- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-12
- Bylos Nr.
- e2A-988-936/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06322-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Urmila Valiukienė
- Ieškovas
- G. J.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Autometras“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Autometras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Autometras“ dėl transporto priemonės defektų šalinimo išlaidų atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. J. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Autometras“ 1 234,11 Eur automobilio paslėptų defektų šalinimo išlaidas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas 2020 m. rugsėjo 17 d. transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartimi įsigijo 2007 metų gamybos automobilį Mitsubishi už 2 250 Eur kainą. Atsakovė, pardavinėdama automobilį, pardavimo portale www.autoplius.lt nurodė, kad automobilis yra be defektų. Ieškovui 2020 m. rugsėjo 17 d. grįžus automobiliu namo ir jį užgesinus, iš variklio pasigirdo netipiniai garsai ir vibracija, o 2020 m. rugsėjo 18 d. (kitą dieną po pirkimo) variklis neužsivedė, iš variklio sklido garsas. Po kelių bandymų paleisti variklį įprastuoju būdu, vedant automobilį starteriu, jis pagaliau užsivedė. 2020 m. rugsėjo 28 d. UAB ,,Starleta“ patikrinus automobilį buvo nustatyti paslėpti automobilio defektai. 2020 m. spalio 30 d. defektai patvirtinti UAB ,,Autima“ defektiniu aktu. Apie pastebėtus automobilio defektus atsakovė buvo informuota 2020 m. rugsėjo 18 d. ir pakartotinai 2020 m. rugsėjo 24 d. iš anksto prieš gabenimą patikrai. Atsakovė nepareiškė jokio noro susipažinti su automobilio defektais ir dalyvauti apžiūrint bei defektuojant automobilį. Atsakovė apie paaiškėjusius paslėptus automobilio defektus ieškovui neminėjo, transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartyje apie jokius paslėptus automobilio defektus nėra nurodyta. Žinodamas apie tokią automobilio būklę ieškovas būtų prašęs sumažinti jo kainą arba apskritai nebūtų jo pirkęs. Aplinkybę, kad automobilio defektus atsakovė maskavo, patvirtina UAB ,,Starleta“ išvados, kad automobilis iki pardavimo buvo ardytas ir netinkamai bei nekokybiškai surinktas.
Šalies argumentai
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pasak atsakovės, ieškovas neįrodė automobilio trūkumų fakto, trukdė bei užkirto galimybę atsakovei įsitikinti dėl automobilio defektų atsiradimo. Siekiant nustatyti automobilio defektų faktą ir priežastis, atsakovė siūlė ieškovui automobilį patikrinti autorizuotame Mitsubishi automobilių servise, tačiau ieškovas atsisakė patikrinti automobilio techninę būklę, sudaryti galimybę pardavėjui įsitikinti automobilio trūkumais. Esminis automobilio defektas, dėl kurio ieškovas kvestionuoja įsigyto automobilio kokybę – smagračio susidėvėjimas, kurį ieškovas įrodinėja UAB ,,Starleta“ 2020 m. rugsėjo 28 d. transporto priemonės apžiūros aktu ir 2020 m. spalio 30 d. UAB ,,Autima“ defektiniu aktu. Ieškovas įsigijo 2007 metų gamybos automobilį, o iki sudarant automobilio pirkimo pardavimo sutartį ieškovas buvo informuotas apie automobilio būklę – kokie darbai buvo atlikti, kad buvo keistas automobilio starteris ir smagratis, pateikiant ieškovui tai patvirtinančius dokumentus. Ieškovui buvo žinoma, kad dėl anksčiau pakeisto smagračio galioja garantinė kortelė, kurią išdavė automobilio remonto darbus atlikusi UAB ,,Smagresta“. Todėl net jei ieškovo teiginiai apie sugedusį smagratį būtų pagrįsti, tuo metu galiojo garantija, kuria ieškovas turėjo ir galėjo pasinaudoti. Atsakovės nuomone, ieškovas, iš anksto žinodamas apie anksčiau remontuotą automobilio detalę, sąmoningai nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie tariamus automobilio smagračio defektus bei tariamai atliktus darbus, po kuriais paslėpė kitus, t. y. su einamaisiais automobilio eksploataciniais remonto darbais susijusius darbus. Be to, pagal savo pobūdį ne visi UAB ,,Autima“ sąskaitoje nurodyti darbai laikytini automobilio defektais. Ieškovas įsigijo 13 metų senumo automobilį. Perkant naudotą transporto priemonę pirkėjas, sudarydamas sutartį, turi būti atidesnis, aktyvesnis, apdairesnis ir atidžiai apžiūrėti daiktą, kurį perka, o prireikus kreiptis į specialistus. Atsižvelgiant į tai, ieškovas, prieš įsigydamas transporto priemonę, galėjo jos techninę būklę patikrinti autorizuotame autoservise, tačiau to nepadarė. Atsakovė pažymėjo, jog ieškovas neatskleidė teisiškai reikšmingos aplinkybės, kad tarp šalių kilęs ginčas buvo nagrinėjamas Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje, kuri 2021 m. vasario 22 d. nutarimu ieškovo reikalavimus atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu byloje dalyvaujantys asmenys palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.
II. Teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 10 d. sprendimu nusprendė: ieškinį tenkinti iš dalies; priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autometras“ ieškovui G. J. 972,30 Eur išlaidų atlyginimą; kitą ieškinio dalį atmesti; priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autometras“ iš ieškovo G. J. 316,82 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
6. Teismas nustatė, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartimi ieškovas G. J. iš atsakovės UAB ,,Autometras“ įsigijo naudotą 2007 metų gamybos automobilį Mitsubishi Grandis už 2 250 Eur kainą, turėdamas tikslą jį naudoti pagal tiesioginę paskirtį savo šeimos poreikiams. Kaip patvirtino atsakovės atstovė teismo posėdžio metu, atsakovė yra įmonė, kurios pagrindinė veikla automobilių prekyba. Taigi bylos šalis siejo vartojimo pirkimo pardavimo teisiniai santykiai.
7. Teismas nurodė, kad nei šalių sudarytoje automobilio pirkimo pardavimo sutartyje, nei automobilio pardavimo skelbime jokie automobilio defektai nebuvo nurodyti. Priešingai, automobilio skelbime nurodyta, kad automobilis yra be defektų.
8. Teismas sprendė, kad ieškovas į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius automobilio trūkumų faktą (CPK 12, 178, 185 straipsniai). 2020 m. rugsėjo 28 d. UAB ,,Starleta“ transporto priemonės techninės apžiūros akte nustatyti šie automobilio defektai: ,,netinkamai veikia starteris, automobilis tai vedasi, tai ne. Nuėmus starterio mechanizmą, starteryje rasta metalo drožlių, būtina keisti visą mechanizmą, automobilio smagratis susidėvėjęs, skleidžia pašalinius gardus, turi didelį laisvumą. Greičių dėžės riebokšliai leidžia tepalą“. 2020 m. spalio 30 d. UAB ,,Autima“ defektiniame akte nurodyta, kad ieškovas į autoservisą atvyko 2020 m. spalio 20 d. su minėtu automobiliu, buvo nustatyti šie defektai: 1) susidėvėjęs sankabos smagratis; 2) susidėvėjusi sankaba; 3) starteris veikai netinkamai, susidėvėjęs starterio bendiksas; 4) susidėvėjusios priekinių stabdžių trinkelės; 5) susidėvėjusios galinių stabdžių trinkelės; 6) tepalo pratekėjimas pro pavarų dėžės riebokšlius. Teismas sprendė, kad tai, jog minėti aktai pasirašyti įmonių vadovų, nereiškia, kad automobilį tikrino asmuo, neturintis tam reikalingos kvalifikacijos; įprasta, jog įmonių išduodamus dokumentus pasirašo jų vadovai. Nurodyti skirtingų įmonių išduoti aktai apie automobilio defektus, teismo vertinimu, yra pakankami įrodymai patvirtinti automobilio trūkumų faktą (CPK 185 straipsnis).
9. Teismas sprendė, kad pardavėją (atsakovę) apie paaiškėjusius trūkumus ieškovas informavo 2020 m. rugsėjo 25 d., ką patvirtina byloje ieškovo pateiktas šalių susirašinėjimas. Tai reiškia, kad paneigti nurodytą prezumpciją ir įrodyti, jog automobilio trūkumai atsirado po pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, šiuo atveju tenka atsakovei. Nagrinėjamu atveju atsakovė tokios pareigos neįvykdė (CPK 185 straipsnis). Be to, pats automobilio defektų pobūdis, susijęs su smagračio ir starterio trūkumais, leidžia spręsti apie defektų atsiradimą iki pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, o ne ieškovui itin trumpą laiką naudojantis automobiliu. Šie automobilio trūkumai užfiksuoti 2020 m. rugsėjo 28 d. aktu, t. y. praėjus 11 dienų nuo transporto priemonės įsigijimo. Apie paaiškėjusius defektus ieškovas atsakovę informavo dar anksčiau – 2020 m. rugsėjo 25 d., ką patvirtina prie ieškinio pateiktas šalių susirašinėjimas. Duomenų, kad atsakovė būtų informavusi ieškovą apie šiuos automobilio trūkumus (susijusius su starteriu ir smagračiu) byloje nėra. Pirkėjo informavimas, jog buvo pakeistos automobilio tam tikros detalės, nereiškia automobilio trūkumų atskleidimo fakto. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas, sudarydamas automobilio pirkimo pardavimo sutartį, buvo informuotas apie automobilio trūkumus, paaiškėjusius netrukus po jo įsigijimo.
10. Teismas nurodė, kad kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ieškovė pateikė smagračio remonto garantijos kortelę, kurią, atsakovės teigimu, ji perdavė ieškovui pirkimo pardavimo sutarties sudarymo metu. Teismas sprendė, kad, visų pirma, ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė jam atsiuntė smagračio remonto garantijos kortelę 2020 m. spalio 6 d., t. y. jau po pirkimo pardavimo sutarties sudarymo ir po to, kai ieškovas informavo ieškovę apie paaiškėjusius automobilio defektus. Duomenų, kad ši kortelė ieškovui buvo pateikta anksčiau byloje nėra. Antra, ieškovui buvo pateikta ne ta pati garantijos kortelė, kurią ieškovas pridėjo prie pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (minėtose kortelėse nurodyti skirtingi duomenys). Trečia, minėtose kortelėse nėra duomenų, patvirtinančių, kad būtent ieškovo įsigytame automobilyje būtų remontuotas smagratis. Kita vertus, vien ta aplinkybė, kad ieškovas nesikreipė į UAB ,,Smagresta“ dėl smagračio trūkumų, nepašalina ieškovo teisės prašyti atlyginti išlaidas, patirtas šalinant smagračio defektus.
Šalies argumentai
11. Ieškovui įrodžius automobilių trūkumų faktą ir atsakovei nepaneigus pirmiau nurodytos įstatyme įtvirtintos prezumpcijos, kad šie trūkumai atsirado po automobilio perdavimo, teismas sprendė, kad ieškovas turi teisę reikalauti atlyginti automobilio defektų šalinimo išlaidas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Priešingai nei teigia atsakovė, ieškovas nedelsiant po defektų paaiškėjimo informavo apie tai atsakovę, ką patvirtina byloje ieškovo pateiktas šalių susirašinėjimas, todėl atsakovės argumentą, kad jai nebuvo sudarytos galimybės susipažinti su automobilio trūkumais, teismas atmetė kaip nepagrįstą. Pirkėjas neturi pareigos automobilio defektus šalinti pardavėjo nurodytame servise, todėl ta aplinkybė, kad ieškovas automobilio remonto darbus atliko kitame servise, neatima iš jo teisės prašyti atlyginti automobilio trūkumų, egzistavusių pardavimo metu, apie kuriuos ieškovas nebuvo informuotas, išlaidų atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
12. Įvertinęs UAB ,,Autima“ sąskaitoje nurodytas detales (darbus) pagal jų pobūdį, teismas sprendė, jog su automobilio defektais, už kuriuos atsakinga atsakovė, yra susijusios šios išlaidos: nuriebalintojas (3 Eur), smagračio varžtas (4 Eur), sankabos smagratis (342 Eur), sankabos komplektas (313 Eur), pavarų dėžės riebokšlis (12 Eur), diskatorio varžtas (4 Eur) ir starteris (156 Eur). Šios detalės (medžiagos) yra susiję su abiejuose defektiniuose aktuose (UAB ,,Autima“ ir UAB ,,Starleta“) nurodytais automobilio defektais, iš esmės susijusiais su automobilio starteriu ir smagračiu, greičių dėžės riebokšliais; tam tikros medžiagos reikalingos šių detalių keitimo/remonto darbams (nuriebalintojas). Bendra šių detalių (medžiagų) vertė yra 834 Eur (3 Eur + 4 Eur + 342 Eur + 313 Eur + 12 Eur + 4 Eur + 156 Eur). Kaip matyti iš sąskaitos, ieškovui buvo pritaikyta 5 proc. nuolaida, vadinasi, bendra šių detalių (medžiagų) vertė sudaro 792,30 Eur. Atsakovės argumentai, kad po šiais darbais galimai buvo paslėpti kiti, einamieji transporto priemonės remonto/aptarnavimo darbai, yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti jokiais įrodymais. Kitos detalės (medžiagos), tokios kaip tepalai, filtrai, stabdžių skystis yra reikalingos automobilio eksploatacijai.
13. Teismas nurodė, kad tiksliai nustatyti, kokio dydžio serviso išlaidos turėtų būti priteistos už atliktus darbus, už kuriuos priteista šiuo sprendimu, yra objektyviai neįmanoma. Jei šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Įvertinus patį darbų pobūdį, susijusį su smagračio ir starterio keitimu, bei likusių darbų pobūdį (tepalų, stabdžių skysčio ir stabdžių trinkelių keitimu), teismas sprendė iš 235 Eur sumos, ieškovo sumokėtos už serviso paslaugas, ieškovui priteisti 180 Eur, kadangi didžiąja dalį darbų sudarė smagračio ir starterio keitimo/remonto darbai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis; CPK 185 straipsnis). Teismas ieškovui iš atsakovės priteisė 972,30 Eur (792,30 Eur + 180 Eur) išlaidų, patirtų transporto priemonės trūkumams pašalinti (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
14. Teismas pažymėjo, kad atsakovės nurodyta aplinkybė, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2021 m. vasario 22 d. nutarimu ieškovo (vartotojo) reikalavimą dėl 1 234,11 Eur sumos priteisimo atmetė, šioje byloje nėra reikšminga. Vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją neatima iš vartotojo teisės kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka su prašymu nagrinėti ginčą iš esmės (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
15. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti atsakovei UAB „Autometras“ iš ieškovo G. J. turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinio skundo argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
15.1. Su pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovė iš dalies, t. y. dalyje, kuria buvo patenkintas ieškinys, visiškai nesutinka. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime darydamas išvadą, jog atsakovės ieškovui parduotas automobilis neatitinka kokybės reikalavimų, klaidingai ir netinkamai vertino, dėl kokios gi būklės automobilio pirkimo – pardavimo sutarties šalys susitarė, t. y. teismas akivaizdžiai netinkamai vertino pirkimo – pardavimo sutarties turinį, nepagrįstai suteikė perdėtą pranašumą pirkėjui.
15.2. Atsakovė automobilio pardavimo metu atskleidė pirkėjui informaciją apie daikto būklę, jog automobilio dalys, dėl kurių kokybės nagrinėjamoje byloje būtent ir yra kilęs ginčas, iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo turėjo defektų, dėl kurių automobilis buvo remontuotas t. y. automobiliui buvo restauruotas starteris ir keistas smagratis. Tai, jog atsakovė atskleidė parduodamo daikto būklę aiškiai patvirtino ir pats ieškovas 2021-12-16 vykusio teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus, jog pardavėjas jam buvo nurodęs, jog automobiliui buvo restauruotas starteris ir keistas smagratis, o šiems darbams yra galiojanti garantija, dėl ko pastarasis būtent ir sutiko pirkti automobilį. Taigi, ieškovui buvo aiškiai atskleista ir su juo aptarta daikto kokybė. Akivaizdu, kad ieškovas, kaip pirkėjas, suprato ir protingai galėjo numanyti, jog anksčiau gedimų turėjęs ir remontuotas 13 m. senumo automobilis savo savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo ar gedimų neturėjusio daikto.
15.3. Net ir darant prielaidą, jog iš tiesų po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo sugedo automobilio smagratis ir starteris, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šiuos gedimus vertino kaip automobilio paslėptus trūkumus, egzistavusius iki automobilio pardavimo. Kaip jau minėta, byloje tarp šalių nebuvo ginčo ieškovui buvus žinoma, kad parduodamas veikiantis, tačiau prieš tai remontuotas automobilis (remonto faktą patvirtina byloje esanti garantinė kortelė). Todėl iš naujo atsiradę defektai turėjo būti vertinami ne kaip paslėpti, o naujai po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo atsiradę defektai, kuriuos lėmė pirkėjui žinoma automobilio būklė.
15.4. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai nepagrįstai pripažino ieškovui tinkamai įrodžius automobilio defektų, t. y. atsiradimo faktą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, automobilio defektus patvirtina ieškovo pateiktas UAB „Starleta“ 2020-09-28 Transporto priemonės apžiūros aktas bei UAB „Autima“ 2020-10-30 defektinis aktas. Tačiau teismo išvados yra visiškai nepagrįstos ir prieštaraujančios faktinėms bylos aplinkybėms. Pirmiausiai paminėtina, jog siekdama objektyviai nustatyti automobilio defektų faktą ir priežastis atsakovė siūlė ieškovui automobilį patikrinti autorizuotame Mitsubishi automobilių servise (tai patvirtina šalių susirašinėjimas) arba patikrinti išardytą sugedusią smagračio detalę UAB „Smagresta“, tačiau ieškovas su atsakovės pasiūlymais nesutiko. 2021-12-16 vykusio teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, jog atsisakė vežti automobilį į pardavėjo nurodytą automobilių servisą tik dėl tolimo atstumo ir didelių automobilio transportavimo išlaidų.
15.5. Pirmosios instancijos teismas neįvertino teismo posėdžio metu ieškovo atstovės pasisakymų, kad abu ieškovo pateiktus automobilio apžiūros aktus pasirašė ne specialistai mechanikai, tačiau įmonių vadovai (UAB „Starleta“ vardu pasirašė šios bendrovės direktorius V. M., o UAB „Autima“ vardu pasirašė šios bendrovės direktorius J. V.). Nei apžiūrą atlikusių asmenų, nei jų kvalifikacijos ieškovas nurodyti negalėjo ir tokių duomenų nepateikė.
15.6. Nors skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas ieškovui priteistiną sumą sumažino, tačiau, atsakovės nuomone, vien jau ieškovo pareikštas nepagrįstas reikalavimas sudaro pagrindą manyti apie ieškovo nesąžiningumą. Atsakovės nuomone, smagračio ir starterio remonto darbų atlikimas yra apsimestinis. Ieškovas nesąžiningai pasinaudojo jam žinomais faktais apie praeityje buvusius automobilio gedimus, po kuriais paslėpė su automobilio eksploatacine priežiūra susijusius darbus. Tokiu būdu ieškovas siekė pasipelnyti pardavėjo sąskaita.
15.7. Ieškovas teismo posėdžio metu neneigė faktinės aplinkybės, jog buvo informuotas apie buvusius automobilio gedimus ir remonto darbams galiojančią garantinę kortelę. Net jeigu ir tikėtume ieškovo teiginiais apie sugedusį automobilio smagratį, tuo metu galiojo garantija, kuria ieškovas turėjo ir galėjo pasinaudoti kreipdamasis tiesiogiai į MB „Smagresta“, tačiau šia galimybe nepasinaudojo, o nepagrįstai 2020-10-20 kreipėsi dėl smagračio keitimo į UAB „Autima“, t. y. nuo nustatytų trūkumų praėjus beveik 2 mėnesių laikotarpiui.
Atsiliepimas
16. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
16.1. Byloje yra pateikti įrodymai: automobilio skelbimas ir 2020-09-17 Pirkimo pardavimo sutartis, kuriuose atsakovė nėra atskleidusi jokių trūkumų. Byloje taip pat yra pateikti įrodymai - defektiniai aktai, konstatuojantys konkrečius trūkumus, o taip pat įrodymas, įrodantis, kad siekiant automobilį naudoti pagal jo paskirtį buvo atlikti remonto darbai. Vadovaujantis tuo, ieškovas visiškai įrodė, kad atsakovė neatskleidė, jog automobilis turi trūkumų, t. y. ieškovas nebuvo informuotas, kad siekiant eksploatuoti automobilį jam reikės patirti papildomas išlaidas jo remontui po įsigijimo. Dėl šios priežasties ieškovė prarado galimybę spręsti, ar iš viso sutiktų automobilį įsigyti arba galimai prašytų daikto kainos sumažinimo.
16.2. Įstatymas nenustato pardavėjo pareigos atsisakymo, panaikinimo tais atvejais, jeigu daiktas buvęs jo dispozicijoje buvo remontuotas, tačiau pardavus jį dėl šių ar kitų priežasčių jo kokybė neatitiko įprastų reikalavimų. Remiantis tokia atsakovės logika, galima būtų teigti, kad už visus remonto darbus, kuriuos prieš transporto priemonės pardavimą atlieka pardavėjas/-ai, ir šių darbų pasekmes, jis/-ie po perleidimo pirkėjui nėra atsakingas/-i.
16.3. Atsakovė nurodo, kad smagračio ir starterio defektai nelaikytini paslėptais, vien tik todėl, kad apie juos neva ieškovui buvo žinoma (apie tai jau pasisakyta). Atsakovė savaip ir nepagrįstai interpretuoja sąvoką „paslėpti trūkumai“. Pastaroji sąvoka dėl neakivaizdžių trūkumų plačiai atskleista kasacinio teismo praktikoje, kurioje nurodoma, kad paslėptais trūkumais laikomi tokie trūkumai, kurių įprastomis sąlygomis (be įrangos, specialių žinių ir pan.) įprastas pirkėjas vizualiai pastebėti negali ir jie išaiškėja vėliau. Atsakovė niekaip nepagrindžia kaip atsiradę defektai buvo lemti pirkėjui žinomos automobilio būklės. Byloje nenustatytos jokios aplinkybės, kad ieškovas įsigydamas automobilį žinojo apie tokią automobilio būklę, dėl kurios po įsigijimo turėjo paaiškėti byloje nustatyti trūkumai.
Šalies argumentai
16.4. Ieškovas, nurodydamas pirkimo aplinkybes susijusias su atsakovės informacijos dėl starterio ir smagračio suteikimu nurodė: „Kažkas buvo daryta su smagračiu ir starteriu“, „keistas smagratis ir starteris“, „buvo remontuotas smagratis ir starteris“. Tai patvirtina, kad atsakovė neinformavo ieškovo, kad parduodamas automobilis yra su defektais, o tik konstatavo, kas buvo anksčiau remontuota.
16.5. Iš byloje esančio susirašinėjimo matyti, kad atsakovė ieškovui siūlo atlikti automobilio ekspertizę Mitsubishi automobilių servise Vilniuje. Tačiau nurodo, kad transportavimo ir ekspertizės išlaidas turės padengti ieškovas. Toks siūlymas, o apeliacinėje instancijoje motyvas, neva paneigiantis ieškovo į bylą pateiktus įrodymus, niekaip negali būti laikomas pagrįstu, nes ieškovas neturėjo pareigos kreiptis į būtent atsakovės nurodytą servisą, sutikti su išankstinėmis sąlygomis dėl ekspertizės rezultatų ir pan., o turėjo teisę pats pasirinkti tinkamus defektų nustatymo būdus ir priemones iš anksto apie tai informuojant atsakovę. Atsakovė iškreipė faktines aplinkybes susijusias su susirašinėjimu, kuris neva patvirtina atsakovės siūlymą patikrinti detalę UAB „Smagresta“. Bylos duomenimis, ne atsakovė, o pats ieškovas pasiūlė atsakovei susiderinti smagračio remontą/keitimą su UAB „Smagresta“, tačiau atsakovė į tai atsakė „paslėptų defektų nėra ir nebuvo, jūs meluojate, jums viskas buvo paaiškinta“.
16.6. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu neprašė teismo išreikalauti dokumentus, pagrindžiančius automobilio apžiūros aktus surašiusių asmenų kvalifikaciją. Atsakovė taip pat neprašė apklausti defektinius aktus sudariusių ir/ar pasirašiusių asmenų. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina priešingai, nei nurodo atsakovė skunde. Ieškovas ne tik siūlė atsakovei pačiai parinkti servisą ieškovo mieste, tačiau pastarajai nepateikus jokios informacijos, kvietė atvykti į automobilio defektaciją.
16.7. Ne UAB „Smagresta“ ar bet koks kitas trečiasis asmuo yra atsakingas už parduoto daikto trūkumus. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą būtent atsakovė prieš ieškovą yra atsakinga už šių defektų šalinimą ir su tuo susijusias pasekmes. Defektų šalinimo formos ir būdu pasirinkimas gali būti atliekamas šalių sutarimu, tačiau pirkėjas nėra įpareigotas vykdyti konkrečius pardavėjo nurodymus, kaip bando teigti atsakovė.
16.8. Ieškinio reikalavimai grindžiami ne tik smagračio, tačiau ir starterio remonto išlaidomis. Būtent galimas starterio netinkamas remontas „starteris restauruotas, bet matyt Vokietijoje ne toks buvo įdėtas“ buvo patvirtintas pačios atsakovės byloje esančiais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
18. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. sprendimo dalies, kuria tenkinti ieškinio reikalavimai dėl transporto priemonės defektų šalinimo išlaidų atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl nustatytų faktinių aplinkybių
19. Ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad pardavėjas neatskleidė pirkėjui ginčo automobilio trūkumų (starterio ir smagračio gedimo), buvusių sandorio sudarymo metu, ieškovas dėl trūkumų šalinimo patyrė išlaidų, kurias prašė priteisti iš atsakovės. Atsakovė su ieškiniu nesutiko argumentuodama tuo, kad transporto priemonė sandorio sudarymo metu ieškovo nurodomų trūkumų neturėjo. Be to, ieškovui buvo žinoma, kad dėl anksčiau pakeisto smagračio galioja garantinė kortelė, kurią išdavė automobilio remonto darbus atlikusi UAB ,,Smagresta“. Todėl net jei ieškovo teiginiai apie sugedusį smagratį būtų pagrįsti, tuo metu galiojo garantija, kuria ieškovas turėjo ir galėjo pasinaudoti.
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas (pirkėjas) G. J. ir atsakovė (pardavėja) UAB „Autometras“ 2020-09-17 sudarė transporto priemonės – automobilio Mitsubishi Grandis pirkimo - pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), kurioje nurodyta automobilio rida – 271 000 km, transporto priemonės registracijos dokumento serija ir numeris – (duomenys neskelbtini), transporto priemonės kaina – 2200 Eur, pažymėta, kad yra galiojanti transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra, transporto priemonės trūkumai nenurodyti.
21. 2020 m. rugsėjo 28 d. UAB ,,Starleta“ transporto priemonės techninės apžiūros akte nustatyti šie automobilio defektai: ,,netinkamai veikia starteris, automobilis tai vedasi, tai ne. Nuėmus starterio mechanizmą, starteryje rasta metalo drožlių, būtina keisti visą mechanizmą, automobilio smagratis susidėvėjęs, skleidžia pašalinius gardus, turi didelį laisvumą. Greičių dėžės riebokšliai leidžia tepalą“.
22. 2020 m. spalio 30 d. UAB ,,Autima“ defektiniame akte nustatyti šie defektai: 1) susidėvėjęs sankabos smagratis; 2) susidėvėjusi sankaba; 3) starteris veikai netinkamai, susidėvėjęs starterio bendiksas; 4) susidėvėjusios priekinių stabdžių trinkelės; 5) susidėvėjusios galinių stabdžių trinkelės; 6) tepalo pratekėjimas pro pavarų dėžės riebokšlius.
23. 2020 m. spalio 30 d. UAB „Autima“ išrašė pirkėjui G. J. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 47198 už atliktus automobilio remonto darbus, bendra suma 1234,11 Eur su PVM, kuri buvo ieškovo apmokėta grynaisiais pinigais (prie sąskaitos prisegti mokėjimo kvitai).
24. 2020 m. spalio 31 d. ieškovas išsiuntė atsakovei pretenziją dėl netinkamos kokybės daikto. Pretenzijoje ieškovas prašė kompensuoti palėptų automobilio defektų šalinimo kaštus, t. y. 1234,11 Eur.
25. 2020 m. lapkričio 13 d. pakartotinai atsakovei buvo pateikta pretenzija dėl netinkamos kokybės daikto, kuri yra analogiška 2020 m. spalio 31 d. pretenzijai.
26. 2020 m. lapkričio 24 d. atsakovė išsiuntė ieškovui atsakymą į pareikštą 2020 m. spalio 30 d. pretenziją, kurioje nurodyta, kad atsakovė su pretenzija visiškai nesutinka, nes parduotas automobilis buvo tvarkingas, o tai patvirtina galiojusi transporto priemonės techninė apžiūra, atlikti remonto darbai, automobilis pirktas Vokietijoje ir Lietuvoje nebuvo eksploatuotas.
Dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei, pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto kokybės trūkumus, dėl netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisių
27. CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Kitaip tariant, įstatymas įtvirtina, kad parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).
28. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pagrindinė pardavėjo pareiga pagal pirkimo–pardavimo sutartį yra perduoti pirkėjui kokybišką, sutarties reikalavimus atitinkančią prekę (CK 6.327, 6.333 straipsniai). CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, jog pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008, 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2019). Kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto automobilio, pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016, 12 punktas). Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/20170.
29. CK 6.431¹ straipsnis numato, kad motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo-pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
30. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė interneto svetainėje www.autoplius.lt įdėjo skelbimą apie parduodamą automobilį, kuriame nurodė, jog automobilis yra be defektų. 2020 m. rugsėjo 17 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutarties skiltyje „Transporto priemonės trūkumai“ nėra pažymėtų trūkumų. Sutarties skiltyje „Informacija apie įvykius ir trūkumus“ nėra atliktų įrašų. Vadinasi, atsakovė pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu patvirtino, kad automobilis buvo parduotas be trūkumų.
31. Nagrinėjamu atveju atsakovės parduoto ieškovui automobilio defektai buvo nustatyti tik po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Ieškovas kreipėsi į atsakovę trumpąja žinute 2020-09-25, t. y. jau po 8 dienų nuo automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Ieškovas žinutėje nurodė, kad: „automobilis nesiveda, šiuo metu yra UAB „Starteta“ autoservise, atsiradusiems trūkumams nustatyti“. Ieškovas pasiūlė atsakovei atvykti susipažinti su trūkumais ir paprašė pateikti starterio ir smagračio garantinius lapus ir sąskaitas apie atliktus darbus. Atsakovė į ieškovo nurodytą autoservisą neatvyko ir iš esmės susirašinėjimo metu tvirtino, kad automobilis ieškovo nurodytų trūkumų negali turėti.
32. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad automobilio pardavimo metu ji atskleidė pirkėjui informaciją apie daikto būklę, jog automobilio dalys, dėl kurių kokybės nagrinėjamoje byloje būtent ir yra kilęs ginčas, iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo turėjo defektų, dėl kurių automobilis buvo remontuotas, t. y. automobiliui buvo restauruotas starteris ir keistas smagratis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, informavimas apie praeityje atliktus darbus nereiškia, kad atsakovė informavo apie pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu buvusius automobilio defektus. Taip pat aplinkybė, kad automobilis buvo remontuojamas nereiškia, kad visi automobilio defektai atlikus remonto darbus buvo pašalinti. Tuo labiau, kad atsakovė nepateikė duomenų apie parduoto ieškovui automobilio atliktus kokius nors remonto darbus (CPK 178 straipsnis). Priešingai, iš atsakovės atskleistos informacijos, t. y. apie smagračio ir starterio remontą ieškovas galėjo tikėtis, kad būtent šių automobilio dalių nereiks keisti, investuoti į jų remontą ir jos veiks tinkamai. Tačiau ieškovas paaiškino, kad jau sekančią dieną po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo automobilis neužsivedė, kas reiškia, kad automobilis nebuvo tinkamas naudoti pagal paskirtį.
33. 2020 m. spalio 30 d. UAB ,,Autima“ defektiniame akte nustatyti šie defektai: 1) susidėvėjęs sankabos smagratis; 2) susidėvėjusi sankaba; 3) starteris veikia netinkamai, susidėvėjęs starterio bendiksas; 4) susidėvėjusios priekinių stabdžių trinkelės; 5) susidėvėjusios galinių stabdžių trinkelės; 6) tepalo pratekėjimas pro pavarų dėžės riebokšlius. Kaip minėta, atsakovė nei savo skelbime apie parduodamą automobilį, nei automobilio prikimo-pardavimo sutartyje nėra nurodžiusi šių defektų. Įrodyti aplinkybes, kad automobilio trūkumai atsirado po pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, pareiga tenka atsakovei. Nagrinėjamu atveju atsakovė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovo pateiktus įrodymus nepateikė, savo deklaratyvių teiginių, kad automobilis neturėjo paslėptų defektų ar defektai galėjo atsirasti po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo niekuo nepagrindė. Byloje taip pat nėra duomenų patvirtinančių, kad ieškovas elgėsi nesąžiningai. Tuo labiau nėra duomenų, patvirtinančių atsakovės apeliacinio skundo teiginius, kad ieškovas siekė pasipelnyti pardavėjo sąskaita.
34. Iš šalių pateikto susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis matyti, kad ieškovas elgėsi operatyviai – tik sužinojęs apie automobilio gedimus kreipėsi į atsakovę ir pasiūlė atsakovei atvykti į autoservisą, kur bus atliekama automobilio apžiūra. Taip pat ieškovas prašė pateikti duomenis apie starterio ir smagračio remonto darbus patvirtinančius dokumentus, turimą remonto garantiją. Atsakovė pateikė atsakymą, kad ji nesutinka su ieškovo nurodomais teiginiais, kad smagratis yra netinkamas, pasiūlė atvaryti automobilį į Mitsubishi autorizuotą centrą Vilniuje ir padaryti ekspertizę. Ieškovui pasitikslinus, ar bus kompensuojamos transportavimo iš Mažeikių rajono iki Vilniaus išlaidos, atsakovė nurodė, kad ieškovo nurodomi defektai nėra atsakovės problema, todėl ji transportavimo išlaidų nekompensuos. Taigi aplinkybė, kad automobilis nebuvo pristatytas į autorizuotą Mitsubishi centrą, nereiškia, kad automobilis pirkimo-pardavimo metu neturėjo paslėptų trūkumų. Kaip matyti iš šalių susirašinėjimo ieškovas nesutiko transportuoti automobilio į Vilnių tik dėl didelių sąnaudų, kurios jam nebūtų buvę kompensuotos.
35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, automobilio gedimo fiksavimo momentas (po 8 dienų automobilio įgijimo atsakovė buvo informuota apie gedimą), byloje esantys įrodymai – 2020 m. rugsėjo 28 d. UAB ,,Starleta“ transporto priemonės techninės apžiūros aktas, 2020 m. spalio 30 d. UAB ,,Autima“ defektinis aktas, 2020-10-30 UAB „Autima“ išrašyta pirkėjui G. J. PVM sąskaitą faktūra Nr. 47198 už atliktus automobilio remonto darbus, 2020-10-31 ir 2020-11-13 ieškovo pretenzijos atsakovei dėl netinkamos kokybės daikto – leidžia kaip labiau tikėtiną daryti išvadą, kad ginčo gedimai (parduodamo daikto defektai) buvo automobilio pardavimo metu (CPK 178 straipsnis). Šiame kontekste atmestini kaip nepagrįsti atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovo pateiktais automobilio apžiūros aktais nereikėtų vadovautis, nes nėra duomenų apie įmonių vadovų (UAB „Starleta“ vardu pasirašė šios bendrovės direktorius V. M., o UAB „Autima“ vardu pasirašė šios bendrovės direktorius J. V.) kvalifikaciją. Automobilio apžiūra ir jo defektai buvo nustatomi įmonių, kurios verčiasi autoservisų veikla, todėl logiška, kad įmonės vardu aktus pasirašė jų vadovai. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo netikėti aktais vien dėl to, kad prie jų nėra pridėta įmonių, parengusių aktus, vadovų kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai.
36. Nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad ieškovas turėjo ir galėjo pasinaudoti smagračiui suteikta garantija ir kreiptis tiesiogiai į MB „Smagresta“, tačiau šia galimybe nepasinaudojo, o 2020-10-20 kreipėsi dėl smagračio keitimo į UAB „Autima“, t. y. nuo nustatytų trūkumų praėjus beveik 2 mėnesių laikotarpiui.
37. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalis siejo vartojimo pirkimo pardavimo teisiniai santykiai. Teisės į informaciją įgyvendinimo užtikrinimas – vienas pagrindinių vartotojų apsaugos tikslų tiek Europos Sąjungos, tiek nacionaliniame vartotojų apsaugos teisiniame reguliavime. Byloje nėra duomenų patvirtinančių aplinkybę, kad atsakovė automobilio pirkimo-pardavimo metu tinkamai informavo ieškovą apie smagračio keitimui išduotą garantiją. Atsakovė ieškovui atsiuntė smagračio remonto garantijos kortelę 2020 m. spalio 6 d., t. y. jau po pirkimo pardavimo sutarties sudarymo ir tik po to, kai pats ieškovas paprašė atsakovės atsiųsti visus turimus duomenis apie smagračio ir starterio remonto darbus ir garantijas. Net ir ieškovo prašymu atsiuntusi 2020-10-06 garantinę kortelę atsakovė ieškovui nepaaiškino, į kurį servisą jis turėtų kreiptis dėl smagračio remonto galiojančios garantijos, taip pat nepateikė garantinės kortelės išdavusio autoserviso kontaktų. Kelia abejonių ir atsakovės ieškovui pateikta pati garantijos kortelė. Kaip pirmosios instancijos teismas pagrįstai pastebėjo, ieškovui buvo pateikta ne ta pati garantijos kortelė, kurią ieškovas pridėjo prie pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (minėtose kortelėse nurodyti skirtingi duomenys) ir nei vienoje iš atsakovės pateiktų į bylą kortelių nėra duomenų, patvirtinančių, kad būtent ieškovo įsigytame automobilyje būtų remontuotas smagratis. Atsakovė dokumentų apie atliktus smagračio remonto darbus ieškovui taip pat nepateikė. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo nesikreipimas į UAB ,,Smagresta“ dėl smagračio trūkumų, nepašalina ieškovo teisės prašyti atlyginti išlaidas, patirtas šalinant smagračio defektus kitoje įmonėje.
38. Tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti vieną iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytų alternatyvių jo teisių gynimo būdų.
39. Pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigos perduoti tinkamą prekę nevykdymą, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie daiktų neatitikimą sutarties ar įprastiems reikalavimams (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Tam, kad būtų konstatuotas pagrindas taikyti šią įstatymo normą, turi būti nustatytas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y. daikto trūkumai turi būti akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016, 25 punktas, 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 20 punktas; kt.).
40. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotą naudotą daiktą buvo galima naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018). Toks teisinis reglamentavimas leidžia teismui spręsti, kad vien aplinkybė, jog gedimas išryškėjo po prekės perdavimo, nepaneigia pardavėjo atsakomybės už jos trūkumus.
41. Atsakovė nurodo, kad ieškovas įsigijo 13 metų senumo automobilį, todėl savo savybėmis jis gali skirtis nuo analogiško naujo ar gedimų neturėjusio daikto, ieškovui buvo žinoma perkamo veikiančio, tačiau remontuoto automobilio būklė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčo automobilis, turintis starterio ir smagračio gedimą, dėl kurių negalima juo tinkamai naudotis, nelaikytinas atitinkančiu įprastus naudotiems automobiliams keliamus kokybės reikalavimus. Ieškovas, nebūdamas specialistas, įsigydamas ginčo automobilį negalėjo šių automobilio trūkumų pastebėti. Kaip minėta, atsakovei patvirtinus, kad smagratis ir starteris yra suremontuoti, tuo labiau ieškovas negalėjo tikėtis, kad jie funkcionuos netinkamai. Be to, tai, kad automobilis yra 13 metų senumo, nereiškia, kad ieškovas galėjo tikėtis, kad įsigijus automobilį, į jį reikės investuoti dar didelę dalį automobilio vertės piniginių lėšų tam, kad automobilį būtų galima naudoti pagal paskirtį – dalyvauti viešajame eisme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės pateikti argumentai ir įrodymai nelaikytini mažinančiais jos kaip pardavėjos atsakomybę už parduoto daikto kokybę.
42. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, taip pat joje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus ir ginčo sprendimui teisingai taikė CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pirkėjo teisių gynimo būdą (kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti) ir pagrįstai padarė išvadą dėl pardavėjo atsakomybės už parduoto automobilio trūkumus, iš pardavėjo (atsakovės) pirkėjui (ieškovui) priteisiant jo patirtų 972,30 Eur automobilio remonto išlaidų.
43. Atsižvelgdamas į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį skundžiamoje dalyje, tinkamai atskleidė bylos esmę, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, vadovavosi aktualia teismų praktika, priėmė pagrįstą procesinį sprendimą. Todėl atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
44. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, nėra pagrindo perskirstyti pirmosios instancijos teisme priteistas bylinėjimosi išlaidas.
45. Atsakovės apeliacinis skundas netenkintas, todėl nėra pagrindo jai priteisti apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio ir išlaidų už teisinę pagalbą).
46. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, pateikė įrodymus apie nurodyto dydžio patirtas bylinėjimosi išlaidas. Patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių nustatytų išlaidų dydžių (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.), todėl 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų suma priteistina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui G.J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autometras“, juridinio asmens kodas 305012123, 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.