Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens I. M. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašymą suinteresuotiems asmenims V. M., I. M., antstolei V. Š. dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

1. Teismas netinkamai taikė CPK 593 str., neatsižvelgė į faktinę aplinkybę, kad skolininko prievolė yra asmeninio pobūdžio, kad teisme iškelta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo, skolininko ir suinteresuotojo asmens I. M. šeimoje auga nepilnametė duktė M. M., nepagrįstai nepripažino, kad bylą reikalinga nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.

2. Teismas neišklausė byloje dalyvaujančių asmenų nuomonės dėl bylos sustabdymo dėl teisme nagrinėjamos santuokos nutraukimo bylos, nesprendė, ar yra pagrindas sustabdyti civilinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašymą CPK 164 str. l d. 4 p. pagrindu.

3. Teismas netinkamai taikė CK 3.117 str. l d. nustatytą prezumpciją dėl sutuoktinių bendro turto dalių lygybės ir CK 3.123 str. l d. nurodytus pagrindus nukrypti nuo lygių dalių principo, neteisingai nustatė dydį. I. M. darbo užmokestis atskaičius mokesčius yra 440 Eur, iš kurių 40,53 Eur per mėnesį sumokama pagal I. M. sudarytą vartojimo kredito sutartį AB DNB bankui. Sumokėjus būsto komunalinius mokesčius - 100 Eur per mėnesį, pragyvenimui kartu su mažamete dukra lieka 299,47 Eur, iš kurių mokamas darželio mokestis 63 Eur, bei tenkinami išimtinai mažametės dukters poreikiai: maistas, apranga, lavinimas. Savo reikmes I. M. gali tenkinti tik minimaliai, teismui nustačius net 1/3 skolininko dalį iš darbo santykių gaunamų pajamų, neabejotinai nukentės mažametės dukters interesai, nes iš likusios sumos jų neįmanoma užtikrinti.

1. Teismo nurodytas pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, ir nustatyti ne 1/2 dalį, o 1/3 dalį sutuoktinės gaunamų pajamų, priklausančių skolininkui, yra siekis nepažeisti vaiko teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas. Todėl I. M. teiginys, jog teismui net ir nukrypus nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nustatant skolininkui priklausančią sutuoktinės pajamų dalį, neabejotinai nukentės mažametės dukters interesai, yra visiškai nepagrįstas. Mano, kad nustatyta 1/3 dalis pajamų priklausanti skolininkui yra sąžininga ir protinga vaiko atžvilgiu, ir, priešingai nei teigia sutuoktinė, kaip tik šiuo konkrečiu atveju apsaugo mažamečio vaiko interesus.

2. Teismui nustačius dar mažesnę skolininkui priklausančią dalį bendrame sutuoktinių turte, būtų pažeisti pareiškėjo turtiniai interesai ir kliudoma teismo sprendimo įvykdymui.

3. Teiginys, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad skolininko prievolės šiuo atveju yra asmeninio pobūdžio, neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi šioje byloje nėra sprendžiamas prievolės pobūdžio klausimas, šioje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl išieškojimo nukreipimo į skolininko dalį, esančią bendroje sutuoktinių nuosavybėje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas susijęs su sutuoktinių turto dalies nustatymu bei galimybe išieškoti skolą iš kito sutuoktinio gaunamų darbo pajamų.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Antstolės V. Š. kontoroje yra vykdomas 2011 m. gruodžio 6 d. vykdomasis raštas Nr. 2-73000-394/2011 dėl skolos išieškojimo išieškotojo UAB „Būsto paskolų draudimas“ naudai. Antstolė nustatė, kad skolininkas V. M. yra sudaręs santuoką su I. M.. Antstolė 2015 m. kovo 31 d. turto arešto aktu 2015015294 areštavo skolininko V. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – darbo užmokesčio dalį, viršijančią Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesinį atlyginimą, mokamą skolininko sutuoktinei I. M., įpareigojo skolininką, išieškotoją bei bendros nuosavybės turėtoją kreiptis į teismą dėl skolininko dalies areštuotame turte nustatymo. Remiantis suinteresuoto asmens I. M. paaiškinimu, ji su sutuoktiniu V. M. kartu negyvena ir neveda bendro ūkio daugiau nei 5 metus. Iš LITEKO duomenų sistemos matyti, kad 2015 m. I. M. 2015 m. balandžio 30 d. Šiaulių apylinkės teisme gautas ieškovės I. M. ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šiaulių apylinkės teismo gegužės 4 d. nutartimi civilinė byla Nr. 2-4765-776/2015 perduota Šiaulių apygardos teismo pirmininkui, klausimo dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui išsprendimui. 2015 m. gegužės 11 d. byla dėl santuokos nutraukimo gauta Radviliškio rajono apylinkės teisme.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skolininko V. M. ir suinteresuoto asmens I. M. santuoka nėra nutraukta, turtas ir įsiskolinimai taip pat nėra padalinti. Apeliantė kelia klausimą dėl galimybės stabdyti nagrinėjamą bylą dėl skolininko turto dalies jo sutuoktinės gaunamame darbo užmokestyje nustatymo, kol teisme nagrinėjama kita byla dėl santuokos nutraukimo.

Pažymėtina, kad esant teisme iškeltoms santuokos nutraukimo, turto padalijimo ir vykdymo procese skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo byloms, teismas, nagrinėjantis bylą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo pagal CPK 667 straipsnio nuostatas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva spręsti dėl šios bylos sustabdymo iki bus išnagrinėta santuokos nutraukimo ir turto padalijimo byla (CPK 164 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji bylos sustabdymo pagrindai, kuriuos nustačius klausimas dėl bylos sustabdymo tikslingumo paliktas spręsti teismui, t. y. teismas turi teisę (bet ne pareigą) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir konkrečiu atveju sprendžia, ar bylą reikia stabdyti. Fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų sąrašas nėra baigtinis ir bylą teismas turi teisę sustabdyti, jei pripažįsta, kad tai būtina (CPK 164 straipsnio 4 punktas). Dėl to, net ir nenustačius CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinto privalomojo bylos sustabdymo pagrindo, byla galėtų būti stabdoma teismo nuožiūra, remiantis CPK 164 straipsnio 4 punktu. Pažymėtina, kad bylos stabdymo šiuo teisiniu pagrindu klausimas įstatymo leidėjo paliktas išimtinai teismo diskrecijai, todėl teismas savo nuožiūra vertina susidariusią situaciją ir, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl būtinybės stabdyti bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012).

Nepaisant to, kokia įstatyme nustatyta tvarka dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo suinteresuotų asmenų būtų pasirinkta, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) aspektu svarbu, jog ji užtikrintų kreditoriaus teisę į galutinio, jo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymą be nepagrįstų delsimų. Europos Žmogaus Teisių Teismas nuolat pabrėžia valstybių – Konvencijos dalyvių – pareigą nustatyti tokią teismų sprendimų vykdymo sistemą, kad ji būtų teisiškai ir praktiškai veiksminga bei užtikrintų sprendimų vykdymą be nereikalingų delsimų, didelių tolesnių diskusijų teisės ir fakto klausimais (žr., pvz.,Fuklev v. Ukraine, no. 71186/01, par. 86, 7 June 2005, Z. B. D. D. v. Croatia, no. 39544/05, 12 December 2013, par. 199-200).

CPK 2 str. nustato, kad civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi, kuriai įsiteisėjus, išieškojimas nukreipiamas į šią dalį (CPK 667 straipsnio 2, 3 dalys). Nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos.

Teismas pabrėžia, kad pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas, pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjų (išieškotojų) H. Ž. ir kt. prašymus nustatyti skolininkės P. A. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, bylos Nr. 3K-3-423/2006).

Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nestabdė nagrinėjamos civilinės bylos iki suinteresuoto asmens ieškinio dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės nutraukimo išnagrinėjimo, kadangi šiuo konkrečiu atveju, išieškotojo interesas buvo ateityje nukreipti išieškojimą į darbo užmokesčio dalį.

CK 3.49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad santuoka baigiasi, kai vienas sutuoktinis miršta arba santuoka nutraukiama įstatymų nustatyta tvarka. CK 3.67 straipsnio 1 d. numatyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, o pagal CK 3.127 str. 1 d. teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Sprendžiant dėl sutuoktinio turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje pagal CPK 667 straipsnį ir esant santuokos nutraukimo bylai, pirmiau turi būti išnagrinėtas klausimas dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo byloje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad išnagrinėjęs santuokos nutraukimo bylą, teismas nustatys, koks turtas sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise (jei nebus paneigta CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija, susijusi su konkrečiu CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nurodytu turtu), asmeninės nuosavybės teise, sudarytas balansas (sumokant (priteisiant) iš bendro sutuoktinių turto ir asmeninės nuosavybės teise jiems priklausančio turto mokėtinas skolas) ir nustatyta bendro dalytino turto visuma (CK 3.118 straipsnio 1–4 dalys). Pirmiau nurodytos bei kitos svarbios aplinkybės, tarp jų – kada sutuoktiniai faktiškai nustojo tvarkyti bendrą ūkį, kurti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, turi esminę reikšmę bylos, kurioje reiškiamas siauresnio pobūdžio – skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo reikalavimas, išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013).

Atkreiptinas dėmesys, kad Radviliškio rajono apylinkės teisme 2015 m. gegužės 11 d. buvo gautas apeliantės I. M. ieškinys dėl santuokos nutraukimo, išieškotojo UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašymas suinteresuotiems asmenims V. M., I. M., antstolei V. Š. dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo, Radviliškio rajono apylinkės teisme gautas 2015 m. balandžio 20 d., o procesinis teismo sprendimas priimtas 2015 m. gegužės 18 d., t. y. po to, kai teisme buvo gautas ieškinys dėl santuokos nutraukimo. Kaip jau minėta, pagal CK 3.67 straipsnio 1 dalį, santuokos pabaiga, kaip juridinis faktas, turi reikšmę sutuoktinių turtinėms teisėms ir nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo sukelia teisines pasekmes. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad išieškotojas UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo nukreipti išieškojimą į apeliantės I. M. darbo užmokestį po to, kai sutuoktinių turto rėžimui jau nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo yra taikomos kitos teisinės pasekmės. Esant tokiai faktinei situacijai, teismas turi spręsti klausimą dėl nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymo arba dėl nagrinėjamo kreditoriaus reikalavimo prijungimo prie santuokos nutraukimo bylos.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ir taikė procesinės ir materialiosios teisės normas, susijusias su sutuoktinio turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymu. Pripažintina, kad atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartį panaikinti.

Perduoti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.