- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-19
- Bylos Nr.
- e2FB-2745-434/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00154-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patvirtintas mokumo atkūrimo planas
- Teisėjas
- Nida Solovjovienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- F. Ū.
- Suinteresuotas asmuo
- Šiaulių bankas, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio mininsterijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, Velseka, "CENTRINIS BANKROTO BIURAS''
- Kategorijos
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo F. Ū. prašymą dėl bankroto bylos jam iškėlimo suinteresuotiems asmenims (kreditoriams) VMI prie LR FM, UAB „Velseka“, AB Šiaulių bankui, Simonui G. Z., V. G., antstolei Irenai Bakšienei, antstolei V. P., R. L..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas pareiškimu ir jo atstovė teismo posėdyje prašo iškelti jam bankroto bylą nurodydamas, kad jis turi finansinių sunkumų, nes nebegali atsiskaityti su kreditoriais, o jo skolų suma viršija 25 MMA. Jo visi kreditoriniai įsiskolinimai sudaro 161033,07 Eur. Jis nuo 2008 m. užsiėmė žemės ūkio veikla, ūkyje augino galvijus, kuriuos užauginęs parduodavo, taip pat augino daugiametes kultūras, kurias užauginęs parduodavo. Ūkio veiklos išlaidoms reikėjo nemažai investicijų, kurių jam trūko, todėl iš R. L. 2010-09-01 pasiskolino 45000 eurų, kurią panaudojo padargų trąšų, galvijų, pašarų, sėklų pirkimui. 2018-05-18 jis iš S. G. Z. pasiskolino 72000 eurų, kurios taip pat buvo panaudotos ūkio veiklai palaikyti ir plėsti. 2018-06-26 jis nusprendė iš Latvijos fermų, kurios užsidarinėjo, per tarpininką – Lenkijos įmonę (duomenys neskelbtini) nupirkti 142 telyčaites, už kurias sumokėjo 104008,52 Eur, panaudodamas tiek iš S.G. Z. , tiek iš AB Šiaulių banko gautą 65500 Eur paskolas. Tačiau Lenkijos įmonė pristatė tik dalį – 71 telyčaitę, o likusių nebepristatė iki šiol, dėl ko jis patyrė 65500 Eur nuostolį. Kitos pristatytos telyčaitės buvo išsekusios, leisgyvės, joms reikėjo gydymo ir specialaus pašaro, todėl jų priežiūra dar labiau padidino jo išlaidas. Kadangi dar reikėjo mokėti bankui įmokas ir palūkanas, ko jis nebeišsigalėjo laiku padaryti, todėl nusprendė telyčias kuo skubiau parduoti, ką 2018 m. rugsėjo mėnesį ir padarė, tačiau pirkėjas už parduotas telyčias neatsiskaitė ir liko skolingas 46900 eur. Dėl jo veiksmų kreipėsi į Lenkijos teisėsaugos institucijas dėl to, kad pirkėjas jį apgavo. Advokatas jį informavo, kad dėl nesumokėtos skolos 2021-07-26 vyks bylos nagrinėjimas. Kadangi pradėtas teisminis procesas kainuoja, dėl kito proceso iniciavimo jis neturi jokių finansinių galimybių, nes jam tapo žinoma, kad kita jam skolinga įmonė yra nemoki, nemokus ir jos vadovas. Dėl visų šių prežasčių kitos išeities kaip bankrotas, atstatyti mokumą neturi. Šiuo metu yra užsiregistravęs individualią veiklą, iš kurios gauna pajamas – 468 eurus per mėnesį, tačiau dar turi vieną išlaikytinį – sūnų J. Ū., gim. (duomenys neskelbtini) . Kurio išlaikymui moka po 300 eurų kas mėnesį. Pažymėjo, kad gyvenamas namas su priklausiniais adresu (duomenys neskelbtini) r. anksčiau priklausė jo tėvams, tačiau po jo tėvo V. V. Ū. mirties jo mama B. Ū. nesusitvarkė namo dokumentų. Mamą (duomenys neskelbtini) m. ištiko (duomenys neskelbtini), po ko ji negalėjo judėti ir buvo slaugoma R. O.. Jo mama ir R. O. susitarė, kad ši jo mamą piržiūrės ir slaugys, o mama jai už tai perleis savo namus. Tačiau mama iki mirties namo dokumentų nesusitvarkė, todėl ir neįvykdė savo įsipareigojimų R. O., nors pastaroji visus tuos metus jo mamą slaugė, rūpinosi ir prižiūrėjo. Po motinos mirties jis sutvarkė namo dokumentus ir, vykdydamas savo mirusios mamos valią bei būdamas sąžiningu, perleido dovanojimo sutartimi namą, nors iš tiesų tai buvo atlygintinis sandoris – už ilgus metus prižiūrėtą ir slaugytą jo mamą. Be to, namo vertė yra tik 5625 eurai, kas niekaip neįtakotų jo mokumo.
Atsiliepimas
K. V. mokesčių inspekcija prie LR FM pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, jog pareiškėjas biudžetui yra skolingas iš viso 6249,95 Eur. Ji neprieštaraus dėl bankroto bylos F. Ū. iškėlimo, teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai bankroto bylos iškėlimui reikalingų įrodymų.
Suinteresuotas asmuo V. G. atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad neprieštarauja dėl pareiškėjo pateikto prašymo iškelti jam bankroto bylą, nes neišieškotos skolos sūnaus išlaikymui dydis yra 2100 eurų.
Suinteresuotas asmuo R. L. atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad pareiškėjas jam yra skolingas 74400 Eur ir jis neprieštarauja, kad jam būtų iškelta bankroto byla.
Iš kitų kreditorių atsiliepimų į pareškimą negauta
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo prašymas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymas (toliau FABĮ) 2 str. nemokumą apibrėžia kaip būklę, kai fizinis asmuo negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA). Šiuo metu šis dydis sudaro 16050 eurų.
Byloje yra pateikti įrodymai, kad pareiškėjas turi neįvykdytų ir jau priverstinai vykdomų įsipareigojimų bendrai 162289,07 eurų sumai. Ši skola kelis kartus viršija įstatymu nustatytą ribą. Taip pat byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjo kreditoriai jam yra skolingi 112400 eurų sumą. Tačiau net ir išsiieškojus visą šią sumą (nors tokių duomenų, kad jos galėtų būti greitu laiku išieškotos, byloje nėra), pareiškėjo skolos sudarytų 49889 eurų sumą, kas taip pat viršija įstatymu nustatytą ribą. Byloje nenustatyta aplinkybių, numatytų FABĮ 5 str.8 d., dėl kurių negalėtų būti keliama bankroto byla. Tokių aplinkybių nenurodė bei įrodymų teismui nepateikė ir kreditoriai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui nepateikta duomenų, kurių pagrindu būtų galima abejoti pareiškėjo sąžiningumu ir atsisakyti iškelti jam bankroto bylą. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas detalizuoja, kokiais skolininko nesąžiningumo atvejais teismas privalo atsisakyti iškelti bankroto bylą. Pagal FABĮ teismas turi atsisakyti iškelti bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais.
Teismui, sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas yra vertintinas trimis aspektais: 1) ar pareiškėjas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją; 2) ar pareiškėjas tapo nemokus elgdamasis sąžiningai; 3) ar pareiškėjas yra sąžiningas bylos nagrinėjimo metu. Svarbu pažymėti, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri taikytina ir vertinant nemokumo priežastis sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2013). FABĮ automatiškai nesieja asmens neatidaus elgesio su nesąžiningumu, kadangi asmenų išsilavinimas, gyvenimo patirtis yra skirtingi. Sąžiningumas yra vertintinas analizuojant, ar pareiškėjas sąmoningai leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti. Nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 3K-3-516/2014; nutartis Nr. 3K-3-342-248/2015; Nr. e3K-3-434-686/2015).
Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nenustatyta, kad pareiškėjas sudarė sandorius per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, neprivalėdamas jų sudaryti, kurie pažeidė kreditorių teises, dėl kurių pareiškėjas tapo nemokus. Pareiškėjo argumentus apie tai, kad jis, vykdydamas savo jau mirusios motinos valią, perleido dovanojimo sutartimi jo motiną slaugiusiai R. O. tėvams priklausiusius pastatus, patvirtina jo pateikti dokumentai. Be to, padovanotų pastatų vertė nėra didelė - 5625 eurai, dėl to irgi nebūtų galima daryti išvados, kad tai turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui. Byloje nenustatyta ir kitų aplinkybių, numatytų FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3-6 punktuose, dėl kurių negalėtų būti keliama bankroto byla.
Remiantis FABĮ 2,3,5,6 str., pagal byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjui keltina bankroto byla.
Pareiškėjas nurodo, kad jo kiekvieną mėnesį būtinųjų poreikių tenkinimui reikalinga 368 Eur suma, kurią sudaro maisto, vaistų ir būtinosios buities išlaidos bei išlaikymas sūnui - 368 Eur. Bankroto administravimo išlaidoms mėnesiui gali skirti 100 Eur sumą. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo būtinųjų poreikių tenkinimui reikalingų lėšų sumą. Išskaičius būtiniesiems poreikiams reikalingą lėšų sumą, likusios pajamos bus skiriamos kreditorinių reikalavimų tenkinimui. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, į 2020 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1114 „Dėl 2021 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nustatytos minimalios mėnesinės algos dydį, kuris yra 642,00 Eur, į pareiškėjo šiuo metu gaunamas pajamas, iš kurių gali būti dengiami kreditoriniai įsipareigojimai, pinigų suma, reikalinga pareiškėjo poreikiams tenkinti, nustatytina 368 Eur per mėnesį.
Asmens bankroto administratoriumi skirtinas pareiškėjo siūloma UAB „Centrinis bankroto biuras LT“, į.k.303017171, es. A. V. g.7-414, 03162, Vilnius. Šis juridinis asmuo turi teisę teikti bankroto administratoriaus paslaugas, yra apsidraudęs civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir nėra duomenų, jog jis atitiktų FABĮ 11 str. 3 d. suvaržymus bei ribojimus.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
1. Iškelti F. Ū., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), fizinio asmens bankroto bylą.
2. Paskirti F. Ū., a.k(duomenys neskelbtini) administratoriumi UAB „Centrinis bankroto biuras LT“, į.k.303017171, es. A. V. g.7-414, 03162, Vilnius.
3. Nustatyti F. Ū., a.k(duomenys neskelbtini) kreditoriams 30 dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos atsiradusius savo reikalavimus.
4. patvirtinti 100 eurų lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos;
5. patvirtinti 368 eurų lėšų sumą, reikalingą Pareiškėjo ir jo išlaikomų asmenų būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos;
6. Bankroto administratorius, gavęs kreditorių susirinkimo protokolą, per 3 darbo dienas šį protokolą ir plano projektą su išvada pateikia teismui. Plano projektas turi būti pateiktas tvirtinti teismui ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
7. Įsiteisėjus nutarčiai, jos patvirtintą kopiją išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; antstolėms Irenai Bakšienei ir V. P.; fizinį asmenį aptarnaujančiai kredito įstaigai – AB Šiaulių bankui, AB SEB bankui; registruotino turto duomenis tvarkantiems valstybės registrams: VĮ „Registrų centras“, VĮ „Regitra“, mokesčius surinkti įpareigotoms valstybei atstovaujančioms institucijoms: Valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.
8. Išaiškinti, jog įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti fizinio asmens bankroto bylą: 1) draudžiama fiziniam asmeniui vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas šio fizinio asmens iki nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių mokėjimą, išieškoti skolas iš šio fizinio asmens teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas fizinio asmens prievoles, tarp jų už su darbo santykiais susijusių išmokų pavėluotą mokėjimą skaičiavimas; 2) fizinio asmens turtui negali būti nustatoma priverstinė hipoteka; 3) draudžiama fiziniam asmeniui disponuoti turimu turtu (jį parduoti, kitaip perleisti ar sudaryti kitokius sandorius), išskyrus šio įstatymo numatytas išimtis. Šiuo turtu disponuoja bankroto administratorius šio įstatymo nustatyta tvarka; 4) bankroto administratorius nedelsdamas savo vardu atidaro atskirą depozitinę sąskaitą kredito įstaigoje fizinio asmens kreditorių reikalavimams tenkinti (toliau – depozitinė sąskaita). Depozitinės sąskaitos lėšomis disponuoja bankroto administratorius; 5) fizinis asmuo vykdo individualią ir (ar) ūkininko veiklą iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos tik turėdamas teismo leidimą, jeigu ši veikla mažina dėl bankroto patiriamus kreditorių nuostolius. Individuali ir (ar) ūkininko veikla, kuri nemažina dėl bankroto patiriamų kreditorių nuostolių, turi būti nutraukta. Reikalavimai, atsiradę iš individualios ir (ar) ūkininko veiklos dėl neįvykdytų prievolių ir įsipareigojimų, tvirtinami nutraukus fizinio asmens individualią ir (ar) ūkininko veiklą ir tenkinami FABĮ 29 straipsnyje nustatyta tvarka; 6) fizinis asmuo disponuoja lėšomis, esančiomis vienoje sąskaitoje kredito įstaigoje, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo įstatymų nustatyta tvarka verčiasi individualia ir (ar) ūkininko veikla, kuriai vykdyti reikalinga atskira sąskaita (sąskaitos) kredito įstaigoje (įstaigose) (FABĮ 6 straipsnio 5 dalis).
9. Nurodyti bankroto administratoriui, atidarius depozitinę sąskaitą, nurodyti kredito įstaigai, kad depozitinės sąskaitos išrašus turi teisę gauti fizinis asmuo, ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo depozitinės sąskaitos atidarymo dienos perduoti šios sąskaitos duomenis fiziniam asmeniui.
10. Įpareigoti F. Ū., a.k(duomenys neskelbtini) per 10 dienų nuo FABĮ 6 str. 6 dalyje nurodytų duomenų gavimo dienos pervesti bankroto procedūroms atlikti 400 eurų lėšų sumą į bankroto administratoriaus nurodytą depozitinę sąskaitą.
Nutartis per 7 dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.