Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Atrastėja“ (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Atrastėja“ dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tretieji asmenys R. J., Šilutės rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Atrastėja“ 2619 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Departamentas) Šilutės rajono agentūros vyriausioji specialistė S. V. kartu su Šilutės seniūno pavaduotoju A. I. ir Šilutės rajono savivaldybės administracijos Viešųjų paslaugų skyriaus vedėju R. R. 2016 m. balandžio 4 d. 8 val. 30 min. nustatė, kad valstybiniame žemės sklype, esančiame adresu Taikos g. 6, Šilutė, kuris išnuomotas UAB „Atrastėja“, neteisėtai, neturint Šilutės rajono savivaldybės administracijos išduoto leidinio dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbų atlikimo, buvo nugenėti 4 medžiai (1 liepa, 3 klevai) – medžių viršūnės visiškai nupjautos, nepaliekant žemesniųjų šakų su viršūnėmis, išpjautos visos žemutinės šakos, palikti tik bešakiai kamienai. Taip pat apžiūros metu buvo nustatyta, kad prie Laisvės al. 9 namo, t. y. už atsakovei priklausančio namo kiemo tvoros, nupjautas (pašalintas) 1 klevas ir 2 alyvų krūmai. Dėl šių neteisėtų veiksmų 2016 m. balandžio 7 ir 8 d. Šilutės seniūnijoje buvo gauti asmenų skundai dėl neteisėtai iškirstų alyvų adresu Laisvės al. 9, Šilutė. 2016-04-07 Departamentas kreipėsi į Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatą dėl tarnybinės pagalbos, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl atsakingų už aplinkai padarytą žalą asmenų nustatymo, kad Departamentas galėtų patraukti administracinėn atsakomybėn tinkamą subjektą. Iš surinktos ikiteisminio tyrimo metu medžiagos buvo nustatyta, kad neteisėtus veiksmus organizavo UAB „Atrastėja“ direktorius R. J.. Dėl tokių R. J. veiksmų jam 2016-11-15 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. AM-KLAP-77676I60-16 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 78 straipsnio 1 dalį. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016-11-29 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM-KLAN-78988787-16 jam paskirta administracinė nuobauda – 188 Eur bauda. R. J. 2016-12-19 kreipėsi su skundu į Šilutės rajono apylinkės teismą dėl nutarimo administracinių teisės pažeidimų byloje panaikinimo. 2017-04-26 Šilutės rajono apylinkės teismas administracinėje byloje Nr. 11-17-635/2017 priėmė nutartį, kuria netenkino R. J. skundo. Želdynų įstatymo 20 str. 1 d. nustatyta, kad saugotinų medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, kriterijus nustato ir pagal juos saugotiniems priskiria Vyriausybė. Vadovaudamasi šia įstatymo nuostata Vyriausybė 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 patvirtino Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems sąrašą, kurio 3.9 papunktis nustato, kad medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, jeigu jie atitinka bent vieną iš šių kriterijų t. y. auga privačiose žemės valdose miestuose ir miesteliuose. Šiuo konkrečiu atveju netinkamai nugenėti / nupjauti medžiai augo valstybinės žemės valdoje mieste, todėl priskirtini saugotiniems medžiams. Taigi, atsakovės UAB „Atrastėja“ direktorius R. J. neteisėtais veiksmais neteisėtai organizavo želdinių genėjimo ir kirtimo darbus, neturėdamas Šilutės rajono savivaldybės leidimo, pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. Dl-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 punkto reikalavimus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintų Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių“33 p., 40 p. nuostatas, kurios numato, kokiais būdais gali būti genimi medžiai ir kokie genėjimo būdai netaikomi. Šiais neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala aplinkai. UAB „Atrastėja“ direktorius R. J. veikė juridinio asmens vardu, todėl žalą privalo atlyginti UAB „Atrastėja“. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

2. Departamento Šilutės rajono agentūros vedėja G. M. atliko aplinkai padarytos žalos apskaičiavimą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343 „Dėl želdynų atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-12 įsakymu Nr. Dl-269 patvirtinta Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodika. Remiantis Įsakymu už klevo (III grupė) kiekvieną kamieno skersmens centimetrą mokamas 9 EUR atkuriamosios vertės įkainis, liepos (II grupė) kiekvieną kamieno skersmens centimetrą mokamas 6 EUR atkuriamosios vertės įkainis. Įsakymo 5.2 p. numato, jog istoriniuose želdynuose, valstybinės reikšmės parkuose, miestų centrinėje dalyje, miestų senojo miesto vietose (pagal Kultūros vertybių apsaugos departamento patvirtintas schemas), miestų ir miestelių parkuose, skveruose augantiems medžiams jų atkuriamosios vertės įkainiai didinami 3 kartus. Šiuo atveju atsakovės padalyta žala gamtai sudaro 2583,00 Eur. Atsakovei UAB „Atrastėja“ 2017 m. gegužės 24 d. buvo pateikta pretenzija Nr. (5)-LV4-l 173, kuria atsakovei buvo pasiūlyta geranoriškai atlyginti padarytą žalą gamtai. Žala nebuvo atlyginta.

3. Atsakovė UAB „Atrastėja“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame nurodė, kad su pateiktu ieškiniu sutinka iš dalies. Atsakovė neginčijo aplinkybės, kad nugenėjo 4 medžius (3 klevus ir 1 liepą) neturėdama Šilutės rajono savivaldybės administracijos išduoto leidimo dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbų atlikimo. Tačiau atsakovė nesutinka su tuo, jog atliekant medžių genėjimo darbus buvo pažeistos gyvybinės nugenėtų medžių funkcijos. Nugenėtieji medžiai (3 klevai ir 1 liepa, augantys prie Taikos g. 6 namo, Šilutėje) jau yra sulapoję ir toliau augina metūgių kupolą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-12 įsakymu Nr. Dl-269 patvirtintos Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos 27 p. nurodyta, jog žala aplinkai, sužalojus želdinius, nepažeidžiant gyvybinių funkcijų, mažinama 2 kartus. Atsižvelgiant į tai, atsakovės nuomone, už neteisėtai nugenėtus 3 klevus ir 1 liepą, augančius prie Taikos g. 6 namo, Šilutėje, žalos dydis turėtų būti mažinamas 2 kartus. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.282 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į sunkią žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Atsakovė yra maža įmonė, šiuo metu turinti tris darbuotojus. Jos 2016 m. apyvarta siekė tik 400 Eur. Priteisus 2637 Eur žalos atlyginimą, būtų apsunkinta atsakovės veikla, grėstų susidaryti nemokumo situacija. Be to, atsakovės nuomone, atsižvelgtina į tai, kad ji neturėjo tikslo pakenkti aplinkai, o priešingai, siekė pagražinti aplinką. Taip nugenėtus medžius atsakovės vadovas matė Kauno mieste, todėl nemanė darąs žalą, veiksmai nebuvo tyčiniai. Ieškovas prašo atlyginti žalą pinigais. Nugenėtieji 4 medžiai yra sulapoję. Todėl atsakovė prašo teismo priteisti žalos atlyginimą natūra – įpareigoti atsakovę iki ieškovo nurodyto termino atsodinti medžius ir krūmus pažeistų 4 klevų, 1 vienos liepos ir 2 alyvų vietose pagal jų rūšis (Taikos g. prie 6 namo ir Laisvės al. prie 9 namo, Šilutės mieste). Savivaldybės turi tvarką, pagal kurią prižiūri medžius.

4. Atsakovės atstovas ir trečiasis asmuo R. J. ieškinį pripažino iš dalies. Nurodė, kad jis yra UAB „Atrastėja“ vadovas. Jis nesidomėjo, ar medžiams genėti reikia leidimo. Jo veiksmais buvo siekiama gražinti ir gerinti aplinką, bet ne naikinti. Tie medžiai buvo neprižiūrėti, augo į viršų. Norėjo, kad tie medžiai būtų vienodo aukščio, ir sugalvojo juos nupjauti, o ateityje juos vienodai apkarpyti, prižiūrėti, kad būtų gražu. Alyvos taip pat buvo neprižiūrėtos, augdamos išaugo į jų žemės pusę ir jos buvo pašalintos iš jų pusės. Jo santykiai su tomis tarnybomis buvo įtempti, jie pažiūrėjo į tą situaciją „per didinamąjį stiklą“ ir dabar prašo pinigų. Įmonė perka, investuoja pinigus, tvarko aplinką ir dar yra baudžiama. Ten buvo daugiau krūmų, bet įskaičiavo tik tuos. Žemė, kurioje buvo nugenėti ieškovės nurodyti medžiai bei nupjautas vienas medis, nupjauti krūmai, priklausė valstybei. Dėl ieškinyje nurodytų medžių, krūmų nugenėjimo, nupjovimo jis kaip UAB „Atrastėja“ vadovas buvo nubaustas administracine tvarka. Su pateiktu ieškovo skaičiavimu sutinka. Atliekant minėtus darbus nebuvo padaryta žala, medžiai žaliuoja ir yra išleidę naujas šakas. Prašo bylą nutraukti, motyvuojant, kad nebuvo padaryta žala. Bendrovės veikla yra nekilnojamojo turto nuoma. Yra paimta bendrovės vardu 110 000 Eur paskola penkeriems metams. Įmonėje yra 5 darbuotojai. Bendrovės finansinė padėtis sunki.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškinys patenkintas visiškai. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės UAB „Atrastėja“, juridinio asmens kodas 303392214, 2619,00 Eur (du tūkstančius šešis šimtus devyniolika eurų) žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 2619,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. rugsėjo 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistą sumą pervedant į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, juridinio asmens kodas 190742333, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, Klaipėdos skyrius, banko kodas 40100; priteisė iš atsakovės UAB „Atrastėja“ 64,16 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

6. Teismas nustatė, kad ieškinyje nurodytus medžius, krūmus nugenėjo ir nupjovė (pašalino) atsakovės atstovas ir trečiasis asmuo R. J., dėl to konstatavo, kad žala aplinkai buvo padaryta atsakovės UAB „Atrastėja“ neteisėtais veiksmais.

7. Pažymėjo, kad nors atsakovė atsiliepime pareiškė prašymą įpareigoti ją atlyginti padarytą žalą gamtai natūra, t. y. atsodinant ieškinyje nurodytos medžius ir krūmus, tačiau teismas, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, nesant Šilutės rajono savivaldybės administracijos sutikimo atlikti minėtus veiksmus, sprendė, kad toks žalos atlyginimas šioje byloje yra netinkamas, ir jį atmetė.

8. Teismo nuomone, atsakovė neįrodė, kad įmonės finansinė padėtis yra bloga, todėl prašymą sumažinti priteisto žalos atlyginimo dydį ar mokėjimą išdėstyti dalimis atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9. Apeliantė teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. balandžio 9 d. sprendimo dalį ir UAB „Atrastėja“ prašymą sumažinti prašomo priteisti žalos atlyginimo dydį per pusę, t. y. iki 1318,50 Eur, mokėjimus išdėstyti lygiomis dalimis, sumokant priteistą sumą per 24 mėnesius, tenkinti.

10. Apeliantė teigia, kad galimybė sumažinti žalos atlyginimo dydį yra numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.282 str. 3 d.

11. Apeliantės nuomone, būtent pelno (nuostolio) ataskaita, kurioje pateikti beveik dvejų metų finansiniai duomenys, parodo sunkią jos finansinę būklę. Pelno (nuostolio) ataskaitoje nurodytu laikotarpiu bendrovė praktiškai neturėjo jokių pajamų, o patyrė tik išlaidų. Akivaizdu, kad per 2017 m. devynis mėnesius gavus tik 4786 Eur pajamų, įmonės, turinčios išlaikyti du ar tris darbuotojus, finansinė būklė negali būti laikoma gera.

12. Tikina, kad skundžiamu sprendimu priteistos 2619 Eur sumos sumokėjimas sukels apeliantei ypatingai sunkių pasekmių, o jos priverstinis išieškojimas užtruktų daug ilgiau negu prašomas šios sumos sumokėjimo išdėstymo laikotarpis.

13. Ieškovė su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

15. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, byloje esančius rašytinius įrodymus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-04-06 V. G. pateikė skundą Šilutės miesto seniūnui dėl neteisėtai iškirstų alyvų prie Laisvės al. 9 namo. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės rajono agentūros Viešųjų paslaugų vedėjas R. R., seniūno pavaduotojas A. I. ir vyresnioji specialistė S. V. 2016-04-07 apžiūros aktu nustatė, kad netinkamai nugenėta 1 liepa ir 3 klevai bei nupjautas 1 klevas ir 2 alyvų krūmai. Šilutės rajono savivaldybės administracijos Šilutės seniūnija 2016-04-07 raštu Nr. V2-508 informavo, jog prie Taikos g. 6 pastato ir Laisvės al. 9 pastato, Šilutės mieste, seniūnija medžių genėjimo, jų šalinimo darbams ir krūmų kirtimui leidimų neišdavė. 2016-04-06 L. R. Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos departamento Šilutės agentūros vedėjai pateikė pranešimą, kuriuo informavo, kad 2016 m. balandžio 2–4 dienomis prie gyvenamojo daugiabučio namo, esančio Laisvės al. 9, iškirsti medžiai ir krūmai. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės rajono agentūros vedėja G. M. kreipėsi dėl tarnybinės pagalbos į Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatą dėl nugenėtų 3 liepų ir 1 klevo. 2016-11-15 Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą UAB „Atrastėja“ direktoriui R. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 78 str. 1 dalį, t. y. 2016-04-04 organizavus, neturint Šilutės rajono savivaldybės leidimo, 1 liepos, 3 klevų genėjimo bei 1 klevo, 2 alyvų krūmų pašalinimo darbus. 2016-11-29 nutarimu, paliktu galioti 2017-04-26 Šilutės rajono apylinkės teismo nutartimi administracinių nusižengimų byloje Nr. II-17-635/2017, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas R. J. paskyrė 188 Eur baudą. Iš valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypas, adresu Taikos g. 6, Šilutė, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. 2017-05-24 Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas pateikė pretenziją Nr. (5)-LV4-1173 UAB „Atrastėja“ ir pasiūlė ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pretenzijos išsiuntimo atlyginti žalą. Šilutės rajono agentūros vedėja G. M. atliko žalos, padarytos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus želdinius adresu Taikos g. 6 ir Laisvės al. 9, Šilutė, skaičiavimus (dėl ieškinyje nurodytų medžių nugenėjimo ir nupjovimo apskaičiuota 2583 Eur žala, dėl krūmų pašalinimo – 36 Eur žala).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

17. Byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo. Atsakovės direktorius ir trečiasis asmuo R. J. su ieškiniu sutiko iš dalies, pripažindamas faktą, kad medžius nugenėjo, tačiau apeliaciniu skundu nesutiko su žalos atlyginimo dydžiu, prašė jį sumažinti ir mokėjimą išdėstyti dalimis.

18. Atsakovas skunde tikina, kad galimybė sumažinti žalos atlyginimo dydį yra numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.282 straipsnio 3 dalyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas ne iki galo tiksliai cituoja jo minimą teisės normą. Pabrėžtina, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta, kad veika padaryta kaltais tyčiniais veiksmais, t. y. asmuo saugotinų želdinių genėjimą, kirtimą organizavo tyčia, neturėdamas reikiamo leidimo, nors leidimas tokių želdinių kirtimui ir genėjimui privalomas. Taigi, nepasirūpinant reikiamu leidimu buvo pasikėsinta į teisės aktais saugomas vertybes – netinkamai nugenėti, pašalinti Vyriausybės nutarimu saugotinais pripažinti medžiai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje. Konstatuotina, jog, tyčia pažeidus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. Dl-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 punkto reikalavimus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintų Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių 33 p., 40 p., nuostatas, nėra pagrindo atsakovei mažinti teismo priteisto žalos atlyginimo dydį.

19. Apeliantas prašo priteistiną atlyginimo žalos sumą išdėstyti lygiomis dalimis, sumokant priteistą sumą per 24 mėnesius. Kitaip tariant, apeliantas prašo teismo procesinio sprendimo įvykdymą išdėstyti. CPK 284 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

20. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba tada, kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti šalies, kurios naudai jis priimtas, interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015).

21. Apeliantė prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą grindžia sunkia finansine padėtimi. Tikina, kad pelno (nuostolio) ataskaita, kurioje pateikti beveik dvejų metų finansiniai duomenys, parodo sunkią jos finansinę būklę. Pelno (nuostolio) ataskaitoje nurodytu laikotarpiu bendrovė praktiškai neturėjo jokių pajamų, o patyrė tik išlaidų. Apeliantei akivaizdu, kad per 2017 m. devynis mėnesius gavus tik 4786 Eur pajamų, įmonės, turinčios išlaikyti du ar tris darbuotojus, finansinė būklė negali būti laikoma gera.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė nepateikė visų reikalingų duomenų, leidžiančių spręsti apie jos turtinę padėtį, nors pareiga pateikti įrodymus, patikimai patvirtinančius prašymo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą pagrįstumą, tenka apeliantei, todėl apeliantė privalėjo pateikti visus reikiamus dokumentus, patvirtinančius jos prašymo pagrįstumą, o ne teismas turėjo ieškoti tokių duomenų (CPK 178 straipsnis). Apeliantės pateikta pelno (nuostolių) ataskaita gali patvirtinti įmonės darbo efektyvumą, tačiau neparodo turimo įmonės turto (nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto, piniginių lėšų, nematerialiojo turto) ir turimų įsipareigojimų apimties. Visgi, teismui pačiam tikrinant viešoje erdvėje esančią informaciją apie įmonę, matyti, kad įmonės apyvarta nuo 2014 m. nuolat auga, 2017 m. ji siekė 5 001–10 000 Eur, įmonė nuo 2018-08-24 iki 2018-11-30 socialinio draudimo įsiskolinimų neturėjo (https://rekvizitai.vz.lt/imone/atrasteja/skolos-sodrai/). Įmonė nėra įrašyta kaip mokesčių mokėtoja, turinti deklaruotų mokesčių mokestinę nepriemoką (http://www.vmi.lt/cms/asmenys-laiku-vykdantys-mokestinius-isipareigojimus-/-turintys-mokestine-nepriemoka#_48_INSTANCE_SUst41ZAjZ50_=default.aspx) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

23. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantės pateikti duomenys apie jos turtinę padėtį nepatvirtina direktoriaus deklaruojamos sunkios jos padėties, neleidžiančios įvykdyti teismo sprendimo. Kitas aspektas tas, kad abiem šalims (ir kreditorei) priteista suma yra vienodai svarbi ir reikšminga, o apeliantės prašomas 24 mėnesių laikotarpis yra nepagrįstai ilgas ir neatitinka CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos įvykdyti teismo sprendimą per įmanomai trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau.

24. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje nėra duomenų, kad apeliantė būtų įvykdžiusi teismo sprendimą ar kad iki šios nutarties priėmimo būtų sumokėjusi bent dalį ieškovei priteisto žalos atlyginimo, kurį (bent pusę) pati pripažįsta (jau praėjo beveik 8 mėnesiai).

25. Ginčo atveju atsižvelgus į tai, kad apeliantė neteikė teismams finansinių duomenų, realiai patvirtinančių jos finansinę padėtį, o teikė tik jų fragmentus, rodančias iš dalies prastus įmonės veiklos rezultatus, nustačius, kad įmonės finansinė situacija yra stabili (neturi skolų valstybės biudžetui), išanalizavus apeliantės tyčinių veiksmų pažeidimų pobūdį ir įvertinus, kad apeliantė iki šiol nėra dėjusi jokių pastangų sumokėti bent dalį ieškovei priteisto turtinės žalos atlyginimo, o teismų sprendimu priteista suma yra vienodai svarbi ir reikšminga abiem šalims, spręstina, kad teismo sprendimo vykdymo išdėstymas 24 mėnesiams neužtikrintų šalių interesų pusiausvyros. Priešingas šio instituto aiškinimas ir taikymas reikštų ne tik teisėtų kreditoriaus ir išieškotojo interesų pažeidimą, bet ir teisingumo vykdymo esmės iškreipimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-733-823/2016).

26. Kolegijos nuomone, šioje byloje apie pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus pasisakyta. Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

27. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.