Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei V. B., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Palangos miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Palangos vandenys“ dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei V. B., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius (duomenys neskelbtini).

2. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovės V. B. atstovė advokatė D. S. pareiškė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose bus išnagrinėta byla Nr. eI-460-386/2019 dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo. Nurodė, kad atsakovė siekia įteisinti buitinių nuotekų rezervuarą, tačiau jis yra pastatytas žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso valstybei, tačiau šis žemės sklypas nėra suformuotas. Savivaldybė 2018 m. rugpjūčio 13 d. raštu informavo, kad, tik patikslinus ir suderinus Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialųjį planą, bus galima įvertinti, ar bus galima suformuoti žemės sklypą prie esamų statinių (duomenys neskelbtini). Šis raštas yra apskųstas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams, prašant jį panaikinti. Jeigu minėtas raštas bus panaikintas, sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo procesą bus galima tęsti.

3. Ieškovės ir trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovai prašė atsakovės prašymą dėl bylos sustabdymo nagrinėti teismo nuožiūra ir iš esmės tam neprieštaravo.

4. Trečiųjų asmenų Palangos miesto savivaldybės administracijos, uždarosios akcinės bendrovės „Palangos vandenys“ atstovai prašė bylos nagrinėjimo nestabdyti, nes Regionų apygardos administraciniame teisme nagrinėjama byla tik pradėta, todėl šios bylos nagrinėjimas labai užsitęs, o gamta toliau teršiama.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas atmetamas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl atskirojo skundo argumentų

11. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės nurodo, kad teismas netinkamai įvertino aplinkybes, leidžiančias taikyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtiną pagrindą stabdyti bylą, kadangi nagrinėjamu atveju šios civilinės bylos ir administracinės bylos Nr. eI-460-386/2019 dalykas ir nustatinėjami faktai nesutampa. Apeliantes nuomone, visi reikalingi išspręsti civilinę bylą Nr. e2-46-549/2019 faktai yra surinkti bei nustatyti. Atsakovė nesutikdama nurodo, kad byloje sprendžiamas klausimas dėl termino savavališkiems statybos padariniams pašalinti, šis terminas yra tiesiogiai susijęs su nagrinėjama administracine byla, nes nesant joje sprendimo neįmanoma nustatyti sąžiningo ir proporcingo termino savavališkai statybai įteisinti.

12. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas stabdydamas bylą CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylos sustabdymą.

13. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą. Įstatymas pagal bylos sustabdymo pagrindus išskiria dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį bylos sustabdymą (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo skirtumas yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvusis bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai, nes CPK 164 straipsnyje nustatytais atvejais teismui suteikiama teisė, bet ne pareiga bylą sustabdyti; tokiais atvejais byla gali būti sustabdoma tiek paties teismo, tiek ir dalyvaujančių bylos asmenų iniciatyva. Be pagrindo sustabdžius bylos nagrinėjimą yra vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesai, paneigiami civilinio proceso tikslai (CPK 2 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2008). Pažymėtina, kad bylos stabdymo CPK 164 straipsnio pagrindu klausimas įstatymo leidėjo paliktas išimtinai teismo diskrecijai, todėl teismas savo nuožiūra vertina susidariusią situaciją ir, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl būtinybės stabdyti bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).

14. Nagrinėjamu atveju atsakovė siekia įteisinti buitinių nuotekų rezervuarą, tačiau jis yra pastatytas žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso valstybei, o šis žemės sklypas nėra suformuotas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nors Palangos miesto savivaldybės administracija buvo pradėjusi žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo procesą, tačiau 2018 m. rugpjūčio 13 d. raštu Nr. (8.6)-D3-P-708r-2580 „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo prie pastatų (duomenys neskelbtini)“ informavo, kad, tik patikslinus ir suderinus Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialųjį planą, bus galima įvertinti, ar bus galima suformuoti žemės sklypą prie esamų statinių (duomenys neskelbtini), kuris atitiktų Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo planą, ir pasiūlė patikslinus ir suderinus Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo planą teikti Palangos miesto savivaldybei pasiūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ir (ar) finansavimo, tai yra žemės sklypo formavimo procesas sustojo. Pastarasis savivaldybės administracijos raštas yra apskųstas administracine tvarka Regionų apygardos administraciniam teismui. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apskųstą aktą, nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-46-549/2019 bei Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI-460-386/2019 kilusių ginčų esmę, darė išvadą, jog minėtos bylos yra tarpusavyje susijusios. Tuo atveju, jeigu byloje Nr. eI-460-386/2019 būtų panaikintas minėtas aktas, formavimo ir pertvarkymo procesą būtų galima tęsti, o tai sudarytų sąlygas atsakovei pradėti savavališkos statybos įteisinimo procedūras, kreipiantis dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo, tai turėtų neginčijamą įtaką ieškovės keliamų reikalavimų pagrįstumo vertinimui ir bylos baigčiai, todėl nusprendė esant CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintam pagrindui sustabdyti bylą.

15. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspęsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Šis privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje ryšys, tai yra kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje; negalimumas išnagrinėti civilinę bylą, iki bus išnagrinėta kita byla, paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatinėjami kitoje byloje, tačiau bus reikšmingi ir nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-413/2008; 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012). Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-268/2005; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011; 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012).

16. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad apeliantė pateiktu ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę pašalinti savavališkos statybos padarinius (duomenys neskelbtini) gaunant statybos leidimą arba, neįvykdžius šio reikalavimo, leisti apeliantei nugriauti statinį – buitinių tinklų rezervuarą. Atsakovės pastatytas statinys patenka į kultūros paveldo teritoriją (I e. tomas, 91 e. b. l.). Atsakovė byloje neginčija fakto, kad buitinių nuotekų išvadui su buitinių nuotekų rezervuarui reikalingas statybos leidimas (II e. tomas, 2 e. b. l.). Atsakovė nurodo, kad šiuo metu negali gauti statybos leidimo dėl vykdomo pertvarkymo. Byloje pateiktas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo (duomenys neskelbtini), projektas (II e. tomas, 33–47). Palangos miesto savivaldybės administracija 2018 m. rugpjūčio 13 d. raštu Nr. (8.6)-D3-P-708r-2580 dėl pertvarkymo nurodė, kad teritorija prie pastatų (duomenys neskelbtini), patenka į konservacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zoną, todėl draudžiama bet kokia veikla, galinti sunaikinti arba suniokoti gamtos ir kultūros paveldo objektus; ribojama veikla, galinti pakeisti saugomų objektų artimąją aplinką. Šis aktas buvo apskųstas Regionų apygardos administraciniam teismui, kuris 2019 m. gegužės 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-460-386/2019 panaikino Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugpjūčio 13 d. raštą Nr. (8.6)-D3-P-708r-2580. Minėtas sprendimas neįsiteisėjęs, nes apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

17. Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl civilinės bylos sustabdymo. Pirmiausia sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad galutinis teismo sprendimas administracinėje byloje dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugpjūčio 13 d. rašto Nr. (8.6)-D3-P-708r-2580 turės įtakos atsakovės teisėms ir pareigoms, nes panaikinus minėtą raštą galės būti tęsiami sklypo formavimo-pertvarkymo veiksmai ir atsakovė turės galimybę gauti statybos leidimą, jei toks projektas bus patvirtintas. Antra, apeliantė nurodo, kad bylos sustabdymas suteikia atsakovei pranašumą, tačiau su šiuo argumentu negalima sutikti, nes akivaizdu, kad per apeliantės ieškinyje nustatytą terminą atsakovė statybos leidimo gauti negalėtų dėl užsitęsusių teisminių procesų, apskųsto Regionų apygardos administracinio teismo sprendimo, todėl atsakovė būtų priversta nugriauti ginčo statinius iš esmės negalėdama pasinaudoti (nutarties 15 punktas) galimybe įteisinti ginčo statinį nuginčijus Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugpjūčio 13 d. raštą Nr. (8.6)-D3-P-708r-2580. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, spręstina, kad tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir administracinės bylos Nr. eI-460-386/2019 egzistuoja tiesioginis ryšys, leidžiantis spręsti, jog egzistuoja privalomasis bylos sustabdymo pagrindas (CPK 164 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliacinės instancijos teismo išvados

18. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes (nutarties 11–17 punktai), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylos sustabdymą. Plungės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartis paliekama nepakeista, o ieškovės atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

19. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.