Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-991-601/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-06-02
Bylos Nr.: e2A-991-601/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-13822-2019-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Žibutė Budžienė, Evaldas Burzdikas, Diana Labokaitė
Atsakovas: A. D., R. D.
Ieškovas: R. A.
Advokatai: Dominykas Varnas, Brigita Pauliukevičienė

Kategorijos

2.6.29Paskola
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-991-601/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13822-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Dianos Labokaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. D. apeliacinį skundą ir atsakovės R. D. prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovams A. D., R. D. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. A. ieškiniu Kauno apylinkės teismo prašė priteisti solidariai iš atsakovų A. D. ir R. D. 10 000 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 225 Eur žyminį mokestį bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad jis 2016 m. lapkričio 8 d. atsakovui A. D. paskolino 10 000 Eur. Ieškovas šią sumą pervedė iš savo banko atsiskaitomosios sąskaitos į atsakovo A. D. banko atsiskaitomąją sąskaitą. Atsakovas įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2018 m. vasario 1 d. Atsakovas A. D. paskolos grąžinimui užtikrinti 2016 m. gruodžio 1 d. išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį (toliau – Vekselis1), pagal kurį įsipareigojo, kad Vekselis1 bus apmokėtas iki 2018 m. vasario 1 d., tačiau kaip paaiškėjo vėliau, Vekselis1 neatitiko įstatymo nustatytos notarinės formos reikalavimų. Atsakovas A. D. savo įsipareigojimo grąžinti paskolą iki 2018 m. vasario 1 d. neįvykdė dėl galimai turėtų finansinių sunkumų. Tačiau nepaisant to, kad paskola nebuvo grąžinta, atsakovas 2019 m. gegužės 7 d. papildomai pasiskolino iš ieškovo 2 000 Eur, kurie bankiniu pavedimu iš ieškovo atsiskaitomosios sąskaitos buvo pervesti į atsakovo A. D. atsiskaitomąją banko sąskaitą. Nurodytos paskolos grąžinimui užtikrinti atsakovas A. D. 2019 m. gegužės 7 d. išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 2 000 Eur sumai, kurį atsakovas A. D. įsipareigojo apmokėti iki 2019 m. birželio 21 d., tačiau ieškovas ir atsakovas papildomai susitarė pratęsti paskolos grąžinimo terminą iki 2019 m. liepos 1 d. Šio susitarimo pagrindu atsakovas A. D. paskolos grąžinimo užtikrinimui išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį (toliau – Vekselis2), t. y. perrašė Vekselį1, kuris buvo surašytas originalia Vekselio1 sudarymo data – 2016 m. gruodžio 1 d., tačiau faktinė Vekselio2 surašymo diena – 2019 m. gegužės 7 d. Ieškovas ir atsakovas Vekselio1 ir Vekselio2 pagrindu taip pat buvo susitarę, kad atsakovas A. D. mokės 10 proc. metines palūkanas nuo paskolos sumos, atlikdamas įmokas kiekvieną mėnesį. Šią savo pareigą atsakovas A. D. iš dalies yra įvykdęs ir per laikotarpį nuo paskolos suteikimo iki galutinio paskolos grąžinimo termino pabaigos, kuri yra 2019 m. liepos 1 d., iš viso yra sumokėjęs 1 800 Eur palūkanų. Suėjus paskolos gražinimo terminui ieškovas kreipėsi į atsakovą A. D. dėl paskolos gražinimo, tačiau atsakovas žodžiu pareiškė, jog neketina vykdyti savo įsipareigojimų.

Atsiliepimas

3. Atsakovai A. D. ir R. D. su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad atsakovas su ieškovu yra pažįstami jau ilgą laiką, juos visada siejo geri santykiai ir bendri interesai. Jie ketino kartu investuoti finansinėse rinkose, dėl to ieškovas pervedė atsakovui jų sutartą 40 000 Eur sumą, skirtą tokiam investavimui; vienas iš dalinių pervedimų, t. y. ginčo 2016 m. lapkričio 8 d. 10 000 Eur pavedimas pavadintas „trumpalaikė paskola“, tačiau po kurio laiko apsigalvojo ir paprašė ją visą grąžinti. Kadangi 10 000 Eur suma jau buvo investuota atsakovo pastangomis, kaip šalys ir buvo taręsi 40 000 Eur mokėjimo dalimis metu, atsakovas grąžino ieškovui 30 000 Eur, o dėl likusios sumos sutarė, kad ją grąžins per porą metų dalimis. Šios paskolos palūkanų šalys nebuvo nustatę, jų ieškovas niekada nereikalavo sumokėti nei prieš, nei po paskolos suteikimo, tai patvirtina pridedamas šalių susirašinėjimas dėl 10 000 Eur paskolos, o taip pat ir ieškovui išduoto vekselio, mokėtino 2018 m. vasario 1 d., turinys, nenumatantis jokių palūkanų. Be to, nuo pat pradžių atsakovas grąžindavo ne palūkanas, o paskolą nedidelėmis 100–500 Eur dalimis. Taigi, mano, kad paskola buvo neatlygintinė. Atsakovas privalėjo grąžinti beprocentinę 10 000 Eur paskolą iki 2018 m. vasario 1 d. Likusią 8200 Eur sumą atsakovas sumokėjo ieškovui 2019 m. gegužės 25 d. grynaisiais pinigais, gavęs papildomų neplanuotų pajamų (atgavo skolą iš buvusio skolininko), o patvirtindamas šios 10 000 Eur paskolos visišką grąžinimą, ieškovas grąžino jam patį Vekselio1 originalą. Prašo nelaikyti teismui pateikto šio neoriginalaus dokumento skaitmeninės kopijos tinkamu įrodymu bei atmesti ieškinį. Ieškovas taip pat nesąžiningai pateikė teismui kito 10 000 Eur sumos vekselio (mokėtino neva jau 2019 m. liepos 1 d.) skaitmeninę kopiją, teigdamas, kad neva negrąžinus ginčo paskolos, šalys pratęsė jos grąžinimo terminą. Tačiau, anot atsakovų, jokio aukščiau nurodytos atsakovui suteiktos paskolos termino pratęsimo nebuvo ir tam nebebuvo pagrindo, kadangi, kaip minėta aukščiau, likusi 8 200 Eur paskolos suma ieškovui buvo grąžinta grynaisiais pinigais, šalių susitikimo 2019 m. gegužės 25 d. ryte metu. Nebūdamas vekselio turėtoju ir nepaskolinęs atsakovui naujos 10 000 Eur sumos, ieškovas neturi pagrindo reikalauti nei 10 000 Eur, nei jo 2 000 Eur dalies skolos priteisimo, nei procesinių palūkanų, nei bylinėjimosi išlaidų, kadangi atgavęs 10 000 Eur paskolą ir 2 000 Eur paskolą, apskritai neteko ir neturi teisės į jokių savo reikalavimų patenkinimą. Taip pat atsakovai prašė teismą ex officio pripažinti, jog 2016 m. gruodžio 1 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis, kuriuo atsakovas neva įsipareigoja sumokėti ieškovui 10 000 Eur iki 2019 m. liepos 1 d. (Vekselis2), prieštarauja imperatyviems įstatymo reikalavimams, viešajai tvarkai ir gerai moralei, dėl to yra niekinis ir negaliojantis bei priteisti iš ieškovo atsakovų naudai visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė R. D. nesutiko su tuo, kad yra atsakovė byloje, nes paskola buvo skirta A. D. verslo plėtrai, o ne šeimos pragyvenimui ar gerbūviui sukurti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas skundžiamu 2020 m. kovo 6 d. sprendimu patikslintą ieškinį patenkino iš dalies, t. y. priteisė iš atsakovo A. D. 8 200 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugpjūčio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 448,80 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui R. A.; kitoje dalyje ieškinį atmetė. Taip pat teismas atmetė ieškinį atsakovei R. D..

5. Teismas, laikydamas, kad nagrinėjamoje byloje yra labiau tikėtini ieškovo paaiškinimai, nustatė, kad 2016 m. lapkričio 8 d. mokėjimo nurodymas 10 000 Eur sumai bei 2016 m. gruodžio 1 d. Vekselio1 išrašymas tai pačiai sumai ir pats vekselis kaip skolos raštelis patvirtina, jog atsakovas gavo iš ieškovo 10 000 Eur paskolą pagal išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kurią įsipareigojo grąžinti iki 2018 m. vasario 1 d. Ši aplinkybė, anot teismo, patvirtina, kad ieškovą ir atsakovą siejo paskolos teisiniai santykiai.

6. Teismas nurodė, kad paskolos grąžinimo faktą patvirtinančių įrodymų atsakovas neturėjo, o objektyvių kliūčių paskolos grąžinimo faktą fiksuoti raštu taip pat nenustatyta. Taigi, atsakovas nesilaikė rašytinio sandorio įvykdymo formos reikalavimo, juolab, kad didelių paskolos sumų grąžinimas paprastai yra įforminamas raštu. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika tarpusavio sandorius įforminti pavedimų forma.

7. Teismas pripažino, kad tarp R. A. bei A. D. sudaryta paskolos sutartis buvo neatlygintinė, nes, anot teismo, nesant rašytinio susitarimo dėl palūkanų bei atsakovui beveik 18 mėnesių laikotarpiu pavedimuose nurodant jų paskirtį kaip dalinis paskolos grąžinimas, tokiu būdu, atsakovas šioje byloje paneigė nurodytą pagal įstatymą preziumuojamą aplinkybę dėl paskolos sandorio atlygintinumo. Dėl nurodytų aplinkybių, teismas atsakovo sumokėtą 1 800 Eur sumą įskaitė kaip dalį atsakovo skolos pagal 2016 m. lapkričio 8 d. pavedimą bei 2016 m. gruodžio 1 d. vekselį grąžinimą, ir šios sumos ieškovui nepriteisė.

8. Teismas nustatęs, kad nagrinėjamu atveju atsakovas A. D. paskolos sutartis pasirašė būdamas santuokoje su atsakove R. D., tačiau, byloje nesant įrodymų, patvirtinančių, jog paskolos sutartis buvo sudaryta atsakovų šeimos interesais, sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti paskolos sutarties bendromis atsakovų prievolėmis.

III. Apeliacinio skundo, prisidėjimo prie apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu atsakovas A. D., atstovaujamas advokato Dominyko Varno, apeliacinės instancijos teismo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmesti visa apimtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1.9.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė faktinę aplinkybę, kad atsakovas 2019 m. gegužės 25 d. neva nesumokėjo ieškovui likusios 8 200 Eur paskolos dalies grynaisiais pinigais, t. y. nepagrįstai kritiškai vertino atsakovo įrodinėtą atsiskaitymo grynaisiais pinigais aplinkybės tikimybę, nors toks atsiskaitymas Lietuvos Respublikos teisės aktų nėra draudžiamas ir yra tiesiogiai numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.65 straipsnio 2 dalies normoje bei atsiliepime į ieškinį nurodytoje teismų praktikoje. Juolab, kad teismas nustatė Vekselio1 kaip skolą patvirtinančio dokumento grąžinimo atsakovui faktinę aplinkybę;

1.9.2. Pinigų grąžinimo faktą, nors ir netiesiogiai, patvirtina tiek liudytojo R. L. parodymai apie tai, kad jis 2019 m. gegužės 23 d. realiai galėjo grąžinti (pridėta 2018 m. sausio 3 d. pardavimo sutartis, pagal kurią jo skolininkas R. L. gavo 110 000 Eur sumą) savo 2016 m. iš atsakovo gautą 9 500 Eur paskolą, iš kurios po kelių dienų atsakovas 8 200 Eur grąžino ieškovui, tiek atsakovės R. D. paaiškinimai apie jai žinomą visos likusios 8200 Eur skolos dalies grąžinimą ieškovui 2019 m. gegužės 25 d. grynaisiais pinigais. Buvo pagrindas taikyti CK 1.93 straipsnio 6 dalies nuostatas, t. y. remtis liudytojų parodymais, nes byloje buvo kitokių rašytinių (minėta 2018 m. sausio 3 d. pardavimo sutartis), nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų;

1.9.3. Pirmosios instancijos teismas neturėjo remtis Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, nes Vekselis1 nebuvo notarinės formos, t. y. nebuvo galima remtis šia specialia, tik galiojantiems vekseliams bei specialius teisinius santykius reglamentuojančiame įstatyme nustatyta paskolos ar kitų sumų sumokėjimo įforminimo „pakvitavimu“ tvarka;

1.9.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesiaiškino ir nevertino atsakovo ir ieškovo dideliu pasitikėjimu grįstų tarpusavio santykių;

1.9.5. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškovo nesąžiningumą siekiant praturtėti, nepagrįstai įvardijant atsakovo jam sumokėtas sumas ne kaip skolos grąžinimą, o kaip palūkanas;

1.9.6. Konstatuotina, kad ieškovas pats grąžino atsakovui ginčo paskolos dokumentą, tačiau teismo reikalavo šią paskolą priteisti antrą kartą.

Atsiliepimas

10. Atsiliepime ieškovas R. A., atstovaujamas advokatės Brigitos Pauliukevičienės, apeliacinės instancijos teismo prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo A. D. apeliacinį skundą atmesti. Ieškovas taip pat prašo priteisti jam iš atsakovo A. D. 800 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepime nurodomi šie esminiai argumentai:

Žemesnės instancijos teismas

1.10.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė paskolos suteikimo aplinkybes ir šią skolą priteisė, taikydamas paskolos grąžinimą reglamentuojančias teisės normas;

1.10.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas nėra gavęs iš ieškovo skolos įvykdymą patvirtinančio dokumento, nors, jei paskolą grąžino, turėjo visas galimybes tokį pakvitavimą gauti. Tuo tarpu liudytojo R. L. parodymai ne tik nepatvirtina paskolos ieškovui grąžinimo fakto, bet jų turinys leidžia spręsti apie neteisingų parodymų davimą, dėl ko jis turėjo būti nubaustas už priesaikos sulaužymą;

1.10.3. CK 6.65 straipsnio turinio analizė įgalina daryti išvadą, kad prievolės įvykdymas visais atvejais įforminamas pakvitavimu, o tuo atveju, kai skolininkas prievolės užtikrinimui buvo išdavęs kitą dokumentą, įvykdžius prievolę, minėtas dokumentas taip pat grąžinamas skolininkui. Šiuo atveju, priešingai apelianto argumentams, Vekselis1 buvo perduotas apeliantui ne dėl to, kad jis įvykdė prievolę, bet siekiant vekselį pakeisti kitu, pratęsiant paskolos apmokėjimo terminą. Be to, paskola apeliantui buvo suteikta, ne pagal Vekselį1, o pagal žodinę paskolos sutartį ir pervedant paskolos sumą bankiniu pavedimu. Taigi, Vekselio1 grąžinimas apeliantui nepatvirtina prievolės įvykdymo fakto.

11. Atsakovė R. D., atstovaujama advokato Dominyko Varno, prisidėjimu prie A. D. apeliacinio skundo, Kauno apygardos teismo prašo pirmosios instancijos teismo 2020 m. kovo 6 d. sprendimą pakeisti bei ieškinį atmesti visa apimtimi. Prisidėjimą grindžia šiais argumentais:

1.11.1. Kadangi byloje nėra pateikta originalaus skolos dokumento, nes jis yra grąžintas atsakovui, ieškovas negalėjo būti laikomas įrodęs, kad jis nepriėmė „viso prievolės įvykdymo“;

1.11.2. Atsakovas jam grąžintą skolos dokumentą sunaikino, tačiau dėl jo grąžinimo fakto nesiginčija net ieškovas, pripažindamas, kad skolos dokumentą jis atsakovui sugrąžino. Vadinasi, yra CK 65 str. 2 d. nustatytas pagrindas laikyti, kad visa prievolė buvo įvykdyta;

1.11.3. Ieškovas nesikreipė į teisėsaugos institucijas nei dėl dingusio skolos dokumento, nei dėl jam neva „suklaidinant“ „perduoto“ kito, atbuline data surašyto vekselio neoriginalaus, o kopijos. Vadinasi, yra pagrindas laikyti, kad atsakovas niekaip nesuklaidino/neapgavo ieškovo;

1.11.4. Atsakovas turėjo pakankamai lėšų, kad grąžinti ieškovui 8 200 Eur sumą, nes prieš 2 dienas pats buvo atgavęs 9 500 Eur skolą iš liudytojo R. L.;

1.11.5. Visos likusios skolos 2019 m. gegužės 25 d. grąžinimą ieškovui patvirtino atsakovo žmona R. D..

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškinys dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

14. Nustatyta, kad ieškovas R. A. apeliantui (atsakovui) A. D. 2016 m. lapkričio 8 d. paskolino 10 000 Eur. Ieškovas šią sumą pervedė iš savo banko atsiskaitomosios sąskaitos į apelianto banko atsiskaitomąją sąskaitą. Apeliantas A. D. paskolos grąžinimui užtikrinti 2016 m. gruodžio 1 d. išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį (toliau - Vekselis1), pagal kurį įsipareigojo, kad Vekselis1 bus apmokėtas iki 2018 m. vasario 1 d. Paskola iki nurodyto termino nebuvo grąžinta, apeliantas A. D. 2019 m. gegužės 7 d. papildomai pasiskolino iš ieškovo 2000 Eur, kurie bankiniu pavedimu iš ieškovo atsiskaitomosios sąskaitos buvo 2019-04-10 pervesti į atsakovo atsiskaitomąją banko sąskaitą. Nurodytos paskolos grąžinimui užtikrinti apeliantas 2019 m. gegužės 7 d. išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 2000 Eur sumai (toliau - Vekselis2), kurį atsakovas įsipareigojo apmokėti iki 2019 m. birželio 21 d. Šią sumą pagal Vekselį2 apeliantas pavedimais grąžino ieškovui. Apeliantas taip pat surašė trečią vekselį (toliau - Vekselis3), kuriuo šalys susitarė pakeisti Vekselį1 (apmokėjimo terminas buvo pasibaigęs), jame nurodant tik kitą apmokėjimo terminą (2019-07-01). Šio Vekselio3 elektroniniu laišku skenuota kopija ieškovui buvo išsiųsta 2019 m. gegužės 22 d., originalas ieškovui nebuvo pateiktas. Be to, bylos duomenimis atsakovas atliko keturiolika pavedimų laikotarpiu nuo 2017-10-17 d. iki 2019-04-04 d. mokėjimo paskirtyje nurodydamas „dalinis paskolos grąžinimas“.

15. Byloje kilo ginčas dėl 2016 m. lapkričio 8 d. suteiktos 10 000 Eur paskolos grąžinimo. Ieškovas nurodo, kad ši paskola nėra grąžinta. Apeliantas teigia, kad ši paskola grąžinta, t. y. 1 800 Eur suma grąžinta bankiniais pavedimais nuo 2017-10-17 iki 2019-04-04 (14 pavedimų), o 8 200 Eur suma grąžinta 2019 m. gegužės 25 d. grynaisiais pinigais. Ieškovas teigia, kad 2019 m. gegužės 25 d. jam pinigai nebuvo grąžinti, tą dieną šalys apsikeitė tik vekseliais, t. y. ieškovas grąžino apeliantui Vekselį1, o šis perdavė jam Vekselį3, kuriame buvo nurodyta kita vekselio apmokėjimo data (2019-07-01). Vekselis3 buvo spalvotas, todėl ieškovas nesuprato, kad tai kopija, o ne originalas.

16. Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo ieškovui iš apelianto priteista jam suteikta 8 200 Eur paskola. Esminiai nesutikimo motyvai yra: 1) pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nesivadovavo CK 6.65 straipsnio 2 dalies norma, 2) teismas nepagrįstai netaikė CK 1.93 straipsnio 6 dalies nuostatų, t. y. nesirėmė liudytojų parodymais, nors byloje buvo kitokių rašytinių (2018 m. sausio 3 d. pardavimo sutartis, pagal kurią apelianto skolininkas R. L. gavo 110 000 Eur sumą), nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų.

17. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

18. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

19. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas 2016 m. lapkričio 8 d. paskolino apeliantui 10 000 Eur. Paskola buvo suteikta žodiniu susitarimu, o sutarta suma ieškovo buvo pervesta apeliantui bankiniu pavedimu. Ginčo esmė, ar apeliantas grąžino ieškovui 8 200 Eur paskolą.

20. Paskolos gavėjui remiantis aplinkybe, kad jis paskolą grąžino, šios aplinkybės įrodinėjimo pareiga tenka paskolos gavėjui. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad paskolos sutarties atveju svarbu tai, jog tiek sutarties sudarymas, tiek jos įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rūšies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. v. A. G., bylos Nr. 3K-3-463-2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. v. K. Ž., bylos Nr. 3K-3-187/2008; 2009 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-235/2009).

21. Nagrinėjamu atveju apeliantas paskolos grąžinimą grynaisiais pinigais įrodinėja tuo, kad jam ieškovas grąžino Vekselį1, kuris buvo surašytas 2016 m. gruodžio 1 d. paskolos prievolei, sudarytai 2016 m. lapkričio 8 d., patvirtinti. Apeliantas remiasi CK 6.65 straipsnio (prievolės įvykdymo patvirtinimas) nuostatomis.

22. Kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.65 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkas yra kreditoriui išdavęs prievolei patvirtinti skolos dokumentą, tai kreditorius, priimdamas visą prievolės įvykdymą, privalo tą dokumentą skolininkui grąžinti, o kai tokios galimybės nėra, – nurodyti tai pakvitavime. Pakvitavimui prilygsta įrašas apie prievolės įvykdymą gražinamame skolos dokumente. Jeigu įvykdoma ne visa prievolė arba skolos dokumentas reikalingas kreditoriui kitoms teisėms įgyvendinti, jis turi teisę pasilikti skolos dokumentą, tačiau privalo skolininkui duoti pakvitavimą (CK 6.65 straipsnio 2 dalis).

23. Kasacinis teismas yra suformulavęs tokią teisės aiškinimo taisyklę: tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019).

24. Taigi, Vekselis1, kuris neatitiko formos reikalavimų, laikytinas paprastu rašytiniu įrodymu, kuris patvirtina tarp šalių paskolinių santykių buvimą ir apibrėžia paskolos grąžinimo terminą. Esant ginčui dėl paskolos grąžinimo, šio vekselio grąžinimas apeliantui pats savaime nėra pakankamas įrodymas, jog paskola buvo grąžinta, nes paskola buvo suteikta ne pagal šį vekselį, o ir pačiame grąžintame vekselyje ieškovas nebuvo padaręs įrašo apie prievolės įvykdymą, kas prilygsta pakvitavimui (ką numato CK 6.65 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad apeliantas grąžino ieškovui paskolą grynaisiais pinigais. Priešingai, byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir esantys įrodymai yra pakankami spręsti, jog labiau tikėtina, kad paskola nebuvo grąžinta. Pirma, apeliantas neturi pakvitavimo apie prievolės įvykdymą. Antra, iš šalių elektroninio susirašinėjimo matyti, kad šalys tarėsi Vekselį1 pakeisti Vekseliu3, nustatant kitą paskolos grąžinimo datą (2019 m. liepos 1d.), kas iš esmės ir buvo padaryta, tik apeliantas ieškovui neperdavė originalaus vekselio (pas ieškovą yra tik spalvota kopija), t. y. apeliantui buvo grąžintas Vekselis1 ne dėl to, kad buvo grąžinta paskola, o dėl to, kad būtų nustatytas kitas paskolos grąžinimo terminas. Trečia, šalių elektroniniame susirašinėjime nėra užsimenama apie 10 000 Eur ar 8 200 Eur paskolos grąžinimą. Ketvirta, apeliantui nebuvo jokio poreikio grąžinti paskolą 2019 m. gegužės 25 d., nes jau buvo susitarta su ieškovu dėl paskolos grąžinimo termino atidėjimo iki 2019 m. liepos 1 d. Penkta, tarp šalių buvo susiformavusi pinigų skolinimo ir grąžinimo praktika, t. y. pinigai niekuomet nebuvo perduodami grynaisiais, visuomet buvo daromi pavedimai. Iš apelianto bankinių pavedimų matyti, kad pasiskolintus pinigus jis ieškovui grąžindavo bankiniais pavedimais.

25. Nepagrįstais laikytini apelianto argumentai dėl CK 1.93 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo.

26. CK 1.93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 2 dalies nuostatų teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, būtent kai: 1) yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų; 2) sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės; 3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu; 4) atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.

27. Apeliantas nurodo, kad byloje buvo kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų, t. y. 2018 m. sausio 3 d. pardavimo-padavimo sutartis, pagal kurią apelianto skolininkas liudytojas R. L. gavo 110 000 Eur sumą ir grąžino jam 9 500 Eur skolą grynaisiais pinigais.

28. Teisėjų kolegija sprendžia, kad 2018 m. sausio 3 d. pardavimo-padavimo sutartis, pagal kurią liudytojas R. L. pardavęs turtą gavo 110 000 Eur, nėra netiesioginis apelianto paskolos ieškovui grąžinimo įrodymas. Ši pirkimo-pardavimo sutartis nėra niekaip susijusi su tarp apelianto ir ieškovo esančiais paskoliniais santykiais. Vien tai, kad, apelianto teigimu, liudytojas R. L. jam grąžino paskolą, iš kurios jis grąžino paskolą ieškovui, ir tam pateikė šią pirkimo-pardavimo sutartį kaip įrodymą, kad liudytojas turėjo pinigų, nesudaro pagrindo išvadai, jog yra pateiktas netiesioginis įrodymas paskolos grąžinimo faktui patvirtinti. Pažymėtina, kad ši pirkimo-pardavimo sutartis nėra reikšminga sprendžiant šalių ginčą, nes ji sudaryta 2018 m. sausio 3 d., o apeliantas teigia, kad skolą liudytojas jam grąžino 2019 m. gegužės 23 d., t. y. praėjus 1 metams ir beveik 5 mėnesiams, o ne iš karto, kai atsirado pinigų pas liudytoją.

29. Taigi, byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų netaikyti CK 1.93 straipsnio 2 dalies nuostatų dėl draudimo remtis liudytojų parodymais paskolos grąžinimo faktui patvirtinti.

30. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo atsakovės R. D. paaiškinimais (neva jai žinoma, kad 8 200 Eur paskola ieškovui buvo grąžinta), nes ji yra artimas apelianto giminaitis (žmona), kuris yra suinteresuotas, kad ginčas būtų išspręstas apelianto naudai.

31. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. Apeliacinį skundą atmetus iš apelianto ieškovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis). Ieškovas prašo priteisti 800 Eur patirtas išlaidas advokatės pagalbai apmokėti (už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą). Prašomos priteisti patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio maksimalių dydžių (šiuo atveju žymiai mažesnės), atitinka bylos sudėtingumą, advokatės darbo ir laiko sąnaudas, todėl priteistinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Žibutė Budžienė Evaldas Burzdikas Diana Labokaitė