Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Aurelijaus Rauckio,

viešame teismo posėdyje, apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Sauliaus Striaušos, nukentėjusiųjų A. M. ir J. M. atstovo advokato Kristijono Paliučio apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. V. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika turinti šio nusikaltimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. V. buvo kaltinamas tuo, kad panaudojo žinomai suklastotą tikrą dokumentą, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, tačiau neanksčiau kaip 2017 metų birželio 2 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui suklastojus 2017 m. birželio 2 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą (žemės sklypo projekto Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame prie ranka rašytų įrašų „A. M. (duomenys neskelbtini)“ jam nedalyvaujant nenustatytas asmuo pasirašė už A. M., prie ranka rašytų įrašų „V. P. (duomenys neskelbtini)“, jai nedalyvaujant nenustatytas asmuo pasirašė už V. P. bei 2017 m. birželio 2 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte (žemės sklypo projekto Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame prie ranka rašytų įrašų „J. M. gim. (duomenys neskelbtini)“ jai nedalyvaujant nenustatytas asmuo pasirašė už J. M., V. V. žinodamas, jog J. M., A. M., V. P. 2017 m. birželio 2 d. (duomenys neskelbtini) kaime vykusių žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribų paženklinime nedalyvavo ir šiuose aktuose nepasirašė, tyčia, žinomai suklastotus dokumentus – 2017 m. birželio 2 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktus, kaip IĮ „(duomenys neskelbtini)“ matininkas panaudojo: kreipdamasis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrių dėl kadastro duomenų bylų patvirtinimo, po ko skyriaus vedėjui priėmus 2018 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintos matininko V. V. parengtos žemės sklypų kadastro duomenų bylos, suformuoti žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre bei 2018 m. rugpjūčio 1 d. sudarytos valstybinės žemės sklypų nuomos sutartys Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu šie sklypai esantys (duomenys neskelbtini) kaime, Marijampolės savivaldybėje buvo išnuomoti D. K..

2. Apeliaciniu skundu prokuroras Saulius Striauša prašo Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. lapkričio 8 d. nuosprendį dėl V. V. išteisinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį. Pripažinti V. V. kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 120 MGL, t. y. 6000 Eur baudą. Taikyti BK 68² straipsnį ir skirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės užsiimti matininko veikla atėmimą dviejų metų laikotarpiui.

2.1. Skunde prokuroras nurodo, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, netinkamai įvertino byloje surinktus ir bylos teisminio nagrinėjimo metu patikrintus įrodymus, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl padarė neteisingas ir faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas, priėmė išteisinamąjį nuosprendį V. V. atžvilgiu iš esmės grįsdamas jį kaltinamojo parodymais, kurių nepatvirtina kiti objektyvūs bylos faktiniai duomenys.

2.2. Teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį rėmėsi Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. vasario 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-13-399/2020 bei apeliaciniu, kasaciniu sprendimu šioje byloje, kurioje J. M. ir A. M. ieškiniu prašė pripažinti žemės sklypų unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), IĮ „(duomenys neskelbtini)“, 2017 m. birželio 2 d. parengtus ribų parodymo-paženklinimo aktus negaliojančiais, panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. balandžio 9 d. sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei pripažinti negaliojančiomis 2018 m. rugpjūčio 1 d. Valstybinės žemės sklypų nuomos sutartis. Skunde teigiama, kad V. V. baudžiamojoje byloje kaltinamas disponavimu suklastotu dokumentu, t. y. nusikalstamos veikos objektas yra kitas – nusikaltimas valdymo tvarkai susijęs su disponavimu suklastotu dokumentu. Baudžiamajam procesui pagal BK 300 straipsnio 1 dalį veikos požymių nustatymui civilinio proceso priemonių panaudojimas neturi prejudicinės reikšmės, nes baudžiamojo proceso pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtis pirmiausia susijusi su valstybės baudžiamąja justicija saugoma valdymo tvarka, dokumentų teisėtu sukūrimu, panaudojimu bei apyvarta.

2.3. Žemės sklypo kadastriniai matavimai atliekami informavus gretimų žemės sklypų savininkus ir taip sudarius jiems galimybę dalyvauti atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus. Tais atvejais, kai yra vietoje nustatomos žemės reformos žemėtvarkos projekte suformuotų naujų žemės sklypų ribos (kaip šios bylos atveju), jos turi sutapti su besiribojančių žemės sklypų ribomis. Nesant gretimų žemės sklypų savininkų ir jiems nenurodžius savo sklypų ribų (kaip šioje byloje), nėra pagrindo nustatyti ir naujai formuojamų žemės sklypų ribų, nes neaiškios gretimų sklypų ribos. Be to abiejų kadastro duomenų bylos buvo suderintos ir patvirtintos, o žemės sklypai išnuomoti pažeidžiant Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo 23 punkto nuostatą, nustatančią, jog žemės reformos žemėtvarkos projekte nuomai suprojektuoto žemės ūkio paskirties žemės sklypo kadastro duomenų byla žemėtvarkos skyriui turi būti pateikta per šešis mėnesius nuo žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo. Pagal bylos duomenis jos pateiktos 2018 metų kovo mėnesį. VĮ „Registrų centras“ 2019 m. gegužės 9 d. rašte nurodė, jog žemės sklypų kadastro duomenų bylos Nacionalinės žemės tarnybai pirmą kartą pateiktos 2018 m. kovo 15 d. V. V. pagal projektą suprojektuotų sklypų ribas turėjo nustatyti iš jau esamų gretimų žemės sklypų, t. y. J. M., A. M. sklypų planuose nurodytų ribų. V. V. kadastro duomenis pradėjo nustatinėti 2017 metų birželio 2 d., kai iki nustatyto termino buvo likę trys mėnesiai. Kadangi dalis gretimų žemės sklypų savininkų neatvyko į ribų paženklinimą, V. V. turėjo organizuoti naują sklypų ribų ženklinimą – siųsti naujus kvietimus gretimų sklypų savininkams. Jeigu jie neatvytų į pakartotinį ženklinimą, būtų turėjęs jiems siųsti parengtų žemės sklypų planų fragmentus, laukti jų atsakymo. Matininkui V. V. nepateikus kadastro bylų iki 2017 m. rugsėjo 23 d. užsakovas D. K. turėjo būti išbrauktas iš valstybinės žemės nuomininkų sąrašo.

2.4. Skunde prokuroras teigia, kad V. V. teisme pateikta versija, jog 2017 m. birželio 2 d. sklypų ribų žymėjime buvo jam nežinomi asmenys, kurie pasirašė už A. M., J. M., V. P., jog jis veikė neapdairiai – nepatikrino jam nežinomų asmenų tapatybės, vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Ši versija atsirado tik teisme, kaltinamajam davus parodymus po visų liudytojų apklausų. Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gruodžio 11 d. apklausiamas kaip įtariamasis parodymus duoti atsisakė, jų nedavė iki ikiteisminio tyrimo pabaigos, kuri paskelbta 2020 m. spalio 5 d. Nei vienas liudytojas nenurodė, jog atliekant 2017 m. birželio 2 d. sklypų ribų ženklinimą būtų buvę pašaliniai asmenys bendravę su matininku V. V.. Baigiamosios kalbos metu gynėjas A. Molis klaidingai nurodė, jog liudytojas D. K. patvirtino, kad matavimų dieną buvo daugiau asmenų. Tokių parodymų D. K. nedavė. Priešingai, jis duodamas parodymus teisme nurodė „atliekant matavimus žmonių dar nebuvo. Privažiavau su mašina, parodė matininkas ribas man nuomojamos žemės, aš pasirašiau ten kur jis parodė ir išvažiavau“. Liudytojos A. K. teisme duoti parodymai dėl pašalinių asmenų nėra nuoseklūs. Liudytojas S. P. teisme nurodė, jog „kai atvykau buvo matininkas ir D. K.. Dar buvo J. B.“. Teismas to nesiaiškino, neatliko papildomos D. K. apklausos siekiant patikrini kaltinamojo V. V. pateiktą versiją. Kaip minėta ši versija atsirado tik po liudytojų apklausos, todėl nebuvo tirta nei ikiteisminio tyrimo metu, ne įrodymų tyrimo teisme metu atliekant liudytojų apklausas.

2.5. Atkreiptinas dėmesys į V. V. parodymų nenuoseklumą dėl V. P. parašo 2017 m. birželio 2 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte. Ikiteisminio tyrimo metu V. V., apklaustas kaip specialusis liudytojas, nurodė, jog už V. P. pasirašė S. P.. Akistatos su S. P. metu V. V. nurodė, jog nežino kas pasirašė už V. P.. Nurodė, jog jis apklausos metu nesakė, jog pasirašė S. P., o specialaus liudytojo protokole po savo parodymais pasirašė jų neskaitęs. Tokie jo parodymai turi būti vertinami kritiškai ir atmesti, kadangi jo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pagrindžia byloje surinktų įrodymų visuma, o V. V. nurodyti deklaratyvūs teiginiai, nepatvirtinti jokiais kitais duomenimis, negali būti pripažinti jį teisinančiais įrodymais.

2.6. Skunde teigiama, kad teismas pasisakydamas dėl eksperto A. B. pateikto ekspertizės akto jį vertino kaip konsultacinę išvadą, t. y. dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Šis dokumentas yra vienas iš įrodymų, kuris teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, jis vertinamas kartu su kitais byloje surinktas įrodymais ir negali būti vertinamas atskirai nuo kitų bylos duomenų. V. V. patvirtino, jog 2017 m. birželio 2 d. žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktuose atliko rankraštinius įrašus. Byloje esančiame ekspertizės akte, kurį pateikė rašysenos ekspertas A. B., palyginti tiek rankraštinių įrašų rašysenos požymiai su greta jų esančiais suklastotais parašais, tiek atliktas suklastotuose parašuose esančių raidinių simbolių palyginimas su V. V. rašysenos pavyzdžiais. Ekspertizę atlikęs A. B. yra teisingumo ministro įsakymu patvirtintame teismo ekspertų sąraše. Pateikta išvada, jog A. M. ir J. M. parašus tikėtina, suklastojo kaltinamasis. Pateiktą ekspertizės aktą A. B. patvirtino duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu. Eksperto išvada patvirtina kaltinimą V. V., t. y. jo tyčią disponuoti suklastotais dokumentais – 2017 m. birželio 2 d. žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktais.

2.7. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad teismas išteisinamajame nuosprendyje netinkamai atskleidė žinomai suklastoto dokumento panaudojimo sudėtį, vertino per žalos nukentėjusiesiems prizmę, kaip yra materialios sudėties atveju. Remiantis išteisinamuoju nuosprendžiu dėl disponavimu suklastotais dokumentais nebuvo pažeistos A. M., J. M. nuosavybės teisės. Tačiau BK 300 straipsnio 1 dalyje aprašyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl jokie konkretūs padariniai, tarp jų ir padaryta turtinė žala, nėra būtinas nusikaltimo sudėties požymis, kadangi padariniai kyla valdymo tvarkai, nustatančiai reikalavimus dokumentų apyvartai. Teiginiai, kad kaltinime nurodytais veiksmais valstybės, juridinių ar fizinių asmenų teisės nepažeistos, t. y. jokia žala nepadaryta, neturi reikšmės darant išvadą dėl V. V. veiksmų atitikties BK 300 straipsnio 1 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos požymiams, nes iš straipsnio dispozicijos matyti, kad baudžiamoji atsakomybė kyla už pačią veiką, netikro dokumento suklastojimą, tokio dokumento panaudojimą. V. V. valstybės tarnautojui prilygintas asmuo - matininkas, kuris versdamasis profesine veikla turi atitinkamus administracinius įgaliojimus. Kaltinamasis disponavo suklastotais dokumentais siekdamas žemės sklypų suformavimo ir nuomos sutarčių sudarymo tuo galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. Nors veika ir nesukėlė turtinės žalos, V. V. veiksmai pasižymėjo nusikalstamai veikai būdingu pavojingumo laipsniu ir pobūdžiu, jais buvo siekiama sukelti teisiškai reikšmingus padarinius. Būdamas matininku, kadastrines bylas su suklastotais parašais pateikė Nacionalinei žemės tarnybai, tikrovės neatitinkantys duomenys buvo pateikti Registrų centrui, iš kurio galėjo būti teikiami valstybinėms institucijoms, fiziniams asmenims ar kitiems subjektams, todėl galėjo sukelti tiesiogines pasekmes tiek D. K. asmens interesams, tiek ir tokią informaciją naudojantiems subjektams.

3. Nukentėjusiųjų A. M. ir J. M. atstovas advokatas Kristijonas Paliutis apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. lapkričio 8 d. nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, bei panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartį.

3.1. Skunde atstovas nurodo, kad matininkas V. V. iki 2017 m. rugsėjo 23 d. turėjo nustatyti projekte numatytų žemės sklypų kadastro duomenis bei pateikti parengtas kadastro bylas Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam skyriui. A. M. ir J. M. nebuvo informuoti apie matininko V. V. 2017 m. birželio 2 d. ketinimą atlikti naujai formuojamų sklypų kadastro duomenų nustatymą ir ribų paženklinimą vietoje, todėl atitinkamai negalėjo dalyvauti ir nedalyvavo ribų paženklinime. Kadastrinių matavimų byloje komplektuojami matininko pranešimai M. nebuvo įteikti, jokių įrodymų, kad būtent tokio turinio pranešimai jiems buvo išsiųsti ir jog apskritai V. V. siųsta registruota pašto siunta buvo įteikta M. nėra. 2017 m. birželio 2 d. M. neatvykus į ribų paženklinimą ir/ar neįteikus jiems pranešimų apie ribų paženklinimą, V. V. vadovaudamasis Kadastro nuostatais ir Taisyklėmis privalėjo informuoti juos apie kitą ribų paženklinimo datą, kurios metu, dalyvaujant M., turėjo sutapatinti savo vietoje formuojamų sklypų ribas su esamomis sklypų ribomis. M. neatvykus į antrąjį ribų paženklinimą (jeigu pranešimai jiems būtų įteikti) matininkas privalėjo išsiųsti jiems savo parengtus žemės sklypų planus ir nustatyti 20 dienų terminą pretenzijoms pateikti. „Nenustatytiems asmenims“ matininko V. V. parengtuose ir užpildytuose 2017 m. birželio 2 d. ribų paženklinimo aktuose suklastojus M. parašus, jam nebereikėjo nei įteikti M. pranešimų apie ribų paženklinimą, nei suderinti su jais naujai formuojamų sklypų ribų, nei siųsti jiems parengtų žemės sklypų planų. Visi teisės aktuose matininkui nustatyti imperatyvūs reikalavimai tapo neaktualūs, kuomet M. neva savo parašais patvirtinto, kad jie 2017 m. birželio 2 d. dalyvavo ribų paženklinime ir suderino naujai formuojamų sklypų ribas. Pagal 2017 m. birželio 2 d. ribų paženklinimo aktus, kuriuose yra suklastoti M. parašai, ir kuriuose fiksuotos naujai formuojamų sklypų ribos nėra sutapatintos su M. sklypų ribomis (jų neatitinka), V. V. 2017 m. liepos 12 d. parengė žemės sklypų planus, o 2017 m. rugsėjo 6 d. kitus kadastro duomenų bylų dokumentus. Praėjus daugiau kaip pusei metų nuo deklaruojamų bylų parengimo momento V. V. per informacinę sistemą „Geomatininkas“ 2018 m. balandžio 4 d. pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriui kadastrinių matavimų bylų, kurių sudėtine dalimi yra 2017 m. birželio 2 d. ribų paženklinimo aktai, kopijas. 2018 m. balandžio 9 d. sprendimais patvirtintos V. V. parengtos žemės sklypų kadastro duomenų bylos. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrius 2018 m. balandžio 23 d. Valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialui pateikė prašymus įregistruoti nekilnojamojo turto registre žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir daiktines teises į juos. Kadastro tvarkytojas, išnagrinėjęs pateiktų žemės sklypo kadastro duomenų bylas ir dokumentus, atsisakė tenkinti prašymus aplinkybes išdėstydamas savo 2018 m. gegužės 3 d. sprendimuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Pašalinus žemės sklypų bylose kadastro tvarkytojo sprendimuose nustatytus trūkumus (dėl kurių pagal ankstesnius prašymus nebuvo įregistruoti žemės sklypai) ir 2018 m. birželio 20 d. Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriui pakartotinai pateikus prašymus, minėti žemės sklypai ir daiktinės teisės į juos Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos. Anot V. V. ir Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojos R. S., po 2017 m. balandžio 8 d. kadastro duomenų bylų patvirtinimo, jos nebebuvo keičiamos. Tačiau kas ir kaip sugebėjo pakeisti žemės sklypų planuose nurodytą savininką nėra aišku. Kadangi prokuroro kaltinamajame akte šios aplinkybės nebuvo nurodytos, teismas į jas taip pat nesigilino, nors nukentėjusieji asmenys pateikė įrodymus, kad suklastotos bylos buvo taisomos 2017 m. gegužės–birželio mėn., t. y. jau po bylų patvirtinimo. Kur yra 2017 m. birželio 2 d. ribų paženklinimo aktų originalai nežinoma, nes matininkas V. V. nurodo, kad originalus perdavė užsakovui D. K., o pastarasis nurodė, kad jam buvo perduota tik baudžiamosios bylos medžiagoje esančios spalvotos dokumentų kopijos. Kuomet V. V. neva perdavė bylų originalus, t. y. ar po kadastro duomenų bylų patvirtinimo 2017 m. balandžio 8 d. ar po to kai „nežinomas asmuo“ 2018 m. gegužės–birželio mėn. perdarinėjo kadastro duomenų bylas po VĮ „Registrų centras“ sprendimo, tyrimo metu taip pat nebuvo nustatyta. Kas suklastojo M. parašus 2017 m. birželio 2 d. ribų paženklinimo aktų originaluose ikiteisminio tyrimo metu taip pat nebuvo nustatyta, nes nesant dokumentų originalų Lietuvos teismo ekspertizės centras atsisakė atlikti aktuose esančių suklastotų parašų rašysenos ekspertizę.

3.2. Skunde atstovas teigia, kad byloje buvo surinka pakankamai įrodymų, kurie leido daryti pagrįstą išvadą, kad V. V. ne tik panaudojo suklastotus dokumentus, dėl ko jam buvo pareikštas kaltinimas šioje byloje, bet ir pats galimai suklastojo parašus 2017 m. birželio 2 d. žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo aktuose. Tokią išvadą leidžia daryti rašysenos eksperto A. B. atliktos rašysenos ekspertizės aktas, kad rankraštinius įrašus ir greta jų esančius parašus aktuose padarė tas pats asmuo, ir paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis pripažino, kad visus rankraštinius įrašus ribų paženklinimo aktuose, įskaitant rankraštinius įrašus „A. M. (duomenys neskelbtini)“ ir „J. M. gim. (duomenys neskelbtini)“ atliko jis. Taigi, rašysenos eksperto išvada, kad suklastotus parašus parašė tas pats asmuo, kuris padarė šalia jų esančius rankraštinius įrašus, vertinant kartu su kaltinamojo pripažinimu, kad būtent jis atliko rankraštinius įrašus šalia parašų, patvirtina parašus padariusio asmens autorystę. Be to V. V., duodamas parodymus teismo posėdžio metu pripažino, kad 2017 m. birželio 2 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktus sudarė jis pats, jų niekam neperdavė, niekas kitas kviestinių asmenų parašų nerinko.

3.3. Skunde pažymima, kad pasinaudojęs savo teise duoti parodymus baudžiamojoje proceso pabaigoje ir išklausęs baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu surinkus įrodymus, paskutiniojo teismo posėdžio metu V. V. staiga prisiminė M. parašų atsiradimo ribų paženklinimo aktuose aplinkybes ir nurodė, kad 2017 m. birželio 2 d. jis pirmiausia atliko sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimą vietoje (iš ikiteisminio tyrimo parodymų matyti, kad pirmiausia buvo atliekami sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) matavimai) ir ruošiantis šio sklypo ribų paženklinimui prie sklypo atvažiavimo vyras ir moteris, kurie neva prisistatė A. ir J. M., nurodė, kad jie labai skuba ir prašė duoti jiems pasirašyti abiejų sklypų ribų paženklinimo aktuose, tuomet neva pasirašė ant abiejų sklypų ribų paženklinimo aktų ir nelaukdami nei sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo pabaigos, nei kitoje vietoje esančio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo pradžios išvyko. V. V. nurodė, kad jis minėtų asmenų dokumentų neprašė ir jų tapatybės nenustatinėjo. V. V. taip pat negalėjo atsakyti į prokuroro klausimą: kodėl neva pirmųjų pasirašiusių A. M. ir J. M. parašai Kviestinių asmenų sąraše (akto 4 pastraipa) yra ne pirmieji, bet atitinkamai 4 ir 3 eilutėse.

3.4. Skunde atstovas nurodo, kad kaltinamojo versija, jog jis davė pasirašyti atvykusiems asmenims, tik nepatikrino jų asmens dokumentų ir teismo teiginys, kad šios kaltinamojo versijos paneigimui byloje nesurinkta jokių įrodymų, kas iš esmės prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, kurių teismas nenagrinėjo ir apsiriboja šia deklaratyvia išvada, kuri prieštarauja bylos nagrinėjimo metu nustatytiems faktams. Kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu nurodyta aplinkybė, kad V. P. nedalyvavo ribų paženklinime ir už ją pasirašė jos sutuoktinis S. P., kas teismo nuosprendyje nepaminėta, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo paneigta tiek S. P., tiek V. P. parodymais, tiek rašysenos eksperto A. B. išvadomis. Tai reiškia, kad duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu V. V. melavo.

3.5. Ikiteisminio tyrimo metu duoti V. V. parodymai skyrėsi nuo teismo posėdžio metu duotų parodymų, nesutampa aplinkybės apie tai, kuris sklypas buvo ženklinimas pirmiausiai ir tai susiję su tuo, kad sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) paženklinime be V. V. dar dalyvavo vieno sklypo savininkas S. P., kuris su matininku ir jo užsakovu nėra niekaip susijęs. S. P., kuris gerai pažįsta A. M. patvirtinto, kad jis dalyvavo nuo pat paženklinimo pradžios ir A. M. į paženklinimą nebuvo atvykęs. Tačiau liudytojas taip pat nurodė, kad jis nebedalyvavo matininkui atliekant kitų sklypų ribų paženklinimus ir iš čia atsirado kaltinamojo versija, kad A. M. su dukra J. M. neva buvo atvykę matininkui atliekant kito sklypo ribų paženklinimą. Kadangi tokia versija buvo išsakyta tik paskutiniame teismo posėdyje, tai paklausti ką apie tai gali nurodyti liudytojas S. P., kuris nurodė, kad pirmiausia buvo vykdomi būtent sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini) matavimai nebuvo galimybės. Aplinkybę, kad pirmiausiai buvo atliekami (duomenys neskelbtini) matavimai ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir pats V. V., o ribų paženklinimo eiga duodant parodymus buvo keičiama išklausius liudytojų parodymus, kurie visi patvirtino, kad matuojant (duomenys neskelbtini) sklypą M. nedalyvavo. Sklypo (duomenys neskelbtini) ženklinime pagal aktą dalyvavo tik A. K., kuri yra užsakovo D. K. sugyventinė. Taigi daugiau nei akivaizdu dėl kokios priežasties kaltinamasis nusprendė pakeisti savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tačiau pirmosios instancijos teismas šiam faktui neteikė jokios reikšmės.

3.6. Skunde pažymima, kad antstolio kartu su matininkais konstatuotos faktinės aplinkybės apie V. V. 2017 m. birželio 2 d. neva paženklinto sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas vietoje bei valstybės sukurtos informacinės sistemos „Geoportal“ duomenys apie minėto sklypo teritorijoje 2015–2016 m. laikotarpiu atsiradusios pelkės ribas yra subjektyvūs pamąstymai ir kodėl įrodymai, kad V. V. 2017 m. birželio 2 d. apskritai nenustatinėjo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų vietoje išeina už kaltinimo ribų, nukentėjusiųjų asmenų atstovai nėra aišku. Rašysenos ekspertas A. B. padarė išvadą, kad M. parašus ribų paženklinimo aktuose padarė tas pats asmuo, kuris padarė kitus akto rankraštinius įrašus. Iš bylos duomenų yra žinoma, kad tuos kitus rankraštinius įrašus parašė V. V.. Tačiau teismas šiems faktams taip pat neteikia jokios reikšmės, nors akivaizdu, kad teismo eksperto išvados ir kaltinimo parodymai niekaip nedera su teismo išvada, kad kaltinamojo versijos paneigimui byloje nesurinkta jokių įrodymų.

3.7. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad teismas aiškiai konstatuoja, kad žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo aktai buvo suklastoti. Tačiau darydamas minėtą išvadą teismas neteikia jokio reikšmės kaltinimo teismo posėdžio metu nurodytai aplinkybei, kad būtent jis sudarė ribų paženklinimo aktus, kad niekam tų aktų neperdavė, kad visus parašus aktuose surinko būtent jis. Teismo nuosprendyje taip pat nėra pamąstymų kaip teismas vertina kaltinamojo versiją, kad jis savo sudaromus dokumentus duodavo pasirašyti asmenims, neįsitikinęs jų tapatybe ir jų nepažinodamas. Teismas taip pat nenurodė kaip jis vertina byloje esančius įrodymus dėl kaltinamojo versijos, kad M. neva buvo įteikti kvietimai į ribų paženklinimą, nes, anot V. V., jis jiems išsiuntė tokius kvietimus ir pašto siuntos jam negrįžo. Byloje yra pašto siuntų kvitai M., tačiau kokios siuntos iš tikrųjų buvo išsiųstos ir ar tos siuntos buvo jiems įteiktos byloje nėra jokių įrodymų.

3.8. Skunde nurodoma, kad nei R. S., nei V. Š. parodymų, kokie nurodyti teismui neteikė. Tai yra paties teisėjo susigalvoti arba šią bylą nagrinėjusios teisėjo kolegės teisėjos civilinėje byloje priimto sprendimo perrašyti teiginiai. Tai netgi nėra kažkokie įrodymai ar faktai, bet civilinės teisės ir žemės reformą reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas. R. S. M. žemės sklypų ribų apskritai niekada nevertino ir nenustatinėjo nei jų ribų nei plotų, nei kada nors atliko šių sklypų kadastrinių matavimų bylų tikrinimo procedūrą. V. V. atliktų valstybinių žemės sklypų matavimų tikrinimą ji atliko netinkamai ir atmestinai. Liudytojas V. Š. šioje byloje buvo apklaustas kaip kartu su A. M. 2017 m. birželio 2 d. Norvegijoje žvejojęs asmuo, bet kaip A. M. sklypus matuojantis asmuo ir matininkas jis teismui paaiškino ir kadastrinių matavimų surinkimo taisykles bei žemės reformos projektų įgyvendinimą. Minėtas liudytojas teismui nurodė, kad formuodamas (duomenys neskelbtini) kadastro projekte numatytus formuoti sklypus jų ribas matininkas privalėjo sutapatinti su įregistruotų sklypų ribomis ir šią pareigą matininkas V. V. pažeidė, tokiu būdu jis pažeidė tiek savo formuojamų sklypų ribas, tiek M. sklypų ribas.

3.9. Apylinkės teismas šioje byloje priėmė neskundžiamą nutartį, kuria konstatavo, kad nukentėjusiųjų asmenų atstovas, kuris šioje byloje turi pareigą atstovauti ir ginti nukentėjusiųjų asmenų interesus, neva pažeidė nekaltumo prezumpciją. Tokią nutartį teisėjas priėmė išnagrinėjęs kaltinamojo pareikštą nušalinimą, kurio teikimo galimybė Baudžiamojo proceso kodekse apskritai nenumatyta.

3.10. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo išvadą, kad „kaltinamojo veiksmai teisinių pasekmių, esmingai pažeidžiančių <...> nukentėjusiųjų <...> interesus, nesukėlė“ turėtų pagrįsti įvertinęs atitinkamas ieškovų teises ir jų turinį patvirtinančius dokumentus, tačiau teismas nurodytą išvadą pagrindė tuo, kad taip neva nurodė liudytojai R. S. ir V. Š.. J. M. sklypo rytinė kraštinė yra 120 metrų ilgio. Šios kraštinės taškai 4-5, kur taškas 4 sutampa su vandens telkinio riba (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) riba). Pagal (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projektą ir Aprašo 10 punktą bei Metodikos 38 punktą V. V. matuodamas projektinį sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) jo vakarinę kraštinę 5-4 privalėjo sutapatinti su gretimo sklypo plano kraštine 4-5, t. y. turėtų atitikti šių taškų vieta. Jeigu vietoje nustatyti šių taškų vietos nėra galimybės (neišlikę riboženkliai), matininkas privalo nustatyti šiuos taškus vietoje pagal gretimo sklypo planą, t. y. nurodytą kraštinės atstumą (kur nurodyta 120 m). Tačiau iš plano matyti, kad J. M. žemės sklypo plane nurodyta 120 metrų ilgio kraštinė gretimo sklypo plane tampa 118,44 m, t. y. sklypo riba sutrumpėjo 1,66 metro. Kodėl nėra aišku, bet akivaizdu, kad tai nėra daroma esamo sklypo savininkės naudai. Matininkas pakeičia J. M. pietinio taško 5 vietą (Vekterio plane taškas 4, jis perkelia šį tašką ne tik arčiau 4 taško (jau minėtais 1,66 m), bet ir arčiau 1 taško. Dėl pakeistos taško 5 vietos sklypo pietinė kraštinė sutrumpėja nuo 67 metrų iki 61,765 m, t. y. 5,235 m. Tokiu sprendimu teismas ne tik išteisino kaltinamąjį, bet ir pakeitė savininko teisių ribas, nustatytas Žemės įstatyme ir Civiliame kodekse, pagal kurias asmens nuosavybę nustato sklypo ribos. Norint išteisinti kaltinamąjį, pateisinti Nacionalinę žemės tarnybą ar įteisinti neteisėtai sudarytas valstybės žemės nuomos sutartis Marijampolės apylinkės teismas buvo pasiruošęs ne tik ignoruoti teisės normas, bet ir pats susikurti teisės normas bei jomis pakeisti Lietuvos Respublikoje nustatytas žemės savininko teisių ribas. Dėl to šis pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra skandalingas teismų praktikos pavyzdys, kuris ateityje gali sukelti sunkiai įsivaizduojamas pasekmes, tuo atveju, jeigu ir daugiau matininkų supras, kad jie gali gerokai pasilengvinti sau darbą ir pagal V. V. parodytą pavyzdį ne tik išvengti sklypo ribų suderinimo su gretimų sklypų savininkais, bet ir pažeisti tų sklypų ribas, išvengiant bet kokios teisinės atsakomybės dėl tokių matavimų padarymo.

3.11. Skunde, taip pat, nurodoma, kad teismas nurodė, kad „kaltinamojo veiksmai teisinių pasekmių, esmingai pažeidžiančių <...> valstybės interesus, nesukėlė“. Kuo remiantis teismas daro tokią išvadą neaišku. Byloje surinkti įrodymai, kad V. V. pažeidė imperatyvias jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, tiek nustatydamas neteisingas formuojamų sklypų ribas, tiek pavėluotai pateikdamas suklastotas kadastrinių matavimų bylas. Nacionalinės žemės tarnyba patvirtino ir įregistravo nekilnojamojo turto registre žemės sklypus, kurių kadastro duomenys nustatyti suklastotų dokumentų pagrindu ir pažeidžiant gretimų sklypų ribas, bei įregistruotų sklypų ribų nustatymą reglamentuojančius teisės aktus, taip pat sudarė šių žemės sklypų nuomos sutartis, nors buvo pažeistas imperatyvus terminas, kuriam suėjus V. V. užsakovas privalėjo būti išbrauktas iš žemės reformos projekto dalyvių sąrašų. Tačiau teismas nemano, kad tokie veiksmai esmingai pažeidžia valstybės interesus.

4. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje tiek prokuroras, tiek nukentėjusiųjų atstovas palaikė apeliacinius skundus juose nurodytais pagrindais ir motyvais bei prašė juos tenkinti, o išteisintasis ir jo gynėjas prašė skundus atmesti.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Sauliaus Striaušos ir nukentėjusiųjų A. M. ir J. M. atstovo advokato K. P. apeliaciniai skundai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

5. Nagrinėjamu atveju prokuroras ir nukentėjusieji bei jų atstovas nesutinka su V. V. atžvilgiu priimtu išteisinamuoju nuosprendžiu, kuriuo jis buvo kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, t. y. jog panaudojo žinomai suklastotą tikrą dokumentą.

6. Prokuroras apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir šio teismo išvadomis dėl išteisintojo V. V. nekaltumo, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Skunde prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, V. V. išteisino nepagrįstai. Prokuroro įsitikinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina išteisintojo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, todėl prašo pripažinti jį kaltu.

7. Apeliaciniu skundu nukentėjusiųjų atstovas advokatas, taip pat prašė panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti V. V. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį bei panaikinti 2021 m. rugsėjo 23 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartį. Taigi, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniais skundais (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl įrodymų vertinimo

8. Išnagrinėjusi apeliacinius skundus ir baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįsta nuosprendį, kurį naikinti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo.

9. Kaip jau minėta, prokuroro ir nukentėjusiųjų atstovo advokato apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, kad įrodymai vertinami netinkamai, o teismo išvados neteisingos, todėl prašoma panaikinti nuosprendį ir V. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

10. Apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai priėmė sprendimą V. V. dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisinti. Teismo padarytos išvados visiškai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Susipažinus su nuosprendžiu matyti, kad teismas išsamiai išdėstė visus bylos duomenis, juos vertino ir darė išvadas dėl išteisinimo. Kolegija konstatuoja, kad išteisinimas yra išsamiai ir teisiškai argumentuotas. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad V. V. nepadarė veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje. Teismas tyrė bei analizavo visus, t. y. tiek D. V. kaltinančius, tiek ir jį teisinančius įrodymus, išteisinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, todėl prokuroro apeliaciniame skunde nurodytas motyvas, jog teismas rėmėsi kaltinamojo parodymais, kurie nepatvirtinti jokiais duomenimis, atmestinas kaip nepagrįstas.

11. Nuteistajam inkriminuota BK 300 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

12. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad V. V. buvo kaltinamas tuo, kad panaudojo žinomai suklastotą tikrą dokumentą, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, tačiau ne anksčiau kaip 2017 m. birželio 2 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui suklastojus 2017 m. birželio 2 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymų aktą kuriame prie ranka rašytų įrašų „A. M. (duomenys neskelbtini)“ jam nedalyvaujant nenustatytas asmuo pasirašė už A. M., prie ranka rašytų įrašų „V. P. (duomenys neskelbtini)“, jai nedalyvaujant nenustatytas asmuo pasirašė už V. P. bei 2017 m. birželio 2 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte (žemės sklypo projekto Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame prie ranka rašytų įrašų „J. M. gim. (duomenys neskelbtini)“ jai nedalyvaujant nenustatytas asmuo pasirašė už J. M., V. V. žinodamas, jog J. M., A. M., V. P. 2017 m. birželio 2 d. (duomenys neskelbtini) kaime vykusių žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribų paženklinime nedalyvavo ir šiuose aktuose nepasirašė, pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriui.

13. Apklaustas pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu V. V. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino ir nurodė, kad 2017 m. birželio 2 d. vyko D. K. užsakyto žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo nustatymas. Minėti darbai buvo atlikti ir dėl jų surašyti du žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktai, t. y. dėl projektinio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmajame projekte be D. K. turėjo dalyvauti S. P., V. P., A. M., o antrajame be to paties D. K. – A. K. ir J. M.. Abu aktus parengė pats. Prieš įvykstant žemės sklypų matavimui, šiems asmenims išsiuntė registruotus kvietimus dalyvauti įvyksiančiuose kadastriniuose matavimuose. Minėtų asmenų asmeniškai nepažinojo, turėdamas duomenis, savo ranka aktuose užpildė dalyvausiančių asmenų vardus ir pavardes bei gimimo datas, o atvykę asmenys pasirašė. Pats už asmenis nepasirašinėjo, atvykusiųjų dokumentų netikrino, kadangi tokios pareigos neturi. Todėl įsitikinęs, jog visi reikiami asmenys pasirašė ant žemės matavimo nustatymo akto, todėl jį pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriui. Tokius savo parodymus V. V. patvirtino ir apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu.

14. Nukentėjusysis A. M. paaiškino, kad 2018 m. pastebėjo, kad jo dirbtame žemės sklype sukalti dideli riboženkliai, po ko išsiaiškino, kad juos sukalė kaimynas D. K.. Paaiškėjo, kad buvo atlikti laisvos žemės geodeziniai matavimai, o žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktuose yra įrašytos jo ir dukters pavardės bei neva jų pasirašyta, kaip dalyvavusių matavimuose. Tačiau minėtuose dokumentuose nepasirašinėjo, kadangi pats buvo išvykęs į Norvegiją, o dukra tuo metu studijavo Izraelyje.

15. Nukentėjusioji J. M. paaiškino, kad 2017 m. birželio mėnesį buvo studentė ir tuo metu jau buvo grįžusi iš Izraelio ir studijavo (duomenys neskelbtini) universitete, sesija dar nebuvo pasibaigusi. Sugrįžusi į namus, iš tėčio sužinojo, kad buvo atlikti netikslūs greta jai bei tėčiui priklausančio žemės sklypų esančios žemės matavimai. Matavimo metu buvo suklastoti dokumentai, jos ir tėčio parašai žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktuose, nors procese nedalyvavo. Nei ji, nei jos šeimos nariai jokių pranešimų apie būsimus matavimus paštu ar kokius nors kitu būdu negavo.

16. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje atlikus įrodymų tyrimą apklausti liudytojai:

16.1. Liudytoja A. K. parodė, kad 2017 metais buvo atlikti sklypų matavimai, kurie ribojasi su liudytojos sklypais. Kartu su D. K. atvyko į sodybą dėl gretimo sklypo ribų matavimo. Buvo atvykęs matininkas V. V.. Liudytoja paaiškino, kad pasirašė, tačiau daugiau tuo metu žmonių nebuvo. Nuėjusi į patalpas, matė, kad buvo dar žmonių, tačiau kas jie tokie, pasakyti negali, ar jie pasirašinėjo nežino. Pasirašiusi, kartu su D. K. išvyko. Mano, kad matininko pranešimą buvo gavusi, ar atvyko nurodytu laiku, pasakyti negali, tačiau mano, kad panašiu metu. Atvykus su D. K., matininką rado prie sklypo, kuris buvo matuojamas, aikštelės. Nematė, ar kiti žmonės pasirašinėjo, kadangi juos matė kitame sklype. Neatsimena, ar su matininku buvo dar koks nors asmuo.

16.2. Liudytojas J. B. parodė, kad pirmos instancijos teisme davė teisingus parodymus ir papildomai paaiškino, kad D. K. paprašė jo sukalti kuolus, o kur juos kalti parodė matininkas, kuris ėjo kartu. Liudytojas nurodė, kad dalyvavo viso sklypo ženklinimo metu, kiek buvo sklypų nepamena. Matė, jog buvo žmonių, tačiau kas jie tokie, pasakyti negali. Kai buvo pasirašomas ribų ženklinimas, nematė. Nepamena ar S. P. ir P. buvo matavimuose. Kokios buvos oro sąlygos taip pat nepamena, bet galėjo būti, jog lijo. Ar buvo A. K. neatsimena. Kur buvo dokumentai, ant kurių pasirašinėjo atvykę asmenys, nežino.

16.3. Liudytojas D. K. parodė, kad 2017 metais buvo matuojami 4 sklypai. Į matavimą atvyko kartu su A. K., su kuria veda bendrą ūkį. J. B. kalė kuolus. Liudytojas pasirašė dokumentuose ir niekur nėjo, kadangi buvo blogas oras, lijo. Buvo 2-3 žmonės laukuose, tačiau kas tokie, nematė. Žmonės laukuose vaikščiojo, nes vyko geodeziniai matavimai. Negali pasakyti, ar tuo metu buvo M., tą dieną su jais nebendravo. Tuo metu kai atvažiavo, matininką rado (duomenys neskelbtini) sklype, kur yra jų valda, Dokumentus pasirašinėjo (duomenys neskelbtini) aikštelėje, A. K. taip pat ten pasirašinėjo, ar buvo kitų asmenų parašų nežino. A. K. neapeidinėjo kito sklypo ribų, kol pasirašinėjo, į jų aikštelę jokie žmonės neatvažiavo. Prie šiaurinio sklypo, žmonių buvo. P. nematė. Matininkui kalant kuolus nedalyvavo, po laukus nevaikščiojo.

16.4. Liudytojas S. P. parodė, kad 2017 m. birželio 2 d. žemės sklypų ribų nustatyme buvo matininkas, J. B. ir D. K.. Kiek laiko užtruko neatsimena. Liudytojo žmonos nebuvo, ar buvo daugiau asmenų neatsimena. Kartu su matininku nevaikščiojo. Tuo metu lijo, buvo šlapia. Tol kol liudytojas buvo, A. M. tikrai nebuvo. Kiek laiko užtruko nepamena. Kiek atsimena, jam davė pasirašyti ant akto, tačiau ar buvo daugiau kitų asmenų parašų neatsimena. Liudytojas nurodė, kad atvyko pranešime nurodytu laiku. Tuo metu kai atvyko, važiavo keliu pažymėtu Nr. 4, matininkas atėjo iš kitos pusės. Kai buvo ženklinamos ribos, nepamena, ar buvo kitų žmonių. Neatsimena, ar buvo laukiama kol atvyks M.. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

17. Kaip jau aukščiau minėta, V. V. buvo kaltinamas dėl žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimo, dėl ko atlikdamas kaltinime nurodytus veiksmus, jis turėjo suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, jog ištirtais įrodymais nustatyta, jog 2017 m. birželio 2 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo procedūroje nedalyvavo gretutinių sklypų savininkai – J. M., A. M. bei V. P.. Duomenys, jog J. M., A. M. bei V. P. nepasirašė ant sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktų, nustatyti remiantis tiek jų pačių parodymais, tiek liudytojų D. K., A. K., J. B., S. P. paaiškinimais, kurie apklausti ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Iš esmės nė vienas iš apklaustų liudytojų negalėjo patvirtinti įvykio dieną matę J. M., A. M. ar V. P.. D. K. nurodė, jog vykstant matavimams, matė, jog buvo žmonių, tačiau kas tokie, įvardinti negali. S. P. nurodė, kad nors ir nevaikščiojo su matininku, kadangi tuo metu lauke lijo, tačiau nei J. M., nei A. M. nematė. Byloje surinkta medžiaga, liudytojų aprodymai, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktai yra suklastoti, nes juose A. M., J. M., V. P. nepasirašė, o už juos tai padarė nenustatytas asmuo.

18. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. liepos 18 d. specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad rankraštinius įrašus „V. P.“ ir „A. M.“, esančius 2017 m. birželio 2 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto (sklypo plotas P-21073 m²) kopijoje, parašė vienas asmuo; nustatyti, ar rankraštinius įrašus „V. P.“ ir „A. M.“, esančius 2017 m. birželio 2 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto (sklypo plotas P-21073 m²) kopijoje, bei įrašą „J. M.“, esantį 2017 m. birželio 2 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto (sklypo plotas P-13071 m²) kopijoje, parašė vienas asmuo negalima dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje dalyje. Teisme apklaustas V. V. pripažino, jog ant aktų parašė kviestinių asmenų vardus, pavardes ir gimimo datas, tačiau nurodė, jog už asmenis nepasirašinėjo. Teisme apklaustas ekspertas A. B. patvirtino 2020 m. rugpjūčio 13 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktas išvadas, jog tikėtina, kad 2017 m. birželio 2 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte (sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)), skiltyje Nr. 4 esančius rankraštinius įrašus „A. M. (duomenys neskelbtini)“, „J. M. gim. (duomenys neskelbtini)“, parašė ir greta pasirašė vienas ir tas pats asmuo, tikėtina, kad skiltyje Nr. 4 esančius minėtus rankraštinius įrašus parašė ir greta pasirašė V. V.. Visgi, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) visos išvados yra tik tikėtinos. Nors pagal teismų praktiką, išvados ekspertizės aktuose (specialisto išvadose) gali būti suformuluotos kaip kategoriškos, tikėtinos ar sąlyginės ir pan., baudžiamosios bylos aplinkybių grindimas ekspertizės aktu (specialisto išvada), kuriame padarytos tikėtinos išvados gali būti grindžiamos tokiu ekspertizės aktu (specialisto išvada), jei šios išvados gali būti patvirtintos ir kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20-507/2015, 2K-191-495/2020). BPK 20 straipsnyje nurodyta, kad teismas vertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą. Įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka norint nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą. Nagrinėjamu atveju, jokių kitų aplinkybių, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, jog 2017 m. birželio 2 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktuose už A. M., J. M. ir V. P. pasirašė V. V. – nėra, dėl ko V. V. kaltinimas suformuluotas buvo tik dėl to, jog jis panaudojo žinomai suklastotą tikrą dokumentą, kurį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, suklastojo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo.

19. Aptartų aplinkybių kontekste, svarbu pažymėti, jog nagrinėjamu atveju, tam, kad asmuo būtų nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatyta, jog šiuo atveju V. V. suvokė panaudojantis suklastotą dokumentą ir norėjo taip elgtis. Nukentėjusiųjų atstovas apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, jog V. V. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nesutampa dėl jo nurodytų aplinkybių, kurį pirmiau sklypą (Nr. (duomenys neskelbtini) ar Nr. (duomenys neskelbtini)) pradėjo ženklinti. Be to, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nukentėjusiųjų atstovas pateikė duomenis, jog V. V. 2022 m. kovo 16 d. posėdžio metu duodamas parodymus melavo apie 2017 m. birželio 2 d. vykusias sklypų ribų paženklinimo aplinkybes. Šiuo atveju svarbu pažymėti, jog įvykis įvyko prieš beveik 5 metus, t. y. praėjo pakankamai didelis laiko tarpas, o be to, kai kurios V. V. nurodytos netikslios aplinkybės, teismo vertinimu, nepatvirtina tos aplinkybės, jog V. V. kreipdamasis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrių dėl kadastro duomenų bylų patvirtinimo, žinojo, jog 2017 m. birželio 2 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktuose pasirašė ne A. M., J. M., V. P.. Ir nors V. V. pripažino veikęs atlaidžiai, t. y. dėl to, jog prieš duodant pasirašyti ant aktų asmenims, nepatikrino kviestinių asmenų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, tačiau iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad V. V. prieš atlikdamas matavimo darbus, asmenims kuriems priklausė gretutiniai žemės sklypai, išsiuntinėjo registruotus kvietimus dalyvauti įvyksiančiuose kadastriniuose matavimuose. 2017 m. gegužės 21 d. pranešimuose matyti, kad A. M. ir J. M. suformuoti pranešimai „Dėl gretimo žemės sklypo ribų paženklinimo, kuriuose nurodyta, kad 2017 m. birželio 2 d. 13.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimas, sklypo projekto Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) vyks žemės sklypo ženklinimas (1 t., b. l. 59, 65). Nors byloje nėra patvirtinimo apie šių pranešimų įteikimą nukentėjusiesiems, tačiau V. V. apklaustas teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog registruotų laiškų dėl siųstų pranešimų negrįžo, dėl ko išteisintasis turėjo realų manymą, jog šie pranešimai yra įteikti. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, V. V. buvo pareikštas kaltinimas dėl to, jog jis žinodamas, kad J. M., A. M., V. P. 2017 m. birželio 2 d. (duomenys neskelbtini) kaime vykusių žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribų paženklinime nedalyvavo ir šiuose aktuose nepasirašė, tyčia, žinomai suklastotus dokumentus – 2017 m. birželio 2 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktus pateikė Nacionalinei žemės tarnybai. Taigi, šiuo atveju nors ir laikytina, kad V. V. veikė atlaidžiai, tačiau pažymėtina, jog V. V. būdamas matininku neturi pareigos tikrinti kviestinų asmenų tapatybes. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos neginčijamais įrodymais. Nesant neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, jog visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai.

20. Apeliaciniuose skunduose nurodyta, jog V. V. nurodyta aplinkybė, jog prie jo buvo priėję du žmonės, kurie prisistatė J. M. ir A. M., dėl ko buvo įsitikinęs, kad tai yra jo kviesti asmenys, yra tik jo gynybinė versija, kadangi ši versija atsirado tik V. V. apklausus teisiamojo posėdžio metu, apklausus byloje visus liudytojus. 2021 m. vasario 23 d. vykusiame teisiamajame posėdyje kaltinamasis pareiškė norą duoti parodymus po visų proceso dalyvių apklausų ir ištirtų rašytinių įrodymų, dėl ko proceso dalyviai prieštaravimų nepareiškė. V. V. pasinaudojo savo procesinėmis teisėmis, numatytomis BPK 22 straipsnio 3 dalyje, 272 straipsnyje, o apeliacinės instancijos metu apklausti liudytojai, iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu. Be to, prokuroras savo skundą grindžia tuo, jog V. V. apklaustas specialiuoju liudytoju nurodė, kad už V. P. pasirašė jos vyras, nors tai paneigta byloje esančia medžiaga. Apklaustas teisme kaltinamuoju, V. V. nurodė, kad apklausos ikiteisminiame tyrime metu kilo abejonių, ar akte galėjo pasirašyti V. P., todėl jis per apklausą tik pasamprotavo, kad galbūt už ją galėjo pasirašyti S. P.. O praėjus tiek laiko, šiuo metu neatsimena tikslių aplinkybių.

21. Sutiktina su prokuroro apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybe, jog BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-263/2010, 2K-560/2010). Tada, kai veika (pavyzdžiui, dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai) negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, tokia veika nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-331/2014, 2K-290-1073/2020 ir kt.).

22. Nukentėjusiųjų atstovas apeliaciniu skundu nurodo, jog sklypų kadastriniai matavimo darbai atlikti netiksliai, dėl ko yra pažeistos nukentėjusiųjų teisės. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamojoje byloje suklastoto dokumento panaudojimas iš esmės nesukėlė jokių nukentėjusiesiems padarinių, nors ir iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nustatant ribas buvo padaryta paklaida, tačiau ji buvo leistinos paklaidos ribose ir nukentėjusiųjų teisių pažeidimo dėl to nebuvo. Pagal gretutinius sklypus matosi, kad žemės sklypų plotas iš esmės išlieka toks pats, bet atstumai yra pasikeitę tarp preliminariame plane nurodytų atstumų ir šiai dienai likusių atstumų natūroje. Nukentėjusiųjų žemės sklypų plotai nepakitę.

23. Civilinėje byloje Nr. 2-13-399/2020 buvo sprendžiamas klausimas dėl 2017 m. birželio 2 d. parengto ribų parodymo-paženklinimo akto pripažinimo negaliojančiu, tačiau prokuroro nuomone baudžiamajam procesui pagal BK 300 straipsnio 1 dalį veikos požymių nustatymui civilinio proceso priemonių panaudojimas neturi prejudicinės reikšmės, nes baudžiamojo proceso pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, paskirtis pirmiausia susijus su valstybės baudžiamąja justicija saugoma valdymo tvarka. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad minėtoje civilinėje byloje sprendžiamas klausimas reikšmingas vertinant per žalos padarymo prizmę. J. M. ir A. M. civilinio proceso tvarka prašė pripažinti žemės sklypų unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), IĮ „(duomenys neskelbtini)“, 2017 m. birželio 2 d. parengtus ribų parodymo-paženklinimo aktus negaliojančiais, panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. balandžio 9 d. sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei pripažinti negaliojančiomis 2018 m. rugpjūčio 1 d. Valstybinės žemės sklypų nuomos sutartis, tačiau Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. vasario 20 d. sprendimu bylos dalį dėl 2017 m. birželio 2 d. žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktų pripažinimo negaliojančiais nutraukė, o reikalavimų dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėjo 2018 m. balandžio 9 d. sprendimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir 2018 m. rugpjūčio 1 d. valstybinės žemės sklypų nuomos sutarčių pripažinimo netenkino. Taigi, darytina išvada, jog nei nukentėjusiųjų, nei valstybės interesai nebuvo pažeisti. Civilinėje byloje buvo išspręstas klausimas dėl sklypų ribų paženklinimo neatitikimų, dėl ko nukentėjusiųjų atstovo apeliaciniame skunde nurodyti motyvai susiję su ribų ženklinimo tikslumu detaliau neanalizuojami. Minėtoje civilinėje byloje buvo atskleista 2017 m. birželio 2 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktų, kuriuose suklastoti asmenų parašai, teisinė prigimtis, rūšis, turinys bei sukeltos teisines pasekmes.

24. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse (nagrinėjamo įvykio metu galioje nuostatai (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 23 d.)) reglamentavo, kad atliekant kadastrinius matavimus, kviestiniams asmenims kvietimai įteikiami asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 kalendorių dienų iki ribų ženklinimo išsiunčiami registruotu laišku. Jeigu kviestiniai asmenys kvietime nurodytu laiku neatvyksta, darbai tęsiami be jų ir jiems registruotu laišku išsiunčia žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto kopiją ir žemės sklypo plano fragmentą (ištrauką). Kviestiniai asmenys pastabas dėl kadastrinių matavimų ir jų metu surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto jie gali pateikti vykdytojo nurodytu adresu raštu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmento (ištraukas).

25. Apeliaciniuose skunduose nurodyta, kad V. V. turėjo suinteresuotumą kuo greičiau pateikti visus kadastrinius duomenis, kadangi matininkui V. V. nepateikus kadastro bylų iki 2017 m. rugsėjo 23 d. užsakovas D. K. turėjo būti išbrauktas iš valstybinės žemės nuomininkų sąrašo. Visgi, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausta liudytoja Z. S., kuri yra (duomenys neskelbtini) skyriaus specialistė, paaiškino, kad nors yra nustatytas 6 mėnesių terminas, per kurį norima, kad būtų pateikta kadastro byla, tačiau jei asmuo nespėja susitvarkyti dokumentų dėl objektyvių priežasčių, projektas išlieka, todėl 6 mėnesių terminas nėra naikinamasis. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog V. V. neturėjo jokio suinteresuotumo pateikti žinomai suklastotus dokumentus, kadangi dėl objektyvių priežasčių (užsitęsusio proceso dėl kviestinų asmenų į kadastrinius matavimus), šį terminą būtų galima pratęsti. Be to, Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo procedūra vyko 2017 m. birželio 2 d., o minėtas 6 mėnesių terminas pateikti kadastro bylas buvo – 2017 m. rugsėjo 23 d., t. y. 3 mėnesiai, per kuriuos matininkas V. V. būtų spėjęs išsiųsti pakartotinius pranešimus kviestiniems asmenims.

26. Įvertinus visą tai kas išdėstytą, darytina pagrįsta išvada, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, padarytas išvadas dėl V. V. kaltės, nepadarius jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, grindė byloje esančiais įrodymais. Tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka tiek prokuroro, tiek nukentėjusiųjų lūkesčių, nėra skundžiamo nuosprendžio neišsamumą, prieštaringumą ar nepagrįstumą patvirtinančios aplinkybės. Esant šiems duomenims, sutikti su prokuroro ir nukentėjusiųjų atstovo advokato apeliacinių skundų motyvais ir jų pagrindais naikinti/keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Dėl 2021 m. rugsėjo 23 d. nutarties

27. Nukentėjusiųjų atstovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartį dėl kaltinamojo pareikšto nušalinimo, kurio teikimo galimybė Baudžiamojo proceso kodekse apskritai nenumatyta.

28. 2021 m. rugsėjo 8 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. V. ir jo gynėjas advokatas Atas Molis pareiškė nušalinimą nukentėjusiųjų A. M. ir J. M. atstovui advokatui Kristijonui Paliučiui, kadangi atstovas pateikė teismui prašymą dėl papildomų dokumentų pateikimo, kuriame nurodė, kad V. V. suklastojo nukentėjusiųjų parašus, nors nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje jis yra kaltinamas tik tuo, jog panaudojo žinomai tikrą suklastotą dokumentą.

29. Nukentėjusiųjų atstovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti minėtą nutartį, tačiau nenurodo jokių motyvų. Be to, kaip matyti apylinkės teismas konstatavo, kad nukentėjusiųjų atstovas prašyme dėl papildomų įrodymų pateikimo nurodytais teiginiais nepažeidžia nekaltumo prezumcijos principo, kaip tai nurodo kaltinamojo gynėjas, dėl ko V. V. gynėjo advokato Ato Molio pareiškimas dėl nukentėjusiųjų atstovo advokato K. P. nušalinimo netenkintas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti minėtą nutartį, kuri yra neskundžiama, nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

30. 2022 m. sausio 11 d. Kauno apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma Nr. (12.33 Mr) PT-283 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas būtinas.

31. Pažymoje nurodyta, kad V. V. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-736-290/2021 advokatė Angelė Fominienė teikia valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Valstybės naudai priteistina suma yra 143,33 Eur. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal teismų formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas.

32. Šiuo atveju, nagrinėjamas prokuroro ir nukentėjusiųjų atstovo advokato skundas V. V. atžvilgiu teisinę padėti sunkinančiais pagrindais. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), todėl išteisintajam V. V. Kauno apygardos teismo nutartimi buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos parinktas gynėjas, kuris dalyvavo 2022 m. lapkričio 12 d. teismo posėdyje, tačiau nuo tolimesnio dalyvavimo šioje byloje advokatė Angelė Fominienė buvo atleista, kadangi V. V. gina advokatas Atas Molis. Atsižvelgiant į skundo nagrinėjimo rezultatą, t. y. prokuroro ir nukentėjusiųjų atstovo advokato apeliaciniai skundai atmestini, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš išteisintojo nepriteistinos.

33. V. V. gynėjas advokatas A. Molis apeliacinės instancijos metu pateikė PVM sąskaitą faktūrą dėl 484 Eur (400 Eur už teisines advokato paslaugas ir 84 Eur PVM mokesčių) išlaidų advokato pagalbai apeliaciniame procese apmokėti, t. y. už teisines konsultacijas, susipažinimą su nukentėjusiųjų, prokuroro apeliaciniais skundais, pasiruošimą bylos nagrinėjimui, gynybą Kauno apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1A-118-290/2022. Be to, advokatas A. Molis pateikė ir pirmosios instancijos metu patirtas išlaidas, kurios bendrai sudarė – 2359,50 Eur.

34. BPK 106 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

35. Teisėjų kolegija spręsdama dėl išteisintojo V. V. patirtų išlaidų proporcingumo suteiktoms teisinėms advokato paslaugoms, remdamasi Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184, patvirtintose rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlyginimo išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo, vertina šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, apimtį; baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos trukmę; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių poreikį; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; ginamojo ar atstovaujamojo elgesį proceso metu (piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis); advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

36. Nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teismas dėl V. V. patirtų išlaidų teisinėmis paslaugoms atlyginti nepasisakė, kadangi nagrinėjant baudžiamąją bylą apylinkės teisme, toks prašymas nebuvo pareikštas, dėl ko aukštesnysis teismas sprendžia klausimą tik dėl išlaidų, patirtų baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

37. Apeliacinės instancijos teisme, kaip ir pirmosios instancijos teisme, V. V. gynė advokatas Atas Molis. Atsiliepimas į pateiktus apeliacinius skundus pateiktas nebuvo, advokatas dalyvavo 3 teisiamuosiuose posėdžiuose, kurie truko 40 min., 1.35 val., 1.10 val., kurių metų buvo apklausti liudytojai. Atsižvelgiant į rekomendacijose nurodytus atlygintinų išlaidų rekomenduojamus maksimalius dydžius bei į tai, kad byla yra sudėtinga, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad V. V. gynėjo advokato Ato Molio prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese, atlyginimo tenkinamas, apmokant iš valstybės lėšų 400 Eur sumą ir 84 Eur sumą, skirtą PVM mokesčiui sumokėti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Sauliaus Striaušos, nukentėjusiųjų A. M. ir J. M. atstovo advokato Kristijono Paliučio apeliacinius skundus atmesti.

Apmokėti V. V. iš valstybės lėšų 484 (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis) eurus patirtų išlaidų advokato paslaugoms atlyginti.