Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų A. V., L. B. ir S. B. ieškinį atsakovui S. J., tretiesiems asmenims P. M. ir B. M. dėl pastogės įregistravimo be atsakovo sutikimo bei nuosavybės teisių į pastogę pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta tenkinti prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir jo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Sprendimo už akių institutas – tai toks ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai, vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008). Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis). Pareiškimas dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo nėra skundas dėl šio teismo sprendimo, paduodamas aukštesnės instancijos teismui, kuriuo būtų siekiama ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės arba fakto klaidas. Tai galimybė pasyviajai šaliai, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, nurodyti šį sprendimą priėmusiam teismui aplinkybes, galinčias turėti įtakos šio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, kurių anksčiau ji nepateikė dėl savo pasyvumo, esant svarbioms priežastims, o tam tikrais atvejais – ir galimybė nurodyti proceso teisės normų pažeidimus, dėl kurių byloje negalėjo būti priimtas teismo sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019).

13. CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

14. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismas teismo pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo atsakovui siuntė ieškinyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini). Nurodytu gyvenamosios vietos adresu procesiniai dokumentai atsakovui nebuvo įteikti. Nustačius, kad, Gyventojų registro departamento duomenimis, atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), procesiniai dokumentai atsakovui išsiųsti jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovų prašymui, 2020 m. gegužės 13 d. buvo priimtas sprendimas už akių.

15. Atskiruoju skundu pareiškėjas teigia, jog neginčija pirmosios instancijos teismo motyvo, kad procesiniai dokumentai buvo įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, todėl mano, kad nagrinėjamu atveju procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai, tačiau akcentavo, jog faktiškai atsakovas negavo pranešimo apie bylą ir pareigą pateikti atsiliepimą, Mano, kad atsiliepimo nepateikimo priežastis buvo ne atsakovo pasyvumas, bet nežinojimas apie iškeltą bylą. Mano, kad atsakovas nepažeidė pareigos rūpintis proceso skatinimu, nesiekė užtęsti (vilkinti) bylos nagrinėjimo t. y. nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Akcentuotina, jog pareiškėjas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė: „Dar svarbiau, kad ieškovai nuo manęs slėpė informaciją apie iškeltą civilinę bylą, nes aš kiekvieną mėnesį kelis kartus atvykstu adresu (duomenys neskelbtini), nes prižiūriu savo nuosavybę, ir tuo pabendrauju su kaimynais, įskaitant ir ieškovus. Tačiau ieškovai mums susitikus nei karto neinformavo manęs apie ketinimą inicijuoti ar pradėtą prieš mane šią civilinę bylą, nors po bylos iškėlimo (2020 m. sausio 9 d.) tikrai buvome susitikę ne kartą“ (pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo 8 punktas). Tai reiškia, jog pareiškėjas atvykdamas prižiūrėti savo turto turėjo galimybę pasitikrinti pašto dėžutę, kur būtų radęs pranešimus apie teismo siunčiamus procesinius dokumentus, tačiau šiuo atveju pareiškėjas nesielgė apdairiai ir rūpestingai, todėl laikytina, jog procesiniai dokumentai pareiškėjui buvo įteikti tinkamai.

16. Be to, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas dėjo visas pastangas, kad ieškinys bei pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo būtų įteikti pareiškėjui tinkamai. Šias aplinkybes patvirtina tai, kad ieškinys atsakovui buvo teikiamas keturis kartus, t. y. du kartus teismo procesiniai dokumentai buvo siųsti žinomu atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), vieną kartą nurodant pašto įstaigai saugoti voką 30 dienų, birei du kartus siųsti į žinomas atsakovo darbovietes – S. J. komercinei firmai ir uždarajai akcinei bendrove i (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, kurios buvo nustatytos 2020 m. vasario 11 d. užklausus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje, tačiau procesiniai dokumentai iš darboviečių taip pat grįžo neįteikti. Nustatytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išnaudojo esamas protingas galimybes, kad pareiškėjas būtų informuotas apie vykstantį procesą, dokumentus įteikė įstatymų nustatyta tvarka, todėl, esant ieškovų prašymui, turėjo teisę priimti sprendimą už akių.

17. Įstatymas numato, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kita ko, turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

18. Atskiruoju skundu teigiama, jog ieškovai net nesikreipė į atsakovą dėl sutikimo, kad būtų įregistruota pastogė, gavimo, todėl mano, kad yra akivaizdu, jog atsakovas negalėjo duoti sutikimo, jeigu ieškovai jo neprašė. Mano, kad yra akivaizdu, jog jei ieškovai būtų kreipęsi į atsakovą dėl palėpės registravimo, būtų išlikę šalių susirašinėjimai ar pan., todėl teigia, jog civilinės bylos iškėlimas, nesant pažeidimo iš atsakovo pusės, yra negalimas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais, t. y. daro išvadą, jog labiau tikėtina, kad ieškovai siekė išspręsti tarp šalių kilusį ginčą derybų būtu.

19. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pažymėtina, jog bylai reikšmingos aplinkybės nustatomos pagal byloje esančius įrodymus. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 33 punktą).

20. Vertinant aplinkybę, ar ieškovai kreipėsi į atsakovą dėl sutikimo, kad būtų įregistruota pastogė, gavimo, sutiktina su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, kur konstatuota, jog labiau tikėtina, kad iešovai siekė išspręsti tarp šalių kilusį ginčą derybų būtu. Tokias išvadas apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad ieškovai kartu su ieškiniu į bylą pateikė visų kitų gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčių sutikimus įregistruoti pastogę, t. y. ieškovai A. V., L. B., S. B., tretieji asmenys P. M. ir B. M. sutiko, jog pastogė būtų įregistruota, tačiau vienintelio atsakovo S. J. sutikimo byloje nėra. Šios aplinkybės rodo tai, kad šalys dar iki kreipimosi į teismą sprendė klausimą dėl pastogės įregistravimo, teikė sutikimus, todėl abejotina, jog, likus gauti tik atsakovo sutikimą, šalys būtų atsakovo neinformavusios apie vykstančią iniciatyvą ir nesiekusios gauti jo sutikimo derybų būdu, o iš karto būtų kreipusios į teismą dėl pastogės įregistravimo be atsakovo sutikimo. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog labiau tikėtina, kad atsakovas sutikimo dėl pastogės įregistravimo nedavė, todėl ieškovai turėjo teisę kreiptis į teismą dėl savo teisių pažeidimo gynimo.

21. Nurodė, kad sprendimas už akių pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, nes šio teismo sprendimo pagrindu būtų įregistruota tik pati palėpė kaip daiktas ir tik ieškovų palėpės dalys, t. y. trečiųjų asmenų ir atsakovo nuosavybės palėpėje dalys lieka viešame registre neįregistruotos. Mano, kad ieškovų ieškinio reikalavimas yra ydingas, nes ieškovai turėjo prašyti teismo leisti įregistruoti visų bendraturčių dalinę nuosavybę. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Pastato neįrengtos palėpės patalpos pagal savo teisinę prigimtį yra laikomos bendro naudojimo patalpomis, kurios pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso name esančių patalpų savininkams. Kadangi ginčo pastogė nebuvo įregistruota viešajame registre, ieškovai, pasinaudodami savo, kaip savininkų, teisėmis, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami leisti įregistruoti visą palėpę, kaip daiktą, be atsakovo sutikimo. Kaip teisingai pastebėjo ieškovai atsiliepime į atskirąjį skundą, ieškovai niekaip nėra įpareigoti prašyti leisti įregistruoti visų bendraturčių dalinę nuosavybę už trečiuosius asmenis ar atsakovą. Pažymėtina tai, kad asmuo, įgyvendindamas Konstitucijoje įtvirtintą teisės į teisminę gynybą principą, turi teisę pasirinkti, kokiu būdu jam ginti savo pažeistas teises, t. y. pareiškėjas, siekdamas atidalyti jiems priklausančios palėpės dalis, turi išreikšti tokią valią ir sudaryti sutartį su kitais bendraturčiais dėl palėpės atidalijimo būdo, o jei nesutariama – kreiptis su ieškiniu į teismą (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

22. Pareiškėjas taip pat teigia, jog jam nuosavybės teise priklausantis butas (duomenys neskelbtini), yra įkeistas bankui. Mano, jog atsakovas neturi teisės be banko leidimo atlikti jokių veiksmų, susijusių su buto nuosavybe (kredito sutarties 10.2.4 punktas). Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos atskirojo skundo argumentus kaip nepagrįstus. Iš į bylą pateiktos kredito sutarties matyti, kad atsakovas įsipareigojo be raštiško banko sutikimo neparduoti, nedovanoti ar kitaip neperleisti, neapsunaikinti, neišnuomoti ar kitaip neperduoti, neįkeisti ar kitaip neapriboti bei neapsunkinti nuosavybės teisių į bankui įkeistą turtą ir į turtą, kuriam įsigyti (statybai, rekonstrukcijai) buvo suteiktas kreditas (Kredito sutarties 10.2.4 punktas). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad atsakovui nuosavybes teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), ir jo priklausiniai: garažas, ūkinis pastatas, ūkio patalpos. Būtent šis Nekilnojamojo turto registre nurodytas turtas ir įkeistas bankui. Akcentuotina, kad palėpė ar jos dalis įkeičiant bankui paminėtą turtą neegzistavo, todėl atsakovo teiginiai, kad bankas tam tikrus atsakovo veiksmus ar neveikimą, susijusį su palėpės teisine registracija, jos būsimu įkeitimu, galėtų vertinti kaip kredito sutarties pažeidimą ir taikyti sutartyje numatytas sankcijas, neturi jokio pagrindo. Dar daugiau, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pastogės įregistravimas atsakovo turtinių teisių neapsunkins.

23. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

24. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo naikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Pagal bendrąją taisyklę, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

26. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas A. V. prašė priteisti iš pareiškėjo jo patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas į bylą pateikė 2020 m. rugpjūčio 10 d. sąskaitą Nr. AB 1008/2020.4, pagal kurią ieškovas sumokėjo advokatui 200 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą ir pateikimą teismui, ir 2020 m. rugpjūčio 12 d. mokėjimo nurodymą, kuriuo ieškovas sumokėjo advokatui 200 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus duomenis dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, konstatuoja, kad ieškovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidais, patirtas apeliacinės instancijos teisme, netenkinus atskirojo skundo, yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo S. J. ieškovui A. V. 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.