Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, e2A-161-538/2020

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-03-20
Bylos Nr.: e2A-161-538/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-00307-2019-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
Ieškovas: T. I., V. I.
Atsakovas: V. L., biudžetinei įstaigai (duomenys neskelbtini), L. L., N. L.

Kategorijos

2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą

Civilinė byla Nr. e2A-161-538/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00307-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.18.3 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų T. I., atstovė pagal įstatymą V. I., V. I. ir atsakovo V. L. atstovės pagal įstatymą L. L. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų T. I. ir V. I. ieškinį atsakovams biudžetinei įstaigai (duomenys neskelbtini), V. L., subsidiariems atsakovams L. L., N. L. dėl garbės ir orumo gynimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami ieškovui T. I. (toliau – ieškovas) iš atsakovų V. L. ir (duomenys neskelbtini) (toliau – Progimnazija) solidariai, o iš atsakovų L. L. ir N. L. subsidiariai priteisti 4 000 Eur žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; ieškovei V. I. (toliau – ieškovė) iš atsakovų V. L., L. L. ir N. L. subsidiariai priteisti 1000 Eur nuostolių atlyginimo bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad atsakovas V. L., sužinojęs ieškovo slaptažodį, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai prisijungė prie ieškovo elektroninio dienyno paskyros ir neteisėtai pakeitė slaptažodį, tokiu būdu neteisėtai perėmė, pasisavino ir laikė neviešus elektroninius duomenis, neteisėtai pakeitė elektroninius duomenis bei iš ieškovui priklausančios „Mano dienynas“ paskyros ieškovo vardu mokyklos sveikatos priežiūros specialistei išsiuntė žinutę: (duomenys neskelbtini) (toliau - žinutė Nr. 1). Be to, (duomenys neskelbtini) atsakovas V. L., pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai prisijungė prie ieškovo elektroninio dienyno paskyros ir parašė dar vieną necenzūrinio pobūdžio žinutę visiems atsakovės Progimnazijos mokytojams ir T. I. klasiokams: (duomenys neskelbtini) (toliau - žinutė Nr. 2). Dėl šių nusikaltimų pradėtas ikiteisminis tyrimas nutrauktas Klaipėdos apygardos prokuratūros 2018 m. gegužės 28 d. nutarimu nustačius, jog atsakovas V. L. nusikalstamų veikų padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus. Pažymėjo, kad atsakovo V. L. neteisėti veiksmai buvo trunkamo pobūdžio, atlikti ne vieną kartą, apgalvoti, atliekant eilę tyčinių veiksmų, laikytini pavojinga veika pagal baudžiamąjį įstatymą, tik dėl nepakankamo amžiaus atsakovas nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Atsakovas V. L. ne tik pažeidė ieškovo teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, tačiau ieškovo vardu paskleidė apie ieškovą ir jo tėvą tikrovės neatitinkančius, žeminančius jo garbę ir orumą duomenis, tėvui priskiriant sunkaus nusikaltimo įvykdymą. Teisė, kad dėl atsakovo V. L. neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, patyčias, pažeminimą, sutriko ieškovo apetitas, miegas, sumažėjo jo bendravimo galimybės. Pažymėjo, kad Psichodiagnostinio tyrimo metu nustatyta, jog dėl mokykloje patiriamų patyčių ieškovas turi nepilnavertiškumo požymių, jį slegia vidinė įtampa, nesaugumo jausmas, kurie yra sąlygoti praeities įvykių, jo netvirta asmenybės pusiausvyra, jis užsisklendęs, nedrąsus, turi bendravimo sunkumų tarpasmeninių santykių sferoje, nesugeba užmegzti kontakto. Nurodė, kad dėl atsakovo V. L. neteisėtų veiksmų ir atsakovės Progimnazijos neveikimo, ieškovė buvo priversta kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl neteisėtus veiksmus atlikusio asmens nustatymo. Už atstovavimą ikiteisminiame tyrime sumokėjo advokatui 1000 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kuriuos prašė priteisti iš atsakovų kaip nuostolių atlyginimą. Taip pat nurodė, kad žala ieškovui kilo ne vien dėl atsakovo V. L. neteisėtų veikų, bet ir dėl atsakovės Progimnazijos neveikimo, o taip pat ir pačios Progimnazijos darbuotojų aktyvių veiksmų. Pirmąją žinutę atsakovas V. L. parašė (duomenys neskelbtini) ieškovas tuo metu sirgo (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, kad apie pirmąją žinutę klasės auklėtoja žinojo, ieškovo mamai paskambino tik (duomenys neskelbtini), ir informavo, kad iš jos sūnaus paskyros mokyklos sveikatos specialistė gavo nerimastingą žinutę. Turinio ieškovo mamai auklėtoja neatskleidė. Pirmadienį, (duomenys neskelbtini) ieškovo mama susirado sveikatos specialistės telefoną ir pareikalavo susitikimo, siekiant susipažinti su žinutės turiniu. Ieškovų įsitikinimu, jei iškilo abejotina situacija, gimnazija privalėjo ieškovo tėvams pranešti apie tokią žinutę, blokuoti jų sūnaus paskyrą ir aiškintis situaciją, kreiptis į Valstybinę vaiko teisių apsaugos tarnybą, tačiau gimnazija tokių veiksmų nesiėmė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui T. I. iš atsakovo V. L. 500 Eur (penkis šimtus eurų 0 ct) neturtinės žalos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 500 Eur (penkių šimtų eurų 0 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2019 m. sausio 21 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Priteisė ieškovei V. I. iš atsakovo V. L. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) turtinės žalos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų 0 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2019 m. sausio 21 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 330 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų. Atsakovui V. L. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, šiuo sprendimu priteistą 500 Eur neturtinę žalą ieškovui T. I. ir 1000 Eur turtinę žalą, 330 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei V. I. bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistas 500 Eur neturtinės žalos bei 1000 Eur turtinės žalos sumas nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2019 m. sausio 21 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, išieškoti iš subsidiarių atsakovų L. L. ir N. L. solidariai. Išaiškino, kad ši atsakovo V. L. įstatyminių atstovų L. L. ir N. L. pareiga pasibaigia, kai V. L. (gimimo data (duomenys neskelbtini)) sulaukia pilnametystės, taip pat, jei prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka priteistoms sumoms išieškoti. Priteisė atsakovei (duomenys neskelbtini) iš ieškovo T. I. 3285,15 Eur (tris tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 15 ct) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Priteisė Valstybės naudai solidariai iš ieškovų T. I. ir V. I. 764,37 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 37 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. I. T. I. neturint turto ar uždarbio, pakankamo bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, šiuo sprendimu priteistas 3285,15 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei biudžetinei įstaigai (duomenys neskelbtini) ir 764,37 Eur bylinėjimosi išlaidas priteistas solidariai su ieškove V. I. Valstybės naudai, išieškoti iš įstatyminės atstovės V. I.. Išaiškino, kad ši ieškovo T. I. įstatyminės atstovės V. I. pareiga pasibaigia, kai T. I. (gimimo data (duomenys neskelbtini)) sulaukia pilnametystės, taip pat, jei prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka priteistoms sumoms išieškoti. Kitą ieškinio dalį atmetė. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:

3.1. Ieškovams neįrodžius, jog atsakovė Progimnazija atliko neteisėtus veiksmus, nėra pagrindo taikyti solidarią atsakomybę atlyginant neturtinę žalą ieškovui.

3.2. Atsakovas V. L. netinkamai pasielgė ieškovo vardu išsiųsdamas nederamo turinio žinutes, kurios paskleidžia apie ieškovą ir jo tėvą tikrovės neatitinkančią, žeminančią garbę ir orumą informaciją. Išplatinta informacija paskleista mokyklos mastu, išėjo ir už klasės ribų, todėl neabejotina, kad dėl aukščiau nurodytų atsakovo veiksmų, tokios įžeidžiamo pobūdžio informacijos paskleidimas ieškovo vardu ieškovui sukėlė neigiamas pasekmes.

3.3. Atsakovas V. L. yra atsakingas už ieškovės, kaip T. I. įstatyminės atstovės, patirtas išlaidas, ir šios išlaidos turi būti atlygintinos.

3.4. Veikų padarymo metu atsakovo V. L. tėvai netinkamai prižiūrėjo nepilnametį sūnų dėl kurio veiksmų buvo pakenkta ieškovams, patirta turtinė ir neturtinė žala, todėl teismas konstatavo nepilnamečio asmens nepriežiūrą ir iš to kylančią jo tėvų pareigą subsidiariai atsakyti už sūnaus neteisėtais veiksmais padarytą žalą.

3.5. Byloje nėra įrodymų, kad būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pablogėjo ieškovo sveikata, t. y. kilo (duomenys neskelbtini) ar kilo kitų ilgalaikių neigiamų padarinių ieškovo fizinei būklei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys dėl atsakovės Progimnazijos solidarios atsakomybės atmestas, panaikinti; dalyje, kurioje ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies - sprendimą pakeisti ir padidinti priteistiną neturtinę žalą iki 4000 Eur bei priimti šiose dalyse naują sprendimą: Priteisti ieškovui iš atsakovo V. L. ir Progimnazijos solidariai 4000 Eur neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2019 m. sausio 21 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; atsakovui V. L. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, šiuo sprendimu priteistą 4000 Eur neturtinę žalą ieškovui bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistas 4000 Eur neturtinės žalos sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2019 m. sausio 21 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, išieškoti iš subsidiarių atsakovų L. L. ir N. L. solidariai; išaiškinti, kad ši atsakovo V. L. įstatyminių atstovų pareiga pasibaigia, kai V. L. sulaukia pilnametystės, taip pat, jei prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka priteistoms sumoms išieškoti; Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, kurios priteistos iš ieškovų, panaikinti ir priėmus naują teismo sprendimą jas paskirstyti iš naujo; priteisti iš atsakovų ieškovų naudai ieškovų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas; prijungti prie bylos teikiamus naujus įrodymus: 2019 m. rugsėjo 18 d. V. I. prašymą dėl konsultacijos teikimo Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atsakymą į prašymą; 2019 m. rugsėjo 19 d. V. I. prašymą dėl konsultacijos teikimo Švietimo, mokslo ir sporto ministrui bei LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2019 m. rugsėjo 27 d. atsakymą Nr. SR-3905 į prašymą; 2019 m. spalio 2 d. gydytojo (duomenys neskelbtini) įrašą; 2019 m. spalio 2 d. (duomenys neskelbtini) pažymą. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

4.1. Pažeistos materialinės teisės normos, reglamentuojančios neturtinės žalos dydžio nustatymą, solidarios civilinės atsakomybės taikymo institutą ir nukrypta nuo kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, suformuotos šiais klausimais, kadangi teismas neįvertino ir nepagrindė priteistos tik 500 Eur neturtinės žalos dydžio CK ir teismų praktikoje suformuotais žalos dydžio nustatymo kriterijais, taip pat nepagrįstai nekonstatuota Progimnazijos solidari civilinė atsakomybė esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms.

4.2. Teismas nevertino ir sprendime nepasisakė dėl liudytojos psichologės A. Š. parodymų, nevertino ieškovų paaiškinimais nurodytų teisės aktų, reglamentuojančių švietimo įstaigos pareigas įvykus tokiems atvejams kaip ginčo situacija, nevertino ieškovų pateiktuose elektroniniuose susirašinėjimuose esančios detalios informacijos, pagrindžiančios Progimnazijos neveikimą ir teikiamus melagingus paaiškinimus.

4.3. Prieš nepilnametį ieškovą buvo panaudotas psichologinis smurtas, kuris pažemino ieškovo orumą ir garbę, Progimnazija savo neveikimu ne tik kad neapsaugojo ieškovo nuo smurto, bet savo neveikimu leido ir toliau jam reikštis ir dar labiau žaloti ieškovo emocinę būseną ir psichinę sveikatą.

4.4. Nei ieškovui, nei ieškovo tėvams per 5 darbo dienas, nei vėliau nebuvo pasiūlyta nemokama psichologinė pagalba, byloje nėra įrodymų, kad tokią pareigą progimnazija vykdė, o progimnazijos atstovė tokią įstaigos pasyvią poziciją argumentavo tuo, kad tokios pagalbos ieškovai net neprašė ir nesikreipė į Progimnaziją.

4.5. Progimnazijos vadovybė ne tik kad nesuteikė mokiniui pagalbos, bet netgi priešingai - toliau neteisėtai neveikė, mokytojų neinformavo apie incidentą, nepaaiškino apie žinučių autorystę, o neprofesionalūs pedagogai nedisponuodami informacija apie žinučių atsiradimą, neteisėtais veiksmais dar labiau gniuždė nepilnametį mokinį.

4.6. Teismas nepagrįstai akcentavo tai, kad Žinutės Nr. 1 ir Nr. 2 buvo paskleistos ne Progimnazijos, o atsakovo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl mokyklos neveikimo buvo paskleisti duomenys, žeminantys ieškovo garbę ir orumą.

4.7. Teismas visiškai ignoravo faktą, kad Progimnazija savo neveikimu prisidėjo prie Žinutės Nr. 2 atsiradimo viešoje erdvėje.

4.8. Pareigos, kurias turėjo atlikti Progimnazija, pasireiškus smurtui prieš nepilnametį, įtvirtintos teisės aktuose, kurie turi būti žinomi švietimo įstaigai, Progimnazija nevykdė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai.

4.9. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, patyčias, pažeminimą, sutriko ieškovo apetitas, miegas, sumažėjo jo bendravimo galimybės. Atsakovų neteisėti veiksmai labai paveikė ieškovą, nes reikia įvertinti jo amžių, faktą, jog paauglystė, ir kad tokio amžiaus vaikai itin jautriai reaguoja į neigiamus išgyvenimus/įvykius, o ypatingai tokio pobūdžio ir turinio apie juos paskleistą melagingą informaciją, tokie įvykiai yra itin reikšmingi paauglių elgesiui ir emocinei būsenai.

4.10. Neturtinė žala padaryta dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie ne tik sukėlė kančias ir išgyvenimus, bet ir neigiamai paveikė ieškovo fizinę būklę.

4.11. Atsakovas V. L. ne tik pažeidė ieškovo teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, tačiau ieškovo vardu paskleidė apie ieškovą ir jo tėvą tikrovės neatitinkančius, žeminančius jo garbę ir orumą duomenis, tėvui priskiriant nusikaltimu pripažįstamą veiką.

4.12. Progimnazijos neveikimas taip pat ilgalaikis, sistemingas, nors atsakovui, kaip švietimo įstaigai, neabejotini taikytini didesni atsargumo rūpestingumo standartai. Nė vienas iš atsakovų neatsiprašė ieškovo dėl jam padarytos žalos, Progimnazija nesiėmė jokių veiksmų, kad suteiktų pagalbą ieškovui ir jo tėvams, toks atsakovų elgesys gali būti vertinamas tik kaip piktybiškas ir siekis išvengti atsakomybės už nepilnamečiui asmeniui padarytą žalą.

5. Apeliaciniu skundu atsakovo V. L. atstovė pagal įstatymą L. L. prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimo dalį priteistą turtinę 1000 Eur žalą sumažinti iki 500 Eur, o neturtinę priteistą 500 Eur žalą sumažinti iki 300 Eur; priteisti Valstybei iš ieškovo antrinės teisinės pagalbos išlaidas apeliacinėje instancijoje. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

5.1. Priteista turtinė žala iš nepilnamečio, o juo labiau iki pilnametystės jo tėvams, būtų per didelė našta visai šeimai, todėl turtinė žala yra mažintina iki 500 Eur.

5.2. Byloje esantys įrodymai, patvirtina, kad ieškovo svoris pusė metų iki įvykio taip pat buvo mažesnis nei jo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) liga sirgo ieškovo tėtis, todėl ieškovo išgyvenimai nebūtinai galėjo turėti įtakos jo sveikatos problemoms.

5.3. Teismas sprendime teisingai atkreipė ieškovų dėmesį, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus, esminę reikšmę suteikiant pažeistos vertybės pobūdžiui ir kilusiems padariniams, todėl mano, kad neturtinės žalos atlyginimo suma mažintina iki 300 Eur.

Atsiliepimas

6. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovai prašo atmesti V. L. apeliacinį skundą; priteisti iš atsakovų ieškovų naudai ieškovų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas; prijungti prie bylos teikiamas nuotraukas iš L. L., N. L. socialinių tinklų paskyrų. Atsiliepimo argumentai:

6.1. Atsakovas V. L. žalą padarė padarydamas pakartotinę tyčinę nusikalstamą veiką, tai patvirtina byloje esanti ikiteisminio tyrimo medžiaga, taip pat atsakovo elgesys po nusikaltimų išaiškinimo (neatsiprašymas, nesigailėjimas) akivaizdžiai patvirtina tyčinį atsakovo elgesį, dėl ko nėra jokio teisinio pagrindo mažinti priteistą žalą.

6.2. Atsakovai turi butą, kuriame negyvena, jis yra nuomojamas, turi nuosavą namą (duomenys neskelbtini), transporto priemones, keliauja, taigi nėra pagrindo teigti, kad jų turtinė padėtis yra itin sunki.

6.3. Argumentai dėl neturtinės žalos dydžio yra pateikti ieškovo apeliaciniame skunde, kuriame įrodinėjama pozicija, kad priteistos neturtinės žalos dydis turi būti gerokai didesnis nei teismo priteisti 500 Eur, todėl argumentai nebekartojami.

7. Atsakovė Progimnazija atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą prašo skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo argumentai:

7.1. Teisinis reglamentavimas negali būti aiškinamas taip, kad kiekvienu atveju ugdymo įstaigoje atsiradus kokiam nors į smurto atvejį panašiam incidentui ugdymo įstaiga apie tai privalėtų pranešti Vaiko teisių apsaugos tarnybai ar, dar daugiau, policijai. Kiekviena ugdymo įstaiga turi pasitvirtinusi vidines taisykles kaip reaguoti į patyčias, netoleruotiną mokinių elgesį, todėl tokie atvejai, kurie aiškiai nesuponuoja pagrįstos sąsajos su nusikalstama veika prieš nepilnametį asmenį, pradžioje yra tiriami, vertinami ir sprendžiami ugdymo įstaigos viduje, kas ir buvo padaryta mokykloje gavus Žinutes.

7.2. Gavus Žinutę Nr. 1, įvertinus jos turinį ir paskleidimo mastą, mokyklos administracija suorganizavo vidinį pasitarimą ir nusprendė, kad šis incidentas neturėtų būti vertinamas tokiu lygiu, kad nedelsiant reikėtų kreiptis į kompetentingas institucijas, buvo įvertintas grėsmės lygis ir nenustatyta pakankamai duomenų, leidžiančių vienareikšmiškai teigti apie daromą nusikalstamą veiką. Po Žinutės Nr. 2, atsiradus pagrįstų duomenų, kad buvo įsilaužta į ieškovo paskyrą, mokykla kreipėsi į policiją, mokyklos vertinimu, toks sprendimas yra pakankamas ir pagrįstas atitinkamoje situacijoje.

7.3. Byloje nėra duomenų, kad apie incidentą, kurį ieškovė byloje vertina kaip smurtą prieš jos vaiką, tėvai būtų informavę Ryšių reguliavimo tarnybą.

7.4. Mokyklos vertinimu, jos veiksmuose aptariamo incidento atveju nebuvo neteisėto neveikimo, nebuvo pažeistas teisinis reglamentavimas ir mokyklos veiksmai buvo adekvatūs, racionalūs ir teisės aktais bei normalia praktika pagrįsti.

7.5. Mokykla, tai yra, klasės auklėtoja, stebėjo ieškovo elgesį, nuotaikas ir nepastebėjo jokių neigiamų pokyčių, dėl kurių reikėtų vaikui teikti psichologo pagalbą, ieškovė su mokykla nebendravo, neinformavo apie sūnaus būklę.

7.6. Mokykla visais atvejais veikia savo mokinių interesais, todėl ir sprendimas dėl informacijos apie tai, kas parašė Žinutes, neviešinimo, priimtas atsižvelgiant į mokinio interesus.

7.7. Mokyklos atlikti veiksmai nesudaro jokių prielaidų teigti, kad mokykla pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai ar kaltinti mokyklą neveikimu.

7.8. Ikiteisminio tyrimo metu užfiksuota ir tai patvirtino pati ieškovė, kad ieškovas apie tai, jog nebegali prisijungti prie savo el. pašto ir „Mano dienynas“ paskyrų, sužinojo dar (duomenys neskelbtini), taigi jau nuo to momento ieškovas ir jo šeimos nariai turėjo visas galimybes imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias tolimesniam neteisėtam šių internetinių paskyrų naudojimui.

7.9. Akivaizdu, kad pats ieškovas viešoje interneto erdvėje naudodamas telekomunikacijų įrenginius ir internetą elgėsi nepakankami atidžiai, saugiai ir rūpestingai, o toks elgesys, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra nepilnametis, galėtų būti vertinamas ir kaip nepakankamas tėvų valdžios savo vaiko atžvilgiu įgyvendinimas, nepakankama kontrolė ir priežiūra.

7.10. Mokyklos vertinimu, reikalaujamas 4 000 Eur neturtinės žalos dydis yra nepagrįstas, neadekvatus buvusiai situacijai ir nesuderinamas su teismų praktika.

7.11. Psichodiagnostinio tyrimo išvadoje yra pateiktas bendras ieškovo psichologinės būklės vertinimas, jame nėra jokių duomenų, kaip keitėsi ieškovo būklė po (duomenys neskelbtini) mėnesio, kai buvo siųstos Žinutės, todėl šis įrodymas negali būti laikomas tinkamu įrodymu, patvirtinančiu, kad būtent dėl Žinučių išsiuntimo ieškovo psichologinė būsena pakito, pablogėjo ir pasidarė tokia, kokia nurodyta (duomenys neskelbtini) išvadoje.

7.12. Liudytojo A. P. liudijimas prieštaringas, grindžiamas tik asmenine (duomenys neskelbtini) nuomone, pradžioje teigiama, kad ieškovas užsisklendė, prarado gerą nuotaiką, tačiau vėliau jau nurodoma, kad ieškovas gerai sutaria su komanda, po Žinučių toliau bendrauja su visais kaip įprasta bendraamžiams, jokių patyčių dėl Žinučių nepatyrė.

7.13. Mokyklos nuomone, priimant sprendimą ir nustatant neturtinės žalos dydį, teismas tinkamai įvertino visus rašytinius įrodymus ir liudytojų parodymus, tinkamai taikė neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir priėmė pagrįstą bei racionalų sprendimą.

7.14. Nauji pateikti įrodymai jokios įrodomosios reikšmės šioje situacijoje neturi.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Ieškovų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovo V. L. ir jo įstatyminės atstovės apeliacinis skundas netenkintinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

9. Ieškovai pateikdami apeliacinį skundą ir atsiliepimą į apeliacinį skundą, atsakovas pateikdamas apeliacinį skundą pateikė papildomus dokumentus, patvirtinančius jų apeliaciniuose skunduose ir atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas aplinkybes.

10. Ieškovai nurodo, kad teikiami ieškovės paklausimai ir kompetentingų institucijų atsakymai į juos yra reikšmingi bylai, nes jie padeda atskleisti kaip privalo elgtis švietimo įstaiga sužinojusi apie psichologinį smurtą prieš nepilnametį, teikiamos pažymos iš gydytojų yra papildomi įrodymai, patvirtinantys ieškovo sveikatos būklę jau po skundžiamo sprendimo priėmimo. Taip pat nurodo, kad įrodymai negalėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, nes vizitai buvo paskirti po skundžiamos sprendimo priėmimo.

11. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

12. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-347/2014; 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-218-916/2016; 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. ?3K-3-214-695/2017).

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovų ir atsakovo pateiktų duomenų prijungimas prie bylos neužvilkins bylos nagrinėjimo, pateiktais duomenimis nėra atskleidžiamos naujos aplinkybės, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijose teisme, todėl ieškovų ir atsakovo pateikti duomenys prijungtini prie bylos.

Faktinės aplinkybės

14. Nustatyta, kad iš Progimnazijos mokinio T. I. elektroninio dienyno „Mano dienynas“ paskyros (duomenys neskelbtini) sveikatos priežiūros specialistei išsiųsta žinutė: (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) visiems Progimnazijos mokytojams ir T. I. klasiokams išsiųsta žinutė: (duomenys neskelbtini) (kalba netaisyta). Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad V. L., neturėdamas amžiaus nuo kurio atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, (duomenys neskelbtini) mėnesį, tiksli data nenustatyta, būdamas namuose adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, žinodamas slaptažodį, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, t. y. neturėdamas leidimo prisijungė prie E. K. socialiniame tinklapyje „FACEBOOK“ paskyros „E. R.“ ir neteisėtai perskaitęs programėlėje „Messenger“ susirašinėjimą tarp E. K. ir T. I., sužinojo pastarajam priklausančios elektroninio pašto paskyros (duomenys neskelbtini) prisijungimo slaptažodį ir tokiu būdu neteisėtai stebėjo asmens pokalbius elektroninių ryšių tinklais, tokiu būdu pažeidė asmens susižinojimo neliečiamumą bei neteisėtai įgijo T. I. priklausančios elektroninio pašto paskyros (duomenys neskelbtini) prisijungimo slaptažodį. (duomenys neskelbtini) mėnesį, tiksli data nenustatyta, V. L., neturėdamas amžiaus nuo kurio atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, būdamas namuose (duomenys neskelbtini), turėdamas neteisėtai įgytą T. I. elektroninio pašto paskyros (duomenys neskelbtini) slaptažodį, neteisėtai prisijungė prie pastarojo elektroninio pašto paskyros (duomenys neskelbtini) ir pakeitė slaptažodį, tokiu būdu neteisėtai perėmė, pasisavino ir laikė neviešus elektroninius duomenis bei neteisėtai pakeitė elektroninius duomenis. Be to, jis neteisėtai susipažino su T. I. elektroninio pašto turiniu ir tokiu būdu pažeidė asmens susižinojimo neliečiamumą. Be to, (duomenys neskelbtini) mėnesį, tiksli data nenustatyta, V. L., neturėdamas amžiaus nuo kurio atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, būdamas namuose (duomenys neskelbtini), į savo mobiliojo ryšio telefoną (duomenys neskelbtini) parsisiuntė elektroninio pašto „Mano dienynas“ programėlę, siekdamas neteisėtai perimti T. I. elektroninio dienyno „Mano dienynas“ paskyrą susietą su elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) neviešus elektroninius duomenis, per „Mano dienynas“ programėlę išsiuntė prašymą apie slaptažodžio priminimą, po ko, slaptažodį gavo T. I. elektroninio pašto paskyroje (duomenys neskelbtini), tokiu būdu V. L. įgijo neviešus elektroninius duomenis – T. I. elektroninio dienyno „Mano dienynas“ paskyros slaptažodį. Sužinojęs slaptažodį, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai prisijungė prie T. I. elektroninio dienyno „Mano dienynas“ paskyros ir neteisėtai pakeitė slaptažodį, tokiu būdu neteisėtai perėmė, pasisavino ir laikė neviešus elektroninius duomenis ir neteisėtai pakeitė elektroninius duomenis bei išsiuntė T. I. vardu žinutę Progimnazijos sveikatos specialistei. Be to, (duomenys neskelbtini), V. L., neturėdamas amžiaus nuo kurio atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, būdamas namuose (duomenys neskelbtini), pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai prisijungė prie T. I. elektroninio dienyno „Mano dienynas“ paskyros ir išsiuntė T. I. vardu žinutę Progimnazijos mokytojams ir T. I. klasiokams. Dėl išvardintų nusikalstamų veikų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ištyrus visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, buvo nustatyta, kad šias nusikalstamas veikas įvykdė V. L., gimęs (duomenys neskelbtini). Apklaustas liudytoju V. L. pripažino savo kaltę ir patvirtino, kad įvykdė visas nusikalstamas veikas dėl kurių pradėtas minėtas ikiteisminis tyrimas. Jo visišką prisipažinimą patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys - liudytojų parodymai, IP adresų analizės bei telefonų išklotinių analizės. Klaipėdos apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) nutarimu nustačius, jog V. L. nusikalstamų veikų padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus, ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti turtinę ir neturtinę žalą iš atsakovo V. L. bei neturtinę žalą iš atsakovės Progimnazijos. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Ieškovai ir atsakovas V. L. su sprendimu nesutinka, pateikė apeliacinius skundus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tikslinga pasisakyti dėl kiekvieno atsakovo civilinės atsakomybės atskirai, tuo pačiu pasisakant dėl ieškovų ir atsakovo apeliacinių skundų bei atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentų.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo V. L..

15. Nagrinėjamu atveju iš esmės nėra ginčijamas civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimas, tačiau keliamas klausimas dėl priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžio iš atsakovo V. L..

16. Ieškovai argumentuoja, kad teismas neįvertino ir nepagrindė priteistos tik 500 Eur neturtinės žalos dydžio CK ir teismų praktikoje įtvirtintais žalos dydžio nustatymo kriterijais. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu sutinka.

17. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

18. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad moralinė (neturtinė) žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia, jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti panaudojant, inter alia, materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

19. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009).

20. Bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo neturtinės žalos dydis nustatomas pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles, taip pat atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes: paskleistų žinių pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, jų vertinimą ir svarbą visuomenėje, nukentėjusiojo požiūrį ir reakciją į paskleistas žinias, paskleidusiojo tikslus, kaltės laipsnį ir jo elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2015; 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. ?3K-3-441-403/2017).

21. Kasacinis teismas pažymėjo, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009). Kita vertus, svarbu pažymėti, jog, kaip minėta, kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis, CPK 4 straipsnis). Taip yra aiškinama kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014).

22. Kaip byloje nustatyta, žinutės Nr. 1 turinys yra apie ieškovo tėvo veiksmus, kurie susiję su nusikalstama veika, seksualiniu smurtu, prieš nepilnametį sūnų, žinute Nr. 2 buvo paskleista necenzūruota seksualinio pobūdžio informacija apie paties ieškovo veiksmus. Įvertintina tai, kad ši informacija paskleista nepilnamečio ieškovo pasklido tarp to paties amžiaus asmenų – ieškovo bendraklasių. Taip pat įvertintina tai, kad įprastai tokiame amžiuje vaikai itin jautriai reaguoja į neigiamus išgyvenimus/įvykius, taigi akivaizdu, kad tokio pobūdžio ir turinio apie juos paskleista melaginga informacija gali turėti reikšmės paauglių elgesiui, emocinei būsenai ir sveikatos problemoms.

23. 2019 m. birželio 17 d. teismo posėdžio metu apklausta psichologė A. Š. patvirtino, kad tokią emocinę būklę, su kokia atėjo pas ją ieškovas, nulėmė kažkokie stiprūs neigiami įvykiai, išgyvenimai ir kad jai žinoma tik apie ginčo įvykius mokykloje, tuo labiau, kad ir laikotarpis sutampa, nes pas psichologę vizitas buvo (duomenys neskelbtini). Taip pat psichologė nurodė, kad ieškovas vengė temos apie mokyklą, kalbėjo tik apie (duomenys neskelbtini). Psichologė teigė, kad jai žinoma, jog (duomenys neskelbtini) gali išprovokuoti stresas, kuris yra viena iš šios ligos atsiradimo, paaštrėjimo priežasčių. Taip pat posėdžio metu apklaustas ieškovo (duomenys neskelbtini) A. P. nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) ieškovas norėjo net nutraukti (duomenys neskelbtini), nebenorėjo dalyvauti (duomenys neskelbtini), matėsi, kad jautė didelį stresą, nerimą, treneris negalėjo su juo susikalbėti, jis tapo visiškai kitoks nei buvo. Taigi šios nurodytos aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, jog byloje nėra įrodymų dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir ieškovo sveikatos problemų ir emocinės būklės (CPK 185 straipsnis).

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo V. L. neteisėti veiksmai buvo tęstinio pobūdžio, apgalvoti, atliekant eilę tyčinių veiksmų, siekiant pažeminti ieškovą, kiekvienas iš šių veiksmų laikytini net pavojinga veika pagal baudžiamąjį įstatymą ir pripažinti nusikalstamomis veiklomis ikiteisminio tyrimo metu. Atsakovas ne tik pažeidė ieškovo teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, tačiau ieškovo vardu paskleidė apie ieškovą ir jo tėvą tikrovės neatitinkančius, žeminančius jo garbę ir orumą duomenis, tėvui priskiriant nusikaltimu pripažįstamą veiką. Atsižvelgiant į atsakovo neteisėtų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, neigiamus ilgalaikius fizinės bei psichinės sveikatos padarinius ieškovui, protingumo ir teisingumo principus, pripažintina, kad skundžiamu sprendimu priteista 500 Eur suma yra per maža ir nekompensuoja patirtų neigiamų, žalingų ilgalaikių pasekmių ieškovui, todėl priteista ieškovui 500 Eur neturtinės žalos suma iš atsakovo V. L. didintina iki 2000 Eur (CK 6.250 straipsnis, CK 1.5 straipsnis).

Dėl turtinės žalos

25. Atsakovas V. L. apeliaciniame skunde argumentuoja, kad priteista 1000 Eur turtinė žala iš nepilnamečio, o juo labiau iki pilnametystės jo tėvams, būtų per daug didelė našta visai šeimai, todėl turtinė žala yra mažintina iki 500 Eur. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

26. Civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų, kaip turtinė prievolė, atsirandanti esant civilinės teisės pažeidimui. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Jos tikslas – grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo.

27. Reikalavimams dėl turtinės žalos priteisimo reikšminga tai, kad pagal vieną pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško žalos atlyginimo principą nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi nepadarius jam žalos, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Civilinėje teisėje turtinė žala suprantama kaip asmens turtiniai praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis. Tarp jų – ir išlaidos, patirtos dėl kito asmens neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

28. Kaip iš ikiteisminio tyrimo medžiagos nustatyta, 2018 m. gegužės 7 d. sudaryta atstovavimo sutartis, kuria pavedama advokatei K. P. atstovauti nepilnametį T. I., atstovaujamą įstatyminės atstovės V. I., ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo institucijoje. Taip pat pateiktas 2018 m. gegužės 10 d. Klaipėdos apskrities VPK nutarimas leisti įgaliotajam atstovui dalyvauti procese bei 2018 m. gegužės 10 d. advokato orderis. Taip pat nustatyta, kad advokatė K. P. dalyvavo liudytojos V. I. apklausoje 2018 m. gegužės 10 d., liudytojo T. I. apklausoje 2018 m. gegužės 10 d., dalyvavo 2018 m. gegužės 10 d. vykusioje Facebook paskyros (duomenys neskelbtini) apžiūroje, 2018 m. gegužės 14 d. advokatė teikė prašymą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, 2018 m. gegužės 17 d. susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad 2018 m. gegužės 7 d. sudaryta teisinių paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią V. I. paveda advokatei K. P. atstovauti, surašyti dokumentą, suteikti patarimą ar kitas teisines paslaugas ikiteisminiame tyrime. 2018 m. gegužės 9 d. išrašyta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) už nukentėjusiojo atstovavimą ikiteisminiame tyrime 2018 m. gegužės 9 d. V. I. atliktas mokėjimo nurodymas patvirtina, kad atstovei advokatei buvo sumokėta 1000 Eur.

29. Ieškovei pateikus duomenis, patvirtinančius priteistinos žalos dydį, atsižvelgiant į advokatės atliktus veiksmus ikiteisminiame tyrime, vertintina, kad sumokėta suma atitinka advokato darbo ir laiko sąnaudas, nelaikytina per didele, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo V. L. ieškovei 1000 Eur turtinės žalos atlyginimo.

30. Pažymėtina, kad vadovaujantis CK 6.282 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.

31. Kaip byloje nustatyta, atsakovas V. L. sužinojęs ieškovo slaptažodį, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai prisijungė prie ieškovo elektroninio dienyno paskyros ir neteisėtai pakeitė slaptažodį bei iš ieškovui priklausančios „Mano dienynas“ paskyros ieškovo vardu mokyklos sveikatos priežiūros specialistei išsiuntė žinutę Nr. 1, (duomenys neskelbtini) atsakovas V. L., pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, pakartotinai neteisėtai prisijungė prie ieškovo elektroninio dienyno paskyros ir parašė dar vieną necenzūrinio pobūdžio žinutę Nr. 2 visiems atsakovės Progimnazijos mokytojams ir T. I. bendraklasiams. Taigi atsakovo V. L. neteisėti veiksmai buvo tęstinio pobūdžio, apgalvoti, atliekant ne vieną tyčinį veiksmą, todėl darytina išvada, kad vadovaujantis CK 6.282 straipsnio 3 dalies nuostatomis sumažinti iš atsakovo V. L. priteistinos turtinės žalos dydžio nėra pagrindo.

Dėl atsakovės Progimnazijos atsakomybės

32. Ieškovai nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas nekonstatavo Progimnazijos solidarios civilinės atsakomybės, ieškovų įsitikinimu, Progimnazija neteisėtu neveikimu prisidėjo prie neturtinės žalos atsiradimo ieškovui. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino atsakovės Progimnazijos civilinės atsakomybės.

33. Asmens elgesys konkrečioje situacijoje turi atitikti įstatymuose, kituose teisės aktuose ar teisės šaltiniuose esančius nurodymus ir protingumo reikalavimus. CK 6.246 straipsnyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Civilinėje atsakomybėje skolininko kaltė yra preziumuojama. Nagrinėjant reikalavimą atlyginti žalą reikalinga nustatyti priežastinį ryšį tarp asmens neteisėtų veiksmų, sąlygojusių žalos atsiradimą ir tų veiksmų pasekmių. Veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą.

34. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Taip pat kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. U. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-91/2010).

35. Valstybėje šiuo metu ypatingai pabrėžiamas ugdymo institucijų vaidmuo bei pareiga užtikrinti mokinių tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą ir gerovę, saugumą, apsaugoti juos nuo visų formų prievartos.

36. 2016 m. spalio 18 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. 1-1489 1, 2, 19, 23, 43, 46, 47, 49, 56, 58, 59 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo įstatymą Nr. XII-2685 (toliau - Švietimo įstatymo pataisos). Švietimo įstatymo pataisose apibrėžtos prevencinės programos, patyčių sąvokos, reglamentuota apsauga nuo smurto švietimo įstaigose: nustatyta, kad švietimo įstaigose draudžiama bet kokia smurto forma, apie smurto atvejį švietimo įstaigos vadovas privalo pranešti nustatytiems asmenims ir institucijoms, numatyta švietimo įstaigos vadovo pareiga imtis priemonių, kad tiek smurtą patyrę, tiek smurtaujantys mokiniai kartu su juos lydinčiais tėvais (globėjais, rūpintojais), mokytojai, kiti švietimo įstaigos darbuotojai laiku ir neatlygintinai gautų psichologinę pagalbą. Švietimo įstatymo pataisos įsigaliojo 2017 m. rugsėjo 1 d.

37. Kaip byloje nustatyta, Progimnazijos sveikatos specialistė elektroniniame dienyne Žinutę Nr. 1 gavo (duomenys neskelbtini), apie žinutę ieškovo mamai klasės auklėtoja pranešė (duomenys neskelbtini), tačiau neatskleidė žinutės turinio. Visi Progimnazijos mokytojai ir ieškovo bendraklasiai elektroniniame dienyne (duomenys neskelbtini) (antradienį) gavo žinutę Nr. 2. (duomenys neskelbtini) buvo pateiktas Progimnazijos paklausimas elektroninio dienyno administratoriui (toliau – Administratorius) dėl informacijos gavimo apie IP iš kurio buvo jungtasi, paskyra buvo blokuota tik po to, kai su tokiu reikalavimu į dienyno administratorių kreipėsi pati ieškovo mama. Į policiją progimnazija kreipėsi tik 2017 m. gruodžio 14 d. Progimnazijos atstovė - pavaduotoja ieškovo mamai 2017 m. gruodžio 11 d. atvykus pas Progimnazijos sveikatos specialistę patikino, kad dar 2017 m. gruodžio 11 d. buvo kreiptasi į elektroninio dienyno administratorių dėl IP, kad nustatyti iš kur buvo rašyta Žinutė Nr. 1. Ieškovų pateiktas elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad ieškovo mama 2017 m. gruodžio 12 d. 11.20 val. kreipėsi į dienyno administratorių paklausdama, ar Progimnazija kreipėsi į Administratorių. Administratorius 2017 m. gruodžio 12 d. 11.53 val. atsakė, kad niekas iš Progimnazijos nesikreipė. Ieškovo mama dienyno administratoriaus atsakymą, kad iš Progimnazijos negavo paklausimo, nusiuntė klasės auklėtojai ir tik po tokios informacijos pateikimo auklėtojai, Progimnazija paklausimą dienynui išsiuntė 2017 m. gruodžio 12 d. 16.40 val. Ieškovo mama ne iš Progimnazijos, o iš savo kito sūnaus sužinojusi apie Žinutę Nr. 2, 2017 m. gruodžio 14 d. ryte kreipėsi į policiją. Progimnazija sužinojusi, kad ieškovo mama kreipėsi į policiją, 2017 m. gruodžio 14 d. 14.36 val. taip pat pateikė policijai prašymą dėl IP nustatymo, tačiau ir tada neinformavo policijos apie naudojamą psichologinį smurtą prieš jų nepilnametį mokinį.

38. Naujos redakcijos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad vaikas turi būti apsaugotas nuo nusikalstamų veikų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse. Vaikas taip pat saugomas nuo visų formų smurto, už kurį nenumatyta baudžiamoji atsakomybė, smurto demonstravimo vaikui bei kitų vaiko asmeninių ar turtinių teisių pažeidimų. Fizinis ar juridinis asmuo, sužinojęs ir (ar) turintis pagrįstos informacijos apie vaiką, kuris nukentėjo nuo nusikalstamos veikos, privalo apie tai pranešti policijai ir (ar) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotam teritoriniam skyriui. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad švietimo ir kitų institucijų darbuotojai, turintys duomenų apie galimą vaiko teisių pažeidimą, privalo apie tai nedelsdami informuoti policiją ir (ar) Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotą teritorinį skyrių pagal vaiko ar savo gyvenamąją vietą. Įstatymas numato atsakomybę už nepranešimą.

39. Švietimo įstatymo 43 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad mokykla privalo užtikrinti sveiką, saugią, užkertančią kelią smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinką. Švietimo įstaigos vadovas atsako už sveiką, saugią, užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinką (Švietimo įstatymo 59 straipsnio 8 dalies 3 punktas), vadovauja Rekomendacijų dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokykloje priemonių įgyvendinimui, jas tvirtina, vadovauja jų vykdymui (Švietimo įstatymo 59 straipsnio 8 dalies 1 punktas).

40. Pagal Švietimo įstatymo 2 straipsnio 25¹ dalį, patyčios kibernetinėje erdvėje – patyčios iš kito asmens naudojantis informacinėmis technologijoms ir (ar) informacinės visuomenės informavimo priemonėmis, siekiant įbauginti tą asmenį, pakenkti jo reputacijai ar kitokiu būdu jį pažeminti, neatsižvelgiant į tai, ar patyčių informacija siunčiama asmeniškai, ar paskleidžiama neapibrėžtam gavėjų skaičiui.

41. Švietimo įstatymo 23¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bet kuris švietimo įstaigos bendruomenės narys apie pastebėtą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą smurto atvejį privalo pranešti švietimo įstaigos vadovui. 3 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai smurtauja ar smurtą patiria mokinys, švietimo įstaigos vadovas apie pastebėtą smurto atvejį nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, praneša ir smurtaujančio (smurtaujančių), ir smurtą patyrusio (patyrusių) mokinio (mokinių) tėvams (globėjams, rūpintojams), ir vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugą užtikrinančiai valstybės ir savivaldybės institucijai pagal kompetenciją. smurtavęs (smurtavę) ir smurtą patyręs (patyrę) nepilnametis (nepilnamečiai) asmuo (asmenys) kartu su jį (juos) lydinčiais tėvais (globėjais, rūpintojais) privalo neatlygintinai nedelsdamas (nedelsdami), bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie smurto faktą momento gauti psichologinę pagalbą. Psichologinės pagalbos trukmę nustato psichologas, įvertinęs kiekvieno smurto epizodo aplinkybių visumą ir atsižvelgdamas į švietimo ir mokslo ministro nustatytą psichologinės pagalbos teikimo tvarką. Švietimo įstaigos vadovas imasi priemonių, kad jo vadovaujamos švietimo įstaigos mokiniai, jų tėvai (globėjai, rūpintojai) turėtų galimybę neatlygintinai gauti psichologinę pagalbą.

42. Kaip minėta, Progimnazijos sveikatos specialistė elektroniniame dienyne žinutę Nr. 1 gavo (duomenys neskelbtini), tačiau vaiko motinai apie šią žinutę buvo pranešta tik po 4 darbo dienų – (duomenys neskelbtini), taigi Progimnazija nesilaikė Švietimo įstatymo 23¹ straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, nes nepranešė smurtą patyrusio mokinio tėvams ir vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugą užtikrinančiai valstybės ir savivaldybės institucijai pagal kompetenciją. Atsakovės Progimnazijos argumentai, kad bandė susisiekti su ieškovu, atmestini, nes anksčiau nurodyti teisės aktai numato kitus veiksmus reaguojant į nurodytą situaciją, be to, Progimnazijai nepavykus susisiekti su mokiniu, net ir nesant teisės aktais nustatytos tvarkos, Progimnazija privalėjo nedelsiant susisiekti su šio mokinio tėvais, tačiau to nepadarė, neblokavo savo mokyklos mokinio dienyno paskyros.

43. Šioje byloje ieškovas yra nepilnametis, besivystanti asmenybė, jautriai ir savitai reaguojanti į supančią aplinką, žmones bei įvykius, įprastai tokio amžiaus vaikai turi tam amžiui būdingą specifinį situacijos ir su ja susijusių asmenų vertinimą, taigi vertinant mokyklos veiksmus būtina atsižvelgti ir į šias aplinkybes.

44. Pažymėtina, kad atsakovei Progimnazijai, kaip ugdymo įstaigai, atsižvelgiant į šių dienų aktualijas, kai patyčios visuomenėje, ypatingai nepilnamečių atžvilgiu, sukelia itin skaudžias pasekmes, keliami labai aukšti reagavimo į patyčias reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su Progimnazijos argumentais, kad ieškovas apie tai, jog nebegali prisijungti prie savo el. pašto ir „Mano dienynas“ paskyrų, sužinojo dar (duomenys neskelbtini), taigi jau nuo to momento ieškovas ir jo šeimos nariai turėto visas galimybes imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias tolimesniam neteisėtam šių internetinių paskyrų naudojimui.

45. Atmestinas ir atsakovės Progimnazijos argumentas, kad pats ieškovas viešoje interneto erdvėje naudodamas telekomunikacijų įrenginius ir internetą elgėsi nepakankamai atidžiai, saugiai ir rūpestingai, o toks elgesys, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra nepilnametis, galėtų būti vertinamas ir kaip nepakankamas tėvų valdžios savo vaiko atžvilgiu įgyvendinimas, nepakankama kontrolė ir priežiūra, nes nepakankamas tėvų valdžios vaiko atžvilgiu įgyvendinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, ir negali nagrinėjamu atveju atleisti Progimnazijos, kaip ugdymo įstaigos, kuriai, kaip minėta, keliami aukštesni reikalavimai, nuo civilinės atsakomybės. Be to, Progimnazija nustačiusi netinkamus mokyklos mokinio veiksmus viešojoje erdvėje turi pakankamai teisinių priemonių taikyti tokiam mokiniui atsakomybę.

46. Pažymėtina ir tai, kad nei ieškovui, nei ieškovo tėvams, nei per 5 darbo dienas, nei vėliau nebuvo pasiūlyta nemokama psichologinė pagalba, priešingai, klasės auklėtoja rekomendavo ieškovui nekalbėti apie žinutes ir jų turinį su klasiokais, etikos mokytoja visos klasės akivaizdoje pakomentavo „grįžo rašytojas“, auklėtoja pamokos metu replikavo „tu ir taip prisidirbęs“. Taigi šios nurodytos aplinkybės leidžia sutikti su ieškovų apeliacinio skundo argumentais, kad mokyklos vadovybė ne tik kad nesuteikė mokiniui pagalbos, bet netgi priešingai, toliau neteisėtai neveikė, mokytojų neinformavo apie incidentą, neaptarė pedagogų veiksmų grįžus mokiniui po incidento į mokyklą.

47. Kaip matyti, Psichodiagnostinio tyrimo metu buvo nustatyta, jog dėl mokykloje patiriamų patyčių ieškovas turi nepilnavertiškumo požymių, jį slegia vidinė įtampa, nesaugumo jausmas, kurie yra sąlygoti praeities įvykių, jo netvirta asmenybės pusiausvyra, jis užsisklendęs, nedrąsus, turi bendravimo sunkumų tarpasmeninių santykių sferoje, nesugeba užmegzti kontakto. Kadangi mokykloje ir bendravime su draugais jaučiamas diskomfortas, yra savivertės problemos, galimas savęs kaltinimas, rekomenduota pakeisti mokyklą.

48. Teisėjų kolegija pažymi, kad Progimnazijai pagal nurodytas Švietimo įstatymo nuostatas sureagavus ir pranešus nurodytiems asmenims, taip pat dėjus reikiamas pastangas išaiškinant žinutę Nr. 1 rašiusį asmenį bei blokuojant ieškovo paskyrą dienynę, akivaizdu, kad žinutės Nr. 2 patalpinimas būtų sustabdytas, todėl darytina išvada, kad atsakovė Progimnazija savo neveikimu dėl Įstatymų nuostatų nesilaikymo atliko neteisėtus veiksmus, šie veiksmai/neveikimas buvo priežastiniame ryšyje su žinutės Nr. 2 atsiradimu, žala pasireiškė ieškovo išgyvenimais, sveikatos sutrikimais, todėl esant nustatytoms civilinės atsakomybės sąlygoms, konstatuotina atsakovės Progimnazijos civilinė atsakomybė ir pareiga atlyginti neturtinę žalą ieškovui.

49. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentą dėl solidarios atsakomybės, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniams santykiams taikoma tada, kai yra bent viena šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių; 2) asmenis sieja bendri veiksmai dėl neteisėtų veiksmų, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2008-03-26 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2008).

50. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsiradus žinutei Nr. 1 atsakovė Progimnazija nežinojo apie atsakovą V. L., pati Progimnazija nepaskleidė žinutės Nr. 1, tačiau nevykdydama įstatymais nustatytų pareigų leido atsirasti dar vienam patyčių kibernetinėje erdvėje atvejui, tai yra, žinutei Nr. 2. Šia žinute ieškovą žeminanti informacija pasklido dar didesniame asmenų rate, atsakovė Progimnazija nesuteikė psichologinės pagalbos nepilnamečiui ir jo šeimai, todėl įvertinus šias aplinkybes atsakovams taikytina dalinė atsakomybė, tai yra, atsakovui V. L. už neteisėtus veiksmus - tyčinį 2 necenzūrinio pobūdžio žinučių paskleidimą iš ieškovui priklausančios paskyros, o atsakovei Progimnazijai neveikimu prisidėjus prie žinutės Nr. 2 atsiradimo, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, teisėtas ir pagrįstas tokius atsakovų veiksmus/neveikimą atitinkantis ir ieškovo moralinę žalą galintis kompensuoti neturtinės žalos dydis yra 3000 Eur, tai yra, 2000 Eur iš atsakovo V. L. ir 1000 Eur iš atsakovės Progimnazijos.

51. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinių skundų aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinių skundų argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

52. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo iš dalies netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimas keistinas, priteista ieškovui T. I. iš atsakovo V. L. 500 Eur neturtinės žalos suma padidintina iki 2000 Eur, nuo 500 Eur iki 2000 Eur padidintina suma, nuo kurios priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 2019 m. sausio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, panaikintina teismo sprendimo dalis, kuria ieškinys atsakovei Progimnazijai atmestas ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – priteistinas ieškovui iš atsakovės Progimnazijos 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 1000 Eur sumos nuo 2019 m. sausio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, naikintina teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme

53. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

54. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) 2013 m. liepos 18 d. sprendime byloje K. prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 28963/10, konstatavo teisės į teisminę gynybą pažeidimą, nes kitos šalies patirtų atstovavimo išlaidų prisidėjimo prie paties pareiškėjo atstovavimo išlaidų efektas buvo toks, kad jis prarado beveik visą jam priteistą kompensaciją: tenkinus ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo, pareiškėjas buvo įpareigotas padengti kitos šalies atstovavimo išlaidas ir galutinė jo gauta suma buvo sumažinta dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų, nepaisant fakto, kad teismai vienodai buvo nusprendę, jog jis turi teisę į kompensaciją dėl patirtos neturtinės žalos ( Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. liepos 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2014 ). Civilinis Kodeksas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas, vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013, 2K-38-942/2017). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Šioje byloje ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai, laikytina, kad ir ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos pritesimo iš esmės patenkintas, pripažinta, kad abu atsakovai atsakingi dėl neturtinės žalos ieškovui padarymo, žalos dydį nustatė teismas.

55. Vadovaujantis paminėta EŽTT, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, protingumo, sąžiningumo principais (ieškovas yra nepilnametis) (CK 1.5 straipsnis), ieškovai atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų išlaidų atlyginimo valstybei pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktas), teismo sprendimo dalis, kuria priteista atsakovei Progimnazijai iš ieškovo T. I. 3285,15 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir Valstybės naudai solidariai iš ieškovų T. I. ir V. I. 764,37 Eur priteista antrinės teisinės pagalbos išlaidų Valstybei, naikintina, ir bylinėjimosi išlaidos iš ieškovų atsakovams ir valstybei nepriteistinos nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose.

56. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio ir šių Rekomendacijų 7 punktas numato, kad užmokesčio už teisinę pagalbą maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Byloje nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1100 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Šios išlaidos neviršija paminėtų rekomendacijų, todėl atsižvelgiant į priteistą turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydį iš atsakovų (iš atsakovo V. L. 75 procentai, iš atsakovės Progimnazijos 25 procentai), ieškovei iš atsakovo V. L. priteistina 825 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, ieškovei iš atsakovės Progimnazijos priteistina 275 Eur bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

57. Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu V. L. 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo bei į priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą, priteistinas 23 Eur žyminis mokestis Valstybei iš atsakovės Progimnazijos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

58. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė patyrė 2662 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymui reikalingas advokato darbo ir laiko sąnaudas, į priteistą turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydį, iš atsakovų priteistina: ieškovei iš atsakovo V. L. priteistina 1996,50 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, ieškovei iš atsakovės Progimnazijos priteistina 665,50 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

59. Atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. vasario 5 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu V. L. 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, į priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą, priteistinas 23 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą Valstybei iš atsakovės Progimnazijos.

60. Kaip minėta, bylinėjimosi išlaidos atsakovams iš ieškovų nepriteistinos vadovaujantis nutarties 54, 55 punktuose nurodytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimą pakeisti.

Padidinti ieškovui T. I. iš atsakovo V. L. priteistą 500 Eur neturtinės žalos sumą nuo 500 Eur iki 2000 Eur.

Nuo 500 Eur iki 2000 Eur padidinti sumą, nuo kurios ieškovui T. I. iš atsakovo V. L. priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 2019 m. sausio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys atsakovei biudžetinei įstaigai (duomenys neskelbtini) progimnazijai atmestas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti ieškovui T. I. iš atsakovės biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) progimnazijos 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2019 m. sausio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Ieškovei V. I. iš atsakovo V. L. priteisti 825 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.

Ieškovei V. I. iš atsakovės biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) progimnazijos priteisti 275 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.

Į Valstybės pajamas iš atsakovės biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) progimnazijos priteisti 23 Eur žyminio mokesčio pirmosios instancijos teisme.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ieškovei V. I. iš atsakovo V. L. priteisti 1996,50 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ieškovei V. I. iš atsakovės biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) progimnazijos priteisti 665,50 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Į Valstybės pajamas iš atsakovės biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) progimnazijos priteisti 23 Eur žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme.

V. L. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai ir bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, priteistas sumas išieškoti iš subsidiarių atsakovų L. L. ir N. L. solidariai. Išaiškino, kad ši atsakovo V. L. įstatyminių atstovų L. L. ir N. L. pareiga pasibaigia, kai V. L. (gimimo data (duomenys neskelbtini)) sulaukia pilnametystės, taip pat, jei prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka priteistoms sumoms išieškoti.

Teisėjai Erika MisiūnienėAlmantas PadvelskisGiedrė Seselskytė