Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. S., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas 2022 m. spalio 26 d. skundu prašė nutraukti vykdomąją bylą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog sprendimą įvykdė. Rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 629 straipsnio nuostatomis.

Suinteresuotas asmuo antstolis A. S. CPK 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjo skundą, patvarkymu jo netenkino ir skundą kartu su vykdomąją byla perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui (Klaipėdos miesto rūmai). Patvarkyme, kuriuo skundo netenkino, nurodė, jog antstolis nevykdė išieškojimo iš pareiškėjo, o tik vykdė nutartį dėl teismo nutartimi areštuoto turto aprašymo. Vykdant nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstoliui nėra svarbus skolos sumokėjimo ar nesumokėjimo faktas, antstoliui svarbus teismo nutarties reikalavimų įvykdymas. Jei pareiškėjas yra įvykdęs teismo sprendimą, kurio užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, jis turi apie tai informuoti teismą, kuris pritaikė laikinąsias apsaugos priemones tam, kad jis jas panaikintų. Teismui panaikinus laikinąsias apsaugos priemones automatiškai užsibaigs ir vykdomoji byla, kuri buvo pradėta vykdyti šios nutarties pagrindu.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau –VMI prie FM) atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjo skundas atmestinas.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog antstolio A. S. žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal 2018 m. gruodžio 3 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Nr. e2-15693-639/2018, kurioje skolininkas – V. M., išieškotoja – VMI prie FM (v. b. l. 1-2). Teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartimi Nr. e2-15693-639/2018 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – V. M. priklausančio turto areštas (areštuoti nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, o jų nesant ar nesant nepakankamai – piniginės lėšos ar turtinės teisės, priklausančios atsakovui ir esančios pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, iš esmės neviršijant bendros 15 824 Eur sumos) (v. b. l. 20). Atlikdamas vykdymo veiksmus antstolis aprašė skolininkui priklausantį turtą (2018 m. gruodžio 14 d. turto aprašas Nr. S1c-109213 (aprašytos transporto priemonės), turto aprašas Nr. S1c-109229 (aprašytas butas), 2019 m. sausio 4 d. turto aprašas Nr. S1d-1122 (aprašytas darbo užmokestis), 2019 m. sausio 4 d. turto aprašas Nr. S1d-1131 (aprašyta turtinė teisė), 2019 m. sausio 4 d. turto aprašas Nr. S1d-1185 (aprašytas skolininkui kartu su kitais asmenimis priklausantis turtas), 2019 m. sausio 16 d. turto aprašas Nr. S1d-6014 (aprašyta skolininkui priklausanti turtinė teisė pagal 2018 m. rugpjūčio 14 d. lizingo sutartį) (v. b. l. 37, 39, 54,56, 58, 75), tikslino aprašyto turto duomenis (patvarkymais naikino turto aprašus) (v. b. l. 110, 112, 114). Priimtų turto aprašų bei patvarkymų pagrindu patikslinti teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutarties pagrindu įregistruoto turto arešto akto duomenys, įrašyti į Turto arešto aktų registrą (v. b. l. 41-42, 43, 59-60, 76-77, 105-107, 115-116, 117-124). 2020 m. sausio 23 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi pakeistas 2018 m. gruodžio 3 d. nutartimi V. M. turtui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas, sumažinant arešto mastą nuo 15 824 Eur iki 2 078,62 Eur, laikinąsias apsaugos priemones paliekant galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (v. b. l. 89-74). Šios nutarties pagrindu atlikti turto arešto akto pakeitimai Turto arešto aktų registre dėl arešto masto pakeitimo (sumažinimo) (v. b. l. 105-108). Antstolio kontoroje gautas 2022 m. spalio 25 d. pareiškėjo atstovo prašymas užbaigti vykdomąją bylą ir pateikti teismui ir išieškotojui pranešimą apie bylos užbaigimą, jei toks nėra pateiktas, prašymas grindžiamas aplinkybe, jog pilnai įvykdyta 2020 m. vasario 14 d. nutartis, kuria išdėstytas teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje e2-1101-639/2019, vykdymas (v. b. l. 126-134). Antstolis 2022 m. spalio 25 d. raštu pareiškėjo atstovą informavo, jog vykdomoji byla pradėta 2018 m. gruodžio 3 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutarties c. b. Nr. e2-15693-639/2018 pagrindu, todėl tenkinti prašymo nėra teisinio pagrindo (v. b. l. 135).

CPK 629 straipsnis reglamentuoja vykdomosios bylos nutraukimo pagrindus. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės (teismo sprendimo įvykdymas) į įtvirtintą pagrindų vykdomąją bylą nutraukti sąrašą skundo nagrinėjo metu nepateko, todėl pagrindo vykdomajai bylai nutraukti antstolis neturėjo (CPK 185 straipsnis).

CPK 586 straipsnio 1 dalis numato, jog vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Remiantis vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis, be kitų, vykdomuoju dokumentu yra laikoma teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 584 straipsnis, 587 straipsnio 4 punktas).

Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, jog antstolis vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdė teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, išieškojimo iš skolininko turto veiksmų neatliko (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba pasidarymo nebeįmanomo (2010 m. gruodžio 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, Teismų praktika Nr. 34). Šio procesinės teisės instituto tikslas – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo išvengti įvairių priežasčių, dėl kurių gali būti nebeįmanoma arba sunku realiai įvykdyti priimtą teismo sprendimą. CPK 152 straipsnio 1 dalis numato, jog teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai. Tokia nutartis vykdoma teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka (CPK 152 straipsnio 6 dalis). Vykdydamas teismo nutartį areštuoti turtą, antstolis įstatymo (CPK 677 straipsnio) nustatyta tvarka sudaro areštuojamo turto aprašą. Šiuo atveju antstolis turto arešto akto nesurašo (CPK 675 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 677 straipsnio 1 dalis numato, jog tais atvejais, kai apribojamos visos nuosavybės teisės į skolininko turtą ar turtas perduodamas saugoti arba administruoti kitiems asmenims arba yra paimami dokumentai, patvirtinantys skolininko turtines teises, taip pat atvejais, kai apribojamos teisės į turto registre neregistruojamą kilnojamąjį turtą, turi būti sudarytas šio turto aprašas.

Šiuo atveju iš byloje pateiktos vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog antstolis, priėmęs vykdomąjį dokumentą – nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vykdyti, tikrino skolininko turtinę padėtį, aprašė skolininkui priklausantį turtą, tuo pagrindu tikslinto Turto arešto aktų registre teismo nutarties pagrindu įregistruotą turto areštą ir kt. Įvertinus antstolio atliktus veiksmus, vykdomojoje byloje esančią medžiagą, nenustatyta, jog atlikdamas vykdymo veiksmus antstolis pažeidė vykdymo procesą reglamentuojamas teisės aktų nuostatas, nesilaikė CPK 675-677 straipsnio reikalavimų (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Teismas atkreipia dėmesį, jog remiantis Turto arešto aktų registro įstatymo nuostatomis, turto arešto aktas gali būti išregistruojamas remiantis turto arešto aktą priėmusios institucijos, teismo sprendimo (nutarties) arba kitos institucijos ar pareigūno, turinčių teisę panaikinti turto areštą, sprendimo duomenimis (Turto arešto aktų registro įstatymo 10 straipsnio 1 punktas). Šiuo atveju, įvertinus byloje esančius duomenis, jog apribojimai skolininko turto atžvilgiu Turto arešto aktų registre įregistruoti teismo nutarties pagrindu, antstolis vykdomojoje byloje išieškojimo iš skolininko turto neatliko, o tik teisės aktų nustatyta tvarka surado ir aprašė skolininko turtą, spręsti, jog antstolis galėjo panaikinti nutartimi pritaikytą turto areštą ar vykdomąją bylą nutraukti pareiškėjui įvykdžius teismo sprendimą, nėra pagrindo (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Kitos pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės neturi įtakos teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl detaliau neanalizuojamos.

Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis savo veikloje privalo griežtai laikytis Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, bei vadovautis Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju, išnagrinėjus pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei išanalizavus bylos medžiagą, darytina išvada, jog antstolis atlikdamas vykdymo veiksmus nepažeidė CPK VI dalyje esančių nuostatų, pareiškėjo skundas nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 513 straipsnis).

Netenkinus pareiškėjo skundo, nėra teisinio ir faktinio pagrindo spręsti pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, pažymint, jog viena vertus, byloje nėra pateikti duomenys, pagrindžiantys patirtas bylinėjimosi išlaidas, kita vertus, CPK 443 straipsnio 6 dalis įtvirtina, jog ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjo V. M. skundą.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstoliui A. S..

Nutartis per septynias dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirtąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.