Tauragės apylinkės teismo nutartis

2017-04-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-17-635/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-26
Bylos Nr.
II-17-635/2017
Teisminio proceso Nr.
4-43-3-01329-2016-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Daiva Jazbutienė
Pažeidėjas
R. J.
Kategorijos
Administracinių nusižengimų byla Nr. II-17-635/2017
Teisminio proceso Nr. 4-43-3-01329-2016-8
ROIK:16063275693
Procesinio sprendimo kategorija 12.20;21.10.1; 21.10.4 (S)
šilutės rajono apylinkės teismasNUTARTIS2017 m. balandžio 26 d.Šilutė
Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Jazbutienė,sekretoriaujant Irenai Valužienei,dalyvaujant skundą padavusiam R. J.,institucijos surašiusios nutarimą atstovei V. B.,

teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J. skundą dėl Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau tekste – ir Klaipėdos RAAD) 2016-11-29 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos RAAD specialisto 2016-11-29 nutarimu R. J. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad Klaipėdos RAAD specialistams 2016 m. balandžio 4 d. 8:30 val. atlikus apžiūrą, nugenėtų medžių Taikos gatvėje prie namo Nr.6 ir nupjautų medžių ir krūmų prie Laisvės al. namo Nr.9, Šilutės mieste, ir atsižvelgiant Tauragės apskrities VPK Šilutės raj. policijos komisariato 2016-08-05 raštu Nr. 845-S-24206(8.5.2) pateiktą informaciją nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) direktorius R. J., neturėdamas Šilutės rajono savivaldybės išduoto leidimo, organizavo 1 liepos, 3 klevų genėjimo darbus nesilaikant medžių genėjimo taisyklių ir 1 klevo, 2 alyvų krūmų pašalinimo darbus. R. J. pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (1984 m. redakcija su pakeitimais) (toliau – ATPK) 78 str. 1 d. ir jam paskirta administracinė nuobauda – vieno šimto aštuoniasdešimt aštuonių eurų (188 €) bauda.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau tekste – ANK), ši R. J. veika atitinka ANK 281 str. 1 d., tačiau atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (TAR, 2015-07-10, Nr. 2015-11216) 3 str. 8 p., jo veika į ANK 281 str. 1 d. neperkvalifikuotina.

Klaipėdos RAAD atstovė nurodė, kad pats medžių genėjimo bei šalinimo faktas yra užfiksuotas. Paaiškino, kad nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše įrašyta, kad statinys (administracinis statas, daikto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2015-07-30 priklauso (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu Taikos g. 6 Šilutė, nuosavybės teise pažeidimo padarymo dieną priklausė Lietuvos Respublikai ir tik 2016-05-27 įsigaliojo valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. 17SŽN-243-(14.17.62) tarp šalių (nuomininko) UAB „Atrastėja" ir (nuomotojo) LR valstybės. (duomenys neskelbtini) direktorius yra R. J.. Už įmonių, įstaigų ar organizacijų padarytus administracinius teisės pažeidimus atsako jų pareigūnai (LR TPK 14 str.). Atstovės nuomone dėl aukščiau nurodytų pažeidimų kaltas (duomenys neskelbtini) direktorius, kuris būdamas įmonės vadovu, organizavo neteisėtus želdinių kirtimo darbus valstybinėje žemėje, šalia (duomenys neskelbtini) priklausančio pastato. Tai patvirtina: 2016-04-07 Šilutės seniūnijoje gautas skundas, 2016-04-08 Šilutės rajono agentūroje gautas pranešimas rašto Nr. (17)-LV3-73, 2016-04-15 Šilutės ir Pagėgių savivaldybės nepriklausomas laikraštis antrašte „Namo gyventojai ruošiasi kovai su verslininkais", Šilutės rajono savivaldybės administracijos 2016-07-07 raštas Nr. V2-508, kuris patvirtina, kad minėtiems želdiniams adresu (duomenys neskelbtini) leidimas nebuvo išduotas. Taip pat atstovė nurodė, kad pažeidėjas yra kreipęsi dėl leidimo šalinti medžius, taigi jam žinoma apie nustatytą tvarką.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. J. su pažeidimu nesutiko. Nurodė, kad jo pasamdyti darbininkai atliko medžių genėjimo darbus. Jiems buvo nurodyta nugenėti medžius, esančius kiemo teritorijoje, medžių kirsti nurodymo nebuvo, tik iškirsti krūmus, savaime priaugusius jaunus medelius. Asmenis pasamdė pagal skelbimą, rastą laikraštyje. Konkretesnių šių asmenų duomenų neturi ir jų nežino, kur tiksliai rado skelbimą, nepamena. Mano, kad medžiai gatvės pusėje, nors ir be jo nurodymo, nugenėti tinkamai ir žala nėra padaryta.

Liudytojas A. B., UAB „Šilutės komunalininkas“ vadovas parodė, kad 2016 metų balandžio mėnesį, važiuodamas Taikos g. Šilutės m. pamatė, kad Taikos g. yra apgenėtos liepos. Kadangi jis vadovauja įmonei, kuri sudariusi sutartį su seniūnija dėl medžių genėjimo, jam kilo įtarimas, kad liepos apgenėtos neteisėtai, nes liepos buvo nugenėtos neprofesionaliai. Jis prie liepų genėjimo pastebėjo pažeidėją, kurį šiek tiek pažįsta ir dar vieną jam nepažįstamą asmenį.

Liudytojas R. R., Šilutės rajono savivaldybėje viešųjų paslaugų skyriaus vedėjas parodė, kad po pažeidimo padarymo, sulaukė darbe skambučio, kurio metu neprisistatęs asmuo nurodė, kad Taikos g. R. J. neteisėtai genėja medžius. Jis kartu su kolega, seniūno pavaduotoju, nuvažiavo į vietą ir užfiksavo neteisėtą medžių genėjimo faktą, buvo pradėtas tyrimas. Liudytojas taip pat nurodė, kad R. J. buvo pas jį užėjęs ir teiravosi dėl to, kokios baudos yra numatytos dėl neteisėto medžių genėjimo. Liudytojas kaip turintis specialų išsilavinimą, paaiškino, kad medžiai nugenėti tokiu būdu – visiškai nupjaunant viršūnę, per keletą metų sunyks, nes nesant pakankamos lapijos, per laiką bus pažeista šaknų sistema. Šių medžių genėjimui būtinas leidimas, o genėjimą gali atlikti tik įmonė, su kuria yra sudaryta šių darbų atlikimo sutartis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 78 str. 1 d. (2014-10-16 įstatymo Nr. XII-1236 redakcija) numatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą želdynų naikinimą arba neteisėtą saugotinų medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, žalojimą, naikinimą arba persodinimą. Už tai numatyta baudą piliečiams nuo penkiasdešimt septynių iki dviejų šimtų dviejų eurų ir pareigūnams – nuo aštuoniasdešimt šešių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų.

ATPK 78 straipsnio 1 dalies pažeidimo sudėtis yra formali, todėl medžių, krūmų kirtimas, genėjimas, neturint nustatyta tvarka savivaldybės išduoto leidimo, jau užtraukia administracinę atsakomybę. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-11-677/2017).

Byloje esantis 2016-04-07 apžiūros aktas patvirtina, kad įvykio vietoje rasti 4 nugenėti medžiai – 1 liepa ir 3 klevai. Medžių viršūnės visiškai nupjautos, nepaliekant žemesniųjų šakų su viršūnėmis, išpjautos visos žemutinės šakos, palikti tik bešakiai kamienai, pašalintas 1 klevas ir 2 alyvų krūmai( b.l. 9).

Pagal saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 9 punktą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą, išskyrus 10 punkte nurodytus atvejus, leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui (toliau – Leidimas) (1 priedas) ir atlyginus, išskyrus 12 punkte nurodytus atvejus, medžių ir krūmų vertę, nurodytą leidime. Pagal 10 punktą leidimo medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimui nereikia:

10.1. kai jie auga:

10.1.1. vandens telkiniuose, grioviuose, pylimų (polderių) ir griovių (išskyrus sureguliuotas upes ir upelius) šlaituose;

10.1.2. ant įrašytų į melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitą: slenksčių, greitviečių, vandens pralaidų, drenažo rinktuvų ir sausintuvų, siurblinių, tvenkinių žemės užtvankų, pylimų, drėkinimo vamzdynų, šulinių, vandens nuleistuvų, siurblinių ir 15 m atstumu nuo jų pakraščio, grioviuose ir jų šlaituose (išskyrus sureguliuotas upių vagas), griovio priežiūros juostoje;

10.1.3. ant pastatų stogų, pamatų ar kitų jo dalių;

10.1.4. kapavietėse (suderinus su kapinių priežiūrą vykdančia organizacija ar atsakingu asmeniu), išskyrus kultūros paveldo objektų teritorijas;

10.2. invazinėms medžių rūšims, įrašytoms į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. D1-433 „Dėl Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašo patvirtinimo“;

10.3. formuojant gyvatvores ir karpant medžių šakas kelio ženklų veikimo zonose.

Akivaizdu, kad nagrinėjamas atvejis nepatenka į tuos, kuriems medžių nukirtimui ar genėjimui, nėra reikalingas leidimas.

Pareiškėjas teigė, kad nugenėti medžiai nėra netinkamai nugenėti ir jau šiuo metu leidžia naujas šakeles. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu „ Dėl medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių patvirtintų 2008 m. sausio 18 d. Nr. D1-45 įsakymu, 33 - 42 punktų nuostatos reglamentuoja medžių ir krūmų genėjimą. Pagal šias nuostatas visiškas medžio viršūnės nupjovimas nėra galimas, išskyrus, kai tai trukdo elektros energijos perdavimo, ryšių oro linijoms, nudžiūvusi viršūnė. Be to, šiuos darbus gali atlikti ir jiems vadovauti įmonė, turinti specialistą, kuriam nustatyta tvarka suteikta teisė vykdyti medžių ir krūmų genėjimo darbus(41,42 p.). R. J. teiginius, kad medžiai yra tinkamai nugenėti paneigia ir liudytojo R. R., turinčio specialų išsilavinimą, parodymai, kad medžiai nugenėti tokiu būdu – visiškai nupjaunant viršūnę, per keletą metų sunyks, nes nesant pakankamos lapijos, per laiką bus pažeista šaknų sistema.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

R. J. aiškinimas, kad jo samdyti žmonės, kurių įvardinti negali ir su kurias jis nebuvo sudaręs jokių sutarčių dėl darbų atlikimo, atliko darbus dėl kurių jis nesitarė, tai yra nugenėjo medžius Taikos g., laikytinas nelogišku, nepagrįstu ir gynybine pozicija, siekiant išvengti atsakomybės. Vertinant nustatytas aplinkybes, pareiškėjo paaiškinimus, liudytojų parodymus, teismas daro neabejotiną išvadą, kad R. J. organizavo neteisėtą medžių genėjimą, 1 medžio ir 2 krūmų nupjovimą, tai yra padarė jam inkriminuotą pažeidimą dėl kurio skundžiamu nutarimu jam paskirta nuobauda. Skundžiamas nutarimas teisėtas ir nenaikintinas, pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 3 p., 4 d., 5 d., 6 d.,

nutaria:

Skundą atmesti.

Nutartis gali būti apskųsta ANK 644 str. – 648 str. nustatyta tvarka per 20 dienų nuo priėmimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Daiva Jazbutienė