- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-26
- Bylos Nr.
- e2A-269-232/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08384-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Liuda Uckienė, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Ieškovas
- SĮ „Vilniaus miesto būstas“
- Atsakovas
- A. G.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovei A. G. dėl skolos ir nuostolių atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ (toliau – ir ieškovas) prašė priteisti iš atsakovės A. G. (toliau – ir atsakovė): 1) 3 983,92 Eur skolą už gyvenamosios patalpos dalies, esančios (duomenys neskelbtini), plane pažymėtos indeksais 4-5, 4-4 (toliau - ir ginčo patalpos) nuomą laikotarpiu nuo 2011-05-20 iki 2019-04-10; 2) 362,23 Eur skolą už buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau - ir ginčo butas) nuomą laikotarpiu nuo 2018-09-01 iki 2019-04-10; 3) 107,45 Eur skolą už patalpų plano pakeitimų šalinimo darbus; 4) 139,75 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2018-11-01 iki 2019-04-10; 5) 9,48 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2018-11-01 iki 2019-04-10.
2. Nurodė, kad gyvenamosios patalpos, (duomenys neskelbtini) (toliau - ir ginčo butas) nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (toliau - ir Savivaldybė). Gyvenamosios patalpos yra suskirstytos į atskirus butus ir išnuomotos. Savivaldybės taryba 2009-11-18 sprendimu Nr. 1-1291 perdavė ieškovui patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. 2001-08-30 M. G. (atsakovės motina, toliau – nuomininkė) sudarė Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 157, pagal kurią UAB „Senamiesčio ūkis“ suteikė nuomininkei ir jos šeimos nariams neterminuotam naudojimui butą (duomenys neskelbtini). Nuomininkė 2007-12-14 sudarė susitarimą dėl teisių ir pareigų perėmimo Nr. 1.41-S07/3476/412, o 2007-06-04 – socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N07/0297. 2011-02-20 buto patikrinimo metu buvo užfiksuota, kad nuomininkė ir atsakovė, savavališkai užėmusios ginčo patalpas. Buto nuomininkei (duomenys neskelbtini) mirus, bute toliau gyveno jos dukra, atsakovė. Atsakovė bute gyveno iki 2019-04-10 buto perdavimo pagal 2019-04-10 pasirašytą Vilniaus miesto savivaldybės būsto perdavimo – priėmimo aktą Nr. 5.22-19/16487. Pažymėjo, kad pagal 2001-08-30 ir 2007-06-04 nuomos sutartis, nuomininkei buvo suteiktas 29,31 kv. m. ploto butas, tuo tarpu 2019-04-10, perdavimo – priėmimo aktu, atsakovė perdavė ieškovui 59,52 kv. m ploto butą su ginčo patalpomis, t. y. tiek, kiek faktiškai naudojo. Nuomininkė ir atsakovė savavališkai užvaldė ginčo patalpas pažymėtas indeksais 4-4 ir 4-5, nuo 2011-05-20 iki 2019-04-10 nemokėjo už jų nuomą, todėl už minėtą laikotarpį susidarė 3 983,92 Eur įsiskolinimas. Nurodė, kad prašomi priteisti 139,75 Eur dydžio delspinigiai apskaičiuoti vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 2 straipsnio 1 punktu, t. y. 0,02 procentų už kiekvieną pradelstą dieną nuo nesumokėtos sumos už šešis mėnesius nuo 2018-11-01 iki 2019-04-10. Įsiskolinimas už buto nuomą atsirado laikotarpiu nuo 2018-09-01 iki 2019-04-10 ir sudaro 362,23 Eur, delspinigiai – 9,48 Eur. Buto priėmimo-perdavimo metu buvo pastebėta ir užfiksuota, kad gyvenamosiose patalpose iškirsta siena ir padarytos durys. Nuomininkė ir atsakovė padarė neteisėtą patalpų perplanavimą. Atsakovei atlaisvinus gyvenamąsias patalpas, durys nebuvo gražintos į pradinę būklę, atitinkančią patalpų planą. Todėl siekiant gražinti gyvenamąsias patalpas į būklę, kuri atitinka patalpų planą, UAB „Glaskek LT“ atliko buto plano pakeitimų šalinimo darbus, dėl kurių atlikimo buvo patirti 107,45 Eur nuostoliai.
Atsiliepimas
3. Atsakovė A. G. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Nurodė, kad 2001-08-30 motinai sudarius gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, ji gyveno kartu su motina, kadangi tuo metu buvo dar nepilnametė. Sulaukus pilnametystės nuolatos ginčo bute negyveno ir gyvenamosiomis patalpomis nesinaudojo, tik trumpam apsistodavo pas motiną, turėjo kitą gyvenamąją vietą. Apie motinos sudarytas nuomos sutartis ir prisiimtus įsipareigojimus nieko nežinojo. Teigė, kad ieškovas neįrodė, kad būtų gavusi pajamas už gyvenamąsias patalpas, kurių būklė nebuvo tinkama gyventi bei dėl kurių nuomos sutartis nebuvo sudaryta. Nepagrįstas ieškinio reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, kadangi tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, kurioje būtų numatyta tokia ieškovo teisė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui iš atsakovės 252,97 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2020-09-14 bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė.
6. Teismas nustatė, kad gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso savivaldybei. Gyvenamosios patalpos yra suskirstytos į atskirus butus ir išnuomotos. Remiantis 2001-08-30 Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi, UAB „Senamiesčio ūkis“ nuomininkei M. G. ir jos šeimos nariams neterminuotam laikui perdavė naudojimui 29,31 kv. m. ploto butą (duomenys neskelbtini). Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nuomininkei M. G. 2007-06-04 nuomos sutartimi ir tos pačios dienos priėmimo-perdavimo aktu buvo perduotos 29,31 kv. m. ploto butas. 2007-06-04 socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje numatyta, kad butas nuomojamas nuomininkei, išimtiniu tikslu jame gyventi; šiame bute turi teisę gyventi nuomininko šeimos nariai – dukra A. G. (sutarties 3 punktas); nuomininkė įsipareigoja mokėti nuomotojui už butą nuomos mokestį, taip pat mokėti komunalinius ir kitus susijusius mokesčius (sutarties 29, 33 punktai). Nuomininkė M. G. 2007-12-14 sudarė susitarimą dėl teisių ir pareigų perėmimo. Nuomininkė M. G. mirė (duomenys neskelbtini).
7. Remiantis byloje esančiu 2011-05-20 patikrinimo aktu, teismas nustatė, kad bute gyveno tik nuomininkė, jos dukra (atsakovė) faktiškai negyveno, tik buvo deklaravusi buto adresu savo gyvenamąją vietą. Nustatė, kad atsakovei 2012 m. liepos mėnesį, 2012 m. spalio mėnesį, 2013 m. kovo mėnesį sąskaitos už suteiktas paslaugas buvo siunčiamos adresu (duomenys neskelbtini), t. y. kitu adresu, nei buto ir gyvenamųjų patalpų adresas. Atsakovė 2012-01-09 sudarydama vartojimo kredito sutartį, šioje sutartyje taip pat nurodė gyvenanti (duomenys neskelbtini). 2012-07-09 paprastajame vekselyje taip pat nurodytas kitas, nei buto adresas, t. y. (duomenys neskelbtini). Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, atsakovės ir liudytojos paaiškinimais, teismas padarė labiau tikėtina išvadą, kad laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės mėnesio iki 2013 m. kovo mėnesio atsakovė negyveno su motina (nuomininke) ginčo bute. 2019-01-15 atsakovė sudarė Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos sutartį, remiantis kuria jai buvo išnuomotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2019-01-16 atsakovė deklaravo savo gyvenamąją vietą nurodytu adresu, Teismas priėjo išvados jog atsakovė laikotarpiu nuo 2011 metų gegužės mėnesio iki 2018 metų pradžios bute gyveno ir juo naudojosi tik epizodiškai, todėl jai negali kilti pareiga sumokėti ieškovui nuomos mokestį už nepertraukiamą naudojimąsi butu, susidariusį nurodytu laikotarpiu. Nurodė, kad atsakovė ginčo bute gyveno laikotarpiu nuo 2018 m. pradžios iki 2019 m. sausio mėn., kai buvo sudaryta kito buto nuomos sutartis, todėl priteisė ieškovui iš atsakovės 252,97 Eur skolą už laikotarpį nuo 2018-09-01 iki 2019 m. sausio mėn. imtinai.
8. Nurodė, kad iki 2015 m. vasario mėnesio surašytuose patikrinimo aktuose nebuvo jokių duomenų apie padidėjusį nuomininkės užimtą buto plotą. Tokia informacija buvo užfiksuota tik 2018-11-22 patikrinimo aktuose. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad iki 2018 m. lapkričio mėn. tuometinė nuomininkė ar atsakovė būtų naudojusiosios ginčo patalpomis. Byloje nėra duomenų, kad po 2018 m. lapkričio mėn. atliktų patikrinimų, ieškovas, tinkamai įgyvendindamas jam patikėtas visas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų bei negyvenamųjų patalpų savininko teises ir pareigas, būtų inventorizavęs ginčo butą ir gyvenamąsias patalpas ir apie jas pateikęs informaciją ieškovą kontroliuojančiam savivaldybės administracijos padaliniui, kad būtų kėlęs klausimą dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymo. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas, žinodamas, kad nuomininkė tinkamai nevykdo pareigos atsiskaityti už suteiktas paslaugas, iki nuomininkės mirties nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad susidaręs įsiskolinimas būtų išieškotas būtent iš nuomininkės, su kuria ir buvo sudaryta nuomos sutartis. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas būtų įpareigojęs nuomininkę nesinaudoti papildomomis patalpomis, grąžinti patalpas į pirminę būklę, kad būtų kėlęs klausimą dėl šių patalpų inventorizavimo ir apmokestinimo ir pan. Nurodė, kad ieškovui tenka netinkamo rūpinimosi patikėtu turtu pasekmės. Nurodė, kad ieškovo ir atsakovės nesaistė sutartiniai santykiai, pareigos mokėti delspinigius atsakovei nenumatė ir įstatymai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti pilnai.
10. Nurodė, kad 2007-06-04 socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje numatyta, kad butas nuomojamas nuomininkei, išimtiniu tikslu jame gyventi; šiame bute turi teisę gyventi nuomininko šeimos nariai – atsakovė; nuomininkė įsipareigoja mokėti nuomotojui už butą nuomos mokestį, taip pat mokėti komunalinius ir kitus susijusius mokesčius.
Žemesnės instancijos teismas
11. Pažymėjo, kad 362,23 Eur ir įsiskolinimas už buto nuomą pagal 2007-06-04 sutartį ir 9,48 Eur priskaičiuotų delspinigių atsirado laikotarpiu nuo 2018-09-01 iki 2019-04-10. Teigė, kad nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovė minėtu laikotarpiu bute gyveno, tačiau įsiskolinimo nepriteisė. Buto patikrinimo aktai liudija apie atsakovės gyvenimą bute nurodytu laikotarpiu. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė 2020-07-31 pateikė pasiūlymą dėl civilinės bylos užbaigimo, sumokant ieškovui 460,28 Eur. Ieškovas su šiuo pasiūlymu nesutiko. 2020-08-26 atsakovė pateikė naują pasiūlymą, kuriame pasiūlė sumokėti 469,68 Eur. Esamą atsakovės įsiskolinimą patvirtina ne tik byloje esantys duomenys, bet ir pačios atsakovės veiksmai siekiant ginčą išspręsti taikiai.
12. Nurodė, kad 2019-04-10 buto priėmimo-perdavimo metu pastebėta ir užfiksuota, kad gyvenamosiose patalpose iškirsta siena ir padarytos durys. Nuomininkė ir atsakovė gyvendamos padarė neteisėtą patalpų perplanavimą, o atsakovei atlaisvinant gyvenamąsias patalpas, jos nebuvo gražintos į pradinę būklę, atitinkančią patalpų planą. Ieškovui siekiant gražinti gyvenamąsias patalpas į būklę, kuri atitinka patalpų planą, UAB „Glaskek LT“ atliko buto plano pakeitimų šalinimo darbus. Dėl buto plano pakeitimų šalinimo darbų ieškovas patyrė 107,45 Eur nuostolių. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė dėl buto plano pakeitimų šalinimo darbų atsiradusių išlaidų ir pačio atliktų pakeitimų fakto neginčijo. Pirmos instancijos teismas apie šių ieškovo patirtų išlaidų (ne)atlyginimą teismo priimtame baigiamajame akte nepasisakė.
13. Nurodė, kad teismas klaidingai konstatavo, jog yra didesnė tikimybė manyti, jog atsakovė laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės mėn. iki 2018 m. pradžios ginčo bute gyveno ir juo naudojosi tik epizodiškai, todėl jai negali kilti pareiga sumokėti ieškovei nuomos mokestį už nepertraukiamą naudojimąsi gyvenamosiomis patalpomis, susidariusį nurodytu laikotarpiu. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kurie įrodytų, kad atsakovė ginčo bute gyveno tik epizodiškai.
14. Pažymėjo, kad 2010-09-28 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas priėmė sprendimą už akių, kuriame buvo konstatuota, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2009-06-01 iki 2011-04-30 butu naudojosi ir jame gyveno. 2013-01-11 buto patikrinimo metu nustatyta, kad bute gyvena nuomininkė, tačiau naudojasi ir kitomis gyvenamosiomis patalpomis, pažymėtomis indeksais 4-5 ir 4-4. 2015-02-09 buto patikrinimo metu nustatyta, kad bute gyvena atsakovė. 2018-01-16 buto patikrinimo metu nustatyta, kad bute gyvena atsakovė. 2018-08-03 buto patikrinimo metu nustatytam kad bute gyvena atsakovė. 2018-11-12 buto patikrinimo metu nustatyta, kad bute gyvena atsakovė. 2018-11-28 buto patikrinimo metu nustatyta, kad bute gyvena atsakovė.
15. Paminėjo, kad pirmos instancijos teismas klaidingai vertina Lietuvos Respublikos įstatymą dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims. Ieškovas prašo priteisti delspinigius už laiku nesumokėtą nuomos mokestį, o ne už nuostolius.
Atsiliepimas
16. Atsakovė A. G. atsiliepimu prašė atmesti ieškovo apeliacinį skundą.
17. Nurodė, kad iki sulaukus pilnametystės gyveno bute, vėliau tik kartais apsistodavo bute. Apie sudarytas nuomos sutartis bei apie tai, kad nuomos sutartis buvo sudaryta mažesniam plotui nei faktiškai buvo naudotas, nežinojo. Pažymėjo, kad 2007-06-04 sutartyje numatyta teisė bute gyventi šeimos nariams, bet ne pareiga mokėti nuomos mokestį.
18. Pažymėjo, kad teisme nebuvo ginčijama, jog buto plano pakeitimo darbai buvo atlikti, tačiau nesutinka, kad atsakovė atsakinga už šias išlaidas. Teigė, kad nėra priežastinio ryšio tarp ieškovo patirtų išlaidų ir atsakovės.
19. Nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovė laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės mėn. iki 2018 m. pradžios gyveno ginčo bute ir juo naudojosi. Atsakovė pateikė įrodymus, kad bute negyveno.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
21. Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais, nustatytos tokios, toliau įvardijamos faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo tarp šalių nėra.
22. Gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, yra suskirstytos į atskirus butus ir išnuomotos. 2001-08-30 UAB „Senamiesčio ūkis“ ir nuomininkė sudarė Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 157, pagal kurią nuomininkei ir jos šeimos nariams buvo suteiktas 29,31 kv. m ploto butas (duomenys neskelbtini). 2007-06-04 VšĮ „Vilniaus butai“ ir nuomininkė sudarė socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią nuomininkei už užmokestį perduotas valdyti ir naudotis 29,31 kv. m ploto butas, o nuomininkė įsipareigojo priimti butą ir mokėti nuomos mokestį. Sutartyje nurodyta, kad bute turi teisę gyventi ir atsakovė, kaip nuomininkės šeimos narė. (duomenys neskelbtini) nuomininkė mirė. Už buto nuomą laikotarpiu nuo 2019-09-01 iki 2020-04-10 susidarė 362,23 Eur skola.
23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.589 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Todėl atsakovė, kaip mirusiosios nuomininkės šeimos narė, gyvenusi bute ir po nuomininkės mirties iki 2019-01-15, kai jai buvo išnuomotas kitas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame 2019-01-16 atsakovė deklaravo savo gyvenamąją vietą, turi pareigą išplaukiančią iš nuomos sutarties sumokėti įsiskolinimą pagal minėtą nuomos sutartį. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai skolą už buto nuoma paskaičiavo už laikotarpį nuo 2018-09-01 iki 2019 m. sausio mėn. pagal nuomos sutartyje nurodytą nuomojamo buto plotą.
24. Ieškovas prašė priteisti delspinigius už įsiskolinimą už laiku nesumokėtą gyvenamųjų patalpų (buto) nuomą.
25. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims (toliau – įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalis netaikoma savivaldybių sprendimais pripažintoms socialiai remtinoms šeimoms arba socialiai remtiniems vienišiems asmenims.
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad butas nuomininkei buvo išnuomotas kaip socialinis būstas. Taigi, tikėtina nuomininkė ir šeimos nariai (atsakovė) priklausė socialiai remtinoms šeimoms, kurioms įstatymas dėl delspinigių skaičiavimo nėra taikomas. Atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė iš atsakovės ieškovo prašomų 9,48 Eur delspinigių.
27. Ieškovas prašė priteisti 3 983,92 Eur skolą už ginčo patalpų pažymėtų indeksais 4-5 ir 4-4 nuomą laikotarpiu nuo 2011-05-20 iki 2019-04-10, tačiau byloje nėra ginčo, kad dėl minėtų patalpų šalys būtų sudariusios nuomos, panaudos ar kt. sutartis. ar kad ieškovas būtų siuntęs kokias nors sąskaitas atsakovei ar jos motinai už naudojimąsi šiomis patalpomis nuo 2011 05 20.
28. Bylos duomenys pagrindžia, kad buvo atliekami buto patikrinimai. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2011-05-20 buto patikrinimo aktu nustatyta, kad bute gyvena nuomininkė, jame deklaruota atsakovės gyvenamoji vieta, tačiau ji bute negyvena, bute kurį laiką gyveno nuomininkės giminaičiai. Patikrinimo akte taip pat nurodyta, kad du kambariai, kurių bendras plotas 30,23 kv. m yra skirti nuomininkei, suteikti Vilniaus vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 179.
29. 2013-01-11 patikrinimo aktu nustatyta, kad nuomininkė užima patalpas plane pažymėtas Nr. 4-5, Nr. 4-4 (ginčo patalpos). Patalpos Nr. 4-9, Nr. 4-10, Nr. 4-11, Nr. 4-12 yra skirtos 1988-04-29 kaip pagalbinės patalpos Vilniaus vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 179. Patalpas Nr. 4-7 užima I. K., patalpa Nr. 4-15 laisva. Nurodyta, kad nuomininkė buvo neblaivi, todėl pateikta informacija gali būti netiksli.
30. 2015-02-09 patikrinimo aktu nustatyta, kad bute faktiškai gyvena atsakovė. Pažymėta, kad butas remontuojamas.
31. 2018-11-12 patikrinimo aktu nustatyta, kad bute faktiškai gyvena nuomininkė, atsakovė, nuomininkės anūkas.
32. 2018-11-22 patikrinimo aktu nustatyta, kad bute faktiškai gyvena nuomininkė, atsakovė ir du nepilnamečiai asmenys. Pastabose nurodyta – 2 kambariai ir 2 pagalbiniai kambariai (mokama tik už elektrą).
33. 2018-11-28 patikrinimo aktu nustatyta, kad bute faktiškai gyvena nuomininkė, atsakovė ir du nepilnamečiai asmenys. Patikrinimo akte taip pat pažymėta, kad patikrinimas buvo atliktas tikslu patikslinti nuomojamąjį plotą ir vietą. Nustatyta, jog patalpomis Nr. 4-4 (15,61 kv. m.) naudojasi nuomininkė, Nr. 4-5 (13,62 kv. m. ) – atsakovė su vaikais, Nr. 4-15 (19,93 kv. m.) – skirtas gyvenamas plotas nuomininkei ir atsakovei pagal 2007-06-04 nuomos sutartį, bendras plotas su bendro naudojimo patalpomis 29,31 kv. m, patalpas Nr. 4-5 nuomininkai naudoja kaip pagalbines patalpas.
34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2011-05-20 patikrinimo akte nurodyta, kad atsakovė yra deklaravusi gyvenamąją vietą bute, tačiau jame negyvena. 2013-01-11 patikrinimo akte nėra nurodyta, kad atsakovė gyventų bute. 2015-02-09 patikrinimo aktu nustatyta, kad bute faktiškai gyvena atsakovė, tačiau pažymėta, kad šiuo metu butas remontuojamas. Atsakovė yra pateikusi įrodymus, kad 2012 m. liepos mėn., 2013 m. kovo mėn. UAB „Omnitel“ ir 2012-09-28 UAB „Sergel“ siuntė atsakovei sąskaitas už suteiktas paslaugas kitu ne ginčo buto adresu. 2012-01-09 sudarydama vartojimo kredito sutartį bei pasirašydama 2012-07-09 vekselį, atsakovė savo gyvenamąją vietą buvo nurodžiusi kitu, ne ginčo buto, adresu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tik 2018 m. patikrinimo aktuose iš esmės buvo nurodyta, jog atsakovė gyvena bute. Nurodytų aplinkybių kontekste, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė iš esmės iki 2018 m. ginčo bute gyveno ir juo naudojosi tik epizodiškai, tačiau jame negyveno.
35. Kaip jau minėta 2011-05-20 patikrinimo akte Nr. 3687, nurodyta, kad buvo patikrintas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buto nuomininkė M. G. aukštas – 2, kambarių skaičius – 1, plotas 29,31 patikrinimo metu nustatyta, kad dar du kambariai, kurių bendras plotas 30,23 kv. m yra nuomininkei, suteikti Vilniaus vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 179, kuris pridedama prie akto ir kad nuomininkė nurodė jog dokumentai dėl šių patalpų yra tvarkomi. Nurodytas papildomų dviejų kambarių plotas iš esmės atitinka patalpų pažymėtų indeksais 4-4 ir 4-5 plotą, už kurį ieškovas prašo priteisti didžiąją dalį įsiskolinimo. Taigi jau 2011 m. ieškovas žinojo, kad nuomininkė naudojasi ne tik jai išnuomotu butu, tačiau ir kitomis patalpomis. 2013-01-11 ir 2018 m. patikrinimo aktais buvo nustatyta, kad nuomininkė buvo užėmusi patalpas pažymėtas indeksais 4-4 ir 4-5. Duomenų, kad ieškovas ar savivaldybė būtų reikalavę atlaisvinti be pagrindo užimtas ginčo patalpas, įpareigoję kėlę klausimą dėl ginčo patalpų nuomos sutarties sudarymo su nuomininke ar kad būtų reikalavę sumokėti kokias nors sumas už naudojimąsi minėtomis patalpomis taip pa nėra.
36. Taigi galima daryti išvadą, kad ieškovas netinkamai rūpinosi patikėtu turtu, t. y. ginčo patalpomis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas iš esmės nuo 2011-05-20 žinojęs apie tai, jog nuomininkė yra užėmusi ginčo patalpas, tačiau iki (duomenys neskelbtini) nuomininkės mirties nesiėmęs jokių veiksmų sudaryti nuomos sutartį su nuomininke ar įpareigoti nuomininkę atlaisvinti galimai be pagrindo užimtas ginčo patalpas, prisiėmė su tuo susijusias pasekmes. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovui tenka netinkamo rūpinimosi patikėtu turtu pasekmės, nes nėra jokio teisinio pagrindo reikalauti iš apeliantės, nuomininkės šeimos narės, daugiau nei iš nuomininkės pagal 2007 06 20 nuomos sutartį.
37. Ieškovas prašė priteisti 107,45 Eur už patalpų plano pakeitimų – iškirstos sienos ir įstatytų durų šalinimo darbus.
38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti CK 6.246–6.249 straipsniuose numatytas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusių neigiamų padarinių (žalos).
39. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovas prašo priteisti žalą (nuostolius) už patalpų plano pakeitimų darbų šalinimą iš atsakovės. Tačiau duomenų, kada buvo iškirsta siena ir įstatytos durys byloje nėra. Tai pat nėra duomenų, kas atliko patalpų pakeitimo darbus ar kad šiuos darbus atliko atsakovė, kuri nuo 2011 metų iki 2015 m. pastoviai bute pastoviai negyveno, kas užfiksuota paties apelianto 2011 05 20 patikrinimo aktuose. Teisėjų kolegija pažymi, kad neįrodžius atsakovės neteisėtų nėra pagrindo konstatuoti, kad tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusių nuostolių egzistuoja priežastinis ryšys ir kad nustatyta jos kaltė dėl šių nuostolių atsiradimo. Apeliantas neįrodė nei vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, kurios būtinos pagrindžiant reikalavimą priteisti jo patirtus nuostolius. Atsižvelgiant į nurodytą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo ieškinio šioje dalyje.
40. Apelianto argumentas, kad atsakovė pati buvo pasiūliusi ieškovui sudaryti taikos sutartį, pagal kurią būtų sutikusi mokėti daugiau nei priteisė pirmosios instancijos teismas taip pat nesudaro pagrindo keisti pagrįstą teismo sprendimą, nes taikos sutartys sudaromos abipusių nuolaidų būdu siekiant išvengti bylinėjimosi, teisme sutaupyti bylinėjimosi išlaidas, todėl vienos iš šalių pasiūlytos sąlygos nevertintinos kaip įrodymas, kad šalis pripažino kitos šalies reikalavimus visiškai ar išdalies.
41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-31 civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).
42. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Ieškovas, nesutikdamas su teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Ieškovas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia ieškovo nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik byloje esančiais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.
43. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
44. Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.