- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-18
- Bylos Nr.
- 2-1572/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- R. P.
- Atsakovas
- D. J.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto D. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutarties pagal ieškovo R. P. prašymą išduoti vykdomąjį raštą bei pašymą pakeisti pradinį ieškovą (išieškotoją) naujuoju ieškovu (išieškotoju) civilinėje byloje pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovui D. J. dėl baudos priteisimo ir atsakovo D. J. priešieškinį ieškovui R. P. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ginčą dėl baudos priteisimo ir nuostolių atlyginimo šalys išsprendė 2011 m. liepos 25 d. taikos sutartimi, kuri buvo patvirtinta Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi. Taikos sutarties 4 punktu atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui 50 000 Lt per 5 dienas nuo šios sutarties pasirašymo, 126 740,51 Lt – iki 2012 m. sausio 1 d., 420 000 Lt – kai bus sudaryta šios sutarties 9 punkte numatyta sutartis, dėdamas maksimalias pastangas, kad visa suma būtų sumokėta kaip įmanoma anksčiau. Taikos sutarties 9 punktu ieškovas įsipareigojo dėti maksimalias pastangas, kad 40 proc. UAB „Eurovistos servisas“ akcijų, kurias jis yra padovanojęs tretiesiems asmenims, būtų perleistos atsakovui per 2 metus nuo šios sutarties patvirtinimo teisme dienos už 80 000 Lt. Taikos sutarties 10 punkte buvo nurodyta, kad: ieškovo kontroliuojamas UAB „Eurovista ir ko“ nuomos teise valdo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), kuriame planuojama statyba; atsižvelgiant į tai, kad nuomos teisė į sklypą galės būti perleidžiama tik pradėjus statybą (įregistravus nebaigtą statybą), ieškovas užtikrina, kad, įregistravus sklype nebaigtą statybą, ji bus perleista atsakovui ar jo nurodytam trečiajam asmeniui už 1 Lt; ieškovas taip pat užtikrina, kad UAB „Eurovista ir ko“ imsis visų nuo bendrovės priklausančių veiksmų, kad statyba būtų pradėta ir įregistruota per trumpiausius įmanomus terminus; dėl nuo ieškovo ar UAB „Eurovista ir ko“ priklausančių priežasčių neįregistravus nebaigtos statybos ir (ar) neperleidus jos atsakovui ar jo nurodytam trečiajam asmeniui, šio sutarties 4 punkte numatyta suma yra mažinama 150 000 Lt.
Šalies argumentai
Ieškovas 2012 m. gegužės 22 d. kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti vykdomąjį raštą pagal teismo patvirtintą taikos sutartį dėl 546 740,51 Lt išieškojimo iš atsakovo. Nurodė, kad atsakovas nevykdo sutartyje nustatytų įsipareigojimų – sumokėjo tik 50 000 Lt iš visos numatytos sumos, nors ieškovas visus savo įsipareigojimus yra įvykdęs. Pažymėjo, kad taikos sutarties 9 punkte numatytos UAB „Eurovistos servisas“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartys buvo sudarytos 2012 m. balandžio 12 d.; šiose sutartyse numatyta, kad akcijų nuosavybės teisė atsakovui pereis tik po to, kai atsakovas visiškai atsiskaitys tiek su akcijų pardavėjais, tiek su ieškovu pagal taikos sutartį. Mano, kad atsakovo elgesys neleidžia tikėtis, jog jis gera valia įvykdytų savo įsipareigojimus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 8 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą ir išdavė vykdomąjį raštą. Atsakovas pateikė atskirąjį skundą. Teismas 2012 m. liepos 25 d. nutartimi pasinaikino 2012 m. birželio 8 d. nutartį ir nutarė ieškovo prašymą nagrinėti iš naujo; teismas taip pat įpareigojo antstolį grąžinti 2012 m. birželio 11 d. išduotą vykdomąjį raštą.
Pakartotinio prašymo nagrinėjimo metu buvo gautas prašymas pakeisti pradinį ieškovą (išieškotoją) naujuoju ieškovu (išieškotoju) M. T. (M. T.). Nurodyta, kad 2013 m. sausio 14 d. buvo sudaryta sudarė reikalavimo perleidimo sutartis, kuria M. T. įgijo iš ieškovo 546 740,51 Lt reikalavimo teisę į atsakovą pagal 2012 m. birželio 11 d. vykdomąjį raštą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 17 d. nutartimi pakeitė pradinį ieškovą (išieškotoją) R. P. naujuoju ieškovu (išieškotoju) M. T. bei išdavė vykdomąjį raštą dėl 546 740,51 Lt išieškojimo iš atsakovo.
Teismas nurodė, kad taikos sutartimi atsakovas buvo įsipareigoję sumokėti 126 740,51 Lt iki 2012 m. sausio 1 d., tačiau per nustatytą terminą to nepadarė. Teismas sprendė, kad 2012 m. balandžio 12 d. UAB „Eurovistos servisas“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymas patvirtina, jog pradinis ieškovas yra įvykdęs taikos sutarties 9 punktą. Aplinkybė, kad už akcijas nėra atsiskaityta, to nepaneigia; sumokėti už akcijas yra atsakovo, o ne pradinio ieškovo pareiga. Taigi atsakovui yra suėjęs terminas sumokėti pradiniam ieškovui ir 420 000 Lt. Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad ieškovas yra neįvykdęs taikos sutarties 10 punkto, todėl atsakovas turi teisę mažinti mokėtinas sumas 150 000 Lt. Teismas nurodė, kad atsakovas buvo kreipęsis į teismą dėl proceso šioje byloje atnaujinimo, grįsdamas savo prašymą aptariamo 10 punkto įvykdymo negalimumu; atnaujinti procesą teismai atsisakė. Toje byloje buvo konstatuota, kad taikos sutarties sudarymo metu pradinis ieškovas neturėjo kontrolinio UAB „Eurovista ir ko“ akcijų paketo, nevadovavo šiam juridiniam asmeniui ir tai atsakovui turėjo būti žinoma, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pradinis ieškovas neketino vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, priešingai, tam jis dėjo pastangas. Teismas rėmėsi byloje dėl proceso atnaujinimo nustatytomis aplinkybėmis, nes sprendė, kad jos turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai. Teismas nurodė, kad pagal taikos sutarties 10 punktą pradinis ieškovas, kaip UAB „Eurovista ir ko“ akcininkas, neįsipareigojo šio asmens vardu atlikti konkrečių veiksmų. Pradinio ieškovo įsipareigojimų turinį sudarė pareiga užtikrinti, kad žemės sklypo nuomos teisė ateityje pradėjus statybą bus perleista atsakovui ar jo nurodytam trečiajam asmeniui, bei užtikrinti, kad UAB „Eurovista ir ko“ imsis visų nuo šio asmens priklausančių veiksmų, kad statyba būtų pradėta ir įregistruota per trumpiausius įmanomus terminus. Teismo vertinimu, pradinis ieškovas dėjo visas nuo jo priklausančias pastangas taikos sutarties įsipareigojimams įvykdyti: sudarė akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, su UAB „Archstudija“ buvo sudaryta projektavimo paslaugų sutartis, pagal kurią UAB „Archstudija“ įsipareigojo atlikti statybos techninį projektą (šiam asmeniui vadovavo pats atsakovas). Teismo nuomone, nėra duomenų, kad būtent dėl nuo pradinio ieškovo priklausančių priežasčių nebuvo visiškai įvykdytas taikos sutarties 10 punktas. Vien ta aplinkybė, jog žemės sklypo nuomos sutartis šią dieną yra nutraukta, nesudaro pagrindo teigti, kad tai įvyko būtent dėl pradinio ieškovo veiksmų ar prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo. Dėl nurodyto, teismo manymu, nėra pagrindo mažinti atsakovo mokėtinų sumų.
Teismas sprendė, kad materialinės teisės perėjimas nagrinėjamu atveju yra galimas, todėl pakeitė pradinį ieškovą (išieškotoją) naujuoju ieškovu (išieškotoju) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 48, 596 str.). Pažymėjo, kad šiuo atveju nėra nagrinėjamas pačios reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumas; įrodymų, kad civilinė byla pagal atsakovo ieškinį dėl reikalavimo perleidimo sutarties nuginčijimo būtų iškelta, nėra. Teismas taip pat akcentavo, kad taikos sutartimi šalys susitarė dėl eilės sąlygų, tačiau vykdomasis raštas prašomas išduoti tik dėl sutarties 4 punkte nustatytų įsipareigojimų nevykdymo – konkrečių sumų išieškojimo. Reikalavimo perleidimo sutartimi reikalavimo teisė į atsakovą perleista tik dėl 546 740,51 Lt sumos išieškojimo, o ne pagal visą šalių sudarytą taikos sutartį. Atsakovo argumentai nesudaro pagrindo teigti, jog jam yra svarbus kreditoriaus asmuo, nes perleistas reikalavimas yra piniginio pobūdžio prievolės įvykdymas, kuriam esminės reikšmės aplinkybė, kam ši prievolė turi būti įvykdyta, neturi. Piniginės prievolės dydis yra vertintinas pagal iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo nustatytas faktines aplinkybes, todėl pats reikalavimo perleidimas niekaip negali įtakoti taikos sutarties sąlygų vykdymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantas D. J. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti prašymus dėl vykdomojo rašto išdavimo ir pradinio ieškovo (išieškotojo) pakeitimo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas neištyrė ir neįvertino visų byloje surinktų įrodymų, dėl ko nepagrįstai išdavė vykdomąjį raštą. Pradinis ieškovas neįvykdė taikos sutarties 10 punkte numatytų įsipareigojimų (dėl nuo pradinio ieškovo ir jo kontroliuojamo UAB „Eurovista ir ko“ priklausančių veiksmų nebuvo gautas degalinės žemės sklype statybos leidimas, neįregistruota nebaigta statyba, ji neperleista apeliantui, sklypo nuomos sutartis nutraukta), todėl apelianto pagal sutarties 4 punktą mokėtinos sumos mažintinos 150 000 Lt; tokiu būdu apeliantui neatsirado pareiga sumokėti ne tik 126 740,51 Lt, bet ir 23 259,49 Lt iš 420 000 Lt sumos. Apeliantui liko pareiga sumokėti 396 740,51 Lt, kai bus sudaryta taikos sutarties 9 punkte nurodyta sutartis, dedant maksimalias pastangas, kad visa suma būtų sumokėta kaip įmanoma anksčiau. Pagal šias taikos sutarties nuostatas sudarytas 2012 m. balandžio 12 d. UAB „Eurovistos servisas“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis akcijos apelianto nuosavybėn pereis tik po to, kai apeliantas visiškai atsiskaitys su pardavėjais pagal šias sutartis ir su pradiniu ieškovu pagal taikos sutartį, be to, apeliantas turi teisę sumokėti akcijų kainą pardavėjams per 2 metus nuo 2011 m. liepos 25 d. preliminarios šių akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo – iki 2013 m. liepos 25 d. Kadangi apeliantas aptariamų akcijų dar nėra įgijęs, todėl nėra įvykusi taikos sutarties 9 punkto sąlyga, su kuria šiuo atveju sietina apelianto pareiga sumokėti 396 740,51 Lt. Apeliantas nėra pažeidęs įsipareigojimo dėti maksimalias pastangas, kad nurodyta suma būtų sumokėta kaip įmanoma anksčiau.
2. Teismas nepagrįstai pakeitė pradinį ieškovą (išieškotoją). Reikalavimo perleidimui buvo būtina gauti apelianto sutikimą, nes kreditoriaus asmuo jam turi esminės reikšmės, be to, reikalavimo perleidimu buvo pažeistos apelianto teisės, labiau suvaržytos jo prievolės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 str. 1, 5 d.). Kreditoriaus asmuo apeliantui turi esminės reikšmės, nes taikos sutartimi buvo sukurta tokia teisinių santykių sistema, kurios dalyviais gali būti tik pradinis ieškovas ir apeliantas (susijusios ir sąlygiškos prievolės). Perleidus reikalavimą naujajam ieškovui, kuris nežino tokių santykių ypatybių, apeliantui objektyviai tapo sunkiau vykdyti savo prievoles pagal jų vykdymo metu egzistuojančias aplinkybes. Tai, kad naujajam ieškovui buvo perleista tik reikalavimo teisė į 546 740,51 Lt sumą, o kitos iš taikos sutarties atsirandančios teisės ir pareigos liko pradiniam ieškovui, tik patvirtina tokio perleidimo neteisėtumą. Be to, apelianto žiniomis, pradinio ieškovo turtinės teisės galėjo būti areštuotos (laikinosios apsaugos priemonės), todėl jos negalėjo būti perleidžiamos; tokiu atveju skundžiama teismo nutartis pažeidžia asmens, kurio prašymu taikytas nurodytas areštas, materialiąsias teises ir dėl to yra absoliučiai negaliojanti (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Apeliantas taip pat prašo stabdyti bylą, nes teisme yra pareiškęs ieškinį dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo niekine (CPK 163 str. 3 p.).
Pradinis ieškovas R. P. prašo atmesti atskirąjį skundą bei netenkinti prašymo stabdyti bylą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu iš esmės sutinkama su pirmosios instancijos teismo argumentais. Taip pat nurodoma, kad apeliantas, kitoje byloje ginčydamas reikalavimo perleidimo sutartį, tesiekia atitolinti taikos sutarties vykdymą. Manoma, kad nagrinėjamoje byloje galima nustatyti visas reikšmingas aplinkybes dėl pradinio ieškovo (išieškotojo) pakeitimo, todėl nėra pagrindo stabdyti bylą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl vykdomojo rašto išdavimo
CPK 646 straipsnio 3 dalis, be kita ko, nustato, kad tuo atveju, kai nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.
Nagrinėjamu atveju apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį išduoti vykdomąjį raštą dėl to, kad, pirma, taikos sutarties 9 punkte numatyta sąlyga, su kuria sietina apelianto pareiga sumokėti pradiniam ieškovui 420 000 Lt, nėra įvykusi, antra, pradinis ieškovas neįvykdė taikos sutarties 10 punkte numatytų įsipareigojimų, todėl apeliantas turi teisę iš mokėtinų sumų išskaičiuoti 150 000 Lt. Teismas su šiais argumentais nesutinka.
Taikos sutarties 9 punktu pradinis ieškovas įsipareigojo dėti pastangas, kad per 2 metus nuo šios sutarties patvirtinimo teisme dienos tretieji asmenys perleistų apeliantui dalį UAB „Eurovistos servisas“ akcijų. Bylos duomenys patvirtina, kad šios bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo sutartys tarp trečiųjų asmenų ir apelianto buvo sudarytos 2012 m. balandžio 12 d. (t. 1, b. l. 142-153). Nurodyta reiškia, kad pradinis ieškovas aptariamą įsipareigojimą yra įvykdęs. Tai, kad akcijų pirkimo–pardavimo sutartyse įtvirtinta nuosavybės perėjimo atidėjimo sąlyga, pagal kurią nuosavybės teisė į akcijas apeliantui pereis tik po visiško atsiskaitymo tiek su akcijų pardavėjais, tiek su pradiniu ieškovu pagal taikos sutartį (4.1 p.), kad jose numatyta apelianto teisė atsiskaityti su akcijų pardavėjais iki 2013 m. liepos 25 d. (preambulės B p., 3.2 p.; t. 1, b. l. 169), nereiškia, jog su šiomis sutarčių nuostatomis gali būti siejamas apelianto įsipareigojimų vykdymo pradiniam ieškovui pagal taikos sutarties 4 punktą terminas (sąlygos). Akcijų perleidimo sandoriai yra sudaryti, o momentas, kuomet akcijų nuosavybė pereis apeliantui, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, priklauso tik nuo paties apelianto, o ne nuo pradinio ieškovo. Taip pat aptariamoje taikos sutarties nuostatoje numatytas 2 metų terminas, kaip matyti tiek iš šios nuostatos, tiek iš taikos sutarties 4 punkto nuostatos formuluotės, yra skirtas pradiniam ieškovui užtikrinti akcijų perleidimo sandorių sudarymą, o ne apeliantui įvykdyti pareigą atsiskaityti su pradiniu ieškovu.
Pagal taikos sutarties 4 punktą apeliantas įsipareigojo sumokėti pradiniam ieškovui 420 000 Lt po aptariamų akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo, dėdamas maksimalias pastangas, kad visa suma būtų sumokėta kaip įmanoma anksčiau. Tokios sutartys, minėta, buvo sudarytos 2012 m. balandžio 12 d., o pradinis ieškovas kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo 2012 m. gegužės 22 d. (t. 1, b. l. 138). Teismo nuomone, nurodytas daugiau kaip vieno mėnesio terminas buvo protingas apeliantui įvykdyti savo įsipareigojimą, tačiau to nebuvo padaryta. Be to, prieš tai apeliantas jau beveik pusmetį vėlavo sumokėti pradiniam ieškovui 126 740,51 L, nors tam, kai bus nurodyta žemiau, nebuvo jokio teisėto pagrindo, kas leido pagrįstai manyti, kad ir vėlesni įsipareigojimai nebus vykdomi. Atkreiptinas dėmesys, kad ir šio ginčo nagrinėjimo metu apeliantas neprašė teismo leisti iš areštuoto turto bent iš dalies vykdyti mokėjimus pradiniam ieškovui, nors tam nebūtų buvę jokių procesinių kliūčių.
Taikos sutarties 10 punktu pradinis ieškovas iš esmės įsipareigojo užtikrinti, kad UAB „Eurovista ir ko“ imsis visų nuo bendrovės priklausančių veiksmų, kad žemės sklype per įmanomai trumpiausius terminus būtų pradėta ir įregistruota statyba, kuri po įregistravimo būtų perleista apeliantui ar jo nurodytam trečiajam asmeniui. Pagal tą patį sutarties punktą dėl nuo pradinio ieškovo ar UAB „Eurovista ir ko“ priklausančių priežasčių neįregistravus nebaigtos statybos ir (ar) neperleidus jos apeliantui ar jo nurodytam trečiajam asmeniui, apelianto pradiniam ieškovui mokėtina pinigų suma mažinama 150 000 Lt.
Teismo vertinimu, visuma aptariamo taikos sutarties 10 punkto nuostatų bei faktinės aplinkybės, egzistavusios iki taikos sutarties sudarymo (pvz., t. 1, b. l. 168), patvirtina, kad iš esmės buvo siekiama sudaryti sąlygas, jog žemės sklypo nuomos teisė iš UAB „Eurovista ir ko“ pereitų apeliantui ar jo nurodytam trečiajam asmeniui. Prieš sudarant taikos sutartį, šalims buvo žinomas Nacionalinės žemės tarnybos įspėjimas UAB „Eurovista ir ko“ iki 2012 m. kovo 2 d. pateikti tarnybai statybos žemės sklype leidimą, nes kitaip sklypo nuomos sutartis bus nutraukta (t. 1, b. l. 168). Iš teismų procesinių sprendimų pagal apelianto pareiškimą dėl proceso atnaujinimo pagrindinėje byloje (c. b. A2-6062-450/2012, l. 118-123, 160-167) taip pat matyti, kad apeliantui buvo žinoma, jog taikos sutarties sudarymo metu pradinis ieškovas nekontroliavo UAB „Eurovista ir ko“ ir jam nevadovavo, kad šios bendrovės kontrolė priklausė apeliantui ir su juo susijusiems asmenims, o teisinę bendrovės kontrolę pradinis ieškovas įgijo tik 2012 m. balandžio 27 d. (CPK 182 str. 2 p.). Pažymėtina, kad aptariamo žemės sklypo nuomos sutartis buvo nutraukta 2012 m. lapkričio 22 d. (c. b. A2-6062-450/2012, l. 141).
Pažymėtina, kad pradinio ieškovo įsipareigojimų pagal taikos sutarties 10 punktą turinį sudarė ne pareiga pasiekti tam tikrą rezultatą (visų pirma pradėti žemės sklype statybą), o užtikrinti, kad tokio rezultato būtų siekiama dedant visas nuo pradinio ieškovo ir UAB „Eurovista ir ko“ priklausančias pastangas. Apeliantas skunde iš esmės nurodo tik tai, kokie rezultatai nebuvo pasiekti, tačiau kokie konkretūs nepateisinami pradinio ieškovo ir (ar) UAB „Eurovista ir ko“ veiksmai (neveikimas) tai lėmė, nenurodoma. Statybos leidimą turėjo gauti UAB „Eurovista ir ko“, tačiau iki termino, nurodyto Nacionalinės žemės tarnybos tam padaryti pabaigos, pradinis ieškovas nei kontroliavo bendrovę, nei jai vadovavo. Taigi apeliantas neįrodė, kad pradinis ieškovas nevykdė taikos sutarties 10 punktu prisiimtų įsipareigojimų (CPK 178 str.), todėl neturi jokios teisės mokėtinų sumų sumažinti 150 000 Lt.
Dėl pradinio ieškovo (išieškotojo) pakeitimo
Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju iš esmės yra sprendžiamas teisių perėmimo vykdymo procese klausimas (CPK 596 str.). 2013 m. sausio 14 d. reikalavimo perleidimo sutartimi buvo perleista ne tiesiogiai pradinio ieškovo reikalavimo teisė, kylanti iš taikos sutarties, o reikalavimo teisė, atsiradusi dėl to, kad apeliantas neįvykdė taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, – sutartyje aiškiai nurodyta, jog reikalavimo teisė perleidžiama šioje byloje 2012 m. birželio 11 d. teismo išduoto vykdomojo rašto pagrindu (1.1 p.; t. 2, b. l. 189-191).
Konstatavus, kad apeliantas neįvykdė savo įsipareigojimų, ir dėl to išdavus vykdomąjį raštą, šio rašto pagrindu atsiradusi prievolė iš esmės yra atsieta nuo taikos sutarties ir šios prievolės likimas (perleidimas) neturi jokios įtakos šalių (pradinio ieškovo ir apelianto) įsipareigojimų pagal taikos sutartį vykdymui. Todėl apelianto argumentai, kuriais iš tiesų yra kvestionuojama situacija, kuomet būtų perleidžiama dalis vienos šalies įsipareigojimų pagal taikos sutartį kitam asmeniui, neturi jokios teisinės reikšmės nagrinėjamu atveju.
Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė dėl galimo pradinio ieškovo turto arešto yra nauja CPK 306 straipsnio 2 dalies prasme ir ja atskirasis skundas negali būti grindžiamas (CPK 338 str.). Remiantis tuo, dėl šios aplinkybės teismas nepasisako.
Dėl bylos stabdymo
CPK 162³ straipsnis, be kita ko, nustato, kad byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės. Apeliantas, prašydamas stabdyti bylą, remiasi CPK 163 straipsnio 3 punktu, pagal kurį teismas privalo sustabdyti bylą, kai jos negalima nagrinėti tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąją ar administracine tvarka.
Pažymėtina, kad apelianto vėliau pareikštas ieškinys dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarties nuginčijimo (t. 2, b. l. 206-2011) grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais buvo ginčijamas tiek prašymas pakeisti pradinį ieškovą (išieškotoją) (t. 2, b. l. 199-202), tiek tokį prašymą tenkinusi pirmosios instancijos teismo nutartis (t. 2, b. l. 240-243). Apeliacinis teismas aukščiau pasisakė dėl šių argumentų nepagrįstumo, todėl neegzistuoja jokių objektyvių aplinkybių, sąlygojančių bylos stabdymą, – teismas ginčui reikšmingas aplinkybes galėjo nustatyti ir nustatė šioje byloje.
Remiantis išdėstytu, skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista. Prašymas dėl bylos stabdymo netenkinamas.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 162³ straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti apelianto D. J. prašymą stabdyti bylą.
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartį nepakeistą.