Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Eridana Paltanavičienė, rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal pareiškėjo (skolininko) A. Ž. skundą dėl antstolės Svajonės Žukaitienės veiksmų, kurioje suinteresuotas asmuo Ona D. R.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė Svajonė Žukaitienė su skolininko skunde nurodytais motyvais nesutiko, dėl to 2016-10-24 priėmė patvarkymą Nr.S2-32045 skundo nagrinėjimo klausimą perduoti spręsti teismui.

Suinteresuotas asmuo Ona D. R. raštiškos nuomonės dėl pareiškėjo (skolininko) skundo nepareiškė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (b. l. 15).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ginčas byloje kilęs dėl antstolio veiksmų teisėtumo, o būtent dėl įstatyme nustatytų apribojimų išieškant iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo.

Civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad antstolės Svajonės Žukaitienės žinioje esančioje vykdomojoje byloje Nr.0076/04/00001 atliekamas skolos išieškojimas skolininko A. Ž. atžvilgiu pagal 1998-03-05 Marijampolės rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr.2-355/1998.

Iš vykdomosios bylos Nr.0076/04/00001 matyti, kad pareiškėjas (skolininkas) A. Ž. atlieka bausmę Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus pataisos namuose, esančiuose Ulonų g. 8A, Alytus.

Vykdomojoje byloje Nr.0076/04/00001, 2016-09-30 priimti patvarkymai: Nr.S-29278 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje antstolė areštavo 894,60 Eur skolos ir 396,63 Eur vykdymo išlaidų iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių įkalinimo įstaigų sąskaitoje ir Nr.2-29277 dėl skolos išieškojimo. Minėti patvarkymai išsiųsti į Alytaus pataisos namus vykdyti.

Pareiškėjas, iš esmės ginčija patvarkymus vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, ir remdamasis CPK 668 straipsnio 1 dalimi ir Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) 93.6 punkto nuostatomis, nesutinka su skolos išieškojimu, nukreipiant jį į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Jo manymu, vykdymas nepagrįstai nukreiptas į jo turimas lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kurių suma yra mažesnei kaip MMA.

Teismas pažymi, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartyje priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, išaiškino, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų.

Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje (SVI). Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6. punktą, išieškojimas negali būti nukreipiamas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos.

CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima.

Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjo poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas. Pagal CPK 739 straipsnį, negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; 7) išeitinės išmokos.

Taigi, CPK nenumato, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Minėtos lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į tokias lėšas. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad sąskaitoje, kurią tvarko pataisos įstaiga, esančios pareiškėjo piniginės lėšos yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Atsižvelgiant į išdėstytą darytina išvada, jog antstolės priimtas patvarkymas Nr.S-29277 dėl skolos išieškojimo, kuriuo išieškojimas nukreiptas į pareiškėjo darbo užmokestį ir kitas jam prilygintas išmokų sumas kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA, yra teisėti, atitinkantys Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumų. Teismas negali sutikti su pareiškėjo nurodytu argumentu, jog iš jo yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, kadangi iš skolininko neišskaitoma 100 procentų jo pajamų, likusią dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms. Pažymėtina tai, jog CPK 668 str. nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-2123-390/2016, Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-2258-392/2016).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad antstolė Svajonė Žukaitienė pagrįstai vykdomojoje byloje Nr.0076/04/00001, 2016-09-30 priėmė patvarkymą Nr.S-29278 vykdyti išieškojimą iš pareiškėjui (skolininkui) priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog antstolė vykdo 1998-03-05 Marijampolės rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr.2-355/1998, Onai D. R. 2002-02-27 išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą pagrindu, esant A. K. R. teisių perėmėja, kuriame nurodyta, jog paveldimą turtą sudaro ir žala priteista A. K. R. pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimą Nr.2-355/98. Byloje neesant duomenų apie teisių procesinių teisių perėmimo (esant materialiam jų perėmimui) vykdymo procese tinkamą įforminimą, nors tai tiesiogiai ir nesusiję su nagrinėjamu skundu, nedaro antstolės veiksmų neteisėtais skunde nurodytais argumentais, antstolė įpareigotina pašalinti nurodytą procesinį pažeidimą.

Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, nurodytą teisinį reglamentavimą bei suformuotą teismų praktiką konstatuoja, kad pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr.0076/04/00001, laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas (CPK 510, 513 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 442 str. 6 p., 443 str. 5 d., 510 str., 513 str., teismas

nutaria:

pareiškėjo (skolininko) A. Ž. skundą dėl antstolės Svajonės Žukaitienės veiksmų vykdomojoje byloje Nr.0076/04/00001, atmesti.

Įpareigoti antstolę Svajonę Žukaitienę pašalinti teismo nutartyje nurodytus vykdymo proceso pažeidimus.

Nutarties kopijas siųsti pareiškėjui, suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.