- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-13
- Bylos Nr.
- e2A-2458-656/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33221-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jelena Šiškina, Andrius Ignotas, Margarita Stambrauskaitė
- Ieškovas
- T. A., R. A., G. A.
- Atsakovas
- S. T.
- Trečiasis asmuo
- J. T., uždaroji akcinė bendrovė „SJ projektai“, V. A.
- Kategorijos
- 2.5.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Margaritos Stambrauskaitės ir Jelenos Šiškinos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų (apeliantų) T. A., R. A. ir G. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų T. A., R. A., G. A. ieškinį atsakovui S. T. dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys: J. T., uždaroji akcinė bendrovė „SJ projektai“, V. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė priteisti: ieškovams solidariai iš atsakovo 12 932,45 Eur turtinės žalos atlyginimo; ieškovui T. A. iš atsakovo 3 000 Eur neturtinės žalos; ieškovams solidariai iš atsakovo nuo ieškinio sumos 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad su atsakovu buvo sudaryta statybos rangos sutartis dėl rąstinio namo – svirno (toliau ir Svirnas) statybos, tačiau atsakovas kaip rangovas statybos darbus atliko nukrypdamas nuo projekto, dėl ko ieškovas patyrė tiesioginių ir netiesioginių nuostolių. Ieškovas sutartiniuose santykiuose laikytinas vartotoju ir silpnesniąja šalimi.
2. Ieškovas patyrė išlaidas: eksperto išlaidos (170 Eur), dėl atsakovo kaltės ne pagal Projektą padaryto stogo čerpių kiekis padidėjo, o papildomos išlaidos buvo 262,45 Eur, kurias teko padengti pačiam ieškovui, bei būsimos išlaidos atsižvelgiant į atkūrimo darbų sąnaudas (teismui teikiamos dviejų skirtingų rąstinių namų statyba užsiimančių bendrovių atkūrimo darbų sąnaudos yra 25 000 Eur ir 27 000 Eur). Ieškovas siekdamas taikaus sprendimo būdo, reikalauja priteisti bendrą 12 500 Eur tiesioginių nuostolių sumą (bendrą 12 932,45 Eur turtinės žalos sumą).
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nesutiko, kad šalių sudaryta statybos rangos sutartis laikytina vartojimo sutartimi, nes ieškovai nepagrindė, kad statinį statė šeimos ar asmeniniams poreikiams tenkinti. Nurodė, kad ieškovai darbus yra priėmę, esminių darbų trūkumų nefiksavę. Ieškovai yra praleidę ieškinio senatį.
II. Teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 12 d. sprendimu: ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovų atsakovui lygiomis dalimis 3 978,48 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovų į valstybės biudžetą lygiomis dalimis 53,62 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad ginčas kilęs iš statybos rangos teisinių santykių. 2017-03-01 T. A. pasirašė su R. A. ir G. A. Panaudos sutartį Nr. B-Š-9, kuria ieškovui neatlygintinai perduota naudotis žemės sklypu su pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini). 2018-02-15 T. A. ir S. T. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 2018-02/15 dėl pastato (rąstinio namo) (toliau – Pastatas arba Svirnas) statybų žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pagal techninį projektą (toliau - Sutartis). Pagal Sutarties sąlygas darbų pabaiga – iki 2018-05-01. 2018-03-07 architektė V. A. nusiuntė atsakovui projektą, fiksuodama galutinę Pastato techninio projekto versiją (toliau - Projektas). Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos 2018-06-05 pranešime apie statybos pradžią R. A. įvardintas statinio statybos techninės priežiūros vadovu. Ieškovas T. A. yra praktikuojantis teisininkas, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą ir teisė mokslų daktaro laipsnį.
6. 2018-09-29 T. A. ir S. T. pasirašė Darbų apžiūros-perdavimo aktą pagal Sutartį (toliau - Perdavimo aktas), kurio 3 punkte šalys susitarė, kad „minimalius likusius darbus rangovas pabaigs iki 2018-10-10“. Perdavimo akte raštiškai fiksuota ir 9 000 Eur sumos perdavimas atsakovui S. T.. Iš teismui pateiktų susirašinėjimų ir kitų dokumentų matyti, kad faktinis ikisutartinių santykių ir sutartinių santykių pagal Sutartį su atsakovu vykdytojas iš ieškovų pusės buvo T. A., nors formaliai statytojas yra R. A..
Dėl darbų priėmimo ir trūkumų
7. Teismas iš esmės sutiko su atsakovo argumentu, kad T. A. Perdavimo aktu priėmė atsakovo atliktus darbus be reikšmingų pastabų. 2018-11-19 el. laiške T. A. nurodė, kad „susumavus perduotas lėšas, likutis 1000 EUR buvo likęs, bet jį palikom dėl to, kad turėjote pabaigti likusius min. darbus – šakas-skyles rąstuose, langus, lauko durys neužsidarė...“ Teismo vertinimu, tai pakankamai pagrindžia faktą, kad iš esmės atliktų darbų kokybė T. A. tenkino, o likę trūkumai vertintini 1 000 Eur suma, kurią jis pasiliko šiems trūkumams pašalinti. Tuo pačiu tai patvirtina, kad iš esmės buvo išspręsti galutinio atsiskaitymo už atliktus darbus klausimai ir ieškovai nereikalavo baigiamojo akto, o Perdavimo aktas buvo vienintelis ir galutinis. Šias išvadas taip pat pagrindžia T. A. 2018-11-20 09:48 el. laiškas, kuriame jis nurodė, kad darbai turėjo būti atlikti „iki 05 01“ (gegužės 1 d.), o „Pasirašėme aktą 09 28“ (rugsėjo 28 d.), kad paskutinio mokėjimo neatliko, nes yra trūkumų.
8. Teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, kad po likusių trūkumų pašalinimo turėjo būti sudaromas dar vienas darbų priėmimo perdavimo aktas. Tuo pačiu tai suponuoja išvadą, kad Sutarties pagrindu darbai buvo baigti, o vėliau sprendžiamas klausimas dėl trūkumų šalinimo.
9. Ieškovai kaip vartotojai turi teisę CK 6.678 straipsnio 1 dalies pagrindu reikalauti, kad darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.
10. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, kokie trūkumai egzistuoja ir ar atsakovas už juos atsakingas. Po Perdavimo akto ieškovai nurodė ir kitus trūkumus, kuriais grindžia ir ieškinį: statinio plotas (114 kv. m) yra didesnis nei numatytas Projekte (107 kv. m.); statinio terasos defektai – iškilusios lentos, nėra tinkamai įrengtų tarpų tarp lentų (kas sąlygoja greitą lentų puvimą), įrengtos suskaldytos ir nekokybiškos lentos; statinio viduje tarpai tarp rąstų; viršutinė statinio dalis yra ne rąstinė, o karkasinė; statinio stogas neatitinka pateikto Projekto, yra nekokybiškas; Statinio stogo „pakalimuose“ paliktos 9 skylės, netolygūs sujungimai, pabloginta būklė, neužtikrintas sandarumas; statinio langai neatitinka pateikto Projekto; statinio lauko durys neatitinka pateikto Projekto; netinkamai įrengtas statinio lietvamzdis, dėl to vanduo nepatenka tinkamai į lietaus nuvedimo sistemą.
11. Ieškovai trūkumus grindžia Žygimanto Petrulio įvertinimo aktu, architektės Vaidos Adomaitienės išvadomis, UAB „Lomeras“ ir UAB „Ręstinis būstas“ raštais.
12. Bylos nagrinėjimo metu kilo pagrįstų abejonių dėl minėtų įrodymų pagrįstumo: Ž. Petrulis vertinimą atliko pagal pateiktą fotofiksaciją, Projektą, susirašinėjimą su rangovu, rangos sutartį, tačiau neaišku, ar jis buvo nuvykęs į objektą, kokia apimtimi vertino šalių susirašinėjimą ir darbų eigoje šalių sutartus Sutarties pakeitimus, ar Projektas neturėjo akivaizdžių trūkumų ir pan. Architektė V. Adomaitienė teisme patvirtino, kad matavimus atliko įprasto lankstomos liniuotės pagalba, o ne tikslesnėmis matavimo priemonėmis (lazerio ir pan.). Nepateikti įrodymai, kad UAB „Lomeras“ ir UAB „Ręstinis būstas“ turi tinkamą kvalifikaciją atlikti vertinimus (CPK 185 straipsnis).
13. Liudytojas M. J., Pastatą statęs darbininkas, nurodė, kad įrenginėjo pamatus, sienas, stogą pagal Projekto duomenis, kad buvo neatitikimas dėl išsikišusių stogų šlaitų - stogo kraštai užstojo langus, duris. Ieškovas pasirinko tęsti darbus pagal Projektą. Kalbėjo su architekte, kuri sakė, kad gali būti Projekto klaidų, bet nebuvo leidimų nukrypti nuo Projekto.
14. Dėl Pastato viršutinės dalies, kuri yra ne rastinė, o karkasinė, atsakovas nurodė, kad tai buvo suderinta su T. A. dar bendradarbiavimo pradžioje, taip pat pateikė pastarojo 2018-07-30 el. laišką, kuriuo prašoma, jog karkasinė dalis kuo mažiau skirtųsi nuo rąstinės (būtų panaši į rąsto imitaciją). 2018-11-19 el. laiške T. A. taip pat kalba apie vietas ir kainą, kur vietoj rąstų panaudotos dailylentės. Teismas sprendė, kad ieškovams buvo žinoma apie dailylenčių naudojimą vietoj rąstų, dėl ko mažesnė ir kaina. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovai nepagrįstai dailylenčių naudojimą vietoj rąstų vertiną kaip darbų trūkumą.
15. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad ieškovas T. A. pats nesilaikė Projekto, nes iš 2018-06-10 el. laiško matyti, kad reikalavo daryti durų erdves ne pagal Projektą, o pagal suderinto gamintojo išmatavimus.
16. Teismas išaiškino ieškovams teisę prašyti skirti teismo ekspertizę statybos darbų trūkumams ir apimčiai nustatyti, tačiau šia teise jie nesinaudojo. Teismas padarė išvadą, kad ieškovai neįrodė: atliktų darbų trūkumų egzistavimo ir atsakovo kaltės ar jo neteisėtų veiksmų, atsižvelgiant ir į darbų eigoje pačių ieškovų prašomus atlikti Projekto pakeitimus; šių tariamų trūkumų pagrindu keliamų reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo, todėl reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo atmetė (CK 178, 179, 185 straipsniai, 6.245-6.249 straipsniai).
17. Teismas konstatavo, kad ieškovai praleido ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl atliktų darbų trūkumų, kuriems numatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 6.667 straipsnio 1 ir 2 dalys). T. A. atliktus darbus priėmė 2018-09-29 (Perdavimo aktu), nurodydamas ir likusius trūkumus, tačiau ieškinys teisme gautas tik 2020-11-19. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo argumentai
18. Ieškovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai:
18.1. Sprendimas priimtas netinkamai kvalifikavus teisinius santykius bei pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, dėl ko yra pagrindas Sprendimą panaikinti. Apeliantai nesutinka su santykių kvalifikavimu kaip statybos rangos. Sutarties pagrindu atsiradę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip rangos sutartiniai teisiniai santykiai, o Sutartis - vartojimo rangos sutartimi, kuriai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės (CK 6.681 straipsnio 4 dalis).
18.2. Sprendimo motyvai dėl Sutarties pagrindu atliktų darbų perdavimo yra nepagrįsti. Sprendime nurodyta, kad: „Teismas iš esmės sutinka su atsakovo argumentu, kad T. A. Perdavimo aktas priėmė atsakovo atliktus darbus be reikšmingų pastabų“. Tokia išvada yra nepagrįsta, prieštaraujanti byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Sutartimi šalys susitarė, jog Sutartimi sulygti darbai bus atliekami atskirais etapais (Sutarties 2.1. p., 3.4.-3.5. p., 4.1. - 4.4. p.). Sutarties 8.12 p. įtvirtinta, jog darbai galutinai laikomi užbaigti, kai pasirašomas Baigiamasis darbų atlikimo aktas. Tai, kad ieškovo T. A. ir Atsakovo 2018 m. rugsėjo 28 d. pasirašytas priėmimo perdavimo aktas nebuvo Baigiamasis darbų priėmimo atlikimo aktas, patvirtina pasirašyto akto ir šalių suderinto Baigiamojo darbų atlikimo akto formos lyginamoji analizė. Byloje nėra duomenų apie Baigiamąjį darbų atlikimo aktą. Tai pagrindžia aplinkybę, kad Ieškovai niekuomet nelaikė, jog Sutartimi sulygti darbai galutinai yra/buvo užbaigti. Vykdytojo sudaryto vienašalio Baigiamojo darbų atlikimo akto nebuvimas taip pat patvirtina, kad Atsakovas nelaikė užbaigęs Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.
18.3. Netinkamai tarp šalių paskirstyta įrodinėjimo našta. Tuo atveju, kai viena ginčo šalis yra verslininkas, įrodinėjimo našta negali būti perkeliama silpnesniajai šio santykio šaliai – vartotojui. Apeliantai teismui yra pateikę rašytinių įrodymų dėl Atsakovo darbų trūkumų (2019 m. birželio 21 d. įvertinimo aktą Nr. 9-18, parengtą eksperto Žygimanto Petrulio; 2019 m. birželio 21 d. Pažymą dėl statinio-svirno stogo atitikimo projektui Nr. 2017/03, parengtą architektės Vaidos Adomaitienės; 2019 m lapkričio mėn. Defektų įvertinimą, parengtą UAB „Lomeras“; 2020 m. spalio mėn. Defektų įvertinimą, parengtą UAB „Ręstinis būstas“). Atsakovas į bylos medžiagą nepateikė nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų Atsakovo atsikirtimus. Nepaisant to, Sprendime nepagrįstai vadovaujamasi išimtinai Atsakovo keliamomis deklaratyviomis prielaidomis ir spėjimais. Tai reiškia, kad Atsakovas buvo atleistas nuo įrodinėjimo pareigos, kas iš esmės pažeidžia CPK 12 ir 178 str. reikalavimus bei prieštarauja vartotojų teisių apsaugos teisiniam reglamentavimui bei formuojamai teismų praktikai.
18.4. Teismas nepagrįstai pripažino ieškovus praleidus ieškinio senatį, nes neteisingai nustatė senaties pradžią - ja laikytina ieškovo T. A. 2019-11-19 pretenzija, o ne 2018-09-29, kuomet buvo pasirašytas Perdavimo aktas, nes pastarasis yra tik tarpinis (vieno etapo darbų) perdavimo-priėmimo aktas.
Atsiliepimas
19. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
19.1. Nors apeliaciniame skunde remiamasi tuo, kad ginčo santykiai turėtų būti kvalifikuojami ne statybos ranga, o ranga, tačiau apeliaciniame skunde tai nepagrindžiama.
19.2. Net kvalifikavus Statybos rangos sutartį vartojimo sutartimi, tai nereiškia, kad pagal nagrinėjamos bylos faktus turėjo būti kitaip paskirstyta įrodinėjimo našta, spręsta dėl darbų priėmimo-perdavimo akto fakto ar kitaip nustatyta ieškinio senaties pradžia, kaip teigiama apeliaciniame skunde. Vien tai, kad ieškinį pareiškė vartotojas, nereiškia, kad jam netenka įrodinėjimo našta, jo pateikti įrodymai vertinami palankiau, taip pat palankiau taikomos ieškinio senaties pradžią nustatančios ar praleistos senaties atnaujinimą įtvirtinančios teisės normos. Vartotojo teisių garantijų taikymas skirtinas išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, tačiau neturėtų sudaryti galimybės vartotojui piktnaudžiauti savo teisėmis. Nors ieškinyje remiamasi tuo, kad ieškovas T.A. santykiuose su atsakovu visada buvo silpnesnė šalis, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas T. A. yra profesionalus teisininkas ir teisės mokslų daktaras, todėl jis negalėjo nesuprasti juridinių faktų esmės, prasmės ir reikšmės, todėl nepagrįstai remiasi savo kaip silpnesnės sandorio šalies padėtimi.
19.3. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo argumentais, kad ieškovai priėmė atsakovo atliktus darbus be reikšmingų pastabų. Apeliantų tvirtinimu, T. A. ir atsakovo 2018-09-28 pasirašytas darbų apžiūros-perdavimo aktas nėra Baigiamasis darbų atlikimo aktas. Atsakovas su šia ieškovų pozicija nesutinka. Pirma, priešingai ieškovų pozicijai (apeliacinio skundo 41 p.), Statybos rangos sutarties priede Nr. 4 pateikta Baigiamojo darbų atlikimo akto forma (priedas A-19) ir 2018-09-28 ieškovo T. A. su atsakovu pasirašytas Perdavimo aktas (pradinio ieškinio 1 priedas) yra identiški. Antra, Perdavimo akto 2 punkte labai aiškiai įtvirtinta, kad: „Šiuo apžiūros aktu fiksuojama statybos darbu pabaiga“. Tuo tarpu, kas yra šiame akte nurodomi „minimalūs likę darbai“, yra atskleista paties ieškovo T. A. 2018-11-19 el. laiške (šakos-skylės rastuose, langai, neužsidarančios lauko durys). Trečia, po Perdavimo akto pasirašymo nei vienas ieškovų iš atsakovo nereikalavo „baigiamojo akto“; Perdavimo aktas buvo vienintelis ir galutinis Statybos rangos sutartyje numatytų darbų priėmimo-perdavimo aktas. Ketvirta, priešingai ieškovų teiginiams (apeliacinio skundo 45 p.), poreikio byloje aiškinti tariamai neaiškias Statybos rangos sutarties sąlygas nebuvo.
19.4. Įstatyme užsakovo teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo-priėmimo akto pasirašymu. Pagal CK 6.662, 6.694 straipsnius apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga; atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas - perdavęs atliktus darbus; užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai - apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų. Užsakovas, priėmęs darbo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 str. 2, 3 d.). Vartotojui (užsakovui) įstatymas jokių išimčių iš nurodytų taisyklių taip pat neįtvirtina.
19.5. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą nustatančias procesinės teisės normas, nes įrodinėjimo naštą perkėlė vien ieškovams. Pirma, pagal pareikštą Ieškinį ieškovams kilo našta pagrįsti atsakovo pagal Statybos rangos sutartį atliktų darbų trūkumų faktą ir šių trūkumų šalinimo išlaidų dydį (CPK 12, 178 str.). Antra, ieškovų argumentai dėl atsakovo atliktų darbų trūkumų iš esmės buvo grindžiami Žygimanto Petrulio 2019-06-21 aktu ir architektės Vaidos Adomaitienės 2019-06-21 pažyma, kuriuos teismas pagrįstai pripažino nepatikimais.
19.6. Atsakovas nesutinka su argumentais, kad ieškinio senaties pradžia yra 2018-09-29, kuomet buvo pasirašytas Perdavimo aktas, nes pastarasis yra tik tarpinis (vieno etapo darbų) perdavimo-priėmimo aktas nesutinka. Pirma, Perdavimo aktu buvo perduoti ir priimti visi Statybos rangos sutartyje numatyti darbai. Antra, ieškovas T. A. pretenziją dėl atsakovo atliktų darbų tariamų trūkumų pareiškė 2019-07-29 (pradinio ieškinio 3 priedas), o ne 2019-11-19, todėl, net skaičiuojant ieškinio senatį pagal ieškovų nurodomą pretenzijos pateikimo laiką, vienerių metų senatis yra praleista. Be to, pretenziją pareiškė tik T. A. savo vardu - ieškovai R. A. ir G. A. jokių pretenzijų atsakovui niekada nereiškė. Vadinasi, nepaisant nuo kurio momento būtų skaičiuojama ieškinio senaties pradžia, senatį R. A. ir G. A. yra praleidę.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
21. Žemės sklypo, kuriame yra pastatytas Svirnas, savininkai yra ieškovai R. A. ir G. A.. 2017-03-01 T. A. pasirašė su R. A. ir G. Am. Panaudos sutartį Nr. B-Š-9, kuria ieškovui neatlygintinai perduota naudotis žemės sklypu su pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), suteikiant teisę daryti pagerinimus ir sudaryti statybos rangos darbų sytartis. Savo ruožtu ieškovas T. A. 2018-02-15 sudarė su atsakovu Statybos rangos sutartį dėl pastato (rąstinio namo) Svirno statybos Nr. 2018-02/15.
22. 2017-03-17 Panaudos sutartis pateikta 2021-03-26 patikslintu ieškiniu. Nepašalintos abejonės, kad Panaudos sutartis buvo sudaryta atgaline tvarka siekiant pagrįsti ieškovo T. A. reikalavimo teisę nagrinėjamoje byloje (sutartis atsirado tik teismui įpareigojus pašalinti pradinio ieškinio trūkumus, ji taip pat nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre). Panaudos sutartis buvo sudaryta tą pačią dieną, kaip ir Žemės sklypo įsigijimo R. A. ir G. A. vardu sandoriai, kurie viešame registre buvo įregistruoti. Atsakovo teigimu, pagal CK 6.478 straipsnio 2 dalį ir 6.629 straipsnio 2 dalį Panaudos sutartis nagrinėjamoje byloje prieš atsakovą apskritai negali būti panaudota, t. y. sutartis nelaikytina teisiškai reikšminga nustatant, kam priklauso reikalavimo teisė byloje, kvalifikuojant Statybos rangos sutartį vartojimo sutartimi bei pan., nes ji nebuvo įregistruota viešame registre. Į šią aplinkybė dėmesį atkreipė ir teismas sprendime..
23. Teisėjų kolegijos vertinimu, argumentai dėl neišviešintos panaudos sutarties panaudojimo negalimumo yra nepagrįsti. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-916/2021, išaiškino: „atsakovei neįvykdžius pareigos tinkamai išviešinti su trečiuoju asmeniu sudarytos nuomos sutarties turinį, taip pat neinformavus apie tai ieškovės, t. y. asmens, kurio teisėms, konkrečiai teisei reikalauti atlygio už suteiktas paslaugas, ši sutartis darė įtaką, nėra teisinio pagrindo spręsti, kad ieškovė neturėjo teisės reikalauti priteisti skolą iš atsakovės, kaip buto savininkės <…..> savivaldybių sudarytos gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys yra išviešintos įstatymų nustatyta tvarka ar bent su jų turiniu, sąlygomis yra supažindinti butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriai, kurių teisėms ir pareigoms daro įtaką šių sutarčių turinys, be to, jų nuostatos yra aiškios ir suprantamos. Priešingas aiškinimas neatitiktų teisėtų lūkesčių bei teisinio apibrėžtumo principų (CK 1.2 straipsnio 1 dalis).” Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju Panaudos sutartis daro įtaką ginčo šalių teisėms ir ieškovas T. A. turi reikalavimo teisę reiškiant ieškinį dėl neturtinės žalos.
24. CK 6.681 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės. Svirnas galėtų būtų registruojamas statytojų – R. A. ir G. A. - vardu, be to, Statybos rangos sutartis buvo skirta tik daliai Svirno statybos darbų atlikti, o kitais statybos darbais rūpinosi, dalį jų pats ir atliko R. A.. Vartotoju ginčo santykiuose save laikė tik ieškovas T. A. - neturtinę žalą (kurios reikalauti nagrinėjamu atveju gali tik vartotojas) prašo priteisti tik jis.
25. Santykių kvalifikavimas statybos vartojimo, nereiškia, kad pagal nagrinėjamos bylos faktus turėjo būti kitaip paskirstyta įrodinėjimo našta, spręsta dėl darbų priėmimo-perdavimo akto fakto ar kitaip nustatyta ieškinio senaties pradžia, kaip teigiama apeliaciniame skunde. Vartojimo sutarties instituto egzistavimas grindžiamas prielaida, kad vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių - informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių, yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi - verslininku. Sutiktina su atsakovu, kad išimtinai formalus vartojimo sutarties instituto aiškinimas ir taikymas prieštarautų bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str. 3 d.).
26. Nors ieškovas T. A. yra profesionalus teisininkas ir teisės mokslų daktaras, tačiau jis rangos darbus užsakė asmeninių buitinių poreikių tenkinimui, todėl negalėjo nesuprasti juridinių faktų dėl statybos darbų trūkumų esmės, prasmės ir reikšmės. Taigi, visi trys ieškovai yra vartotojai.
Dėl perdavimo – priėmimo akto
27. Įstatyme užsakovo teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo-priėmimo akto pasirašymu. Pagal CK 6.662, 6.694 straipsnius apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga; atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas - perdavęs atliktus darbus; užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai - apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų. Užsakovas, priėmęs darbo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 str. 2, 3 d.). Ginčo santykius kvalifikavus vartojimo teisiniais santykiais, vartotojui (užsakovui) įstatymas jokių išimčių dėl trūkumų įrodinėjimo iš nurodytų taisyklių neįtvirtina.
28. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovai priėmė atsakovo atliktus darbus be reikšmingų pastabų, o šalių 2018-09-28 pasirašytas darbų apžiūros-perdavimo aktas (Perdavimo aktas) esą nėra Baigiamasis darbų atlikimo aktas, kurio forma nustatyta Statybos rangos sutarties priede Nr. 4, ir su kuriuo Statybos rangos sutartis sieja galutinį darbų užbaigimą. 2018-09-29 T. A. ir S. T. pasirašyto Darbų apžiūros-perdavimo akto vertinimas reikšmingas sprendžiant ieškinio senaties termino pradžios bei atliktų darbų trūkumų įrodymo klausimus.
29. Teisėjų kolegijos vertinimu, reikšminga tai, kad darbų Perdavimo akto 2 punkte konkrečiai įtvirtinta, kad: „Šiuo apžiūros aktu fiksuojama statybos darbų pabaiga“. Fiksuota suma 1000 Eur. Tuo tarpu, kas yra šiame akte nurodomi „minimalūs likę darbai“, yra atskleista paties ieškovo T. A. 2018-11-19 el. laiške po Perdavimo akto pasirašymo nei vienas ieškovų niekada iš atsakovo nereikalavo „baigiamojo akto“; Perdavimo aktas buvo vienintelis ir galutinis Statybos rangos sutartyje numatytų darbų priėmimo-perdavimo aktas.
30. Dėl užsakovo darbų trūkumų nenurodymo priimant darbus ir vėliau pareiškiant reikalavimus dėl tų trūkumų rangovui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota: net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu trūkumai neakivaizdūs; tokiais atvejais teismai turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2008). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje ieškovų nurodyti darbų trūkumai akivaizdūs.
31. Po Perdavimo akto ieškovas T. A. ir atsakovas 2018-11-19 - 2018-11-20 el. laiškuose išsprendė galutinio atsiskaitymo klausimus, taip pat susitarė dėl papildomų darbų, kurių atlikimas užfiksuotas 2018-12-12 ir 2018-12-14 el. laiškuose. Sekantis T. A. el. laiškas buvo tik 2019-05-16 ir juo buvo prašoma atlikti papildomų darbų, taip pat siūloma pareklamuoti atsakovo atliktą darbą.
32. Be to, Statybos rangos sutarties 8.12 punktas, kuriuo remiasi ieškovai, daro nuorodą į Statybos rangos sutarties priedą Nr. 4, kuriame nustatyta Baigiamojo darbų atlikimo akto forma, kuri yra identiškas Perdavimo aktui. Taigi, Perdavimo akto forma ir turinys, šalių elgesys po jo pasirašymo vienareikšmiškai patvirtina, kad Perdavimo aktu buvo perduoti ir priimti visi Statybos rangos sutartyje numatyti darbai. Statybos rangos sutarties 6.1 punkte taip pat buvo nustatyta, kad užsakovas patikrina rangovo baigtus darbus ir, nustačius, kad jie atlikti prisilaikant projekto reikalavimų bei atliktų darbų akte atlikti darbai atitinka visų atliktų darbų tinkamą užbaigimą, o taip pat darbai atlikti kokybiškai ir laiku, pasirašo rangovo atliktų darbų aktus. Pagal Statybos rangos sutarties 3.4 punktą užsakovas privalo pasirašyti atliktų darbų aktus ar pareikšti argumentuotą nesutikimą; esant ginčytinoms pozicijoms, atliktų darbų aktą būtina pasirašyti nurodant ginčo priežastis bei sumokėti už neginčytiną dalį. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2018-09-29 Perdavimo aktas buvo vienintelis ir galutinis.
Dėl darbų trūkumų vertinimo
33. Byloje nėra įrodymų, kad po likusių trūkumų pašalinimo turėjo būti sudaromas dar vienas darbų priėmimo perdavimo aktas.
34. Po Perdavimo akto ieškovai nurodė papildomus trūkumus, kuriais grindžia ieškinį: statinio plotas (114 kv. m) yra didesnis nei numatytas Projekte (107 kv. m.); statinio terasos defektai – iškilusios lentos, nėra tinkamai įrengtų tarpų tarp lentų (kas sąlygoja greitą lentų puvimą), įrengtos suskaldytos ir nekokybiškos lentos; statinio viduje tarpai tarp rąstų; viršutinė statinio dalis yra ne rąstinė, o karkasinė; statinio stogas neatitinka pateikto Projekto, yra nekokybiškas; Statinio stogo „pakalimuose“ paliktos 9 skylės, netolygus sujungimai, pabloginta būklė, neužtikrintas sandarumas; statinio langai neatitinka pateikto Projekto; statinio lauko durys neatitinka pateikto Projekto; netinkamai įrengtas statinio lietvamzdis, dėl to vanduo nepatenka tinkamai į lietaus nuvedimo sistemą.
35. Pagrįsta išvada, kad dalis projekto sprendinių buvo keičiama su atsakovo T. A. sutikimu. Iš šalių susirašinėjimo galima daryti išvadą, kad ieškovas T. A. stebėjo vykdomus darbus, kartu sprendė dėl projekto sprendinių koregavimo. Dalis darbų, kurie nurodyti kaip trūkumai, nepripažintini trūkumais. Dėl Pastato viršutinės dalies, kuri yra ne rąstinė, kaip numatyta Projekte, o karkasinė, atsakovas nurodė, kad tai buvo suderinta su T. A. dar bendradarbiavimo pradžioje, taip pat pateikė pastarojo 2018-07-30 el. laišką, kuriuo prašoma, jog karkasinė dalis kuo mažiau skirtųsi nuo rąstinės (būtų panaši į rąsto imitaciją). 2018-11-19 el. laiške T. A. taip pat kalba apie vietas ir kainą, kur vietoj rąstų panaudotos dailylentės. Tai pakankamai pagrindžia, kad ieškovams buvo žinoma apie dailylenčių naudojimą vietoj rąstų, dėl ko mažesnė ir kaina. Teismas pagrįstai argumentavo, kad ieškovas T. A. pats nesilaikė Projekto, nes iš 2018-06-10 e. laiško matyti, kad reikalavo daryti durų erdves ne pagal Projektą, o pagal suderinto gamintojo išmatavimus.
36. Teismo nuomone, atsakovas taip pat pagrįstai argumentuoja, kad pats ieškovas T. A. nesilaikė Projekto, nes iš 2018-06-10 e. laiško matyti, kad reikalavo daryti durų erdves ne pagal Projektą, o pagal suderinto gamintojo išmatavimus.
37. Atsižvelgiant į atsakovo atsikirtimus dėl trūkumų, teismas išaiškino ieškovams teisę prašyti skirti teismo ekspertizę statybos darbų trūkumams ir apimčiai nustatyti, t. y. pateikiant teismui nešališkų ir specialių žinių turinčių ekspertų išvadas, tačiau šia teise nesinaudojo. Taigi, ieškovai pasirinko kelią trūkumus įrodinėti įvairiais rašytiniais įrodymais Ieškovų argumentai dėl atsakovo atliktų darbų trūkumų iš esmės buvo grindžiami 2019-06-21 Statinio, patalpų ir kitų konstrukcijų įvertinimu aktu, pasirašytu Žygimanto Petrulio (Įvertinimo aktas) ir architektės Vaidos Adomaitienės 2019-06-21 pažyma (Architektės pažyma).
38. Atsakovas pagrįstai nurodė aplinkybes, kurios patvirtino trūkumų įvertinimo aktų nepatikimumą. Pirma, su ieškovo T. A. 2018-07-29 pretenzija atsakovui buvo pateikti du reikšmingai tarpusavyje besiskiriantys Įvertinimo aktai. Pavyzdžiui, viename Svirno aukštis yra apie 560 cm, kitame - 540 cm, viename Svirno stogo laipsnis yra 40-41, kitame - apie 41, viename pateikiama sąlyginė išvada, kad Svirnas galimai neatitinka tam tikro standarto bei Statybos rangos sutarties sąlygų, kitame - analogiško pobūdžio išvada pateikta kaip kategoriška.
39. Įvertinimo akte naudojamas projekte nesantis matmuo: aukštis „iki paskutinio balkio“. Teismo 2021-11-23 posėdyje architektė Vaida Adomaitienė paaiškino, kad ji neturėjo galimybių tinkamai išmatuoti Svirno aukščio - stokojo tam reikalingų priemonių. Galimybių išmatuoti Svirno aukštį neturėjo ir Žygimantas Petrulis - nes nebuvo nuvykęs jo apžiūrėti. Žygimantas Petrulis, net du kartus šaukiamas teismo, atsisakė atvykti į posėdį ir būti apklaustas kaip liudytojas. Kaip pripažino 2021-11-23 posėdyje apklausiama architektė Vaida Adomaitienė, ji yra pažįstama su ieškovais R. A. ir G. A., matavimus atliko buitinėmis priemonėmis, dėl ko jie yra netikslūs, o tiksliai gali išmatuoti tik matininkai.
40. Ieškovas pateikė statybos bendrovių UAB „Lomeras” ir UAB „Ręstinis būstas” pažymas, kuriose nurodyta bendros trūkumų ištaisymo kainos (25 000 Eur ir 27 000 Eur), nors ieškovas, teigdamas, kad turi teisę pasirinkti prašomos priteisti žalos sumą ieškiniu prašo priteisti tik dalį apskaičiuotos kainos - 12500 Eur tiesioginės žalos sumą. Nepateikta UAB „Lomeras” ir UAB „Ręstinis būstas” atliktų skaičiavimų, sąmatų, kurios leistų suprasti, kokius trūkumus esą ieškovai ketina šalinti ir kaip jie yra įkainoti, todėl šie įrodymai pagrįstai atmesti.
41. Ieškovų argumentai dėl atsakovo atliktų trūkumų šalinimo išlaidų dydžio buvo grįsti ir inžinieriaus M. L. parengtomis lokalinėmis sąmatomis (Lokalinės sąmatos). Atsakovas pagrįstai nurodė, kad, pavyzdžiui, iš Svirno terasos remonto Lokalinės sąmatos galima spręsti, kad ieškovai esą ketina ne tik keisti (naujai įrengti) visą terasą, bet ir pakeistos (naujai įrengtos) terasos plotas bus gerokai didesnis, nei Statybos rangos sutartimi buvo sutartas su atsakovu ir yra šią dieną. Ieškovai nepagrindė poreikio pakeisti (naujai įrengti) visą Svirno terasą. Ieškovų apeliaciniame skunde įvardijami darbų trūkumai, pavyzdžiui: Svirno terasos defektai; karkasinė, o ne rąstinė viršutinė dalis; nekokybiškas ir Projekto neatitinkantis stogas; Projekto neatitinkantys langai ir durys, neturi jokios teisinės reikšmės ieškovų reikalavimų patenkinimui, nes šiuos darbus ieškovai priėmė be reikšmingų pastabų Perdavimo aktu. Minėta, jokių trūkumų nėra, nes visi darbai buvo atlikti su ieškovų žinia ir pritarimu, trūkumai neįrodyti. Kaip teisingai konstatavo teismas, buvo sutarta, kad Svirno viršutinė dalis bus karkasinė, o ne rąstinė.
42. Ieškovai trūkumu taip pat įvardina Svirno ploto padidėjimą 7 kv. m., bet ne tik šios aplinkybės neįrodo objektyviais įrodymais, bet ir nepagrindžia, kaip ploto padidėjimas apskritai pažeidžia jų interesus. Aplinkybė dėl tariamai netinkamai įrengto vieno Svirno lietvamzdžio, grindžiama tik paties ieškovo T. A. darytomis nuotraukomis, patvirtinančiomis tik tiek, kad lietvamzdis yra užkimštais nukritusiais šalia esančio medžio lapais.
Dėl ieškovu reikalavimo priteisti 432,45 Eur
43. Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė priteisti 170 Eur dydžio išlaidas, sumokėtas už Įvertinimo aktą, ir 262,45 Eur dydžio išlaidas už čerpes, kurios atsirado esą atsakovui nukrypus nuo Svirno projekto.
44. Pirma, CK 6.662 straipsnio 1 dalis nustato, kad, jeigu tarp rangovo ir užsakovo kyla ginčas dėl darbo trūkumų, kiekviena šalis turi teisę reikalauti skirti ekspertizę; ekspertizės išlaidos tenka rangovui, išskyrus atvejus, kai ekspertizė nenustato, kad rangovas būtų pažeidęs sutartį arba kad yra priežastinis ryšys tarp rangovo veiksmų ir darbų trūkumų; tokiais atvejais ekspertizės išlaidas apmoka ta šalis, kuri reikalavo skirti ekspertizę, o jeigu ji buvo paskirta abiejų šalių susitarimu, - abi šalys lygiomis dalimis. Ši teisės norma, kaip specialioji, o ne civilinės atsakomybės taisyklės turi būti taikoma sprendžiant reikalavimo priteisti 170 Eur dydžio išlaidas pagrįstumą.
45. Teismas sprendė, kad Įvertinimo akte padarytos išvados nepagrįstos, taip pat ieškovai nepateikė įrodymų, jog nurodytas išlaidas realiai patyrė. Tačiau ieškovai neprašė skirti teismo ekspertizę.
46. Pagrindas spręsti 262,45 Eur dydžio išlaidų čerpėms atlyginimo klausimą būtų tik tuo atveju, jeigu ieškovai įrodytų, kad šios išlaidos yra nulemtos būtent atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. nukrypimo nuo Svirno projekto, kaip kad teigia ieškovai. Atsakovo vertinimu, poreikis papildomiems 177 vnt. stogo čerpių atsirado dėl to, kad pardavėjas UAB „Lomeras” netiksliai apskaičiavo pradinį reikalingą kiekį.
47. Ieškovas T. A. 2018-04-19 persiuntė 3 komercinius pasiūlymus čerpėms įsigyti: UAB „Lomeras“ siūlė įsigyti 2 280 vnt. stogo čerpių, UAB „Prestėja“ - 2 530 vnt., o UAB „Klinkerland“ - 2 460 vnt. Taigi, skirtumas tarp UAB „Lomeras“ ir kitų T. A. pardavėjų pasiūlytų stogo čerpių yra 180-250 vnt. - tiek, kiek ir pritrūko. Analogiškai didesnį reikalingų čerpių kiekį atsakovui nurodė ir UAB „Mokveža“ - 204 vnt. daugiau nei UAB „Lomeras“. Su tuo sutiko ir ieškovas T. A. 2018-11-19 - 2019-11-20 el. laiškuose su atsakovu.
Dėl ieškinio senaties termino
48. Ieškinys pagrįstai atmestas ne tik dėl to, kad neįrodytas trūkumų faktas, bet ir dėl to, kad ieškovai praleido ieškinio senaties terminą.
49. Tarp šalių kilo ginčas, ar senaties pradžia laikytina ieškovo T. A. 2019-11-19 pretenzija, ar 2018-09-29, kuomet buvo pasirašytas Perdavimo aktas, kuris, ieškovų teigimu, yra tik tarpinis (vieno etapo darbų) perdavimo-priėmimo aktas.
50. Kaip minėta, teismas padarė išvadą, kad 2018-09-29 Perdavimo aktu buvo perduoti ir priimti visi Statybos rangos sutartyje numatyti darbai; Perdavimo aktas buvo vienintelis ir galutinis. Ieškovas T. A. pretenziją dėl atsakovo atliktų darbų tariamų trūkumų pareiškė 2019-07-29, todėl, net skaičiuojant ieškinio senatį pagal ieškovų nurodomą pretenzijos pateikimo laiką, vienerių metų senatis yra praleista. Ieškinys pateiktas teismui 2020-11-19. Nors pretenziją pareiškė tik T. A. savo vardu - ieškovai R. A. ir G. A. jokių pretenzijų atsakovui niekada nereiškė. Tačiau nepaisant nuo kurio momento būtų skaičiuojama ieškinio senaties pradžia, senaties terminą R. A. ir G. A. yra praleidę.
51. Ieškovų prašoma priteisti 12 500 Eur suma yra būsimos išlaidos atkūrimo darbams, jų tiesioginiai nuostoliai. Teisę reikalauti atsakovo civilinės atsakomybės ieškovai kildino iš CK 6.672 straipsnio 2 dalies ir 6.680 straipsnio. Teismas pagrįstai sutiko su atsakovo argumentu, jog ieškovai praleido ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl atliktų darbų trūkumų, kuriems numatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 6.667 straipsnio 1 ir 2 dalys). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Be to, atsakovui reikalaujant taikyti senatį ir ieškovams neprašant jos atnaujinti, teismas senaties negalėjo netaikyti (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1,2 d.).
Dėl neturtinės žalos
52. Ieškovai teigė, kad ieškovas T. A. patyrė išgyvenimų, nepatogumų, susijusių su Svirno statyba bei tuo, kad negali baigti statybos darbų. Šie išgyvenimai yra nulemti atsakovo neteisėtų veiksmų. Patirtą neturtinę žalą šis ieškovas vertino 3 000 Eur suma.
53. Ieškovas T. A. byloje turėtų teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalą tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, jog Statybos rangos sutartis kartu yra ir vartojimo sutartis - užsakovas, nesantis vartotoju, paprastai neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą, rangovui pažeidus statybos rangos sutartį (CK 6.250 str. 2 d.).
54. Antra, sprendžiant dėl vartotojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo, taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę, ir teismų praktikoje suformuluotos esminės neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos, pagal kurias: neturtinės žalos atlyginimui yra būtina nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas, tarp jų - žalos padarymo faktą, nes ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą; neturtinė žala, išreikšta pinigais, yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos, reikalaujamos neturtinei žalai atlyginti, dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d., 6.251 str. 2 d., 6.282 str.), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu jau suformuotą teismų praktiką; neturtinės žalos dydį lemia, be kita ko, objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalą; nustatydami neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismai turi vadovautis ne tik teisės normose ir teismų praktikoje suformuotais neturtinės žalos dydžio kriterijais, tačiau turi atsižvelgti ir į teismų analogiškose bylose priteistus žalos dydžius. Sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio itin svarbus yra proporcingumo principas, kuriuo vadovaujantis asmens atžvilgiu taikomos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui, neturi varžyti asmens labiau nei būtina.
55. Ieškovas T. A. neįrodė nei (i) teisės į neturtinės žalos atlyginimą, nei (ii) faktiškai patyręs tokios žalos. Be to, šis ieškovas nepaaiškino ir nepagrindė, kokie konkretūs esą neteisėti atsakovo veiksmai ir kokiu būdu neleidžia baigti Svirno statybos darbų (kokių konkrečių), nors neturtinė žala kildinta ir iš jų. Dar daugiau, byloje esančiais Statybos inspekcijos duomenimis, dėl Svirno statybos užbaigimo nei vienas ieškovų į Statybų inspekciją net nesikreipė.
56. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
57. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
58. Pagal CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Priteistina atlyginimo suma negali būti didesnė už teisingumo ministro bei Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytąją. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šalys prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
59. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 1258,40 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurios apeliacinį skundą atmetus atsakovui priteisiamos iš ieškovų. Nurodytos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių už procesinių dokumentų paruošimą, todėl išlaidų mažinti pagrindo nėra (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui S. T. iš ieškovų T. A., R. A., G. A. lygiomis dalimis 1258,40 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.