Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (pareiškėjų) E. S. ir K. G. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų E. S. ir K. G. S. skundus dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Darius Bliznikas ir A. M.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai E. S. ir K. G. S. skundais dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti antstolio Dariaus Blizniko 2022 m. kovo 31 d. patvarkymą Nr. S-22-35-11468 ir sustabdyti 2/3 dalių buto, esančio (duomenys neskelbtini), realizavimą vykdomojoje byloje iki paaiškės šio turto savininkas (savininkai).

2.1. Vykdymo proceso metu nurodytas turtas (2/3 dalys buto) areštuotas, tačiau (duomenys neskelbtini) mirė areštuoto buto savininkas A. S., todėl antstolis 2022 m. sausio 4 d. patvarkymu sustabdė turto realizavimą iki 2022 m. kovo 9 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

22. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo ribų

24. Byloje nustatyta, kad antstolis Darius Bliznikas vykdo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-2140-232/2016 dėl įsiskolinimo išieškojimo iš skolininko K. G. S. išieškotojui A. M., išduotą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 5 d. sprendimo pagrindu (vykdomoji byla Nr. 0035/18/09240).

25. Iš vykdomosios bylos duomenų bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1556-258/2020, pakeitęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-844-600/2020, be kita ko, pripažino negaliojančiu J. S. ir Kęstučio G. S. atsisakymą (nepriėmimą) priimti palikimą, atsiradusį po jų motinos, mirusios (duomenys neskelbtini), mirties ir nukreipė išieškojimą pagal Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2140-232/2016, kuriuo iš atsakovų J. S. ir K. G. S. ieškovui A. M. priteista skola, į atsakovui A. S. pagal Vilniaus miesto 29-ojo notaro biuro notarės 2018 m. balandžio 23 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, notarinio registro Nr. 1515 paveldėtą ir jo valdyme esančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

26. Antstolis įsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarties pagrindu 2020 m. rugsėjo 18 d. areštavo 2/3 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuris Nekilnojamojo turto registre įregistruotas A. S. vardu, bei 2020 m. lapkričio 12 d. patvarkymu Nr. S-20-35-33-022 skyrė ekspertizę šio turto rinkos vertei nustatyti. Ekspertizės metu nustatyta 2/3 dalių buto rinkos vertė – 43 200 Eur (2020 m. gruodžio 14 d. ekspertizės aktas Nr. DGE201214).

27. Antstolis 2021 m. gegužės 26 d. patvarkymu Nr. S-21-35-19070 nustatė, kad 2/3 dalių buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 43 200 Eur, ir informavo vykdymo proceso šalis bei suinteresuotą asmenį A. S. apie šio turto pirmųjų varžytynių skelbimo laiką ir tvarką.

28. Vykdymo proceso metu nustatyta, kad A. S. (duomenys neskelbtini) mirė.

29. Skolininkas K. G. S. 2021 m. gruodžio 15 d. pateikė antstoliui prašymą sustabdyti 2/3 dalių buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), realizavimą iki butą pagal testamentą perims turto paveldėtojas.

30. Antstolis 2022 m. sausio 4 d. patvarkymu Nr. S-22-35-21, atsižvelgdamas į tai, kad A. S. vykdomojoje byloje buvo suinteresuotas asmuo, sustabdė 2/3 dalių minėto buto realizavimą iki 2022 m. kovo 9 d.

31. Skolininkas 2022 m. kovo 7 d. pateikė antstoliui prašymą sustabdyti vykdymo veiksmus iki bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas mirusio A. S. paveldėtojai ir ji galės tinkamai atstovauti savo teises. Nurodė, kad dėl palikimo priėmimo pagal testamentą 2022 m. vasario 17 d. į notarą kreipėsi E. S. ir šiuo metu yra rengiamasi kreiptis į teismą dėl asmeninio testamento pripažinimo galiojančiu.

32. Iš Testamentų registro išrašo duomenų nustatyta, kad 2022 m. vasario 17 d. notarui pateiktu pareiškimu mirusio A. S. palikimą pagal apyrašą priėmė E. S.

33. Antstolis 2022 m. kovo 31 d. patvarkymu Nr. S-22-35-11468 skolininko prašymo stabdyti vykdymo veiksmus iki bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas netenkino ir informavo vykdymo proceso šalis bei suinteresuotą asmenį E. S. apie 2/3 dalių buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirmųjų varžytynių skelbimo laiką ir tvarką.

34. Skolininkas K. G. S. ir E. S. pateikė skundus dėl antstolio veiksmų, kuriais prašė panaikinti antstolio 2022 m. kovo 31 d. patvarkymą Nr. S-22-35-11468 ir sustabdyti 2/3 dalių minėto buto realizavimą iki paaiškės šio turto savininkas (-ai).

35. Antstolis 2022 m. balandžio 25 d. patvarkymu Nr. S-22-35-14319 atmetė pareiškėjų skundus ir kartu su vykdomosios bylos kopija persiuntė nagrinėti teismui.

38. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl pareiškėjų atskirojo skundo ir suinteresuotų asmenų atsiliepimų į jį faktinių ir teisinių argumentų.

Dėl pagrindo sustabdyti vykdymo veiksmus (ne)buvimo

39. CPK 625 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdomoji byla gali būti laikinai sustabdyta ar vykdymo veiksmai atidėti CPK nustatyta tvarka antstolio iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu. Vykdomosios bylos ar vykdymo veiksmų sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 627 straipsnis). Konstatavus CPK 626 straipsnyje įtvirtintus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą. Tuo tarpu CPK 627 straipsnyje nurodyti pagrindai ne įpareigoja, bet suteikia teisę antstoliui visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus.

40. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašymą sustabdyti vykdymo veiksmus – 2/3 dalių buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), realizavimo veiksmus, grindė tuo, kad nėra aiškus (-ūs) mirusio buto savininko A. S. įpėdinis (-iai), tuo pačiu akcentuodami ir tai, kad teisme yra iškelta civilinė byla dėl asmeninio A. S. testamento, kuriuo jis minėtą butą paliko savo dukterėčiai (pareiškėjai) E. S. Teigė, kad nesustabdžius vykdymo veiksmų iki bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, nėra užtikrinama buto savininko teisė vykdymo procese pasinaudoti jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas su šiais pareiškėjų teiginiais nesutinka.

41. Nustatyta, kad antstolis išieškojimą iš 2/3 dalių buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vykdo remdamasis Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1556-258/2020, pagal kurią tenkinus actio Pauliana pagrindu pareikštą ieškinį ir vienašalį sandorį – J. S. ir K. G. S. (šioje byloje skolininko) atsisakymą priimti palikimą, pripažinus negaliojančiu, A. M., turinčio reikalavimo teisę į skolininką pagal Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2140-232/2016, naudai buvo leista nukreipti išieškojimą į 2/3 dalis minėto buto, t. y. dalis buto, kurios būtų buvusios skolininko paveldėtos, jeigu nebūtų buvę neteisėto sandorio (palikimo atsisakymo).

42. Tokiu būdu įvertinus nurodytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad šiuo atveju antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą į 2/3 dalis buto nepriklausomai nuo to, kam šis turtas priklauso nuosavybės teise ir/ar kieno vardu jis yra įregistruotas viešame registre. Pažymėtina tai, kad šioje byloje, nagrinėjamoje ypatingosios teisenos tvarka, nėra sprendžiami buto paveldėjimo, nuosavybės teisės pripažinimo (įgijimo, perleidimo) klausimai, o tik išieškojimo į 2/3 dalis buto teisėtumas, todėl nėra paneigiama mirusio A. S. ir/ar jo įpėdinių nuosavybės teisė į turtą, nepriklausomai nuo pirmosios instancijos teismo nutartyje pavartotų formuluočių, kurias atskirajame skunde kvestionuoja pareiškėjai.

43. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pritaikytas sandorio negaliojimo, pareikšto actio Pauliana pagrindu, teisines pasekmes ir antstolio vykdymo procese atliekamus veiksmus, sprendžia, kad antstolis išieškojimą iš 2/3 dalių buto vykdo atsižvelgdamas tiek į minėtą teismo nutartį, tiek į vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas.

44. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad antstolis A. S. (buto, iš kurio 2/3 dalių vykdomas išieškojimas, savininką) vykdomojoje byloje laikė suinteresuotu asmeniu, sprendė jo teikiamus prašymus, siuntė procesinius dokumentus ir informavo apie ekspertizės metu nustatytą turto rinkos vertę, skelbtinas pirmąsias turto varžytynes. A. S. 2021 m. gruodžio 8 d. mirus, antstolis sustabdė turto realizavimo veiksmus iki 2022 m. kovo 9 d., t. y. kol paaiškės mirusiojo teisių ir pareigų perėmėjai per įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalis, 5.67 straipsnis).

45. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnis). Įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnio 1 dalis). Taigi, vertinant šias nuostatas, matyti, kad įpėdiniai, priėmę palikimą, paveldimo turto savininkais yra laikomi nuo palikėjo mirties, tačiau kiekvienas įpėdinis, kuris priėmė palikimą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notaro išduoti paveldėjimo teisės liudijimą – dokumentą, kuris patvirtina, kad įpėdinis priėmė palikimą ir įgijo nuosavybės teises į paveldėtą turtą.

46. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad laikyti asmenį suinteresuotu asmeniu vykdymo procese CPK 633 straipsnio 2 dalies prasme ar ne, kiekvienu konkrečiu atveju turi spręsti sprendimą vykdantis antstolis, įvertindamas tokiam asmeniui vykdymo veiksmais sukeliamas pasekmes; iš dalies tai priklauso ir nuo byloje spręstų reikalavimų – jei teismo sprendimu nuspręsta dėl asmens teisių ar pareigų, tai ir tokio sprendimo vykdymas (atskiri vykdymo veiksmai) dažniausiai turės įtakos tokio asmens materialiosioms teisėms; dėl to suinteresuotas asmuo vykdymo procese nustatomas kiekvieną kartą individualiai, įvertinus, kokią įtaką asmens teisėms ir pareigoms turės konkretaus vykdomojo dokumento vykdymas. Todėl suinteresuoto asmens teisių turinys yra siauresnis nei išieškotojo ir skolininko, nes jis yra daugiau vykdymo proceso aktyvus stebėtojas nei realiai jame tam tikrus veiksmus galintis atlikti asmuo. Atsižvelgiant į suinteresuoto asmens statusą, pavyzdžiui, jis neturi teisės dalyvauti atliekant priverstinio vykdymo veiksmus, atsisakyti išieškojimo, sudaryti taikos sutartis, reikšti prašymus ar nušalinimus, ginčyti turto priklausomybę ir jo įkainojimą, tačiau kitos teisės, kurias turi tiek išieškotojas, tiek skolininkas, tokios kaip teisė susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, gauti pažymas apie vykdymo eigą, apskųsti antstolio veiksmus, turi būti suteiktos ir suinteresuotam asmeniui vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-313/2021, 21, 23 punktai).

47. Nagrinėjamu atveju antstolis iš Testamento registro duomenų, kurie yra nenuginčyti ir galiojantys (CK 4.262 straipsnis), nustatęs, kad 2022 m. vasario 17 d. pareiškimu notarui, mirusio A. S. palikimą priėmė E. S., 2022 m. kovo 31 d. patvarkymu Nr. S-22-35-11468, netenkinęs skolininko pateikto prašymo sustabdyti vykdymo veiksmus iki bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, informavo vykdymo proceso šalis, taip pat ir E. S., apie pirmąsias skelbtinas 2/3 dalių buto varžytynes. Taigi, antstolis, įvertinęs turimus duomenis iš oficialių registrų, E. S. vykdomojoje byloje laikė suinteresuotu asmeniu, kuri, kaip matyti, tuo pasinaudodama, taip pat ir įgyvendino teisę skųsti antstolio veiksmus, pateikdama skundą dėl antstolio veiksmų, šiam netenkinus prašymo sustabdyti vykdymo veiksmus iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

48. Pareiškėjų teiginiai, kad nesustabdžius vykdymo veiksmų, įpėdiniui yra užkertamas kelias pasinaudoti CPK 704 straipsnyje numatyta galimybe pasiūlyti priverstine tvarka realizuojamo turto pirkėją, atmestini kaip nepagrįsti. Kaip teisingai pastebėjo suinteresuoti asmenys savo atsiliepimuose į atskirąjį skundą, minėtas straipsnis galimybę iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje surasti areštuoto turto pirkėją numato tik vykdymo proceso šaliai – skolininkui (CPK 633 straipsnio 1 dalis, 643 straipsnis). Antstolio vykdomoje vykdomojoje byloje skolininkas yra K. G. S. Ta aplinkybė, kad išieškojimas pagal įsiteisėjusią Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartį nukreiptas į A. S. paveldėtą ir jo valdyme esančio buto 2/3 dalis, neturi jokios įtakos jo įpėdinio teisinei padėčiai vykdomojoje byloje ir nesuteikia tų teisių, kuriomis išimtinai disponuoja tik vykdymo proceso šalys – išieškotojas ir skolininkas. Tą patvirtina ir jau anksčiau minėta kasacinio teismo praktika.

49. Šiuo atveju pareiškėjai nepagrįstai teigia, kad vykdymo veiksmai turi būti sustabdyti iki tol, kol galbūt paaiškės ir kiti mirusiojo įpėdiniai (pareikš valią priimti palikimą, gauti paveldėjimo teisės liudijimą, kt.), ar kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2YT-20375-1101/2022 dėl A. S. asmeninio testamento patvirtinimo (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Visų pirma, pažymėtina tai, kad jau yra suėjęs įstatyme numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti (antstolis dėl to jau buvo sustabdęs vykdymo veiksmus); antra, aplinkybė, kad suėjus šiam terminui galimai ateityje atsiras kitų turto paveldėtojų nelemia to, kad šiuo abstrakčiu pagrindu būtų stabdomi vykdymo veiksmai (apskritai nėra aišku, kada šie įvykiai įvyktų ir ar įvyktų); trečia, kaip jau minėta, antstolis įsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarties pagrindu turi teisę nukreipti išieškojimą į 2/3 dalis buto nepriklausomai nuo to, kam šis turtas priklauso nuosavybės teise (kieno vardu jis registruotas); ketvirta, vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad E. S. vykdomojoje byloje laikoma suinteresuotu asmeniu ir ji jau įgyvendina jai vykdymo procese suteiktas teises (ji antstolio informuota apie vykdymo proceso eigą (skelbtinas 2/3 dalių buto varžytynes), taip pat pateikė skundą dėl antstolio veiksmų), o vėlesni su paveldėjimo teisiniais santykiais susiję veiksniai nelemtų to, kad jai ateityje atsirastų daugiau teisių negu ji, kaip suinteresuotas asmuo, turi ir gali įgyvendinti jau šiuo metu.

50. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad neegzistuoja pagrindas vykdomojoje byloje Nr. 0116/17/01613 sustabdyti vykdymo veiksmus – 2/3 dalių buto, esančio (duomenys neskelbtini), realizavimą, antstolio teisėtai atliekamus Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1556-258/2020, kuria leista nukreipti išieškojimą į minėto turto 2/3 dalis, pagrindu. Pareiškėjų atskirajame skunde nurodyti argumentai apeliacinės instancijos teismui neleidžia daryti priešingą išvadą (CPK 185 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

51. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, todėl pareiškėjų atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

52. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (ne)skyrimo

54. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo taip pat prašo apeliacinės instancijos teismo įvertinti pareiškėjų nesąžiningą elgesį, kuris aptartas pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl pagrindo pareiškėjams skirti baudą (ne)buvimo.

55. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

56. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visumą aplinkybių, neturi pagrindo spręsti, jog pareiškėjai būtų sąmoningai veikę prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, nesąžiningai pareiškę prašymus, nepagrįstus skundus dėl antstolio veiksmų. Ta aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi leido nukreipti išieškojimą į 2/3 dalis buto, ir antstolis šiuo pagrindu pradėjo išieškojimo veiksmus, savaime neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjai, neteisingai suvokdami minėtos nutarties turinį ir vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas ir dėl to pateikdami prašymus, o šių netenkinus, skųsdami antstolio veiksmus, būtų siekę ne ginti galimai jų pažeistas teises, o turėjo tikslą piktnaudžiauti jiems įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis. Tokių aplinkybių nenustatyta (CPK 185 straipsnis).

57. Suinteresuoto asmens argumentai, susiję su asmeninio testamento realumo faktu, nėra susiję su nagrinėjamu klausimu ir nėra aplinkybė, pagrindžianti pagrindo skirti pareiškėjams baudą šioje byloje buvimą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme užvesta civilinė byla Nr. e2YT-20375-1101/2022 dėl A. S. asmeninio testamento patvirtinimo, todėl aplinkybės, susijusios su asmeniniu testamentu, jo tvirtinimu, yra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas.

58. Kitų duomenų, kuriuos būtų galima vertinti kaip sudarančius pagrindą spręsti dėl baudos pareiškėjams skyrimo, suinteresuotas asmuo nenurodė/nepateikė, tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas (CPK 178 straipsnis). Todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, suinteresuoto asmens prašymas skirti pareiškėjams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

59. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

60. Suinteresuotas asmuo A. M. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jokių duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, jų dydį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to šioje nutartyje nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjų E. S. ir K. G. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.