- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-24
- Bylos Nr.
- e2A-1206-601/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00973-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“
- Atsakovas
- V. K., J. K.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.2.1Netesybos
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.29.1Bendrosios paskolos sutarties nuostatos
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-4841-955/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovams V. K. ir J. K. dėl skolos, delspinigių, baudos ir kitų patirtų išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kapitalo valda“ kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama solidariai priteisti iš atsakovų V. K. ir J. K. (toliau – atsakovai) 939,63 Eur sumą, kurią sudaro 261,94 Eur skola, 645,80 Eur delspinigiai, 26,19 Eur bauda, 5,70 Eur išlaidos už duomenų iš Gyventojų registro gavimą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovams procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, tačiau atsakovai atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
II. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 6 d. sprendimu už akių:
- ieškinį tenkino iš dalies;
- priteisė solidariai iš atsakovų V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio Kalvarijos sav., (duomenys neskelbtini)) ir J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios Kauno rajono sav., (duomenys neskelbtini)) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kapitalo valda“ (juridinio asmens kodas 126308223) 261,94 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt vieno euro 94 ct) skolą, 94,30 Eur (devyniasdešimt keturių eurų 30 ct) delspinigius, 26,19 Eur (dvidešimt šešių eurų 19 ct) baudą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 19,10 Eur (devyniolikos eurų 10 ct) bylinėjimosi išlaidas;
- kitoje dalyje ieškinį atmetė.
4. Teismas konstatavo, kad atsakovai savo prievolės nevykdė nuo 2007 m. liepos 20 d., pagal su pradine kreditore sudarytą sutartį sumokėjo tik tris įmokas. Pradinė kreditorė reikalavimo teisę ieškovei perleido 2009 m. kovo 4 d., tačiau ieškovė į teismą kreipėsi tik 2021 m. sausio 19 d., t. y. po reikalavimo perleidimo praėjus daugiau kaip dešimt metų. Taigi ieškovė ypač ilgą laiką nesiėmė visų galimų veiksmų skolai išieškoti, tačiau už šį laikotarpį skaičiavo delspinigius. Kreipimosi į teismą dienai paskaičiuota delspinigių suma daugiau kaip du kartus viršija skolos sumą. Ieškovė teismui nenurodė jokių svarbių priežasčių ir nepateikė įrodymais pagrįstų paaiškinimų, kodėl tiek metų nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo, teiginiai, kad nuo 2010 metų ėmėsi ikiteisminio skolos išieškojimo, nepagrįsti įrodymais, o duomenų, kad atsakovai būtų ketinę ar žadėję ieškovei atsiskaityti ir dėl to būtų galima pateisinti ieškovės delsimą, byloje nėra.
5. 2007 m. balandžio 20 d. tarp atsakovo ir UAB „Ūkio banko lizingas“ buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis, o ne vartojimo kredito sutartis, tačiau tai nereiškia, jog atsakovams negali būti taikomos giminingų sutarčių teisės institutų normos. Atsakovai yra vartotojai (išperkamosios nuomos būdu įsigijo mobilųjį telefoną šeimos poreikiams iš juridinio asmens, veikiančio verslo tikslais), todėl jam taikytinos vartotojų teisių apsaugą užtikrinančios teisės normos (CK 1.39 straipsnio 1 dalis, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008, Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-96-773/2019). Kita vertus, nors ginčo išperkamosios nuomos sutarties sudarymo metu (2007 m. balandžio 20 d.) Vartojimo kredito įstatymas negaliojo (pradėjo galioti nuo 2011 m. balandžio 1 d.), tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog jame nurodyta maksimali delspinigių riba, netesybų skaičiavimo trukmė gali būti laikoma kaip orientacinė, vertinant ir iki šio įstatymo įsigaliojimo su vartotojais sudarytose sutartyse nustatytus netesybų dydžius, taip pat ir vertinant įstatymo leidėjo išreikštą poziciją dėl konkrečioje byloje keliamų klausimų, kurie anksčiau galiojusiuose teisės aktuose nebuvo aiškiai reglamentuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014, Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1349-480/2018, kt.).
6. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą bei į tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovai yra silpnesnė šalis – vartotojai, prievolė yra įvykdyta iš dalies, o per ilgai delsdama kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo, ieškovė leido susidaryti pernelyg didelėms, akivaizdžiai neprotingoms netesyboms, kurių priteisimas neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų, netesybos mažintinos ir iš atsakovų ieškovei priteistini delspinigiai, apskaičiuoti už 180 dienų, taikant šalių sutartimi nustatytą 0,2 proc. normą, t. y. 94,30 Eur (261,94 Eur x 0,2 proc. x 180 d.) (CK 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 2 dalis). Tokios pozicijos laikosi ir apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą tokio pobūdžio byloje (Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-96-773/2019). Ieškovės reikalavimas dėl likusios delspinigių dalies priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
7. Teismas sprendė, kad atsakovai pažeidė sutarties 5.5. punkto sąlygas ir nepranešė ieškovei apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą (sutarties 5.5. punktas, 11.2. punktas), todėl iš atsakovų ieškovei solidariai priteisė 26,19 Eur baudą.
8. Ieškinį patenkinus iš dalies (71,53 proc.), šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškovės reikalavimų daliai – ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovams – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė byloje sumokėjo 21,00 Eur žyminį mokestį bei patyrė 5,70 Eur išlaidas už Registrų centro duomenų gavimą. Ieškovei, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovų priteista 19,10 Eur bylinėjimosi išlaidų (26,70 Eur x 71,53 proc.).
9. Ieškovės naudai teismas iš atsakovų priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. sausio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kadangi atsakovai sutartinės prievolės tinkamai nevykdė.
III. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Kapitalo valda“ prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. sprendimą už akių dalyje dėl delspinigių priteisimo pakeisti ir solidariai iš atsakovų priteisti 645,80 Eur delspinigių (0,05 proc.), pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą; priteisti solidariai iš atsakovų ieškovės naudai 15 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą; priteisti solidariai iš atsakovų ieškovės naudai kitas bylinėjimosi išlaidas; priteisti solidariai iš atsakovų ieškovės naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:
10.1. LR vartojimo kredito įstatymas buvo priimtas ir įsigaliojo 2011-04-11, o pačiame LR vartojimo kredito įstatymo 41 str. aiškiai yra nurodyta, kad LR vartojimo kredito įstatymo nuostatos netaikomos vartojimo kredito sutartims, sudarytoms iki 2011 m. balandžio 1 d., LR vartojimo kredito įstatymo 3 str. 2 d. 4 p. taip pat aiškiai pasakyta, kad aptartas LR vartojimo kredito įstatymas (toliau – VKĮ) nėra taikomas išperkamosios nuomos;
10.2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį. LR CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir LR CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teismo teisė sumažinti netesybas nesuteikia teismui teisės, nesant šalies reikalavimo ex officio taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl delspinigių priteisimo. Atsakovai neprašė byloje taikyti ieškinio senatį, o teismas savo iniciatyva ją pritaikė ir nepagrįstai delspinigius paskaičiavo tik už 180 d., nors turėjo būti paskaičiuoti už visą pradelstą prievolės įvykdymo laiką, t. y. už 4931 dienas, kas sudaro 645,80 Eur;
10.3. Nesutiktina su teismo išvada, kad ieškovė delsė reikalauti įvykdyti prievolę, todėl yra atsakinga už pradelstų įvykdyti prievolę pagal sutartį dienų skaičių. Nuo pat reikalavimo atsiradimo dienos ieškovė ėmėsi aktyvių veiksmų išieškoti iš atsakovų skolą ikiteisminiu būdu. Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovai ne tik nesirūpino skolos grąžinimu bet ir elgėsi nesąžiningai, sąmoningai vengdami įvykdyti prievolę. Apeliantės nuomone, visa atsakomybės našta negali būti perkeliama tik kreditoriui kaip stipresnei sutarties šaliai;
10.4. Teismo priteisti 94,30 Eur delspinigiai yra neproporcingi atsakovų neįvykdytų įsipareigojimų dydžiui (261,94 Eur). Apeliantės nuomone, atsakovai nesupras sutarties neįvykdymo nuostolių ieškovei padarymo pasekmių.
11. Atsakovai atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinis skundas atmestinas.
13. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
14. Apeliacinio skundo esmė – pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovus laikė vartotojais bei, priteisdamas delspinigius, pritaikė ieškinio senatį savo iniciatyva (ex officio).
15. Nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovas V. K., būdamas santuokoje (santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) su atsakove J. K., jai žinant ir sutinkant (Sutarties 9.1 papunktis), šeimos interesams tenkinti 2007 m. balandžio 20 d. sudarė Išperkamosios nuomos sutartį Nr. 704603041, pagal kurią atsakovai išperkamosios nuomos pagrindu įsigijo mobilųjį telefoną „Nokia 6280“. Atsakovai įsipareigojo 24 mėnesius pagal sutartą grafiką mokėti mėnesines įmokas. Atsakovai savo įsipareigojimų pagal sutartį tinkamai nevykdė, sumokėjo tik tris išperkamosios nuomos mėnesines įmokas ir liko skolingi 261,94 Eur sumą už įsigytą turtą. 2009 m. kovo 4 d. pradinė kreditorė su ieškove sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/04-1, pagal kurią perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovų skolą pagal aukščiau paminėtą sutartį. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovai susidariusį įsiskolinimą ieškovei būtų sumokėję, nėra. Ieškinį teismui apeliantė pateikė 2021 m. sausio 19 d., civilinė byla iškelta 2021 m. sausio 25 d.
16. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-252/2010).
17. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, turėtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. CK 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą.
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teisės aiškinimo taisyklę, kad teismas, nustatydamas, ar yra pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus turėtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007, 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008, 2017 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017). Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012).
19. Pirmosios instancijos teismas mažindamas priteistiną delspinigių sumą akcentavo, kad šalis sieja vartojimo teisiniai santykiai, o sutarties sąlygos dėl netesybų taikymo pažeidžia vartotojo teises ir teisėtus interesus. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad buvo sudaryta ne vartojimo kredito, bet išperkamosios nuomos sutartis, todėl atsakovai nėra vartotojai ir vartojimo santykius reglamentuojančias normas pirmosios instancijos teismas taikė nesant tam teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas tokį skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.
20. Vadovaujantis sandorio sudarymo metu galiojusios redakcijos CK 1.39 straipsnio 1 dalimi, sutartis dėl prekių ir paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, pripažįstama vartojimo sutartimi. Iš esmės ta pati vartojimo sutarties samprata įtvirtinta ir ginčo nagrinėjimo metu galiojančiame CK 6.228¹ straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, kad išperkamosios nuomos sutarties pagrindu mobilųjį telefoną fizinis asmuo susitarė įsigyti iš verslą vykdančio juridinio asmens, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pateikta sutarties, kaip vartojimo teisinio santykio, kvalifikacija.
21. Pažymėtina ir tai, kad sandorio sudarymo metu galioję teisės aktai išperkamosios nuomos sutartis prilygino vartojimo kredito sutartims. CK 6.503 straipsnio 1 dalyje buvo nurodyta, kad įstatymai arba nuomos sutartis gali numatyti, jog išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą (išperkamoji nuoma), o CK 6.886 straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta nuostata, jog vartojimo kredito sutartimi taip pat laikoma pirkimo–pardavimo išsimokėtinai (išperkamosios nuomos) ar kita panašaus pobūdžio sutartis, kai daiktai, esantys sutarties dalyku, vartotojo nuosavybėn pereina per šioje sutartyje nustatytą terminą sumokėjus daikto kainą, kredito palūkanas bei kitus sutartyje nustatytus mokesčius. Kasacinis teismas nurodytą reglamentavimą aiškino kaip reiškiantį, kad aptariamam teisiniam santykiui taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011). Be to, šiuo metu galiojantis Vartojimo kredito įstatymas numato, kad šis įstatymas netaikomas <...> nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto (VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Nagrinėjamu atveju atsakovai įsipareigojo mokėti įmokas ir įsigyti mobilųjį telefoną, todėl VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punktas, priešingai nei nurodo apeliantė, nedraudžia taikyti VKĮ nuostatų. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia atmesti kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad sandoriui, iš kurio kildinami ieškinio reikalavimai, negali būti taikomos vartojimo kredito teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai.
22. Kita vertus, skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, teismas netaikė jau po sandorio sudarymo įsigaliojusio VKĮ, kurio 41 straipsnyje nustatyta (ankstesnėje redakcijoje 49 straipsnyje), kad šio įstatymo nuostatos netaikomos vartojimo kredito sutartims, sudarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo. Pirma, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad VKĮ nurodyta netesybų skaičiavimo trukmė gali būti pripažįstama orientacine, vertinant ir iki VKĮ įsigaliojimo su vartotojais sudarytose sutartyse nustatytus netesybų dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014). Antra, VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodoma ne tik 180 d. maksimali trukmė, už kurią gali būti skaičiuojami delspinigiai, bet ir maksimalus jų dydis 0,05 proc. už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną. Nagrinėjamu atveju teismas priskaičiavo 4 kartus didesnius delspinigius, kadangi taikė ne 0,05 proc. dydį, bet 0,2 proc.
23. Netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus – atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių turėjusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamame sprendime nurodytos aplinkybės, t. y. tai, kad atsakovai yra vartotojai, jog pagrindinės prievolės suma yra daugiau negu du kartus mažesnė nei prašoma priteisti delspinigių suma, kad ieškovė ilgą laiką delsė kreiptis dėl skolos priteisimo, patvirtina sąlygų mažinti delspinigius egzistavimą.
25. Kaip matyti iš sprendimo už akių turinio, teismas priteisė delspinigių sumą, apskaičiuotą taikant Sutartimi nustatytą 0,2 proc. normą už 180 dienų laikotarpį. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai pritaikė aptariamam reikalavimui ieškinio senatį. Šis apeliantės argumentas laikytinas nepagrįstu, nes teismo sprendime tokių motyvų nėra. Pirma, jeigu teismas būtų taikęs ieškinio senatį, jis būtų ieškinį atmetęs visa apimtimi, kadangi jis yra pareikštas praleidus CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąjį 10 metų senaties terminą. Antra, teismas 180 d. terminą pasirinko kaip kriterijų, leidžiantį nustatyti šalių interesų pusiausvyrą atitinkantį delspinigių dydį. Trečia, kaip minėta nutarties 22 punkte, 180 d. terminas vartojimo santykiuose yra taikomas ne tik kaip ieškinio senaties terminas, bet ir kaip orientacinis laikotarpis, už kurį apskaičiuotos netesybos pripažįstamos pagrįstomis. Ketvirta, ieškovė ieškinyje prašė taikyti sumažintą 0,05 proc. delspinigių dydį vietoj sutartyje nurodytojo 0,2 proc. dydžio. Ši aplinkybė reiškia, kad delspinigiai iš esmės buvo priteisti už 4 kartus ilgesnį laikotarpį, t. y. 720 d. (180 d. x 4).
26. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų nepasisakoma.
27. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė šios kategorijos bylose formuojamos teisminės praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme jai nepriteistinos.
29. Apeliacinės instancijos teisme susidarė 6,01 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, apeliacinį skundą atmetus, priteistinos iš apeliantės valstybei (CPK 96 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ (juridinio asmens kodas 126308223) 6,01 Eur (šešis eurus 1 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.