Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. V., L. B. ir S. B. ieškinį atsakovui S. J., tretiesiems asmenims P. M. ir B. M., dėl pastogės įregistravimo be atsakovo sutikimo bei nuosavybės teisių į pastogę pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Ieškovas pateikė prašymą, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių, todėl yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

atlikus formalų įrodymų vertinimą laikytina, kad ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatyta, kad ieškovams, tretiesiems asmenims ir atsakovui nuosavybės teise priklauso butai, esantys gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda: ieškovui A. V. priklauso 31,92 m² bendro ploto butas Nr. 4, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ieškovams S. B. ir L. B. priklauso 35,44 m² bendro ploto butas Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tretiesiems asmenims B. M. ir P. M. priklauso po ½ dalį 35,44 m² bendro ploto butas Nr. 3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui S. J. priklauso 35,93 m² bendro ploto butas Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

VĮ „Registrų centro“ Klaipėdos filialo 2007 m. gruodžio 6 d. atliktų kadastrinių matavimų metu nustatyta, kad gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Klaipėda, yra neįrengta pastogė, kurios bendras plotas 30,67 m², pažymėta plane indeksu 5-1. Gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esanti pastogė bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ieškovams, atsakovui ir tretiesiems asmenims. Ieškovai ir tretieji asmenys sutinka, jog pastogė būtų įregistruota pagal 2007 m. gruodžio 7 d. VĮ „Registro centro“ atliktus neįrengtos pastogės kadastrinius matavimus, ir bendraturčiams būtų pripažintos nustatytos palėpės idealiosios dalys pagal VĮ „Registrų centro“ 2019 m. lapkričio 25 d. padalijimo projektą. Tačiau atsakovas su namo bendraturčiais nebendradarbiauja: nesutinka, kad būtų įregistruota pastogė ir nenurodo tokio nesutikimo priežasčių.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindinis bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo reikalavimas - bendrą daiktą bendraturčiai valdo, naudoja ir juo disponuoja visų bendraturčių susitarimu. Toks teisinis reguliavimas nustatytas todėl, kad vieno bendraturčio atliekami bendro daikto pakeitimai pakeičia kitų bendraturčių naudojimo, valdymo ir disponavimo teisių turinį, todėl atliekant tokius veiksmus ir būtinas visų bendraturčių susitarimas. Todėl pastogės įregistravimui VĮ „Registrų centre“ bei pastogės teisinio režimo pakeitimui - iš bendro naudojimo patalpos į bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą objektą, yra būtinas visų gyvenamojo namo bendraturčių rašytinis sutikimas.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme (toliau - NTKĮ) nurodyta, jog jeigu bendrojo naudojimo patalpos negalima suformuoti kaip atskiro nekilnojamojo daikto, tai ji negali būti atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu (NTKĮ 5 straipsnio 2 dalis). Pagrindas spręsti, jog bendrosios dalinės nuosavybės objektu esančios bendrojo naudojimo patalpos gali būti naudojamos kaip savarankiškas daiktas, atsiranda nustačius, jog patalpos suformuotos ar gali būti suformuojamos kaip atskiri nekilnojamieji daiktai Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Iš VĮ „Registrų centro“ 2007 m. gruodžio 6 d. atliktų pastogės kadastrinių matavimų matyti, kad yra visos būtinos sąlygos šią namo dalį - pastogę - suformuoti kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą bei ją naudoti kaip atskirą daiktą.

Remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 3D-96 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ pastogė gali būti įregistruojama kaip atskiras nekilnojamasis daiktas tuo atveju, kai joje gali būti suformuota patalpa, kurios aukštis žemiausioje vietoje būtų ne mažesnis kaip 1,6 m. Kaip matyti iš kadastrinių matavimų medžiagos, pastogės, pažymėtos indeksu 5-1, plotas nustatytas teisingai, t. y. įvertinant ribinį 1,6 m aukštį, todėl pastogė gali būti įregistruojama kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, nes joje gali būti suformuojama patalpa, kurios aukštis žemiausioje vietoje būtų ne mažesnis kaip 1,6 m.

Pagal ieškovų į bylą pateiktus duomenis, ginčo tarp šalių dėl VĮ „Registrų centras“ atliktų pastogės matavimų nėra. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2005 yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimus, kai pertvarkyta daugiabučio gyvenamojo namo dalis (pvz. palėpė), reikia atkreipti dėmesį į tai, kad bendraturčio dalis bendrojoje nuosavybėje lygi jam priklausančių patalpų naudingojo ploto ir viso gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 straipsnio 5 dalis).

VĮ „Registrų centro“ 2019 m. lapkričio 25 d. palėpės padalinimo projekte nurodyta, kad neįrengtos pastogės, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, dalių paskaičiavimas atliktas vadovaujantis 2007 m. gruodžio 3 d. kadastrinių matavimų duomenimis: palėpė pažymėta indeksu 5-1, jos plotas 30,67 m². Pastogės dalys bendraturčiams apskaičiuotos proporcingai pagal įgytas buto plotų dalis: ieškovui A. V. apskaičiuotos 24/100 dalys (7,22 m²) (butas Nr. 4); ieškovams S. B. ir L. B. apskaičiuotos 26/100 dalys (8,02 m²) (butas Nr. 1); atsakovui S. J. apskaičiuotos 26/100 dalys (8,12 m²) (butas Nr. 2); tretiesiems asmenims B. M. ir P. M. apskaičiuotos 24/100 dalys (7,31 m²).

Leidus įregistruoti pastogę be atsakovo sutikimo, pakeičiamas pastogės teisinis režimas iš bendro naudojimo patalpos į bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą objektą, todėl ieškovui A. V. pripažintina nuosavybės teisę į 24/100 pastogės dalis pastogės, o ieškovams S. B. ir L. B. lygiomis dalimis į 26/100 pastogės dalis.

Pažymėtina, kad vadovaujantis kasacinio teismo suformuota teismų praktika tokio pobūdžio bylose, teismas sprendžia, jog ieškovų pateiktas pastogės patalpos dalių paskaičiavimo projektas ir bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdas yra optimaliausias ir naudingiausias visoms šalims, atitinka proporcingumo principą, nepažeidžia bendraturčių teisių ir teisėtų interesų ir neteikia prielaidos konfliktinei situacijai kilti ateityje. Atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio kaip savininko teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Atidalijus pasikeičia bendro daikto teisinis režimas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie (jeigu daugiau bendraturčių nebeliko) valdomi, jais naudojamasi ir disponuojama savarankiškai, o bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa tik jam priklausančios turto dalies (daikto) savininku bei turi teisę valdyti, naudotis ir disponuoti turtu savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad geriausiai bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimas užtikrinamas, kai bendraturtis visiškai atidalijamas iš bendrosios dalinės nuosavybės, nepaliekant bendrai naudojamų daikto dalių, todėl būtent tokio atidalijimo turi būti siekiama teismų praktikoje (LAT 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007; 2008 m. lapkričio 11d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2008; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovų bylinėjimosi išlaidas sudaro iš viso 226 Eur žyminis mokestis (tai yra 113 Eur sumokėto žyminio mokesčio, sumokėto ieškovo A. V., ir 113 Eur žyminio mokesčio, sumokėto ieškovės L. B.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Leisti ieškovams A. V., L. B. ir S. B. įregistruoti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neįrengtą pastogę, pažymėtą plane indeksu 5-1 pagal 2007 m gruodžio 6 d. Valstybės įmonės „Registro centro“ atliktus kadastrinius matavimus, be atsakovo S. J. sutikimo.

Pripažinti ieškovui A. V. nuosavybės teisę į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 24/100 pastogės dalis, o ieškovams L. B. ir S. B. lygiomis dalimis pripažinti nuosavybės teisę į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 26/100 pastogės dalis.

Priteisti iš atsakovo S. J. 113 Eur (vieną šimtą trylika eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. V..

Priteisti iš atsakovo S. J. 113 Eur (vieną šimtą trylika eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovei L. B..

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.