- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-22
- Bylos Nr.
- e2S-33-357/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23893-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- G. S.
- Atsakovas
- Mykolo Romerio universitetui
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-35586-1099/2024 pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovui Mykolo Romerio universitetui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, sprendžiant priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Mykolo Romerio universitetui (toliau – Universitetas), prašydamas panaikinti atsakovo 2020 m. rugpjūčio 31 d. Nuolatinės ginčų komisijos sprendimą Nr. GK-1.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas 2024 m. lapkričio 21 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. pateikti ieškinio priedus, visus kitus turimus bylai reikšmingus įrodymus, pasiūlė apsvarstyti galimybę tikslinti ieškinio reikalavimus.
Šalies argumentai
3. 2024 m. lapkričio 28 d. ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė: 1) įpareigoti Mykolo Romerio universiteto rektorių atkurti studento statusą (grąžinti į studentų sąrašus); 2) įpareigoti Mykolo Romerio universitetą leisti perlaikyti Logikos, Profesinės anglų kalbos (1 ir 2 semestro), Baudžiamosios teisės (specialiosios dalies), Civilinės teisės (specialiosios dalies) studijų dalykus vieną kartą nemokamai, nenustatant sąlygos kartoti dalykų kursą ar laiko perlaikymams apribojimų. Nurodė, kad 2020-08-31 Mykolo Romerio universiteto Nuolatinė ginčų nagrinėjimo komisija (toliau – Komisija), išnagrinėjusi skundą dėl Universiteto rektorės ir vicerektorės atsakymų į prašymus (Nr. 3AE(11.21-403)-389, Nr. 3AE(11.21E-403)-408), priėmė sprendimą Nr. GK-1 ir skundą atmetė. Minėtu skundu, Universiteto Komisijos buvo prašoma panaikinti rektorės ir vicerektorės atsakymus dėl rektoriaus 2014-07-09 įsakymo „Įsakymas dėl išbraukimo iš studentų sąrašų, priėmimo į klausytojus, šalinimo iš Universiteto, studijų atnaujinimo“ Nr. 2IT-121 panaikinimo, studijų atkūrimo, egzaminų perlaikymo. Pažymėjo, kad nors ankstesnis ieškinys teisme dėl panašaus ginčo ir liko nenagrinėtas, tačiau Universitetas nepasinaudojo galimybe ir nedėjo pakankamai pastangų taikiai išspręsti ginčą, taigi visus prašymus be rimtų argumentų atmetė. Dėl Universiteto kaltės nepavykus taikiai išspręsti kilusio ginčo dėl studijų Universitete atkūrimo, rektoriaus 2014-07-09 įsakymo Nr. 2IT-121 panaikinimo ir egzaminų perlaikymo, ieškovas nusprendė vėl kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kad ginčas dėl studijų būtų išspręstas teisminiu keliu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024-11-28 nutartimi atsisakė priimti ieškovo G. S. ieškinį atsakovui Mykolo Romerio universitetui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, grąžino ieškovui sumokėtą žyminį mokestį.
5. Teismas, remdamasis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėta civilinė byla Nr. e2-1720-1099/2020 pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovui Mykolo Romerio universitetui dėl įpareigojimo panaikinti rektoriaus įsakymą, kuriame buvo reiškiamas toks reikalavimas: įpareigoti atsakovą Mykolo Romerio universitetą panaikinti rektoriaus 2014 m. liepos 9 d. įsakymą Nr. 2IT-121, kuriuo ieškovas išbrauktas iš studentų sąrašų ir priimtas universiteto klausytoju. Nurodyta civilinė byla 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi buvo nutraukta, ieškovui atsisakius nuo ieškinio ir teismui priėmus šį atsisakymą; minėta nutartis įsiteisėjo 2020 m. balandžio 17 d. Minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1720-1099/2020 ieškovas savo reikalavimus iš esmės grindė tuo, kad atsakovas nesuteikė jam galimybės perlaikyti neišlaikytų dalykų/egzaminų (iš viso 5), taip pat suklaidino dėl klausytojo sutarties sudarymo ir jos pasekmių, rėmėsi Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus 2016 m. spalio 3 d. sprendimu, bei, kaip minėta, ginčijo atsakovo įsakymą 2014 m. liepos 9 d. įsakymą Nr. 2IT-121, kuriuo ieškovas išbrauktas iš studentų sąrašų ir priimtas universiteto klausytoju.
6. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovas, remdamasis tapačiu Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus 2016 m. spalio 3 d. sprendimu ir iš esmės identiškais motyvais, prašė įpareigoti atsakovą atkurti studento statusą/grąžinti į studentų sąrašus ir leisti perlaikyti neišlaikytus dalykus/egzaminus. Teismas, įvertinęs abiejų ieškinių turinį, pripažino, jog ieškovas, teikdamas naują ieškinį, iš esmės tik kitaip lingvistiškai suformulavo reikalavimus, lyginant su jau išnagrinėtos bylos reikalavimais, tačiau faktiškai pagrindinis reikalavimas liko tas pats, t. y. grąžinti ieškovą į studentų sąrašus. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovo reiškiamas naujas ieškinys yra dėl tapataus materialinio reikalavimo/ginčo, kurio ieškovas jau atsisakė civilinėje byloje Nr. e2-1720-1099/2020. Teismas vertino, kad vien tos aplinkybės, kad civilinėje byloje Nr. e2-1720-1099/2020 ir naujoje civilinėje byloje ieškovas kitaip lingvistiškai formuluoja reikalavimus, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškinys, kurio ieškovas atsisakė ir teismas šį atsisakymą priėmė, ir naujai reiškiamas ieškinys skiriasi savo faktiniu pagrindu ir dalyku.
7. Dėl ieškovo pareikšto reikalavimo dėl įpareigojimo perlaikyti neišlaikytus dalykus/egzaminus, teismas nurodė, kad minėtas reikalavimas yra išvestinis reikalavimas iš pagrindinio reikalavimo (įpareigojimo grąžinti ieškovą į studentų sąrašus, nes netenkinus pirmojo reikalavimo, nebūtų galimas ir antrojo reikalavimo tenkinimas), todėl negali būti nagrinėjamas atskirai nuo jo.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Atskiruoju skundu apeliantas G. S. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutartį panaikinti ir išspręsti ieškinio priėmimo klausimą iš esmės arba perduoti klausimą pačiam teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Nagrinėjamoje byloje ieškinio pagrindas yra Universiteto Nuolatinės ginčų komisijos sprendimas Nr. GK-1, kuris buvo priimtas atmetus prašymą dėl rektoriaus įsakymo panaikinimo. Kadangi, priimtas ginčų komisijos sprendimas Universitete yra galutinis ir daugiau nėra jokios nepriklausomos arbitro institucijos, kuri nagrinėtų tokius ginčus ir joje būtų galima toliau ginčyti nepalankų sprendimą, todėl buvo nutarta kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kad būtų apgintos pažeistos teisės ir teisėti interesai. Dėl to atmestinas pirmosios instancijos teismo tvirtinimas, kad tai yra iš esmės tapatus (identiškas) ieškinys, o sprendimas dėl jo, jau buvo priimtas įsiteisėjusia teismo 2020-04-17 nutartimi. Pažymėtina, kad tai nėra tie patys ieškiniai, tiek pagal faktinį pagrindą, tiek dalyko (reikalavimo) prasme. 2024-11-20 teismui paduoto ieškinio pagrindas ir prielaidos jam paduoti yra būtent, jau minėtas 2020-08-31 Universiteto ginčų komisijos sprendimas, kuris priimtas jau po teismo 2020-04-17 nutarties priėmimo. Prašymas rektoriui ir rektoriaus atsakymai taip pat paduoti/priimti po šios nutarties, taigi, tai nėra tąsa to paties ginčo, koks jis buvo iki minėtos teismo nutarties priėmimo. Tai, kad ieškinyje yra remiamasi aktualiu bylai Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos sprendimu Nr. SP-19, kuris aktualiu išlieka ir šioje byloje, dar nereiškia, kad ieškinį iškart reikia laikyti identišku. Šiuo sprendimu yra remiamasi kaip papildomu argumentu, su kuriuo ieškovas beveik visiškai sutinka.
1.2. Patikslintame ieškinyje suformuluotas reikalavimas įpareigoti Universiteto rektorių atkurti studento statusą, nėra vien, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, kalbine prasme (lingvistiškai) kitoks nei ankstesniame ieškinyje teiktas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Mykolo Romerio universiteto Statuto 79 ir 87 punktus, rektorius įsakymu priima ir šalina studentus/klausytojus į/iš Universiteto, todėl patikslintame ieškinyje suformuluotas reikalavimas atitinka siekiamus ieškinio tikslus dėl studento statuso atkūrimo, rektoriui priimant dėl to įsakymą, ir nėra tapatus ar identiškas rektoriaus įsakymo Nr. 2IT-121 panaikinimui.
1.3. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso komentare (toliau – CPK) 1 dalis, 312 p., komentuojamas 137 straipsnis) nurodoma, kad „jeigu atskirai tuo pačiu pagrindu gali būti pareikšti keli reikalavimai arba jeigu tokį pat reikalavimą galima pareikšti keliais pagrindais, ieškiniai nebus laikomi tapačiais“. Panašiai vertinti galima ir šią situaciją, kai priimtas komisijos sprendimas yra naujas pagrindas, kuris leidžia pareikšti skirtingus (susijusius) reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
5. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, esant įsiteisėjusiai nutarčiai priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ginče tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
6. LR CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio ieškinio priėmimo metu, patikrina, ar ieškinys atitinka procesinio dokumento turinio ir formos reikalavimus (CPK 111, 135 straipsniai). Bylos iškėlimo stadijoje teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, įvertinęs teisės kreiptis į teismą prielaidas ir sąlygas gali nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 straipsnis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
7. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-1720-1099/2020 pagal ieškovo G. S. patikslintą ieškinį, kuriuo ieškovas prašė įpareigoti Mykolo Romerio universitetą panaikinti 2014 m. liepos 9 d. rektoriaus įsakymą Nr. 2IT-121, kuriuo ieškovas buvo išbrauktas iš studentų sąrašų ir perkeltas į klausytojus. Ieškovas ieškinį grindė aplinkybėmis, kad Universiteto Studijų tvarkos nuostata, kuri numato, kad studentas ar papildomų studijų klausytojas, pasibaigus semestrui ir turintis ne daugiau kaip tris akademines skolas, turi už jas atsiskaityti per semestrą, pernelyg siaurina Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo numatytą tvarką; kad, Universitetas savo neveikimu ieškovui nesuteikė galimybės perlaikyti egzaminus nemokamai vieną kartą iš naujo ir taip neteisėtai užkirto kelią toliau studijuoti Universitete; kad, Universiteto darbuotojos R. D. 2014 m. liepos 3 d. laiške nebuvo nurodyta, kad studentas, priimtas į Universiteto klausytojus netenka studento statuso; kad Universitetas veikė neteisėtai, kadangi 2014 m. liepos 9 d. rektoriaus įsakyme Nr. 21T- 121 nurodytas netinkamas išbraukimo teisinis pagrindas. 2020 m. balandžio 7 d. ieškovas teismui pateikė prašymą, kuriuo atsisakė pareikšto ieškinio Universitetui. Teismas 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukė.
8. Ieškovas 2020 m. birželio 15 d. skundu kreipėsi į Mykolo Romerio universiteto Nuolatinę ginčų nagrinėjimo komisiją dėl 2020 m. gegužės 22 d. ir 2020 m. gegužės 26 d. Universiteto teiktų atsakymų (numeriai atitinkamai 3AE( 11.21 -403)-389 ir 3AE( 11.21 E-403)-408). Skunde pareiškėjas nurodo, kad Universiteto pateikti atsakymai yra neargumentuoti ir lakoniški, o jo pateikti prašymai iš esmės neišnagrinėti. Pareiškėjas skundą prašė nagrinėti kartu su 2019 m. lapkričio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktu ieškiniu ir kartu su kitais procesiniais dokumentais.
9. Mykolo Romerio universiteto Nuolatinė ginčų komisija 2020-08-31 sprendimu nutarė pareiškėjo 2020 m. birželio 15 d. skundo „Dėl atsakymų“ netenkinti. Komisija konstatavo, kad Universitetas Studijų tvarkoje įgyvendina studentams Mokslo ir studijų įstatyme numatyta teisę vieną kartą akademinę skolą perlaikyti nemokamai. Taip pat Komisija pripažino, kad pareiškėjui buvo sudaryta tinkama galimybė perlaikyti 2013/2014 m. pavasario semestre neišlaikytus studijų dalykus. Komisija nustatė, kad nėra pagrindo pripažinti, kad Universiteto darbuotojos R. D.s pareiškėjui siųstu elektroniniu laišku, kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėjas tapęs Universiteto klausytoju neteks studento statuso, pareiškėjas buvo suklaidintas. Komisija taip pat konstatavo, kad Studijos tvarkos 105 p. yra tinkamas teisinis pagrindas studentą perkelti į Universiteto klausytojus, kadangi 2014 m. liepos 4 d. pareiškėjas Universitetui pateikė prašymą perkelti į Universiteto klausytojus. Komisijos vertinimu, pareiškėjas, pasirašydamas 2014 m. rugsėjo 15 d. klausytojo sutartį Nr. STS-21201, turėjo ir galėjo žinoti, kokias teisines pasekmes tokios sutarties pasirašymas jam sukels. Komisija atkreipė dėmesį, kad CPK 294 str. 2 d. numatyta, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Teismas 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi priėmė pareiškėjo atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukė, todėl pareiškėjas savo noru atsisakė, kad byla būtų išnagrinėta teisme ir prarado teisę kreiptis pakartotinai į teismą dėl to paties dalyko ir pagrindo.
10. 2024 m. lapkričio 20 d. ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti atsakovo Mykolo Romerio universiteto 2020 m. rugpjūčio 31 d. Nuolatinės ginčų komisijos sprendimą Nr. GK-1. Teismas 2024 m. lapkričio 21 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. pateikti ieškinio priedus, visus kitus turimus bylai reikšmingus įrodymus, pasiūlė apsvarstyti galimybę tikslinti ieškinio reikalavimus.
11. 2024 m. lapkričio 28 d. ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė:1) įpareigoti Mykolo Romerio universiteto rektorių atkurti studento statusą (grąžinti į studentų sąrašus); 2) įpareigoti Mykolo Romerio universitetą leisti perlaikyti Logikos, Profesinės anglų kalbos (1 ir 2 semestro), Baudžiamosios teisės (specialiosios dalies), Civilinės teisės (specialiosios dalies) studijų dalykus vieną kartą nemokamai, nenustatant sąlygos kartoti dalykų kursą ar laiko perlaikymams apribojimų. Ieškinį grindė aplinkybėmis, kad 2016-10-03 Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba priėmė sprendimą Nr. SP-19, kuriame buvo nustatyti Universiteto padaryti procedūrų pažeidimai, tame tarpe, buvo nustatyta, kad ieškovo statusas nebuvo panaikintas tinkamu teisiniu pagrindu pagal Mykolo Romerio universiteto studijų tvarką, patvirtiną Senato, ir pagrindais, esančiais pačioje sutartyje. Ieškovo teigimu Universiteto rektorius 2014-07-09 įsakymu Nr. 2IT-121 tik perkėlė studentą, t. y. ieškovą į klausytojus ir visai neišbraukė iš studentų sąrašų ar nepanaikino studento statuso, todėl studijų sutartis yra nepasibaigusi ir galioja. Taip pat nurodė, kad Universiteto Komisija, nagrinėjusi skundą, sąžiningai, objektyviai ir visapusiškai neįvertino ieškovo situacijos, su kuria buvo susidurta, į ją per daug nesigilino. Komisija nusprendė, kad pareiškėjas nebuvo suklaidintas ir turėjo žinoti, kad neteks studento statuso, kai pateiks prašymą dėl perkėlimo į klausytojus, o Studijų tvarkos 105 p. yra tinkamas teisinis pagrindas studentą perkelti į Universiteto klausytojus.
12. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įvertinus abiejų ieškinių turinį nustatyta, jog ieškovas, teikdamas naują ieškinį, iš esmės tik kitaip lingvistiškai suformulavo reikalavimus, lyginant su jau išnagrinėtos bylos reikalavimais, tačiau faktiškai pagrindinis reikalavimas liko tas pats, t. y. grąžinti ieškovą į studentų sąrašus. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovo reiškiamas naujas ieškinys yra dėl tapataus materialinio reikalavimo/ginčo, kurio ieškovas jau atsisakė civilinėje byloje Nr. e2-1720-1099/2020. Apeliantas teigia, kad minėtų bylų ieškinio dalykas ir pagrindas nesutampa, pirmos instancijos teismas ieškinį atsisakė priimti nepagristai.
13. Pažymėtina, kad draudimas iš naujo nagrinėti teismo išspręstą ginčą įtvirtintas CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte, pagal kurį teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Vadinasi, ieškinio tapatumas gali būti konstatuotas nustačius, kad tapatūs ieškinio, kuris buvo pareikštas byloje, kurioje yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, ir teismui pareikšto ieškinio, dėl kurio tapatumo sprendžiama, pagrindas, dalykas ir ginčo šalys. Ieškinio tapatumo konstatavimas yra pagrindas atsisakyti priimti ieškinį, o esant priimtam ieškiniui ir iškeltai civilinei bylai – nutraukti bylą.
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio pagrindą ir dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011). Pripažįstant bylas tapačiomis turi būti nustatyti visi bylų tapatumo požymiai, o nesant bent vieno aukščiau nurodyto požymio, nėra pagrindo konstatuoti, kad bylos tapačios bei atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
15. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad ginčo šalys yra tapačios, todėl ginčo dėl šalių tapatumo byloje nekyla.
16. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis teisinis santykis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011). Įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, ir ar jis tapatus išnagrinėtam, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad priešingai nei siekia atskiruoju skundu įrodyti apeliantas, tiek civilinėje byloje Nr. e2-1720-1099/2020, tiek nagrinėjamoje byloje iš esmės yra reiškiamas tas pats reikalavimas – panaikinti atsakovo 2014 m. liepos 9 d. įsakymą Nr. 2IT-121, kuriuo ieškovas išbrauktas iš studentų sąrašų ir priimtas universiteto klausytoju, ir grąžinti ieškovą į studentų sąrašus. Apelianto teiginiai, kad patikslintame ieškinyje suformuluotas reikalavimas atitinka siekiamus ieškinio tikslus dėl studento statuso atkūrimo, rektoriui priimant dėl to įsakymą, ir nėra tapatus rektoriaus įsakymo Nr. 2IT-121 panaikinimui, yra nepagrįsti, nes neišsprendus klausimo dėl ieškovo pašalinimo iš studentų sąrašų pagrįstumo, nebūtų galima spręsti dėl ieškovo grąžinimo į studentų sąrašus. Tai, kad naujai pateiktu ieškiniu ieškovas ginčija vėliau nei 2020 m. balandžio 7 d. nutartis priimtus atsakovo sprendimus, kurie nesukelia naujų pasekmių ieškovui, jais toliau tęsiamas to paties ginčo dėl ieškovo pašalinimo iš universiteto studentų sąrašų analizavimas, ir kurie susiję su 2014 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. 2IT-121teisėtumu, nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovo reikalavimai, pareikšti civilinėje byloje Nr. e2-1720-1099/2020 ir kurių ieškovas atsisakė, nesutampa su nagrinėjamoje byloje reiškiamais reikalavimais.
17. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Laikytina, kad ieškinio pagrindas sutampa, jei aplinkybės, pagrindžiančios ieškinio reikalavimus, yra iš esmės tos pačios, nepriklausomai nuo tų aplinkybių teisinio kvalifikavimo. Ieškinys nelaikomas tapačiu išnagrinėtam tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Pažymėtina, kad teisinio reikalavimo pagrindo keitimas nekeičiant jo faktinio pagrindo nepašalina reikalavimo tapatumo ir draudimo tokį reikalavimą nagrinėti po to, kai dėl jo jau yra nuspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-823/2019). Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad tiek civilinėje byloje Nr. e2-1720-1099/2020, tiek nagrinėjamoje byloje, pareikšti ieškiniai, kaip pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, iš esmės grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis - Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus 2016 m. spalio 3 d. sprendime pateiktomis išvadomis, taip pat aplinkybėmis, jog atsakovas, nesuteikė ieškovui galimybės perlaikyti neišlaikytų dalykų/egzaminų (iš viso 5), taip pat suklaidino dėl klausytojo sutarties sudarymo ir jos pasekmių, nepagrįstai priėmė įsakymą 2014 m. liepos 9 d. įsakymą Nr. 2IT-121, kuriuo ieškovas išbrauktas iš studentų sąrašų ir priimtas universiteto klausytoju. Ieškovo argumentas, kad ieškinių pagrindai skiriasi ir naujai pateiktu ieškiniu jis ginčija ne 2014 m. liepos 9 d. įsakymą Nr. 2IT-121, o Nuolatinės ginčų komisijos 2020-08-31 sprendimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra nepagrįstas, kadangi bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovas kreipdamasis su skundu į Komisiją būtent ir prašė nagrinėti skundą remiantis 2019-11-29 Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktame ieškinyje bei kituose procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis. Taigi akivaizdu, kad tiek civilinėje byloje Nr. e2-1720-1099/2020 pareikštas ieškinys, tiek Nuolatinei ginčų komisijos pateiktas ieškovo skundas buvo grindžiamas tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl nėra pagrindo išvadai, kad abiejų ieškinių faktiniai pagrindai skiriasi ir yra netapatūs.
18. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė ieškinio priėmimo klausimą, pagrįstai atsisakydamas jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
19. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.