Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ pareiškimą dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo ir leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, suinteresuoti asmenys A. R., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo A. R. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo

Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys).

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai įstatyme nėra apibrėžti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių svarbių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui (CPK 178 straipsnis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-8006-1090/2019, nepilnamečio vaiko A. K. nuolatine globėja (rūpintoja) ir gaunamų lėšų administratore paskirta pareiškėja. Nepilnamečio vaiko motina A. R. mirė (duomenys neskelbtini). Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad palikimo priėmimo faktų nėra įregistruota, mirusiosios palikimas nebuvo priimtas.

Suinteresuoti asmenys byloje nepareiškė prieštaravimų dėl pareiškėjos pareikšto reikalavimo. Pareiškėja savo pareiškime nurodė, kad terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, nes apie atsiradusį palikimą sužinojo tik iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto dėl nepilnamečio A. K. teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo. Rašte išaiškinta, kad pareiškėjai kyla pareiga tinkamai įgyvendinti paveldėjimo procedūrą.

Nurodytos aplinkybės ir byloje esantys duomenys leidžia konstatuoti, kad pareiškėja dėl objektyvių priežasčių apie atsiradusį palikimą sužinojo pavėluotai ir neturėjo galimybės kreiptis dėl šio palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą. Taigi, šios bylos kontekste, pareiškėjos nurodyta aplinkybė – sąžiningas nežinojimas apie paveldimą turtą, pripažintina svarbia priežastimi palikimo priėmimo terminui praleisti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Pripažinus, kad pareiškėja trijų mėnesių terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, yra pagrindas šį terminą atnaujinti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Ginčas dėl teisės paveldėti nėra kilęs, todėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo ar kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. CK 5.57 straipsnio pagrindu pareiškėjos pareiškimą patenkinus, terminas palikimui priimti pratęstinas trims mėnesiams.

Dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo

Pagal CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktą yra reikalingas išankstinis teismo leidimas nepilnamečių vaikų vardu atsisakyti priimti palikimą. Siekiant išvengti galimų neigiamų turtinių padarinių nepilnamečiam vaikui, taip pat atsižvelgiant į CK 3.3 straipsnio 1 dalį įtvirtinto prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo turinį ir tikslus, teismo leidimas yra būtina sąlyga (conditio sine qua non) minėtam sandoriui sudaryti, t. y. tėvams nepilnamečio vaiko vardu tiek priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą, nepriklausomai nuo nepilnamečio vaiko amžiaus. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 582 straipsnio 7 dalį, kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.

Iš suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimo į pareiškimą matyti, kad palikėjos A. R. turtą sudaro 0,07 Eur piniginės lėšos AB Šiaulių banke, taip pat 373,5672 pensijų kaupimo fondų vienetų UAB „INVL Asset Management“, kurių vertė 542,08 Eur, o mirusiosios skolas sudaro 3 056,53 Eur, jos yra išieškomos vykdomųjų bylų pagrindu. Nepilnametis A. K. yra palikėjos įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir esančius rašytinius įrodymus, susipažinęs su Antstolių informacinės sistemos duomenimis, teismas konstatuoja, kad atsisakius priimti palikimą nepilnamečio vaiko A. K. vardu, nebus pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, nes palikimą sudarančio turto vertė yra ženkliai mažesnė už skolas. Atsižvelgiant į tai, tenkinamas pareiškėjos prašymas išduoti teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu.

Teismas pažymi, kad teismo leidimas savaime negarantuoja sandorio (palikimo atsisakymo) teisėtumo, jis tiesiog yra būtina sąlyga ir prielaida teisėtam sandoriui sudaryti, todėl esant įstatyme numatytoms aplinkybėms šie sandoriai gali būti nuginčyti remiantis bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais. Dėl atsisakymo priimti palikimą pareiškėja turi kreiptis įstatymo nustatyta tvarka (CK 5.60 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 443, 578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai viešajai įstaigai „SOS Vilniaus vaikų kaimas“ (j. a. k. 124009158) praleistą terminą nepilnamečio vaiko A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) vardu priimti A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą.

Išduoti teismo leidimą pareiškėjai viešajai įstaigai „SOS Vilniaus vaikų kaimas“ (j. a. k. 124009158) nepilnamečio vaiko A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) vardu atsisakyti priimti palikimą po jo motinos A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Išaiškinti pareiškėjai, kad ji turi per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl atsisakymo priimti palikimą į notarą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.