Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Mykolo Romerio universitetui dėl įmokos priteisimo.

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 375,75 Eur sumokėtos studijų įmokos. Anot ieškovo, atsakovė turi grąžinti įmoką už studijas pagal klausytojo sutartį, nes dėl atsakovės veiksmų (neveikimo) ieškovas negalėjo įgyvendinti šios sutarties studijų dalykų perlaikymo plano. Be to, ieškovo teigimu, galiojant šalių sudarytai studijų sutarčiai, neatsirado prielaidų galioti ir klausytojo sutarčiai.

Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Anot atsakovės, ji įvykdė visus sutartinius įsipareigojimus, todėl įmoka už studijas negrąžinama. Be to, ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, nes įmoką sumokėjo 2014 m. rugsėjo 29 d.

Šalys 2011 m. rugsėjo 5 d. sudarė studijų sutartį Nr. 36T6-202, kuria ieškovas priimtas į VšĮ Mykolo Romerio universiteto teisės programos bakalauro nuolatines valstybės nefinansuojamas studijas. 2014 m. liepos 4 d. ieškovas pateikė prašymą dėl priėmimo į universiteto klausytojus. VšĮ Mykolo Romerio universiteto rektoriaus 2014 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 2IT-121 ieškovas išbrauktas iš studentų sąrašų ir priimtas universiteto klausytoju Teisės fakultete studijuoti teisės programos bakalauro studijų dalykus. Šalys 2014 m. rugsėjo 15 d. sudarė klausytojo sutartį Nr. STS-21201, pagal kurią atsakovė įsipareigojo sudaryti ieškovui tinkamas sąlygas studijoms (11.1 punktas), o ieškovas įsipareigojo vykdyti pasirinktų studijų reikalavimus (12.1 punktas). Ieškovas 2014 m. rugsėjo 29 d. sumokėjo atsakovei prašomą priteisti studijų kainą.

Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinio kodekso 6.246-6.249 straipsniuose įtvirtintos civilinės atsakomybės būtinos sąlygos – neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala bei nuostoliai. Kreditoriui (ieškovui) tenka procesinė pareiga įrodyti visas skolininko (atsakovės) civilinės atsakomybės sąlygas, išskyrus kaltę, kuri preziumuojama (CK 6.248 straipsnis).

Teigdamas apie atsakovės veiksmų neteisėtumą, ieškovas nurodė, kad atsakovė nesudarė tinkamų sąlygų vykdyti klausytojo sutarties studijų programą – perlaikyti egzaminus, juolab, anot ieškovo, ši sutartis yra niekinė. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ieškovas nurodė tik abstraktaus-deklaratyvaus pobūdžio teiginius (grindžiamus vien tik prielaidomis bei subjektyviais samprotavimais) apie atsakovės nesudarytą galimybę perlaikyti studijų dalykus. Tokių ieškovo deklaruojamų aplinkybių nepatvirtina jokie bylos duomenys-įrodymai. Pažymėtina, kad ieškovas, sudaręs studijų ir klausytojų sutartis bei pateikęs prašymą perkelti jį į universiteto klausytojus, sutiko su universiteto studijų tvarka, nustatančia studijų universitete sistemą, priėmimo į studijas ir studijų organizavimo sąlygas, studijų rezultatų vertinimo sistemą, studentų ir klausytojų teises ir pareigas (Mykolo Romerio universiteto senato 2011 m. sausio 27 d. nutarimas „Dėl Mykolo Romerio universiteto studijų tvarkos patvirtinimo“ Nr. SN-17 su 2012 m. birželio 29 d. ir 2014 m. vasario 24 d. pakeitimais). Taigi atmetami kaip nepagrįsti-neįrodyti ieškovo argumentai, kuriais apeliuojama į atsakovės veiksmų neteisėtumą (CPK 178 straipsnis). Jau vien tai yra pakankamas savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, t. y. ieškovui neįrodžius atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų.

Nagrinėdamas ieškovo argumentus dėl Civilinio kodekso 6.242 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuri apibrėžia nepagrįsto praturtėjimo institutą, teismas atkreipia dėmesį, kad universitetas sudarė galimybę ieškovui, kaip klausytojui, studijuoti, tačiau ieškovas šia galimybe nepasinaudojo, t. y. ieškovas pats neįgyvendino savo teisių (nesiėmė jų įgyvendinti) taip, kad būtų išvengta nuostolių (CK 6.242 straipsnio 3 dalis).

Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi nurodytos kodekso normos ieškinio senaties termino pradžią sieja su asmens subjektyviu sužinojimu (arba turėjimu sužinoti) apie savo teisės pažeidimą. Prašydama taikyti ieškinio senaties terminą, atsakovė šio termino pradžią sieja su ginčo įmokos sumokėjimo data, tačiau teismas nesutinka su tokia atsakovės pozicija, nes įmokos sumokėjimo data savaime nereiškia, kad būtent tą dieną ieškovas galėjo ir (ar) turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino, todėl nėra pagrindo šį terminą taikyti.

Remiantis šiais trumpai išdėstytais motyvais (CPK 441 straipsnio 3 dalis), teismas ieškinį atmeta kaip nepagrįstą. Kitus dalyvaujančių byloje asmenų argumentus ir nurodomas aplinkybes teismas vertina kaip mažareikšmius ir (arba) neturinčius teisinės reikšmės priimamo sprendimo esmei (bylos baigčiai), todėl išsamiau jų nenagrinėja (CPK 265 straipsnis).

Atmetant ieškinį, valstybei iš ieškovo nepriteisiama išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nes šioje byloje jų nepatirta (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Atsakovė nepateikė duomenų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios turėtų būti priteisiamos iš ieškovo.

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.