- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-18
- Bylos Nr.
- AS-75-756/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04194-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.), Audrius Bakaveckas
- Pareiškėjas
- G. S.
- Atsakovas
- Akademinės etikos
- Kategorijos
- 43.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. S. skundą atsakovui Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas G. S. 2016 m. spalio 24 d. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), kuriuo teismo prašė: 1) įvertinti pareiškėjo skundo nagrinėjimą Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyboje (toliau – ir Tarnyba) procesine prasme; 2) pripažinti Tarnybos padarytus pažeidimus; 3) patenkinti skundą dėl aiškinimo, dėl teisės perlaikyti 2 paskutinius 6 semestro egzaminus vieną kartą nemokamai; 4) panaikinti skundžiamo teisės akto dalį, kuri aiškina kitaip; 5) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento klausytojo sutartį; 6) įvertinti Tvarkose nustatytus teisinius reguliavimus, kurie galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymui ir pripažinti juos prieštaraujančiais.
Pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytų reikalavimų, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi (b. l. 22–23) nustatė pareiškėjui terminą iki 2016 m. lapkričio 9 d. nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti.
Žemesnės instancijos teismas
Šioje nutartyje teismas nurodė, kad pareiškėjo reikalavimai turėtų būti formuluojami aiškiai ir tiksliai, atsižvelgiant į administracinių teismų sprendimų rūšis: 1) atmesti skundą (prašymą, pareiškimą) kaip nepagrįstą; 2) patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir panaikinti skundžiamą teisės aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą; 3) patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir įpareigoti savivaldybių administravimo subjektą įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą ar kitą teisės aktą; 4) patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu; 5) patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir priteisti atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Teismas pažymėjo, jog tam tikrų aplinkybių nustatymas (konstatavimas), jos teisinis įvertinimas nėra administracinių teismų veiklos tikslas ir savaime nesukelia ABTĮ nustatytų teismo sprendimo pasekmių, t. y. neapgina į teismą pasikreipusio asmens galimai pažeistų teisių arba įstatymų saugomų interesų. Įstatymas nenustato galimybės skundą patenkinti, nustačius tam tikras aplinkybes. Aplinkybių pripažinimas yra tik faktinių aplinkybių konstatavimas (teismo išvada), kurios pagrindu teismas gali priimti vieną iš ABTĮ 88 straipsnyje nustatytų sprendimų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo reikalavimai: 1) įvertinti pareiškėjo skundo nagrinėjimą Tarnyboje procesine prasme; 2) pripažinti Tarnybos padarytus pažeidimus; 3) patenkinti skundą dėl aiškinimo, dėl teisės perlaikyti 2 paskutinius 6 semestro egzaminus vieną kartą nemokamai; 4) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento klausytojo sutartį; 5) įvertinti tvarkose nustatytus teisinius reglamentavimus; 6) tvarkose numatytus reglamentavimus pripažinti prieštaraujančius Mokslo ir studijų įstatymui, negalės būti priimti.
Mokslo ir studijų įstatymo 18 straipsnio 12 dalyje numatyta, kad išnagrinėjęs skundą arba atlikęs tyrimą, kontrolierius priima sprendimą: 1) informuoti mokslo ir studijų institucijas ir Švietimo ir mokslo ministeriją apie asmenis, padariusius akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų; 2) įpareigoti mokslo laipsnį suteikusią ir (arba) konkursą pareigoms eiti vykdžiusią instituciją atšaukti sprendimą dėl mokslo laipsnio suteikimo ir (arba) konkurso laimėtojo; 3) rekomenduoti mokslo ir studijų institucijoms atšaukti sprendimą, priimtą remiantis akademinę etiką ir procedūras reglamentuojančiais dokumentais; 4) rekomenduoti darbuotojui atsisakyti dalyvauti vykdomame mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros projekte; 5) informuoti už atitinkamą sritį atsakingą instituciją apie nukentėjusius nuo akademinės etikos pažeidimų asmenis (autorius); 6) informuoti teisėsaugos institucijas, jei nustatomas nusikalstamos veikos požymis; 7) kreiptis į teismą, jei nevykdomas kontrolieriaus įpareigojimas; 8) viešinti nustatytus akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo atvejus; 9) pripažinti skundą nepagrįstu. Iš pareiškėjo skundo matyti, kad pareiškėjas iš esmės kelia ginčą dėl klausytojo sutarties sudarytos tarp pareiškėjo ir Mykolo Romerio universiteto. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas individualų ginčą tarp Tarnybos ir pareiškėjo, neturi teisės pripažinti negaliojančią minėtą sutartį. Atsižvelgiant į tai, net ir panaikinus skundžiamą Tarnybos sprendimą, nekiltų pareiškėjo siekiamos teisinės pasekmės ir nebūtų apgintos pareiškėjo teisės. Pareiškėjas norėdamas pripažinti negaliojančia minėtą sutartį, turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso numatytas teismingumo taisykles.
Pareiškėjui išaiškintina, jeigu jis siekia nuginčyti sudarytą sutartį su Mykolo Romerio universitetu ir mano, kad net ir panaikinus Tarnybos 2016 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. SP-19, nebūtų apgintos jo teisės, tokiu atveju, turėtų atsiimti teismui pateiktą skundą (ABTĮ 50 str. 1 d.). Vadovaujantis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjai į teismą gali kreiptis tik tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Jeigu pareiškėjas mano, kad panaikinus Tarnybos skundžiamą sprendimą, bus apgintos pareiškėjo teisės, atsižvelgiant į tai, turėtų patikslinti skundo pagrindą ir patikslinti materialinį suinteresuotumą nagrinėjama byla.
II.
Pareiškėjas G. S. 2016 m. lapkričio 7 d. teismui pateikė patikslintą skundą (b. l. 25–26), kuriuo prašo: 1) panaikinti Tarnybos 2016 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. SP-19 ar jo dalį arba įpareigoti šį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą; 2) ištirti, ar Mykolo Romerio universiteto senato nutarimo „Dėl Mykolo Romerio universiteto studijų rezultatų tvarkos patvirtinimo“ 23 punktas neprieštarauja Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtintiems protingumo, teisingumo, sąžiningumo, aukštųjų mokyklų ir studentų konkurencijos bei teisinės valstybės principams; 3) ištirti, ar Mykolo Romerio universiteto senato nutarimo „Dėl Mykolo Romerio universiteto studijų tvarkos“ 103 punktas neprieštarauja Mokslo ir studijų įstatyme nustatytam teisiniam reguliavimui tiek, kiek šiame įstatyme nėra nustatyta tokia prievolė, taip pat bendriesiems protingumo, teisingumo, sąžiningumo ir įstatyme įtvirtintiems atvirumo ir atsakomybės visuomenei, aukštųjų mokyklų ir studentų konkurencijos bei teisinės valstybės principams.
III.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi (b. l. 28–29) G. S. skundą laikė nepaduotu, nutarčiai įsiteisėjus, skundą ir žyminį mokestį grąžino.
Teismas nurodė, kad vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, jeigu per teismo nustatytą terminą skundo trūkumai nepašalinami, jis laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.
Pareiškėjas, šalindamas skundo trūkumus, pateikė dokumentą, kurį pavadinimo priedu prie 2016 m. spalio 18 d. skundo. Nurodė, kad teismo prašo patenkinti skundą ir panaikinti Tarnybos 2016 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. SP-19 ar jo dalį arba įpareigoti viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą. Be to, paaiškino, kad skundo teismui tikslas yra sukurti teisinį pagrindą, kuriuo remiantis būtų galima prašyti universiteto atkurti pareiškėjo pažeistas teises ir teisėtus interesus, išsklaidyti Tarnybos nepašalintas abejones.
Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra išaiškinęs, jog skundo reikalavimas turi atitikti ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą (ABTĮ 22 str.), teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3 str., 15 str.), teismo priimamų sprendimų rūšis (ABTĮ 88–91 str.) bei jų vykdymo tvarką (ABTĮ 97 str.) (žr., pvz., LVAT 2009 m. vasario 21 d. nutartį adm. byloje Nr. AS438-94/2009 ir kt.). Suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas. Reikalavimas, be kita ko, turi būti toks, kad jį patenkinus, pažeidimas būtų pašalintas efektyviai ir veiksmingai, nesukuriant nepagrįstų prielaidų tolesniems ginčams ir bylinėjimuisi. Kitaip tariant, skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus.
Pažymėtina, kad administraciniai teismai nepriima nagrinėti painiai formuluojamų, neaiškių, prieštaringų reikalavimų, kurių pagrindu nėra galimybės tiksliai ir konkrečiai apibrėžti keliamą ginčą bei tinkamai išnagrinėti bylą (žr., pvz., LVAT 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį adm. byloje Nr. eAS-805-575/2016). Iš pareiškėjo skundo reikalavimo negalima suprasti, ko pareiškėjas siekia, t. y., ar panaikinti skundžiamą sprendimą, ar jo dalį, ar atlikti kitokius veiksmus (nenurodant kokius) ir pan. Toks reikalavimo formulavimas vertintinas kaip prieštaringas, painus, neaiškus. Negalima tinkamai apibrėžti ginčo ribų. Be to, pareiškėjo patikslintas skundas neatitinka bendrųjų reikalavimų, kurie keliami procesiniams dokumentas (ABTĮ 23 str.). Pareiškėjo skundas (patikslintas skundas) nėra išdėstytas viename dokumente, o tai neatitinka LVAT formuojamos praktikos (žr., pvz., LVAT 2014 m. spalio 29 d. nutartį adm. byloje Nr. AS602-1064/2014).
Iš kitos pusės, pareiškėjas nurodo, kad jo skundo tikslas yra sukurti teisinį pagrindą, kuriuo remiantis būtų galima prašyti universiteto atkurti pažeistas teises ir teisėtus interesus. Iš kitos pusės, matyti, kad pareiškėjas pateikdamas administraciniam teismui skundą dėl Tarnybos sprendimo siekia ne apginti teises ar saugomus interesus, kuriuos pažeidė Tarnyba, o iš esmės siekia sudaryti prielaidas tolimesniam ginčui su Mykolo Romerio universitetu.
IV.
Pareiškėjas G. S. atskiruoju skundu (b. l. 33) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą grąžinti šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas nurodo, kad pirminiu skundu siekė, kad teismas įvertintų Tarnybos neveikimą, t. y. delsimą priimti jo skundą ir šio skundo neišnagrinėjimą laiku. Pagal LVAT formuojamą praktiką, pvz., byloje Nr. A6-1286/2006, nors reikalavimas dėl vilkinimo pripažinimo negali būti skundo dalyku, tačiau tai nereiškia, kad teismas visais atvejais apskritai neprivalo vertinti tokio reikalavimo. Galimi atvejai, kai vilkinimo, kaip neteisėtų veiksmų, pripažinimas gali būti pagrindu ginti pareiškėjo teises kitais įstatyme numatytais teisių gynimo būdais. Teismas dėl to plačiau nepasisakė ir pavadino tai tik teismo išvada, kuri neapgina asmens teisių ir teisėtų interesų, o yra tik faktinių aplinkybių konstatavimas. Taigi toks vertinimas ir siūlymas šalinti trūkumus nedera su LVAT suformuota praktika.
Pirminiame skunde pareiškėjas prašė patenkinti skundą dėl aiškinimo, dėl teisės perlaikyti 2 paskutinius 6 semestro egzaminus vieną kartą nemokamai ir panaikinti skundžiamo teisės akto dalį, kuri aiškina kitaip. Šis reikalavimas, pareiškėjo teigimu, yra labai svarbus, nes juo siekiama atstatyti universiteto pažeistą Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtintą teisę neišlaikytą egzaminą vieną kartą pakartoti nemokamai. Pareiškėjo teigimu, šis reikalavimas skunde grindžiamas tuo, kad universitetas nesudarė galimybės elektroninėje studijų aplinkoje registruotis egzaminų perlaikymui, Tarnyba nekonstatavo, kad taip buvo pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai akademinės etikos ir procedūrų prasme. Be to, Tarnyba neteisingai aiškino Mokslo ir studijų įstatymą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad patikslintame skunde šį reikalavimą išdėsčius kitaip, teismui jis pasirodė nepriimtinas (prieštaringas, painus, neaiškus), vadinasi, šis pradiniame skunde pareikštas reikalavimas buvo pakankamai tikslus ir aiškus, todėl turėjo būti priimtas. Teismas turėjo tai pažymėti nutartyje, kad neklaidintų pareiškėjo.
Skunde taip pat pareiškėjas prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento klausytojo sutartį. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas neturi teisės pripažinti klausytojo sutartį negaliojančia vien dėl to, kad tai yra individualus ginčas tarp Tarnybos ir pareiškėjo. Universitetas taip pat yra įtrauktas į ginčą trečiuoju asmeniu ir gali naudotis visomis procesinėmis teisėmis. Be to, ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis nurodo, kad byla negali būti nutraukta, o skundas paliekamas nenagrinėtas vien dėl to, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Taigi niekas netrukdo vertinti klausytojo sutarties galiojimo prielaidų, o teismo teiginiai, kuriais aiškinama kitaip, nepagrįsti.
Teismas 2016 m. spalio 23 d. nutartimi nurodė patikslinti skundo pagrindą, tačiau nenurodė aiškių priežasčių, kodėl tą reikėtų daryti. Jis buvo logiškai ir aiškiai išdėstytas pradiniame skunde. Teismas taip pat nepagrįstai nurodė patikslinti materialinį suinteresuotumą byla, nors nėra jokio pagrindo teigti, kad panaikinus dalį Tarnybos sprendimo nebūtų apgintos mano teisės perlaikyti 2 paskutinius 6 semestro egzaminus vieną kartą nemokamai. Tokia teisė būtų apginta ir negalėtų būti kvestionuojama. Teismas 2016 m. lapkričio 14 d. nutartyje daro nepagrįstą išvadą, kad skundu yra siekiama sudaryti prielaidas tolimesniam ginčui su universitetu. Pareiškėjas dar kartą pažymi, kad skundu pirmiausia yra siekiama atkurti pažeistą (Tarnybos neapgintą) teisę perlaikyti egzaminus, o ne sukurti betikslį bylinėjimąsi su universitetu. Administraciniame teisme ginčas vyksta tik su Tarnyba, taigi teismui ištyrus reikšmingus duomenis ir apgynus pareiškėjo teises (panaikinus dalį sprendimo) dėl Tarnybos tyrimo, tolesnių ginčų su Tarnyba nebekiltų, nes paprasčiausiai tam nebūtų prasmės nei teisinio pagrindo. Tarnyba ginčo dėl to paties dalyko iš naujo net nepriimtų tirti. Tolimesnis klausimas dėl ginčų su universitetu, kaip atsakovu, būtų jau bendrosios kompetencijos teismų objektas, aišku, jeigu toks ginčas išvis kiltų. Kol kas nėra rimto pagrindo teigti, kad jis kils, nes nėra aiški universiteto pozicija.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo G. S. skundą laikė nepaduotu ir nutarčiai įsiteisėjus, skundą bei sumokėtą žyminį mokestį grąžino pareiškėjui, teisėtumas ir pagrįstumas. Skundžiama nutartis priimta konstatavus, kad pareiškėjas nepašalino teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ nustatyta tvarka (įstatymo redakcijos, galiojančios nuo 2016 m. liepos 1 d., 140 str., 151 str.), su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi sutinka.
Kaip matyti iš bylos duomenų, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją pašalinti šiuos skundo trūkumus: aiškiai ir tiksliai, atsižvelgiant į administracinių teismų sprendimų rūšis (ABTĮ 88 str.), suformuluoti skundo reikalavimus; taip pat, jeigu mano, kad panaikinus Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus 2016 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. SP-19, bus apgintos jo teisės, patikslinti skundo pagrindą ir materialinį suinteresuotumą nagrinėjama byla.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo 2016 m. lapkričio 7 d. teismui pateiktą patikslintą skundą (b. l. 25–26), sprendžia, kad G. S. minėtų teismo įpareigojimų neįvykdė, t. y. neištaisė 2016 m. spalio 27 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų. Patikslintame skunde pareiškėjas teismo prašė, be kita ko, panaikinti Tarnybos 2016 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. SP-19 ar jo dalį arba įpareigoti šį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, toks reikalavimo suformulavimas vertintinas kaip prieštaringas, painus, neaiškus, todėl negalima tinkamai apibrėžti ginčo ribų. Netgi, jeigu pareiškėjas būtų aiškiai nurodęs, kad prašo panaikinti visą aptariamą Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus 2016 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. SP-19 ar nurodęs, kurią būtent šio sprendimo dalį prašo panaikinti, pareiškėjas nei skunde, nei patikslintame skunde nenurodė, kokias teisines pasekmes minėtas sprendimas jam sukelia. Taigi, pareiškėjas nepašalino ir kito teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartimi nustatyto skundo trūkumo – nepatikslino skundo pagrindo ir savo materialinio suinteresuotumo šio sprendimo panaikinimu.
Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus 2016 m. spalio 3 d. sprendimas Nr. SP-19 priimtas minėtam viešojo administravimo subjektui įgyvendinant Mokslo ir studijų įstatymo 18 straipsnio 12 dalies 1 punkte jam nustatytus įgaliojimus, t. y. kontrolierius priėmė sprendimą informuoti mokslo ir studijų instituciją ir Švietimo ir mokslo ministeriją apie asmenį, padariusį akademinės etikos ir procedūrų pažeidimus. Iš šio sprendimo turinio matyti, kad juo iš esmės yra konstatuojami ne pareiškėjo, o Mykolo Romerio universiteto (rektoriaus), kurio veiksmus pareiškėjas skundė Tarnybai, kai kurie pažeidimai priimant 2014 m. liepos 9 d. įsakymą. Vadinasi, aptariamas sprendimas pareiškėjui iš esmės teisinių pasekmių nesukelia. Todėl, net ir jį panaikinus, nekiltų pareiškėjo siekiamos teisinės pasekmės ir nebūtų apgintos jo teisės (tarp pareiškėjo ir universiteto sudaryta klausytojo sutartis nebūtų pripažinta negaliojančia, universitetas nebūtų įpareigotas leisti pareiškėjui vieną kartą nemokamai perlaikyti neišlaikytus egzaminus ir pan.).
Apibendrindama išdėstytą, apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo G. S. atskirąjį skundą atmesti.
.
Nutartis neskundžiama.