Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) ,,Eugmeda“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tramera“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. spalio 14 d. pareiškimą tenkino ir išdavė teismo įsakymą dėl 2400 Eur skolos, 864 Eur delspinigių, 78 Eur palūkanų už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą ir 57 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės UAB „Tramera“ kreditorės UAB „Eugmeda“ naudai.

8. Teismo posėdyje UAB „Eugmeda“ direktorius E. T. palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė tenkinti ieškinį pilna apimtimi. Papildomai paaiškino, kad atsakovę nuolat reikėjo raginti atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Atsakovei laiku neatsiskaičius, ieškovė patytė nuostolių, nes negalėjo disponuoti 2400 Eur suma. Pažymėjo, kad atsakovė nuslėpė informaciją, jog kreipėsi dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

9. Atsakovės UAB „Tramera“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą nagrinėti bylą atsakovės atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovei.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl 2400 Eur skolos priteisimo

10. Ieškovė prašo priteisti 2400 Eur skolą už suteiktas transporto paslaugas pagal 2019 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija EUG Nr. 01454. Atsakovė šio reikalavimo neginčijo.

11. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė UAB „Eugmeda“ 2019 m. rugpjūčio 1 d. pateikė atsakovei UAB „Tramera“ apmokėti PVM sąskaitą – faktūrą Serija EUG Nr. 01454 už suteiktas transporto paslaugas 3067,35 Eur sumai. Nurodytas sąskaitos apmokėjimo terminas – 2019 m. rugpjūčio 31 d. 2020 m. balandžio 23 d. atsakovė ieškovei pervedė 437,10 Eur sumą, o 2020 m. birželio 15 d. – 200 Eur. Ieškovė patvirtino, kad dar 30,25 Eur sumą skolos dengimui įskaitė pagal atsakovės 2020 m. kovo 3 d. pateiktą PVM sąskaitą – faktūrą Serija TRA Nr. 01812. 2020 m. rugsėjo 30 d. šalys pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, pagal kurį atsakovės skola sudaro 2400 Eur.

12. Šalys neginčijo jų santykių turinio pagal 2019 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija EUG Nr. 01454. Tiek ieškovė, tiek atsakovė pripažino, kad nurodyta PVM sąskaita faktūra atsakovei buvo parengta ir jos priimta dėl suteiktų transporto paslaugų. Atsakovė pagal 2019 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija EUG Nr. 01454 su ieškove atsiskaitė tik iš dalies. Likusi nesumokėta suma – 2400 Eur.

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. Pagal CK 6.59 straipsnį, draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Iš ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu, byloje pateikto šalių susirašinėjimo nustatyta, kad atsakovei buvo suteiktos transporto paslaugos ir atsakovė patvirtino, kad sąskaitą gavo, tačiau liko skolinga 2400 Eur. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų sumokėjusi 2400 Eur sumą (CPK 178 straipsnis). Konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 2400 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.213 straipsnis).

Dėl delspinigių priteisimo

14. Ieškovė prašo priteisti 864 Eur delspinigių. Šį reikalavimą grindžia tuo, jog 2019 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaitoje – faktūroje Serija EUG Nr. 01454 buvo nurodyta, jog už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną skaičiuojami 0,2 proc. delspinigiai.

15. Atsakovė su šiuo reikalavimu nesutiko, nurodė, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinės sutarties dėl delspinigių skaičiavimo.

16. Netesybos gali būti nustatomos įstatymu, sutartimi ar teismo sprendimu (CK 6.71 straipsnis). Teismas sutinka su procesiniuose dokumentuose išdėstyta atsakovės pozicija, nes susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis).

17. Nagrinėjamu atveju šalys pripažino, kad rašytinė sutartis nebuvo sudaryta.

18. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje įtvirtinta, kad PVM sąskaita faktūra – tai šiame įstatyme nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. Paslaugų teikimą PVM mokėtojas privalo įforminti nustatytos formos PVM sąskaita - faktūra.

19. Teismų praktikoje nurodyta, kad PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) apskaitos tikslais. <...> Pagal bendrąją taisyklę PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą ar paslaugų suteikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012, 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-403/2018). Pagal teismų formuojamą praktiką, vienos iš šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, ji vertintina tik kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas, PVM sąskaita faktūra negali būti prilyginama civilinei sutarčiai ir negali šalių įpareigoti kaip sutartis (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. E2A-1418-450/2016, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1887-967/2020), todėl atmestini kaip nepagrįsti ieškovės teiginiai, jog sąskaita – faktūra gali nustatyti netesybų skaičiavimą laiku ir tinkamai neatsiskaičius pagal pateiktą sąskaitą.

20. Be to, teismas pažymi ir tai, kad tiek 2020 m. balandžio 8 d. ir 2020 m. rugsėjo 30 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktuose, taip pat ir ieškovės atsakovei siųstuose raginimuose atsiskaityti ar susitarimuose dėl skolos mokėjimo dalimis nėra duomenų apie skaičiuojamus delspinigius, šiuose dokumentuose nurodyta tik neapmokėta skolos dalis.

21. Nustačius, jog rašytinės sutarties dėl delspinigių skaičiavimo šalys nebuvo sudariusios, ieškovės reikalavimas priteisti vienašališkai paskaičiuotus delspinigius atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis).

Dėl kompensacinių palūkanų priteisimo

22. Ieškovė prašo priteisti 78 Eur palūkanų, nurodydama, kad nuo 2020 m. kovo 1 d. iki bylos iškėlimo teisme dienos atsakovė naudojosi ieškovės piniginėmis lėšomis.

23. Nors atsakovė su šiuo reikalavimu nesutiko, įstatyme numatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis).

24. Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog įstatyme nustatytas kompensuojamąsias palūkanas (CK 6.261 straipsnis), turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-969/2017).

25. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1409-613/2020 pažymėjo, jog kompensuojamųjų palūkanų specifika taip pat lemia, kad jokios, net ir nuo skolininko valios nepriklausančios force majeure aplinkybės neatleidžia skolininko nuo šių palūkanų mokėjimo (CK 6.212 straipsnio 1 dalis), nes pinigų laiku nemokantis skolininkas de facto nepagrįstai praturtėja kreditoriaus sąskaita. Skolininkas nuo pareigos mokėti kompensuojamąsias palūkanas gali būti atleistas tik tada, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl kreditoriaus kaltės (CK 6.259 straipsnis). Tokių aplinkybių atsakovė nenurodė ir įrodymų neteikė.

26. Nustatyta, kad atsakovė PVM sąskaitą-faktūrą Serija EUG Nr. 01454 turėjo apmokėti iki 2019 m. rugpjūčio 31 d., todėl ieškovės reikalavimas priteisti įstatyme numatytas 6 procentų dydžio metines palūkanas už naudojimąsi ieškovės pinigais pagrįstas. Palūkanos skaičiuotinos nuo PVM sąskaitos-faktūros apmokėjimo termino praleidimo dienos iki bylos iškėlimo dienos (2020 m. spalio 14 d.).

27. Nustatyta, kad neapmokėta PVM sąskaitos-faktūros Serija EUG Nr. 01454 suma – 2400 Eur. Laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. spalio 14 d. (bylos dėl teismo įsakymo išdavimo iškėlimo diena) pradelsta atsiskaityti 409 dienos, todėl palūkanų suma – 161,36 Eur (2400 Eur * 6 proc./365 d. * 409 d.).

28. Ieškovė prašo priteisti mažesnes – 78 Eur palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 16 d. Teismas negali išeiti už ieškinio reikalavimų ribų, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas, iš atsakovės priteistina 78 Eur palūkanų suma.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

29. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojant nuo priteistos sumos. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų metinės palūkanos nuo priteistos skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

30. UAB „Eugmeda“ vadovas E. T. pažymėjo, kad atsakovė nuslėpė, jog kreipėsi dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

31. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) 28 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos.

32. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teisme (civilinė byla Nr. eB2-459-613/2021) 2020 m. gruodžio 11 d. priimta nutartis iškelti UAB „Tramera“ restruktūrizavimo bylą, tačiau nutartis neįsiteisėjusi, nes dėl jos pateiktas atskirasis skundas. Sprendimo priėmimo metu atsakovei restruktūrizavimo byla nėra iškelta, todėl pagrindo taikyti JANĮ 28 straipsnio 1 dalies nuostatas nėra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė yra sumokėjusi 95 Eur žyminio. Atsižvelgiant į tai, kad tenkinta apie 74 procentus ieškinio reikalavimų, proporcingai tenkintų reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovės ieškovei priteistina 70,30 Eur. Atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas neteikė, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais,

Teismas nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tramera“ 2400 Eur (du tūkstančius keturis šimtus eurų) skolą, 78 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus) palūkanų, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos 2561,36 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų šešiasdešimt vieno euro trisdešimt šešių centų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. spalio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 70,30 Eur (septyniasdešimt eurų trisdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eugmeda“ naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.