Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Ignotas žodinio proceso tvarka, sekretoriaujant Kristinai Mikolaitytei, dalyvaujant ieškovo UAB „Tomega“ atstovei advokatei Ramunei Ramanauskienei, atsakovų R. P. ir M. T.-O. atstovui advokatui Daliui Boreikai, atsakovams R. P. ir Maksims, T.-O. trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, D. J. atstovui advokatui Juliui Petrulioniui, trečiajam asmeniui D. P.,

išnagrinėjęs civilinę pagal ieškovo UAB „Tomega“ ieškinį atsakovams R. P. ir M. T.-O. dėl 2013 m. sausio 14 d. sudarytos reikalavimo teisės perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, D. J. ieškinį atsakovams R. P. ir M. T.-O. dėl 2013 m. sausio 14 d. sudarytos reikalavimo teisės perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia,

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB „Tomega“ ieškinio reikalavimai ir argumentai

Trečiojo asmens D. J. ieškinio reikalavimai ir argumentai

- Pačios Taikos sutarties šalys preambulėje yra patvirtinusios, kad:

„ (A) Šalys yra ilgamečiai verslo partneriai, kuriuos sieja daugialypiai prievoliniai teisiniai santykiai, bendru imoniu valdymo ir kiti reikalai;

(B) LR civilinio kodekso LII skyriaus „Taikos sutartis" normos numato galimybę šalims teismo tvirtinama taikos sutartimi išspręsti ne tik jau prasidėjusį ginčą bet ir užkirsti kelią galimybei kilti teisminiam ginčui ateityje. Šalys siekia galutinai išspręsti nesutarimus, susijusius tiek su Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civiline byla Nr. 2-613-603/2011 dėl 2007-12-19 Preliminariosios turto pirkimo pardavimo sutarties neįvykdymo pasekmių bei 2009-01-14 Preliminariosios sutarties su T. P. neįvykdymo pasekmių, tiek ir kitais Šalis siejančiais tarpusavio civiliniu santykių klausimais;"

Pinigai pagal 2008-02-05 R. P. ir M. T.-O. sudarytą paskolos sutartį dėl 170 000 Eurų paskolos suteikimo faktiškai nebuvo perduoti.

Atsakovų atsiliepimo į D. J. ieškinį argumentai

Atsakovai prašė D. J. ieškinį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2011-08-18 nutartimi buvo patvirtinta D. J. ir R. P. pateikta Taikos sutartis. Jos 4 p. numatyta, kad atsakovas D. J. sumoka 50 000 Lt ieškovui R. P. per 5 dienas nuo Taikos sutarties pasirašymo dienos, 126 740, 51 Lt dydžio sumą įsipareigoja sumokėti iki 2012 m. sausio 1 d., o 420 000 Lt įsipareigoja sumokėti R. P., kai bus sudaryta šios Sutarties 9 p. nurodyta sutartis, dėdamas maksimalias pastangas, kad visa suma būtų sumokėta kaip įmanoma anksčiau. Tarp šalių nėra ginčo, jog minėtame punkte 50 000 Lt sumą D. J. yra sumokėjęs R. P.. 126 740,51 Lt sumą D. J. buvo įsipareigojęs sumokėti nustatytu terminu, t.y. iki 2012 m. sausio 1 d., tačiau iki šiol šios sumos nėra sumokėjęs. Pagal Taikos sutarties 4 p. 420 000 Lt suma turi būti sumokėta R. P., kai bus sudaryta Taikos sutarties 9 punkte nurodyta sutartis, dedant maksimalias pastangas, kad visa suma būtų sumokėta kaip įmanoma anksčiau. Taikos sutarties 9 p. numato, kad R. P. įsipareigoja dėti maksimalias pastangas, kad 40 proc. UAB "Eurovistos servisas" akcijų, kurias jis yra padovanojęs tretiesiems asmenims, būtų pirkimo-pardavimo sutartimi perleistos D. J. per dvejus metus nuo Taikos sutarties patvirtinimo teisme dienos už 80 000 Lt kainą. R. P. yra pilnutinai įvykdęs šį įsipareigojimą - tai patvirtina UAB "Eurovistos servisas" akcijų pirkimo-pardavimo sutartys, sudarytos 2012-04-12 tarp D. J. ir G. P., O. P., O. P. ir D. P.. Tokiu būdu konstatuotina, kad R. P. visus savo įsipareigojimus pagal Taikos sutarties 9 p. yra įvykdęs, todėl pagal Taikos sutarties 4 p. D. J. yra suėjęs terminas įvykdyti prievolę sumokėti 420 000 Lt sumą. D. J. ir R. P. 2011-07-25 pasirašytos ir teismo patvirtintos Taikos sutarties 4 p. numatyta sąlyga dėl 546 740,51 Lt sumos, kurią D. J. įsipareigojo sumokėti R. P., nėra įvykdyta.

CK 6.101 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę. Nepagrįstai teigiama, kad Reikalavimo perleidimo sutartis pažeidžia šios normos reikalavimus. CK 6.101 straipsnio 5 dalis taikoma tada, kai reikalavimo perleidimas negali būti pateisinamas, nes kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę, todėl reikalavimo perleidimas kitam kreditoriui pažeistų skolininko teises. Tai vertinamoji sąvoka, kurios turinį konkrečioje byloje turi nustatyti teismas, įvertinęs kreditoriaus ir skolininko teisinį statusą, jų tarpusavio santykių pobūdį, kitas kiekvienu individualiu atveju reikšmingas aplinkybes. Vien tik asmens, kuris turi teisę gauti mokėjimą (kreditoriaus), pasikeitimas šiuo atveju nepažeidžia D. J. teisių. Taigi, aukščiau nustatytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad šio ginčo atveju CK 6.101 straipsnio 5 dalyje nustatytas draudimas kreditoriui perleisti reikalavimą be skolininko sutikimo netaikytinas.

Motyvuojamoji dalis

Teismo nustatytos aplinkybės, įrodymų vertinimas ir sprendimo argumentai

Dėl trečiojo asmens D. J. ieškinyje nurodyto pagrindo – kreditoriaus asmens esminės reikšmės skolininkui (CK 6.101 str. 5 d.)

Teismo vertinimu, trečiojo asmens D. J. ieškinio argumentai, kad D. J. atsakovas R. P. kaip kreditorius turi esminės reikšmės ir yra pagrindas taikyti CK 6.101 str. 5 d. ribojimus perleisti reikalavimo teisę, yra nepagrįstas. Teismas iš esmės sutinka su atsakovų argumentais.

Vilniaus apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. birželio 18d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1572/2013 pagal apelianto D. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutarties pagal ieškovo R. P. prašymą išduoti vykdomąjį raštą bei pašymą pakeisti pradinį ieškovą (išieškotoją) naujuoju ieškovu (išieškotoju) įvertino Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-520-560/2011, pagrindu išduotą vykdomąjį raštą dėl 322 500,53 Lt sumos išieškojimo. Lietuvos apeliacinis teismas įvertino ginčijamą reikalavimo perleidimo sandorį CK 6.101 str. numatyto „esminės kreditoriaus asmens reikšmės skolininkui“ kriterijaus aspektu. Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje nurodė: „Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju iš esmės yra sprendžiamas teisių perėmimo vykdymo procese klausimas (CPK 596 str.). 2013 m. sausio 14 d. reikalavimo perleidimo sutartimi buvo perleista ne tiesiogiai pradinio ieškovo reikalavimo teisė, kylanti iš taikos sutarties, o reikalavimo teisė, atsiradusi dėl to, kad apeliantas neįvykdė taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, – sutartyje aiškiai nurodyta, jog reikalavimo teisė perleidžiama šioje byloje 2012 m. birželio 11 d. teismo išduoto vykdomojo rašto pagrindu. Konstatavus, kad apeliantas neįvykdė savo įsipareigojimų, ir dėl to išdavus vykdomąjį raštą, šio rašto pagrindu atsiradusi prievolė iš esmės yra atsieta nuo taikos sutarties ir šios prievolės likimas (perleidimas) neturi jokios įtakos šalių (pradinio ieškovo ir apelianto) įsipareigojimų pagal taikos sutartį vykdymui. Todėl apelianto argumentai, kuriais iš tiesų yra kvestionuojama situacija, kuomet būtų perleidžiama dalis vienos šalies įsipareigojimų pagal taikos sutartį kitam asmeniui, neturi jokios teisinės reikšmės nagrinėjamu atveju.“

Teismas sutinka, kad D. J. ir R. P. 2011-07-25 pasirašytos ir teismo patvirtintos Taikos sutarties 4 p. numatyta sąlyga dėl 546 740,51 Lt sumos, kurią D. J. įsipareigojo sumokėti R. P., nėra įvykdyta. Aiškinant CK 6.101 straipsnio 5 dalį, pažymėtina, kad įstatyme neapibrėžta atvejų, kada kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę. Dėl to įstatyme įtvirtintos sąlygos „kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę" turinį konkrečioje byloje turi nustatyti teismas, įvertinęs kreditoriaus ir skolininko teisinį statusą, jų tarpusavio santykių pobūdį, kitas kiekvienu individualiu atveju reikšmingas aplinkybes. Ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių D. J. reikšmingas R. P., kaip kreditoriaus, asmuo - t.y. kad (1) šalys iki Taikos sutarties sudarymo buvo ilgamečiai verslo partneriai, kuriuos kadaise siejo daugialypiai prievoliniai teisiniai santykiai, bendrų įmonių valdymo ir kiti reikalai, (2) Taikos sutartimi ir kitomis susijusiomis sutartimis (tame tarpe nurodytomis pačioje Taikos sutartyje) D. J. ir R. P. neva tai sukūrė teisinių santykių, prievolių ir teisių sistemą, (3) tik D. J. ir R. P. gali būti tokių teisinių santykių sistemos šalimis, (4) vienų prievolių vykdymo pradžią ir pabaigą, taip pat jų mąstą ir vykdymo tvarką bei sąlygas lemia kitų Šalių tarpusavio prievolių tinkamas įvykdymas, negali būti reikšmingos vertinant D. J. įsipareigojimus įvykdyti prievolę, kuriai jau yra suėjęs terminas, ir sumokėti 546 740,51 Lt sumą pagal Taikos sutarties 4 punktą, taip pat neturi jokios reikšmės CK 6.101 straipsnio 5 daliai taikyti, t.y. reikalavimo apmokėti naujajam kreditoriui už R. P. pilnutinai įvykdytus visus savo įsipareigojimus pagal Taikos sutarties 9 p. perleidimo atveju. Vien tik asmens, kuris turi teisę gauti mokėjimą (kreditoriaus), pasikeitimas nagrinėjamo ginčo atveju nepažeidžia D. J. teisių. Perleistos reikalavimo teisės dalykas yra abstrakti pinigų mokėjimo prievolė, kuri visiškai nesusijusi nei su kreditoriaus nei su skolininko kitomis asmeninėmis teisėmis. Ginčijamo reikalavimo teisės perleidimo atveju kitos reikalavimo teisės perleidimo sandorio šalių bei Taikos sutarties šalių prievolės nesikeitė, reikalavimo perleidimas naujų teisių ir pareigų nesukūrė. Faktinę aplinkybę, kad šiuo atveju R. P. kaip kreditoriaus asmuo ieškovui D. J. neturi jokios esminės reikšmės patvirtina ir šalių sudaryta bei teismo patvirtinta Taikos sutartis. CK 6.101 str. 1 d. suteikia teisę šalims sutartyje numatyti sąlygas, draudžiančias arba ribojančias reikalavimo perleidimą. Nei vienoje D. J. ir R. P. sudarytos Taikos sutarties sąlygoje nėra įtvirtintas joks draudimas ar apribojimas R. P. perleisti reikalavimo teisę į D. J. atsiskaitymą pagal Taikos sutartį. Motyvai, dėl kurių taikos sutarties šalys apsisprendė sudaryti taikos sutartį, nekeičia taikos sutarties dalyko.

Dėl Paskolos sutarties vertinimo

Sprendžiant Reikalavimo teisės sutarties galiojimą esminę reikšmę turi aplinkybė, ar faktiškai buvo perduoti pinigai pagal 2008-02-05 R. P. ir M. T.-O. sudarytą Paskolos sutartį Nr. 2008/02/05 dėl 170 000 Eurų paskolos suteikimo. Ieškovas ir trečiasis asmuo D. J. nuosekliai laikėsi pozicijos, kad pinigai pagal paskolos sutartį faktiškai nebuvo perduoti, o paskolos sutarties tekstas galėjo būti surašytas ir pasirašytas 2013 m. sausio mėnesį, surašyti siekiant pagrįsti 2013 m. sausio 13 d. sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartį. Be to, Paskolos sutarties teksto nuostatose dėl paskolos dalyką sudarančių pinigų sumos dydžio ir perdavimo yra esminiai prieštaravimai: 1.1. punkte nurodyta, kad suteikiama 170000 eurų paskola, o sutarties pabaigoje esančioje atskiroje pastraipoje nurodyta, kad atsakovas R. P. gavo tik 170 000 Lt paskolą (t.1 b.l.98-99). Atsakovai teigė, kad faktiškai buvo suteikta 170000 eurų paskola, bet pripažino, kad nėra jokių kitų faktinio didesnės ar mažesnės paskolos sumos suteikimo, panaudojimo, palūkanų mokėjimo įrodymų. Nagrinėjant bylą buvo siekiama išnaudoti visas galimybes nustatyti paskolos suteikimo faktą. Ieškovas UAB „Tomega“ ir trečiais asmuo D. J. ketino prašyti teismo skirti dokumentų ekspertizę siekiant nustatyti Paskolos sutarties surašymo laikotarpį. Teismas įpareigojo atsakovus pateikti Paskolos sutarties originalius egzempliorius, tačiau atsakovai nevykdė teismo nurodymo pateikti paskolos sutarties originalą. Pagal įstatymą preziumuojama, kad skolos dokumento (Paskolos sutarties) originalą turi paskolos sutarties šalys (CK 6.871 str.). Jeigu teismui pateiktuose rašytiniuose įrodymuose yra taisymų ar kitų išorinių trūkumų, taip pat jeigu pateikiamos tik rašytinių įrodymų kopijos dėl to, kad jų originalai nėra išlikę, apie šių įrodymų įrodomąją galią sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, lygindamas šiuose rašytiniuose įrodymuose esančius duomenis su duomenimis gautais kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 202 str.). Atsižvelgiant į tai, kad kitų paskolos dalyko suteikimo įrodymų nėra, teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad atsakovai nepateikė Paskolos sutarties originalo, leidžia daryti išvadą, kad atsakovai neįrodė faktinio paskolos piniginių lėšų perdavimo, bei paskolos sutarties galiojimo ir Paskolos sutarties sudarymo momento.

Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 str. 2 d.). Pagal CK 6.870 str. 1 ir 2 d. nuostatas paskolos sutartis laikoma realine, nes paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Kad paskolos santykiai atsirastų, būtinas ne tik šalių susitarimas dėl sutarties sąlygų, bet ir sutarties dalyko perdavimas. Jeigu įrodoma, kad pinigai iš tikrųjų nebuvo perduoti paskolos gavėjui, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina, kad paskolos sutarties pripažinimas negaliojančia ir jos pripažinimas nesudaryta yra du skirtingi civilinių teisių gynimo būdai. Tik sudaryta sutartis gali būti ginčijama bei pripažįstama negaliojančia (priklausomai nuo negaliojimo pagrindų - niekine arba nuginčijama). Nesudaryta paskolos sutartis (nesant įvykusio pinigų perdavimo fakto) nėra sandorio pripažinimo negaliojančiu objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 200-04-02 nutartis byloje Nr. 3K-3-156/2009). Atsižvelgiant į paskolą kaip realinę sutartį, pinigų perdavimas reikšmingas sandorio sudarymo faktui konstatuoti, nes toks sandoris pripažįstamas sudarytu tik nuo pinigų arba perdavimo momento. Tuo tarpu nesudaryta paskolos sutartis (nesant įvykusio pinigų arba daiktų perdavimo fakto) nėra sandorio pripažinimo negaliojančiu (niekiniu) objektas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šios kategorijos bylose nurodoma, kad tais atvejais, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui (CPK 12,178 str.). Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, ypač svarbi reikšmė tenka sutarties turiniui, t. y. paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi aiškiai, nedviprasmiškai ir neabejotinai neužfiksuotas expressis verbis pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, apie kurį pasisakoma gausioje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-03 nutartis byloje Nr. 3K-3-145/2009).

Atsakovų sudarytoje Paskolos sutartyje expressis verbis neužfiksuotas paskolos dalyko, kurį sudaro 170000 eurų suma, perdavimo faktas, taip atsakovai nepateikė paskolos sutarties originalo ir kitų paskolos suteikimo įrodymų, todėl, teismo vertinimu, neįrodė ir 170000 Lt paskolos suteikimo.

Be to, paskolos sutarties galiojimą paneigia aplinkybė, kad šalys nevykdė esminių įsipareigojimų, numatytų 1.8. punkte – paskolos gavėjas R. P. neįkeitė UAB „Eurovistos servisas: ir UAB „Dinivitus“ akcijų.

Dėl atsakovo R. P. mokumo

Atsakovai teigia, kad atsakovui M. T.-O. perėmus 546 740,51 Lt reikalavimo teisę į skolininką D. J., pastarasis atsisakė savo reikalavimų ir/ar pretenzijų į R. P. pagal 2008-02-05 sudarytą Paskolos sutartį. 2013-01-14 dienai R. P. įsipareigojimai pagal minėtą Paskolos sutartį sudarė 170000 Eur (586 976,00 Lt) negrąžintos paskolos ir apie 146'000,00 Lt priskaičiuotų metinių (sutartyje numatyta - 5 proc. metinių palūkanų) palūkanų, t.y. iš viso - 732'976,00 Lt skolos.

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas sąrašas atvejų, iš kurių įrodžius bent vieną pripažintina, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1. Dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2. Skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3. Kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Ginčijamo sandorio pagrindu 2013-01-14 d. Atsakovui R. P. nesąžiningai perleidus kitam Atsakovui M. T.-O. reikalavimo teises (reikalavimo suma - 546 740,51 Lt) į skolininką D. J., tai pažeidė UAB "Tomega" teises gauti iš atsakovo R. P. priteistus nuostolius bei bylinėjimosi išlaidas.

Siekiant nustatyti, ar ginčijamu sandoriu pažeistos kreditoriaus teisės, reikia palyginti esamą skolininko turto padėtį su ta, kuri būtų, jei ginčijamas sandoris nebūtų sudarytas, t. y. reikia įvertinti ne tik ginčo sandoriu perleisto turto piniginę išraišką, bet ir visą skolininko iki ginčijamo sandorio turėtą turtą ir įsipareigojimus, iki ir po sandorio sudarymo. Sprendžiant, ar ginčijamas sandoris pažeidė kreditorių interesus, reikia vertinti, koks buvo skolininko turto ir skolų santykis iki ginčijamo sandorio sudarymo ir kaip santykis pasikeitė po sandorio sudarymo. Taip pat teismų praktikoje pabrėžiama, kad nustatant skolininko galimybes atsiskaityti su kreditoriais likusiu po ginčijamo sandorio sudarymo turtu, ginčo sandoris turi būti vertinamas ne izoliuotai, o kompleksiškai kartu su kredito sutartimis, bei būtina lyginti skolininko turto ir skolų santykį, buvusį iki ginčo sutarties sudarymo ir po to (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio mėn. 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-758/2010).

Ieškovė UAB "Tomega" yra atsakovo R. P. kreditorė. R. P. pagal 2012-10-03 dieną įsiteisėjusį 2011-03-09 Vilniaus apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-520-560/2011 turi sumokėti kreditorei UAB „Tomega" 322 500, 53 Lt. Ieškovė UAB "Tomega" taip pat yra atsakovo R. P. kreditorė kitoje civilinėje byloje Nr. 2-134¬467/2013. Šioje byloje atsakovui R. P. reikalavimai buvo pareikšti patikslintu ieškiniu ieškinys buvo pareikštas 2012-09-26 Vilniaus apygardos teismas 2013-07-17 sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs, priteisė UAB „Tomega" naudai iš atsakovo R. P. solidariai su A. H. 240 453, 04 Lt sumą ir 5 procentus metinių palūkanų nuo 2010-12-28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 210 Lt bylinėjimosi išlaidų iš R. P. UAB „Tomega" naudai. Minėtoje byloje 2013-04-24 dienos nutartimi R. P. turto atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Antstolė P. K. šios nutarties vykdymui pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0093/13/01458, šią aplinkybę tvirtina antstolės P. K. 2013-05-16 patvarkymas Nr. 2-P-10641. R. P. žinojo ir negalėjo nežinoti iki ginčo sandorio su atsakovu M. T. O. sudarymo momento, jog jo atžvilgiu jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl 322 500, 53 Lt nuostolių atlyginimo, ir jo atžvilgiu yra pradėta civilinė byla dėl 240 453, 04 Lt skolos nuostolių priteisimo. Jokios sumos iš paminėtų civilinių bylų priteistų nuostolių sumų nėra kreditorei grąžintos.

Antstolė, surinko informaciją apie j skolininko R. P. turtinę padėtį ir paaiškėjo, jog atsakovas R. P. dirba UAB Vilokta" kur gauna ½ MMA ir UAB "EGAS.EU", kur jo atlyginimas per mėnesį dar mažesnis nei 1/2 MMA, ir kad atsakovas R. P. Lietuvos gyventojų registrui deklaravo savo išvykimą gyventi į Didžiąją Britaniją, kad atsakovas R. P. turi 23 266 vnt. UAB "Eurovista" ir KO akcijų. UAB "Eurovista" ir KO iškelta bankroto byla, kurią 2013-01-­16 inicijavo atsakovo R. P. buvusi sutuoktinė D. P.. Surinktos informacijos apie skolininko turtinę padėtį pagrindu antstolė P. K. nusprendė vykdyti priverstinį areštuotų žemės sklypų realizavimą. Viso pagal teismų sprendimus UAB „Tomega" yra atsakovo R. P. kreditorė 564 163, 57 Lt, neskaitant priteistų procesinių palūkanų. 2013-01-14 atsakovas R. P. sudaro su atsakovu M. T.-O. Reikalavimo teisės perleidimo sutartį. Tuo pat metu atsakovo R. P. buvusi sutuoktinė D. P. 2013-01-18 kreipiasi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl išlaikymo priteisimo trims nepilnamečiams vaikams priteisimo. Teisme iškeliama civilinė byla Nr. N2-7369-127/2013, kurioje 2013-01-24 teismo nutartimi taikomos - laikinas išlaikymas po 500 Lt per mėnesį kiekvienam iš trijų nepilnamečių vaikų. Šioje byloje ginčo šalys neatskleisdamos teismui aplinkybių apie kreditorės UAB „Tomega" reikalavimus atsakovui R. P., sudarė taikos sutartį dėl 129 600 Lt išlaikymo įsiskolinimo už tris metus priteisimo bei po 1200 Lt mėnesio periodinių išmokų kiekvienam vaikui mokėjimo (arba 3 600 Lt kas mėnesį). D. P. tampa pirmosios eilės kreditorė 133 320 Lt sumai. 2013-04-19 antstolis I. G. prisijungia prie išieškojimo iš R. P. turto I-os eilės išieškotojos D. P. naudai 133 320 Lt. Išlaikymo įsiskolinimą, ir vykdymo būtinąsias išlaidas ir kitas vykdymo išlaidas. 1372 Lt savo patvarkymu. Antstoliai, vykdantys 322 500, 53 Lt sumos išieškojimą iš skolininko R. P. pagal 2011-03-09 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-520-560/2011 ir 2013-04-24 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-134-467/2013, pranešė išieškotojai UAB „Tomega", jog prisijungus I-os eilės išieškotojai D. P. skolininko R. P. vardu registruoto nekilnojamojo turto aiškiai nepakanka išieškotojo reikalavimams patenkinti. Vien įsiteisėjusių teismo sprendimų bendra suma yra 455 820, 53 Lt, neskaitant antstolio veiksmų apmokėjimo ir 2013-07-17 dieną priimto sprendimo dėl 241 663, 02 Lt bei procesinių palūkanų. Atsižvelgiant į tai, jog skolininko turto priverstinio realizavimo pradinė kaina yra apie 250 000 Lt, iš kurių pardavimo iš pirmųjų varžytinių atveju beveik 2/3 dalys sumos atiteks pirmosios eilės išieškotojai D. P. (kurios reikalavimas kas mėnesį dėl išlaikymo didėja 3 600 litų suma), teismas daro išvadą - skolininko R. P. perleista reikalavimo teisė gauti iš D. J. 546 740, 51 Lt sumą iš esmės sumažino, kreditoriaus UAB „Tomega" galimybes atgauti skolą bei pažeidė UAB „Tomega" interesus. Jeigu priverstinis turto realizavimas/varžytinėse vyktų artimiausiu metu pagal šiuo metu nustatytas rinkos kainas (rinkos kaina, kurią nustatė „Negrita" už du sklypus yra 304 000 Lt, tai pradinė varžytinių kaina pirmosiose varžytinėse būtų 80 procentų šios nustatytos vertės arba 243 200 litų, paskelbimas apie varžytines iš antstolių duomenų apie varžytines bazės). Ir jeigu turtas būtų parduotas, tai po pirmosios eilės išieškotojos reikalavimo patenkinimo ieškovei UAB „Tomega“ liktų mažiau nei 100 000 litų, nes išieškotojos D. P. reikalavimas kas mėnesį padidėja 3 600 litų suma. Ieškovė UAB „Tomega" padarė išvadą, jog faktiškai atsakovas R. P., siekdamas, kad kreditoriaus UAB „Tomega" naudai išieškojimas nebūtų nukreiptas į skolininko turtą, tą turtą tikslingai sumažino iškart, kai tik sužinojo apie antstolės raginimus išieškotojo UAB „Tomega" naudai.

Teismas sprendžia, kad visais atvejais, nepriklausomai nuo to, ar R. P. reikalavimo teisę perleido įskaitydamas 170000 Lt paskolos grąžinimo prievolę, ar paskola iš viso nebuvo sutiekta, ginčijamas Reikalavimo teisės perleidimo sandoris iš esmės sumažino atsakovo R. P. mokumą 170 000 eurų (586976 Lt) arba 170000 Lt sumai.

Dėl atsakovų nesąžiningumo

Atsakovai žinojo, jog atsakovo R. P. atžvilgiu yra įsiteisėję teismų sprendimai ir yra priimti bei teisme nagrinėjami nauji reikalavimai. Todėl sudarydamas 2013-01-14 sandorį -Reikalavimo teisės perleidimo sutartį su atsakovu M. T.-O. atsakovas veikė nesąžiningai kreditoriaus ieškovės UAB „Tomega" atžvilgiu, ir nesąžiningai veikė atsakovas M. T.-O., kuris negalėjo nežinoti apie tai, jog sudaro nesąžiningą sandorį ir prisiima riziką, jog sandoris gali būti ginčijamas kreditoriaus reikalavimu. Atsakovo M. T.-O. nesąžiningumą kreditoriaus (ieškovės „Tomega") atžvilgiu rodo faktas, jog šį atsakovą atstovauja tas pats advokatas kaip ir atsakovą R. P., ir kad minėtas advokatas ir jo klientas R. P. apie naujus kreditoriaus BUAB „Degrita", kurio teises perėmė UAB „Tomega“, reikalavimus žino nuo 2012m. spalio mėn. iš patikslinto ieškinio ir 2012-11-28 d. R. P. vardu advokato Daliaus Boreikos pasirašyto atsiliepimo į ieškinį.

Vertinant ginčijamą Reikalavimo tesės perleidimo sutartį, atsakovams taikytina CK 6.67 str. 4 p. numatyta sutarties šalių nesąžiningumo prezumpcija, nes nustatyta priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija. Atsakovui M. T.-O. iš atsakovo R. P. perėmus 546 740,51 Lt reikalavimo teisę į skolininką D. J., atsakovas M. T.-O. perėmus 546 740,51 Lt atsisakė savo reikalavimų į R. P. pagal 2008-02-05 sudarytą Paskolos sutartį, kuri, kaip jau nustatė teismas dėl faktinio paskolos dalyko neperdavimo yra negaliojanti, arba yra galiojanti tik dalyje dėl 17000 lt paskolos sumos suteikimo.

Be to, teismas konstatuoja, kad yra ir kita actio Pauliano institutui takyti būtina sąlyga – R. P. neturėjo teisinės pareigos sudaryti ginčijamą reikalavimo perleidimo sutartį (CK 6.66 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, D. J. ieškinį, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą, teismas atmeta, todėl trečiajam asmeniui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Ieškovo UAB „Tomega“ ieškinys patenkintas, todėl teismas iš atsakovų lygiomis dalimis priteisia ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas: 876 eurus (3025 Lt) išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t.4 b.l.97-98) ir 2688 eurus (9282,74 Lt.) žyminio mokesčio (t.1 b.l.8), po 1782 eurus. Teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (58,09 eurai) priteisiamos lygiomis dalimis iš atsakovų ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, D. J..

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo UAB „Tomega“ ieškinį patenkinti.

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2013 m. sausio 14 d. atsakovų R. P. ir M. T.-O. sudarytą reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuria perleista 546 740,51 Lt dydžio reikalavimo teisė.

Trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, D. J. ieškinį atsakovams R. P. ir M. T.-O. atmesti.

Priteisti ieškovui UAB „Tomega“ iš atsakovų R. P. ir M. T.-O. po 1782 eurus bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai teismo patirtas procesinių dokumentų siuntimo išlaidas lygiomis dalimis po 19 eurų iš atsakovų R. P. ir M. T.-O. bei trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, D. J..

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.