Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-1409-613/2020

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-12-22
Bylos Nr.: e2A-1409-613/2020
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
Atsakovas: M. R.
Ieškovas: E. S.
Advokatai: Vaidotas Rutavičius

Kategorijos

2.1.5Ieškinio senatis
2.5.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2.1.5.1.2.8Reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo
2.6.1.3.6Piniginės prievolės
2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.10.1Civilinės atsakomybės samprata
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-1409-613/2020 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09569-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5; 2.5.1.2; 2.1.5.1.2.8; 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.10.1; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. S. ieškinį atsakovui M. R. dėl palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas E. S. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus su ieškiniu (patikslintu ieškiniu), prašydamas iš atsakovo M. R. priteisti: 1) 2 174,00 Eur kompensuojamųjų palūkanų, t. y. 5 procentų dydžio metines palūkanas už penkerius metus, skaičiuojamas nuo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. nuosprendžiu ieškovui priteistos 8 688,60 Eur (30 000,00 Lt) sumos turtinei žalai atlyginti, palūkanas skaičiuojant už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 16 d. iki 2019 m. gruodžio 16 d. (Klaipėdos apylinkės teismo civilinės bylos Nr. eL2-14257-1030/2019 iškėlimo); 2) 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo atsakovo neatlygintos ieškovui turtinės žalos, priteistos Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-31-380/2013, už laikotarpį nuo Klaipėdos apylinkės teismo civilinės bylos Nr. eL2-14257-1030/2019 iškėlimo 2019 m. gruodžio 16 d. iki ieškovui priteistos turtinės žalos visiško atlyginimo; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas; 4) atmesti atsakovo reikalavimą taikyti ieškinio senaties terminą arba ieškinio senaties terminą atnaujinti.

2. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. spalio 4 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo iš atsakovo M. R. priteisė ieškovui E. S. 8 688,60 Eur (30 000,00 Lt) turtinę žalą ir taikė nuosavybės teisių apribojimą į atsakovo turtą – 43,34 kv. m bendro ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), iki civilinio ieškinio įvykdymo. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį paliko galioti, civilinio ieškinio įvykdymui užtikrinti ir iki turtinės žalos visiško atlyginimo pratęsė nuosavybės teisių apribojimą į atsakovo turtą. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gruodžio 9 d. išdavė ieškovui vykdomojo rašto dublikatą dėl 8 688,60 Eur sumos išieškojimo iš atsakovo M. R.. Atsakovas nuo 2014 m. gegužės 19 d. iki šiol nėra atlyginęs ieškovui priteistos turtinės žalos. Atsakovas, nevykdydamas prievolės atlyginti priteistą sumą po priimto teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, daro tęstinį prievolės pažeidimą – neteisėtai naudoja pinigus, kuriuos privalo sumokėti ieškovui kaip kreditoriui, ir taip pažeidžia ieškovo teises, ieškovas patyrė ir patiria nuostolių. Baudžiamojoje byloje ieškovas nepareiškė reikalavimo dėl kompensuojamųjų – procesinių palūkanų priteisimo, todėl tokį reikalavimą reiškia atskiroje civilinėje byloje. CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis ir kitos materialinės teisės normos nedraudžia ieškovui reikalauti priteisti iš skolininko įstatymo nustatytas palūkanas ir po teismo nuosprendžio, kuriuo ieškovui priteistas žalos atlyginimas, priėmimo. Kreditorius visada turi teisę į palūkanas, kaip patiriamų nuostolių kompensaciją, kai skolininkas nevykdo savo piniginės prievolės. Kadangi įstatymas numato palūkanų priteisimą iki pat teismo sprendimo visiško įvykdymo, tai teisė reikalauti palūkanų ieškovui išlieka iki pat to momento, kai teismo sprendimu ar nuosprendžiu priteista suma žalai atlyginti bus visiškai sumokėta ieškovo.

Atsiliepimas

3. Atsakovas M. R. atsiliepimu į ieškinį su ieškovo reikalavimais nesutinka. Nurodo, kad ieškovas turėjo teisę reikalauti priteisti procesines palūkanas nuo skolos, kurios pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį priteisiamos tik nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tačiau tokį reikalavimą turėjo pateikti per reikalavimui dėl palūkanų priteisimo pareikšti nustatytą ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo, t. y. 2014 m. gegužės 19 d., ir pasibaigė 2019 m. gegužės 19 d., dėl to ieškinio reikalavimai atmestini pritaikius ieškinio senatį. Ieškovo prašomoms priteisti palūkanoms CK 6.37 straipsnio nuostatos netaikomos. Kompensacines palūkanas leidžiama priteisti CK 6.210 ir 6.261 straipsniuose numatytais atvejais. Šio ginčo atvejui CK 6.210 straipsnio nuostatos negali būti taikomos, nes atsakovo prievolė sumokėti ieškovui pinigus yra atsiradusi iš delikto, t. y. priteisti pinigai kaip nusikaltimu padarytos žalos atlyginimas, o CK 6.210 straipsnis taikomas tik sutartinėms prievolėms ir netaikomas kitais pagrindais atsiradusioms prievolėms. CK 6.261 straipsnio nuostatos šiuo atveju taip pat netaikomos, nes minėtas straipsnis taikomas tik esant sutartiniams santykiams.

4. Ieškovas pateikė dubliką, kuriame su atsiliepimu į ieškinį nesutinka, tačiau patikslino ieškinio reikalavimą dėl kompensacinių palūkanų priteisimo, patikslindamas palūkanų skaičiavimo laikotarpį ir atitinkamai reikalavimo sumą. Ieškovas prašo priteisti 2 174,00 Eur kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 16 d. iki 2019 m. gruodžio 16 d. Nurodė, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalis yra bendroji prievolių teisės norma, o prievolių atsiradimo pagrindas yra tiek sutartis, tiek deliktas. Ši teisės norma yra bendroji procesinių (kompensacinių) palūkanų nuostata, nepriklausomai nuo to, iš kokios prievolės kyla žala. Nagrinėjamu atveju teismas patenkino civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, nustatė civilinės atsakomybės sąlygų visetą, nukentėjęs asmuo (kreditorius) patyrė žalą. Procesinėmis palūkanomis siekiama kuo greičiau pašalinti padarytos žalos sukeltus neigiamus padarinius. Atsakovo (skolininko) pareiga atlyginti padarytą žalą yra piniginio pobūdžio (piniginė prievolė), t. y. deliktinės prievolės objektas – pinigai, o dalykas – skolininko pareiga atlyginti žalą (perduoti ieškovui pinigus). CK 6.37straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad procesinės palūkanos yra įstatymo nustatyto dydžio. CK vienintelė teisės norma, nustatanti palūkanų dydį pagal įstatymą, yra CK 6.210 straipsnis, todėl šia teisės norma remiamasi. Baudžiamojoje byloje pripažinus ieškovą civiliniu ieškovu ir patenkinus civilinį ieškinį, buvo nustatytos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos (žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp veikos ir žalos), tai prejudiciniai faktai šioje nagrinėjamoje byloje, todėl jų nereikia įrodinėti. Baudžiamojoje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl palūkanų priteisimo. Nagrinėjamu atveju ieškovo ir atsakovo (kreditoriaus ir skolininko) prievoliniai santykiai kilo iš sutartinių teisinių santykių, kurie užfiksuoti teismo apkaltinamajame nuosprendyje (t. y. iš sutarties atsiradusia konkretaus dydžio – 30 000,00 Lt pinigine prievole). Šiai piniginei prievolei įvykdyti atsakovas praleido terminą, skaičiuojamą nuo 2014 m. gegužės 19 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, todėl yra pagrindas teigti, kad atsakovas daro tęstinį piniginės prievolės pažeidimą, dėl to ieškovas patiria nuostolių, nes piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas, nes šiuo atveju ieškinio senaties pradžios momentui nustatyti taikytina specialioji teisės norma, įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 5 dalyje. Pagal šią teisės normą, kai vyksta tęstinis piniginės prievolės nevykdymas, ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną dieną, kol tęsiasi šis pažeidimas. Piniginės prievolės nevykdymas reiškia tęstinį ieškovo teisės gauti pinigus pažeidimą. Toks ieškovo teisės pažeidimas vyksta kiekvieną dieną iki šiol, atsakovas neteisėtai naudoja pinigus, kuriuos privalo sumokėti ieškovui, ir taip pažeidžia ieškovo teises, todėl atsakovo reikalavimas taikyti ieškinio senaties terminą atmestinas kaip nepagrįstas.

5. Atsakovas pateikė tripliką, kuriuo su ieškovo patikslintais reikalavimais nesutinka, prašo juos atmesti atsiliepime į ieškinį išdėstytų motyvų pagrindu. Papildomai nurodė, kad nėra jokio pagrindo atnaujinti ieškovui praleistą senaties terminą, nes jis praleistas dėl jo paties aplaidumo. Tai, kad baudžiamojoje byloje jam buvo atnaujintas terminas pateikti vykdomąjį raštą vykdyti, nesudaro prejudicinio pagrindo, sprendžiant dėl praleisto termino kreiptis dėl palūkanų priteisimo atnaujinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ieškinį tenkino; priteisė iš atsakovo M. R. ieškovui E. S. 2 174,00 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas, skaičiuojamas už Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-31-380/2013 E. S. priteistą (8 688,60 Eur) ir likusią neatlygintą turtinę žalą nuo civilinės bylos pagal ieškovo reikalavimą iškėlimo 2020 m. kovo 9 d. iki visiško turtinės žalos, priteistos nurodytoje baudžiamojoje byloje, atlyginimo, ir 734,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Teismas, vadovaudamasis teismų praktika, formuojama dėl ieškinio senaties taikymo reikalavimams dėl palūkanų priteisimo pareikšti, nusprendė, kad ieškovas, formuluodamas reikalavimą, yra pritaikęs ieškinio senaties terminą.

8. Spręsdamas klausimą dėl kompensuojamųjų palūkanų už penkerius metus iki civilinės bylos iškėlimo priteisimo, teismas vertino tai, kad atsakovo prievolė sumokėti ieškovui teismo nuosprendžiu priteistą turtinę žalą nėra įvykdyta; 2019 m. gruodžio 9 d. išduoto vykdomojo dokumento pagrindu pradėtas priverstinis žalos išieškojimas; esant tęstiniam prievolės pažeidimui, t. y. skolininkui nesumokėjus teismo sprendimu kreditoriui priteistos sumos, kreditorius įgyja naują teisę – teisę reikalauti atlyginti visus nuostolius, padarytus jam per visą prievolės pažeidimo laikotarpį, o skolininkas naują pareigą – pareigą atlyginti nuostolius, padarytus prievolės neįvykdymu (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Remdamasis teisiniu reglamentavimu ir formuojama teismų praktika, teismas konstatavo, kad ieškovas įgijo teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų.

9. Teismas, spręsdamas klausimą dėl procesinių palūkanų priteisimo byloje, vertino teisinį reglamentavimą, šiuo klausimu formuojamą kasacinio teismo praktiką, ieškovo pareikšto reikalavimo pagrįstumą ir padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas priteisti procesines palūkanas už teismo nuosprendžiu priteistą turtinės žalos atlyginimą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki visiško turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

10. Teismas pažymėjo, kad pagal formuojamą kasacinės instancijos teismo praktiką, procesinės palūkanos priteisiamos ne tik bylose, kai piniginė prievolė atsiranda iš sutarties, bet ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Pažymėjo ir tai, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalis nenustato taisyklės, pagal kurią procesinės palūkanos mokamos (skaičiuojamos) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, išlygų – prievolės mokėti procesines palūkanas vykdymas nėra diferencijuojamas priklausomai nuo materialiojo subjekto reikalavimo, už kurį jo patenkinimo atveju yra skaičiuojamos šios palūkanos, pagrindo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Atsakovas M. R., atstovaujamas advokato Vaidoto Rutavičiaus, apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo E. S. ieškinį atmesti. Taip pat priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, dėl to jis yra naikintinas.

11.2. Mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė ieškinio senaties taikymo klausimą, netinkamai aiškino šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, pagal kurią teisė reikalauti palūkanų išlieka iki visiško prievolės įvykdymo, tačiau ši teisė išlieka ne daugiau kaip iki ieškinio senaties termino pabaigos. Mano, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senatis yra praleista, dėl to teismas privalėjo ją taikyti ir tokiu pagrindu atmesti ieškinį.

11.3. Taip pat mano, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo atnaujinti ieškovui praleistą senaties terminą, nes jis praleistas dėl paties ieškovo aplaidumo.

11.4. Teigia, kad nuostolių atlyginimui arba kompensacinėms palūkanoms, kurios skaičiuojamos nuo momento, kada prievolė turėjo būti įvykdyta, iki bylos iškėlimo dienos, CK 6.37 straipsnio nuostatos nagrinėjamu atveju netaikomos. Kompensacines palūkanas leidžiama priteisti CK 6.210 ir 6.261 straipsniuose numatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju CK 6.210 straipsnio nuostatos negali būti taikomos, nes atsakovo prievolė sumokėti ieškovui pinigus yra atsiradusi iš delikto, t. y. priteisti pinigai kaip nusikaltimu padarytos žalos atlyginimas. CK 6.210 straipsnio nuostatos yra taikomos tik sutartinėms prievolėms.

11.5. Be to, mano, kad palūkanų atsiradimas buvo sąlygotas paties ieškovo didelio nerūpestingumo, nesiėmimo veiksmų pasiimti priteistus pinigus, kurių išmokėjimas buvo užtikrintas teismo uždėtu areštu atsakovo turtui. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sąlygos konstatuoti, kad ieškovas yra pažeidęs prievolę ir praleidęs įvykdymo terminą, nes ieškovas pats savo neveikimu prisidėjo prie tokių palūkanų atsiradimo, kadangi laiku nesikreipė dėl skolos išieškojimo iš jos sumokėjimui užtikrinto turto, o atsakovas neturėjo galimybės to turto parduoti ir atsiskaityti su ieškovu, nes jis buvo areštuotas ieškovo naudai. Tai savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį (CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).

Atsiliepimas

12. Ieškovas E. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog prievolė mokėti palūkanas yra piniginė prievolė, šios prievolės nevykdymas reiškia tęstinį kreditoriaus teisės gauti pinigus pažeidimą, toks kreditoriaus teisės pažeidimas vyksta kiekvieną dieną. Todėl ieškinio senaties termino reikalavimui dėl palūkanų išieškojimo kiekvieną tą dieną ieškinio senaties termino eiga prasideda iš naujo, nes kiekvienos dienos praleidimas laikytinas savarankišku pažeidimu (CK 1.127 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 144-915/2018).

12.2. CK 1.125 straipsnio 9 dalyje numatytas penkerių metų ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai atskirai, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 643/2000).

Žemesnės instancijos teismas

12.3. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad esant tęstiniam prievolės pažeidimui, t. y. skolininkui nesumokėjus teismo sprendimu kreditoriui priteistos sumos, kreditorius įgyja naują teisę – teisę reikalauti atlyginti visus nuostolius, padarytus jam per visą prievolės pažeidimo laikotarpį, o skolininkas naują pareigą – pareigą atlyginti nuostolius, padarytus prievolės neįvykdymu. Kreditorius tokiu atveju turi teisę ne tik reikalauti sumokėti teismo priteistą sumą, bet ir reikalauti atlyginti nuostolius. Skolininkui iki visiško prievolės įvykdymo naudojantis kreditoriaus pinigais, jis už termino prievolei įvykdyti praleidimą privalo mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).

12.4. Pagal formuojamą kasacinės instancijos teismo praktiką, procesinės palūkanos priteisiamos ne tik bylose, kai piniginė prievolė atsiranda iš sutarties, bet ir bylose, kai žala kyla iš delikto (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-144/2014, 3K-3-217-690/2018 ir kt., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4-699/2015, 2K-352-976/2018, Nr. 2K-11-303/2019 ir kt.).

12.5. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį dėl procesinių palūkanų priteisimo jau po bylos, kurioje buvo sprendžiama ginčo esmė, išnagrinėjimo – pagrindinio reikalavimo patenkinimo. Procesinės palūkanos turi būti priteisiamos kreditoriaus naudai tik nuo nagrinėjamos civilinės bylos iškėlimo momento (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), nes tik joje buvo pareikštas prašymas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; 2020 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. ???-3-l 16-378/2020).

12.6. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pagrindinė prievolė sumokėti ieškovui teismo nuosprendžiu priteistą turtinę žalą nebuvo įvykdyta iki pat skundžiamo teismo sprendimo priėmimo. Dalis skolos (207,22 Eur) išieškota jau prasidėjus teisminiam ginčui.

12.7. Apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti nei faktiniu, nei teisiniu pagrindu. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovo reikalavimas dėl 2 174,00 Eur kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, t. y. 5 procentų dydžio metinių palūkanų, apskaičiuotų nuo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. nuosprendžiu priteistos 8 688,60 Eur (30 000,00 Lt) sumos ir neviršijant įstatyme numatyto 5 metų senaties termino (nuo 2014 m. gruodžio 16 d. iki 2019 m. gruodžio 16 d.), yra pagrįstas. Naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. spalio 4 d. nuosprendžiu baudžiamoje byloje Nr. 1-31-380/2013 iš M. R. priteisė E. S. 8 688,60 Eur (30 000,00 Lt) turtinės žalos atlyginimo, taip pat taikė nuosavybės teisių apribojimą atsakovo turtui – butui, esančiam (duomenys neskelbtini), iki civilinio ieškinio įvykdymo. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu baudžiamoje byloje Nr. 1A-222/2014 Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. nuosprendžio dalį dėl ieškovui priteisto žalos atlyginimo ir atsakovo turtui taikomo nuosavybės teisės apribojimo paliko nepakeistą.

16. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. spalio 29 d. nutartimi tenkino E. S. prašymą atnaujinti vykdomojo rašto pateikimo vykdyti terminą ir nutarė išduoti E. S. vykdomojo rašto dublikatą Klaipėdos apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-31-380/2013. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartis palikta nepakeista. 2019 m. gruodžio 9 d. ieškovui E. S. išduotas vykdomojo rašto dublikatas baudžiamojoje byloje Nr. 1-31-380/2013 dėl 8 688,60 Eur (30 000,00 Lt) turtinės žalos išieškojimo. Antstolio Jono Petriko išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas patvirtina, jog 2020 m. vasario 18 d. E. S. iš M. R. yra išieškota 207,22 Eur suma, likusi išieškoti suma yra 8 481,38 Eur.

17. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė ieškinio senaties ieškovo reikalavimams pareikšti, pagrįstai ir teisėtai iš atsakovo ieškovui priteisė kompensuojamąsias ir procesines palūkanas.

18. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė ieškinio senaties taikymo klausimą. Nagrinėjamu atveju CK 6.210 straipsnio nuostatos negali būti taikomos, nes atsakovo prievolė sumokėti ieškovui pinigus yra atsiradusi iš delikto, t. y. priteisti pinigai kaip nusikaltimu padarytos žalos atlyginimas.

Dėl senaties termino

19. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė ieškinio senaties taikymo klausimą, netinkamai aiškino nuo šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, pagal kurią teisė reikalauti palūkanų išlieka iki visiško prievolės įvykdymo, tačiau ši teisė išlieka ne daugiau kaip iki ieškinio senaties termino pabaigos. Mano, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senatis yra praleista, dėl to teismas privalėjo ją taikyti ir tokiu pagrindu atmesti ieškinį.

20. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas, formuluodamas ieškinio reikalavimus, tinkamai pritaikė ieškinio senaties terminą, dėl to nėra pagrindo teigti, kad senaties terminas yra praleistas.

21. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog prievolė mokėti palūkanas yra piniginė prievolė, šios prievolės nevykdymas reiškia tęstinį kreditoriaus teisės gauti pinigus pažeidimą, toks kreditoriaus teisės pažeidimas vyksta kiekvieną dieną. Todėl ieškinio senaties termino reikalavimui dėl palūkanų išieškojimo kiekvieną tą dieną ieškinio senaties termino eiga prasideda iš naujo, nes kiekvienos dienos praleidimas laikytinas savarankišku pažeidimu (CK 1.127 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 144-915/2018).

22. CK 1.125 straipsnio 9 dalyje numatytas penkerių metų ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai atskirai, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 643/2000).

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, formuojama dėl ieškinio senaties termino reikalavimui dėl palūkanų priteisimo pareikšti pradžios momento nustatymo, tinkamai išsprendė ieškinio senaties taikymo klausimą ir pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti. Teisėjų kolegija pažymi, kad esant tęstiniam prievolės pažeidimui ieškinio senaties termino eiga prasideda iš naujo kiekvieną dieną, todėl senaties terminas reikalavimui dėl palūkanų išieškojimo nėra praleistas. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas klaidingai interpretuoja kasacinio teismo išaiškinimą, teigdamas, kad ieškovas turi teisę pareikšti reikalavimą iki ieškinio senaties termino pabaigos, t. y. per penkerius metus nuo tos dienos, kada atsakovui atsirado prievolė ieškovui atlyginti turtinę žalą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas, pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, negali reikalauti skaičiuoti palūkanų daugiau kaip už penkerius metus, o ne kreiptis į teismą su reikalavimu išieškoti palūkanas.

Dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo

24. Apeliantas teigia, kad nagrinėjamu atveju CK 6.210 straipsnio nuostatos negali būti taikomos, nes atsakovo prievolė sumokėti ieškovui pinigus yra atsiradusi iš delikto, t. y. priteisti pinigai kaip nusikaltimu padarytos žalos atlyginimas. CK 6.210 straipsnio nuostatos yra taikomos tik sutartinėms prievolėms. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto teiginiais.

25. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje pripažįstama kreditoriaus teisė reikalauti kompensuojamųjų palūkanų ne tik sutartinės civilinės atsakomybės, bet ir deliktinės civilinės atsakomybės atveju. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Kompensuojamųjų palūkanų specifika taip pat lemia, kad jokios, net ir nuo skolininko valios nepriklausančios force majeure aplinkybės neatleidžia skolininko nuo šių palūkanų mokėjimo (CK 6.212 straipsnio 1 dalis), nes pinigų laiku nemokantis skolininkas de facto nepagrįstai praturtėja kreditoriaus sąskaita. Skolininkas nuo pareigos mokėti kompensuojamąsias palūkanas gali būti atleistas tik tada, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl kreditoriaus kaltės (CK 6.259 straipsnis).

26. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išaiškinimu, nurodytu šios nutarties 25 punkte. Teisėjų kolegija pritaria skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytiems motyvams ir plačiau jų nekartoja. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

27. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovas pats savo neveikimu prisidėjo prie prašomų iš atsakovo priteisti palūkanų (nuostolių) atsiradimo, nes laiku nesikreipė dėl skolos išieškojimo iš jos sumokėjimui užtikrinto turto, o atsakovas neturėjo galimybės to turto parduoti ir atsiskaityti su ieškovu dėl taikytų suvaržymų. Teigia, kad šios aplinkybės sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškinį (CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis, 6.259 straipsnis, 6.262 straipsnis).

28. Esminis bylos dėl palūkanų priteisimo nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent jame pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo ir draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimai, atsikirtimai ir įrodymai. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių CPK nustatytų teisinių pasekmių. Jos nustatytos, be kita ko, kaip draudimas apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimas, draudimas remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai).

29. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas skundžiamo sprendimo neteisėtumą apeliaciniame skunde grindžia naujomis aplinkybėmis, t. y. kad atsakovas neturėjo galimybės atsiskaityti su ieškovu dėl atsakovui priklausančiam turtui taikytų suvaržymų ieškovo reikalavimams baudžiamojoje byloje užtikrinti, ieškovas pats laiku nesikreipė dėl skolos išieškojimo; kad nurodytos aplinkybės sudaro savarankišką pagrindą ieškinio reikalavimus atmesti (CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis, 6.259 straipsnis, 6.262 straipsnis), jos nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme. Tokių aplinkybių atsakovė pirmosios instancijos teisme nenurodė, apie jas neužsiminta ir atsiliepime į ieškinį, dėl jų neteikė jokių įrodymų. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017). Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija nevertina apelianto apeliaciniame skunde nurodytų argumentų dėl ieškinio atmetimo nurodytu pagrindu (CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis, 6.259 straipsnis, 6.262 straipsnis), nes šie argumentai grindžiami aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos ir tirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).

30. Kiti apeliacinio skundo argumentai, susiję su pagrindais atnaujinti ieškinio senaties terminą, teisėjų kolegijai konstatavus, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senatis ieškinio reikalavimams pareikšti nepraleista, neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo

31. Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne interpretuojant atskirus faktus (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, nei jo nesant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-260/2001; Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Kita vertus, teismas turi vertinti įrodymus vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, taip pat ir sąžiningumo, protingumo ir teisingumo.

32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo procesą ir įrodymų vertinimo reglamentuojančių teisės normų, tinkamai taikė materialinės teisės normas, o apeliantas be pakankamo pagrindo apeliaciniame skunde tvirtina, jog skundžiamas sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.

Dėl bylos procesinės baigties

33. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

35. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovas pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 500,00 Eur išlaidų, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo M. R. ieškovui E. S. 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Erika MisiūnienėAlmantas PadvelskisGiedrė Seselskytė