Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų T. A., R. A., G. A. ieškinį atsakovui S. T. dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys: J. T., uždaroji akcinė bendrovė „SJ projektai“, V. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas neturėjo specifinės patirties ir statinio statybos procese dalyvavo pirmą kartą, o atsakovas specializuojasi rąstinių namų statyboje, statybos darbų atlikimas yra jo verslas. Sutartyje atsakovui buvo nustatyta pareiga laiku pradėti, kokybiškai atlikti, užbaigti ir perduoti ieškovui visus sutartyje nurodytus darbus ir ištaisyti defektus. Atsakovas privalėjo per ieškovo nurodytą protingą terminą pašalinti defektus, susijusius su netinkamu darbų atlikimu. Atsakovas nesilaikė ne tik sutarties, bet ir įstatymų nuostatų. Atsakovas pažeidė sutartį ir vienašališkai nukrypo nuo šalių suderinto Projekto. Atsakovas netinkamai atliko užsakytus darbus, darbų vykdymo procese netinkamai informavo ieškovą ir nesuteikė pakankamai informacijos apie jo atliekamus darbus, nepateikė išpildomosios nuotraukos, medžiagų ir įrengimų sertifikatų, atitikties deklaracijų, neištaisė defektų, bandė perduoti sutarties sąlygų neatitinkančius darbus. Tai, kad darbai atlikti nekokybiškai patvirtina 2019 m. birželio 21 d. stogo neatitikties projektui apžiūros defektinio akto išvados bei architektės pažyma ir joje įvardinti defektai, taip pat paties atsakovo fakto pripažinimas, jog pats statinio plotas yra didesnis nei numatyta Projekte. Ieškovas pagrįstai atsisakė darbus priimti dėl kokybės trūkumų ir šalys nepasirašė baigiamojo darbų atlikimo akto.

Atsakovas patyrė išlaidas: eksperto išlaidos (170 Eur), dėl atsakovo kaltės ne pagal Projektą padaryto stogo čerpių kiekis padidėjo, o papildomos išlaidos buvo 262,45 Eur, kurias teko padengti pačiam ieškovui, bei būsimos išlaidos atsižvelgiant į atkūrimo darbų sąnaudas (teismui teikiamos dviejų skirtingų rąstinių namų statyba užsiimančių bendrovių atkūrimo darbų sąnaudos yra 25 000 Eur ir 27 000 Eur). Ieškovas turi teisę reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo, t. y. 25 000 Eur, tačiau siekdamas taikaus sprendimo būdo, reikalauja priteisti bendrą 12 500 Eur tiesioginių nuostolių sumą. Siekdamas adekvataus nuostolių atlyginimo, ieškovas prašo priteisti bendrą 12 932,45 Eur turtinės žalos sumą.

Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, susijusių su statinio statyba ir tuo, jog šiuo metu jis negali dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pabaigti vykdyti statybos darbus. Šie išgyvenimai yra nulemti atsakovo neteisėtų veiksmų ir yra tiesiogiai susiję su patirta neturtine žala – 3 000 Eur.

Byloje nėra aišku, kokie konkretūs esą atsakovo padaryti pažeidimai, darbų defektai yra susiję su ieškinio reikalavimais (prašomomis priteisti pinigų sumomis). Ieškovai nepagrindžia reikalavimo priteisti 12 500 Eur nuostolių atlyginimą.

Ieškovai neįrodė reikalavimo dėl 432,45 Eur sumos priteisimo. Atsakovas nebuvo informuotas apie statybos darbų vertinimą bei neturėjo sąlygų jame dalyvauti, pasisakyti dėl vertinimą atliksiančio asmens bei pan., todėl, atsakovo nuomone, būtų teisinga, jeigu 170 Eur išlaidos tektų pačiam ieškovui. Atsakovo vertinimu, poreikis papildomiems 177 vnt. stogo čerpių atsirado dėl to, kad pardavėjas UAB „Lomeras“ netiksliai apskaičiavo pradinį reikalingą kiekį. Su tuo sutiko ir ieškovas el. laiškuose.

Ieškovai taip pat neįrodė reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovai nepagrindžia ir nenurodo, kokie konkretūs esą neteisėti atsakovo veiksmai ir kokiu būdu neleidžia ieškovui baigti svirno statybos darbų (kokių konkrečių), nors neturtinė žala kildinama ir iš jų.

Teismo posėdyje dalyvaujantys byloje asmenys palaikė atitinkamai reikalavimus ir atsikirtimus į juos, pagrįsdami iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).

Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).

Nagrinėjamoje byloje matyti, kad ginčas kilęs iš statybos rangos teisinių santykių.

Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalies nuostatas statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.

CK 6.686 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad statybą aprūpinti medžiagomis, įrengimais, detalėmis ir kitokiomis konstrukcijomis privalo rangovas, jeigu statybos rangos sutartis nenustato, kad tą daryti yra užsakovo pareiga.

CK 6.691 straipsnio 1 dalis nustato, kad statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti (kooperavimosi pareiga). Jeigu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Šalis, kuri šios pareigos neįvykdo, praranda teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą.

CK 6.694 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. Pagal to paties straipsnio 4 dalį darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti.

Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą reguliavimą apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas - perdavęs atliktus darbus, užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai - apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Paprastai (jeigu ko kita nenumatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2 ir 3 dalys). Kartu pažymėtina, kad nurodyta taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme numatytais teisių gynimo būdais. Teismo praktikoje dėl rangos darbų priėmimo-perdavimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismai turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005, 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

Taigi pagal CK 6.662, 6.694 straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kuriais užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2017-03-01 data T. A. pasirašė su R. A. ir G. A. Panaudos sutartį Nr. B-Š-9, kuria ieškovui neatlygintinai perduota naudotis žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini). Ši sutartis nėra įregistruota viešame registre.

2018-02-15 T. A. ir S. T. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 2018-02/15 dėl pastato (rąstinio namo) (toliau - Pastatas) statybų žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pagal techninį projektą (toliau - Sutartis). Pagal Sutarties sąlygas darbų pabaiga – iki 2018-05-01.

2018-03-07 architektė V. A. nusiuntė atsakovui projektą, fiksuodama galutinę Pastato techninio projekto versiją (toliau - Projektas).

Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos 2018-06-05 pranešime apie statybos pradžią, rangovo (-ų) ir pagrindinių statybos sričių vadovų pasamdymą ar paskyrimą R. A. įvardintas statinio statybos techninės priežiūros vadovu.

Ieškovas T. A. yra praktikuojantis teisininkas, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą ir teisė mokslų daktaro laipsnį.

2018-09-29 T. A. ir S. T. pasirašė Darbų apžiūros-perdavimo aktą pagal Sutartį (toliau - Perdavimo aktas), kurio 3 punkte šalys susitarė, kad „minimalius likusius darbus rangovas pabaigs iki 2018-10-10“. Perdavimo akte raštiškai fiksuota ir 9 000 Eur sumos perdavimas S. T..

Dėl minėtų faktinių aplinkybių byloje nekilo ginčas.

Iš teismui pateiktų susirašinėjimų ir kitų dokumentų matyti, kad faktinis ikisutartinių santykių ir sutartinių santykių pagal Sutartį su atsakovu vykdytojas iš ieškovų pusės buvo T. A., nors formaliai statytojas yra R. A..

Ieškovai nurodo, kad ginčo nuostolius sudaro: 12 500 Eur tiesioginių nuostolių (ieškovai įvardina „būsimos išlaidos atsižvelgiant į atkūrimo darbų sąnaudas“), susijusių su statybos darbų trūkumais; 170 Eur išlaidos už statybų techninį vertinimą (ieškovai nurodo – ekspertui); 262,45 Eur išlaidos įsigyti papildomą kiekį čerpių, nes ne pagal Projektą padaryto stogo čerpių kiekis padidėjo.

Dėl darbų priėmimo ir trūkumų

Teismas iš esmės sutinka su atsakovo argumentu, kad T. A. Perdavimo aktas priėmė atsakovo atliktus darbus be reikšmingų pastabų.

2018-11-19 el. laiške T. A. nurodė, kad „susumavus perduotas lėšas, likutis 1000 EUR buvo likęs, bet jį palikom dėl to, kad turėjote pabaigti likusius min. darbus – šakas-skyles rąstuose, langus, lauko durys neužsidarė...“ Tai pakankamai pagrindžia faktą, kad iš esmės atliktų darbų kokybė T. A. tenkino, o likę trūkumai vertintini 1 000 Eur suma, kurią jis pasilieka šiems trūkumams pašalinti. Tuo pačiu tai patvirtina, kad iš esmės buvo išspręsti galutinio atsiskaitymo už atliktus darbus klausimai ir, kaip pagrįstai nurodo atsakovas, ieškovai nereikalavo baigiamojo akto, o Perdavimo aktas buvo vienintelis ir galutinis. Šias išvadas taip pat pagrindžia T. A. 2018-11-20 09:48 el. laiškas, kuriame jis nurodė, kad darbai turėjo būti atlikti „iki 05 01“ (gegužės 1 d.), o „Pasirašėme aktą 09 28“ (rugsėjo 28 d.), kad paskutinio mokėjimo neatliko, nes yra trūkumų.

Byloje nėra įrodymų, kad po likusių trūkumų pašalinimo turėjo būti sudaromas dar vienas darbų priėmimo perdavimo aktas.

Tuo pačiu tai suponuoja išvadą, kad Sutarties pagrindu darbai buvo baigti, o vėliau sprendžiamas klausimas dėl trūkumų šalinimo.

Ieškovai kaip vartotojai turi teisę CK 6.678 straipsnio 1 dalies pagrindu reikalauti, kad darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per šio kodekso 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.

CK 6.665 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas

1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą;

2) atitinkamai sumažinti darbų kainą;

3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje.

Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad rangovas vietoj trūkumų pašalinimo turi teisę neatlygintinai atlikti darbą iš naujo ir atlyginti užsakovui dėl sutarties įvykdymo termino praleidimo padarytus nuostolius. Šiuo atveju užsakovas privalo grąžinti perduotąjį darbų rezultatą rangovui, jeigu jį grąžinti, atsižvelgiant į darbų pobūdį, yra įmanoma.

Ir šio straipsnio 3 dalis numato, jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, kokie trūkumai egzistuoja ir ar atsakovas už juos atsakingas.

Pažymėtina, kad po Perdavimo akto ieškovai nurodė ir kitus trukumus, atitinkamai ieškinį grindžia trūkumais: statinio plotas (114 kv. m) yra didesnis nei numatytas Projekte (107 kv. m.); statinio terasos defektai – iškilusios lentos, nėra tinkamai įrengtų tarpų tarp lentų (kas sąlygoja greitą lentų puvimą), įrengtos suskaldytos ir nekokybiškos lentos; statinio viduje tarpai tarp rąstų; viršutinė statinio dalis yra ne rąstinė, o karkasinė; statinio stogas neatitinka pateikto Projekto, yra nekokybiškas; Statinio stogo „pakalimuose“ paliktos 9 skylės, netolygus sujungimai, pabloginta būklė, neužtikrintas sandarumas; statinio langai neatitinka pateikto Projekto; statinio lauko durys neatitinka pateikto Projekto; netinkamai įrengtas statinio lietvamzdis, dėl to vanduo nepatenka tinkamai į lietaus nuvedimo sistemą.

Ieškovai trūkumus grindžia Ž. P. įvertinimo aktu, architektės V. A. išvadomis, UAB „Lomeras“ ir UAB „Ręstinis būstas“ raštais.

Teisminio nagrinėjimo metu kilo pagrįstų abejonių dėl minėtų įrodymų pagrįstumo: Ž. P. vertinimą atliko pagal pateiktą fotofiksaciją, Projektą, susirašinėjimą su rangovu, rangos sutartį, tačiau neaišku, ar jis buvo nuvykęs į objektą, kokia apimtimi vertino šalių susirašinėjimą ir darbų eigoje šalių sutartus Sutarties pakeitimus, ar Projektas neturėjo akivaizdžių trūkumų ir pan. Architektė V. A. teisme patvirtino, kad matavimus atliko įprasto lankstomos liniuotės pagalba, o ne tikslesnėmis matavimo priemonėmis (lazerio ir pan.). Nepateikti įrodymai, kad UAB „Lomeras“ ir UAB „Ręstinis būstas“ turi tinkamą kvalifikaciją atlikti vertinimus (CPK 185 straipsnis).

Liudytojas M. J., Pastatą statęs darbininkas, nurodė, kad įrenginėjo pamatus, sienas, stogą pagal Projekto duomenis, kad buvo neatitikimas dėl išsikišusių stogų šlaitų - stogo kraštai užstojo langus, duris. Ieškovas pasirinko tęsti darbus pagal Projektą. Kalbėjo su architekte, kuri sakė, kad gali būti Projekto klaidų, bet nebuvo leidimų nukrypti nuo Projekto.

Dėl Pastato viršutinės dalies, kuri yra ne rastinė, o karkasinė, atsakovas nurodo, kad tai buvo suderinta su T. A. dar bendradarbiavimo pradžioje, taip pat pateikė pastarojo 2018-07-30 el. laišką, kuriuo prašoma, jog karkasinė dalis kuo mažiau skirtųsi nuo rąstinės (būtų panaši į rąsto imitaciją). 2018-11-19 el. laiške T. A. taip pat kalba apie vietas ir kainą, kur vietoj rąstų panaudotos dailylentės. Tai pakankamai pagrindžia, kad ieškovams buvo žinoma apie dailylenčių naudojimą vietoj rąstų, dėl ko mažesnė ir kaina. Atitinkamai darytina išvada, kad nepagrįstai ieškovai dailylenčių naudojimą vietoj rąstų vertiną kaip darbų trūkumą.

Teismo nuomone, atsakovas pagrįstai argumentuoja, kad ieškovas T. A. pats nesilaikė Projekto, nes iš 2018-06-10 e. laiško matyti, kad reikalavo daryti durų erdves ne pagal Projektą, o pagal suderinto gamintojo išmatavimus.

Teismas išaiškino ieškovams teisę prašyti skirti teismo ekspertizę statybos darbų trūkumams ir apimčiai nustatyti, t. y. pateikiant teismui nešališkų ir specialių žinių turinčių ekspertų išvadas, tačiau šia teise nesinaudojo.

Tokiu atveju, byloje nustatytų aplinkybių ir esamų įrodymų visumos pagrindu teismas daro išvadą, kad ieškovai pakankamai neįrodė: atliktų darbų trūkumų egzistavimo ir atsakovo kaltės ar jo neteisėtų veiksmų, atsižvelgiant ir į darbų eigoje pačių ieškovų prašomus atlikti Projekto pakeitimus; šių tariamų trūkumų pagrindu keliamų reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo, todėl reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo atmestinas (CK 178, 179, 185 straipsniai, 6.245-6.249 straipsniai).

Dėl ieškinio senaties pažymėtina tai, kad teismas iš esmės sutinka su atsakovo argumentu, jog ieškovai praleido ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl atliktų darbų trūkumų, kuriems numatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 6.667 straipsnio 1 ir 2 dalys). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Kaip minėta, faktiškai T. A. atliktus darbus priėmė 2018-09-29 (Perdavimo aktu), nurodydamas ir likusius trūkumus, tačiau ieškinys teisme gautas tik 2020-11-19. Atsakovui prašant taikyti minėtą ieškinio senatį, atmestini reikalavimai, susiję su darbų trūkumais, atitinkamai netenkintini ir jų pagrindu keliami reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo.

Konstatavus, kad ieškovai neįrodė darbų trūkumų ir nuostolių fakto, nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimo dėl procesinių palūkanų (CK 6.37, 6.210 straipsniai), ieškovo T. A. reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo (CK 178, 179, 185 straipsniai, CK 6.250 straipsniai).

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).

Ieškinį atmetus, iš ieškovų priteistina lygiomis dalimis atsakovui 3 978,48 Eur bylinėjimosi išlaidų: 14,52 Eur už paiešką viešame registre ir 3 963,96 Eur už advokato pagalbą; į valstybės biudžetą lygiomis dalimis – 53,62 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; ieškovams nepriteistina jų turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88, 92, 93, 96, 98 straipsniai).

Dėl pandemijos (COVID-19) paplitimo Lietuvos teritorijoje ir teismo posėdyje byloje dalyvaujantiems asmenims sutinkant šis sprendimas skelbiamas rašytinio proceso tvarka – tai atitinka CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalyje įtvirtintus teisingumo ir protingumo principus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Atmesti ieškinį.

Priteisti iš ieškovų T. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui S. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 3 978,48 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 48 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovų T. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą lygiomis dalimis 53,62 Eur (penkiasdešimt tris eurus 62 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.