinčius teisinės reikšmės priimto sprendimo esmei, todėl išsamiau jų nenagrinėjo. Todėl negalima sutikti su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus.
24. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygos – atsakovo neteisėtų veiksmų (netinkamo sutarčių vykdymo), neįrodžius bent vienos civilinės atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinį.
25. Kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, turi pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų, kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžia ginčo esmę ir yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018). Apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje pasisakė dėl apeliacinio skundo argumentų, turinčių reikšmės bylos teisiniam rezultatui, o dėl kitų argumentų plačiau nepasisako.
26. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 7 d. sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikiantis Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.