Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Flopo informacinės sistemos“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-414-622/2010 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Flopo informacinės sistemos“ ieškinį atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Gera Kaina LT“, trečiasis asmuo atsakovo pusėje Nordea Bank Finland Plc., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Neigia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, nes aplinkybės civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2009 iš esmės skiriasi nuo esančių nagrinėjamoje byloje. Atkreipia dėmesį, kad kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje skola perkelta už atlyginimą, bet ieškovo turtas sumažėjo daugiau, nei buvo sumažinti jo įsipareigojimai. Ginčytoje skolos perkėlimo sutartyje pažymėta, kad ieškovas turi finansinių sunkumų. Įrodytos bylos šalių nesąžiningumo prezumpcijos (CK 6.67 str. 4-5, 7 p.). Skolos perėmėjas su banku atsiskaitė ir įkeitimas išregistruotas. Visa tai pažeidė kitų ieškovo kreditorių interesus. Tuo tarpu aptariamu atveju atsakovo perimtas turtas ir įsipareigojimai adekvatūs: ieškovas neteko turto už 2 576 993,83 Lt ir įsipareigojimų už 2 576 993,83 Lt (Sutarties priedas Nr. 7). Nors prekių atsargos (pvz., kompiuteriai, kompiuterinė įranga, kt.) dėl savo specifikos nuvertėja ypač greitai, atsakovas jas perėmė iš ieškovo už rinkos vertę. Atsakovas nepadengė bankui skolos ir įmokų nemoka (t. 2, b. l. 174-175).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2008 m. lapkričio 11 d. ieškovas ir atsakovas sudarė konflikto sureguliavimo sutartį, kurią vykdydami 2008 m. lapkričio 11 d., 2008 m. lapkričio 14 d. ir 2008 m. lapkričio 17 d. papildomai pasirašė dar 7 priedus prie Sutarties. Sutarties (priedų) pagrindu atsakovas nusipirko iš ieškovo interneto svetainę už 25 000 Lt, prekių ženklus už 25 000 Lt; įsigijo reikalavimo teisių į 398 892,89 Lt, prekių atsargų, kurių vertė 2 128 100,94 Lt, taip pat perėmė iš ieškovo 2 269 763,45 Lt skolų kreditoriams ir 307 230,38 Lt skolų klientams. Iš 2 269 763,45 Lt skolų kreditoriams 602 722,34 Lt sudaro skola Nordea Bank Finland Plc. pagal 2008 m. balandžio 10 d. kredito sutartį Nr. OS 08/04/09F.

Byloje dalyvaujantys asmenys 2008 m. lapkričio 14 d. pasirašė dvi skolos perkėlimo sutartis, pagal kurias atsakovas perėmė iš ieškovo prievoles grąžinti trečiajam asmeniui Nordea Bank Finland Plc. likusias kreditų dalis - 261 221,90 EUR ir 415 220,15 EUR, kylančias atitinkamai iš 2008 m. sausio 23 d. kredito sutarties Nr. KS 08/01/11 ir 2008 m. balandžio 10 d. banko sąskaitos kredito sutarties Nr. OS 08/04/09. Kitaip tariant, įvyko skolininko pasikeitimas prievolėse pagal kredito sutartis. Ieškovo prievolių pagal šias kredito sutartis tinkamas įvykdymas inter alia buvo užtikrintas jam priklausančiomis, apyvartoje esančiomis ir būsimomis prekių atsargomis (pvz., kompiuteriais, jų sudėtinėmis dalimis, priedais, t. t.) (t. 2, b. l. 83-100). Kadangi įkeitimo teisė seka paskui įkeistą daiktą (CK 4.207 str. 1 d.), tai atsakovui priedu Nr. 4 perėmus iš ieškovo jo prekių atsargų už 2 128 100,94 Lt (t. 1, b. l. 48-98), pasikeitė prekių savininkas ir su tuo susijusi įkeitimo rūšis: iš svetimo daikto įkeitimo į paprastąjį įkeitimą (mutatis mutandis CK 4.179 ir 4. 181 str.).

2008 m. gruodžio 9 d. bankroto byla buvo iškelta ieškovui (t. 1, b. l. 8), 2010 m. rugpjūčio 30 d. – atsakovui (t. 2, b. l. 186-187). Gindamas BUAB „Flopo informacinės sistemos“ bankroto byloje patvirtintų kreditorių interesus, bankroto administratorius, kaip kreditorius bendrąja prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje BAB „Artrio-2“ v. UAB DnB Nord lizingas, UAB „Lengvas vėjas“, UAB „Vėjo ratai“, bylos Nr. 3K-3-262/2008), kreipėsi į teismą, ginčydamas 2008 m. lapkričio 11 d. konflikto sureguliavimo sutartį ir jos priedus.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, ieškovas pakeitė savo reikalavimų pagrindą ir teigia, kad ieškovo kreditorių interesus pažeidžia ne Sutarties priedai Nr. 5 ir Nr. 6, pagal kuriuos ieškovas negavo jokios ekonominės naudos, bet Sutarties priedas Nr. 4, iš dalies – priedas Nr. 5, nes pagal juos Nordea Bank Finland Plc. galės patenkinti savo reikalavimus iš turto, kurį atsakovas perėmė iš ieškovo (prekių atsargų), o kiti ieškovo kreditoriai – tik iš likusio ieškovo turto. Todėl, apelianto nuomone, visa Sutartis su priedais pripažintina negaliojančia pagal actio Pauliana.

Actio Pauliana – teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (CK 6.66 str. 1 d.). Šio instituto tikslas - užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriams įvykdymą, ginant juos nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu galimybės, kad kreditoriaus reikalavimas bus visiškai patenkintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Litimpeks bankas“v. UAB „Pajūrio paslaptys“ ir kt; bylos Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje P. G. A. v. G. Ž., Z. M., bylos Nr. 3K-3-424/2003).

Actio Pauliana instituto taikymo sąlygos yra šios: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas nesąžiningas, nes žinojo arba turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, taip pat buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „ Multiimpex“ v. UAB „ Eneka“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-587/2008). Nors sandorį pripažinti negaliojančiu šiuo pagrindu ir taikyti jo teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „ Cetarium“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006), apeliantė kvestionuoja vieną sąlygą dėl kreditoriaus teisių pažeidimo.

Pagal Sutarties priedą Nr. 1 ieškovas perleido atsakovui interneto svetainę už 25 000 Lt, pagal Sutarties priedą Nr. 2 – prekių ženklus už 25 000 Lt. Šių priedų nuostatos atitinka sutartims dėl prekių pirkimo-pardavimo būdingus požymius, kai jų nuosavybės teisė perduodama už tam tikrą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 str. 1 d.), todėl priedai Nr. 1 ir Nr. 2 yra vertintini kaip susitarimai dėl interneto svetainės ir prekių ženklų pirkimo-pardavimo. Ieškovė neįrodinėjo, kad interneto svetainės ir/ar prekių ženklų kaina dirbtinai sumažinta, kad jų vertė iš tikrųjų yra gerokai didesnė nei 25 000 Lt, kad kiti asmenys šį turtą būtų nupirkę geresnėmis sąlygomis ir pan., todėl neįrodė (CPK 178 str.), jog egzistuoja priepriešinių įsipareigojimų disproporcija, kuri sudarytų pagrindą priedus Nr. 1 ir 2 pripažinti negaliojančiais pagal CK 6.66 straipsnį. Turto perleidimas netgi už rinkos kainą galėtų pažeisti ieškovo kreditorių interesus, pripažinus, kad perleistas turtas buvo būtinas ir būtų buvęs efektyviau naudojamas įmonės ūkinėje komercinėje veikloje. Tačiau ta aplinkybė, kad ieškovui jo vadovo M. T. iniciatyva 2008 m. gruodžio 9 d. iškelta bankroto byla, įrodo tai, jog specifinės paskirties perleisto turto (interneto svetainės ir/arba prekių ženklų) ieškovui nebereikėjo tolimesnei veiklai vykdyti, nes ieškovas jokios veiklos ir nebeketino vykdyti.

Esant nurodytai situacijai, darytina išvada, kad pajamų negeneruojančio (ieškovui beverčio) turto (interneto svetainės ir prekių ženklų) perleidimas už rinkos kainą buvo racionalus žingsnis, kuris ieškovo kreditorių interesų nepažeidė - atvirkščiai, padėjo gauti 50 000 Lt (25 000 Lt x 2).

Ieškovo kreditorių interesai gali būti pažeisti sudarant sandorius, kurie, nors ir nesukelia bendro ieškovo nemokumo, bet sumažina jo turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę labiau negu skolų dydį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BUAB „Vinukas“ v. UAB „LCL“, Danske bank A/S (bylos Nr. 3K-3-339/2009), akcentuojama, kad sprendžiant, ar ginčijamas sandoris pažeidė ieškovo kreditorių interesus, reikia vertinti, koks buvo ieškovo turto ir skolų santykis iki ginčijamo sandorio sudarymo ir kaip santykis pasikeitė po sandorio sudarymo.

Nustatant ieškovo galimybes atsiskaityti su kitais kreditoriais likusiu po ginčijamo sandorio sudarymo turtu, Sutarties priedus Nr. 3 ir 4 dėl reikalavimo teisių į 398 892,89 Lt ir prekių atsargų, kurių vertė 2 128 100,94 Lt, perleidimo bei Sutarties priedus Nr. 5 ir 6 dėl 2 269 763,45 Lt ir 307 230,38 Lt dydžio skolų perkėlimo reikia vertinti ne izoliuotai, kaip daro ieškovė, o kompleksiškai kartu su 2008 m. sausio 23 d. kredito sutartimi ir 2008 m. balandžio 10 d. banko sąskaitos kredito sutartimi bei lyginti ieškovo turto ir skolų santykį, buvusį iki 2008 m. lapkričio mėn. ir po to.

Ieškovo vadovas M. T. 2008 m. lapkričio 27 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (duomenys iš informacinės teismų sistemos LITEKO) ir 2008 m. gruodžio 9 d. bankroto byla ieškovui buvo iškelta dėl nemokumo (t. 1, b. l. 8). Iš to akivaizdu, jog dar iki 2008 m. lapkričio mėn. sandorių sudarymo ieškovui trūko lėšų (turto) atsiskaityti su kreditoriais. Vien stambiausiems kreditoriams 2008 m. lapkričio 11 d. ieškovas turėjo skolų už 4 710 596,64 Lt (t. 2, b. l. 126-158). Bankroto bylos iškėlimo ieškovui nutartyje konstatuota, kad ieškovo turtas siekia 8 347 374 Lt, skolos – 12 856 340 Lt. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. kovo 5 d. nutartimi (t. 1, b. l. 10-14) patvirtino kreditorių reikalavimų už bendrą 12 687 814,87 Lt sumą. Tikslesnių duomenų apie kreditorių reikalavimų sumą, buvusią 2008 m. lapkričio 11-17 d., byloje nėra. Tad po sandorių 2008 m. lapkričio mėn. sudarymo kiti ieškovo kreditoriai (neatsižvelgiant į konkretaus kreditoriaus reikalavimo eilę) gali tikėtis atgauti ? (8 347 374 Lt ÷12 687 814,87 Lt), arba 66 %, skolos iš likusio ieškovo turto.

Iki sandorių 2008 m. lapkričio mėn. sudarymo ieškovas turėjo turto už 10 874 367,83 Lt (8 347 374 Lt + reikalavimo teisių į 398 892,89 Lt + prekių atsargų už 2 128 100,94 Lt) sumą, o skolų, minusavus nepareikštas ir/ar nepatvirtintas skolas, – už maždaug 17 600 427,81 Lt (12 687 814,87 Lt + 2 269 763,45 Lt skolų kreditoriams + 307 230,38 Lt skolų klientams + 2 335 619,11 Lt skola Nordea Bank Finland Plc.). ĮBĮ 34 straipsnis numato, kad įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, arba perduodant įkeistą turtą, t. y. be eilės. Patenkinus dalį (2 128 100,94 Lt iš 2 335 619,11 Lt) įkaito turėtojo reikalavimų, kiti ieškovo kreditoriai (neatsižvelgiant į konkretaus kreditoriaus reikalavimo eilę), būtų galėję tikėtis atgauti ½ {(10 874 367,83 Lt turto - 2 128 100,94 Lt įkeistų prekių atsargų) ÷ (17 600 427,81 Lt skola – [2 335 619,11 Lt skola Nordea Bank Finland Plc. + 2 128 100,94 Lt įkeistos prekių atsargos]}, arba 50 %, skolos iš likusio ieškovo turto.

Vadinasi, 2008 m. lapkričio 11 d. konflikto sureguliavimo sutartimi bei jos priedais Nr. 3 - Nr. 6, 2008 m. sausio 23 d. kredito sutartimi ir 2008 m. balandžio 10 d. banko sąskaitos kredito sutartimi, kurios tarpusavyje susijusios, ieškovas perkėlė atsakovui daugiau skolų, negu atsakovas gavo iš ieškovo turto. Kadangi šioje byloje susidarė priešinga situacija nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. išnagrinėtoje byloje BUAB „Vinukas“ v. UAB „LCL“, Danske bank A/S, nėra pagrindo pripažinti, jog esama situacija pažeidžia ieškovo kreditorių interesus.

Remdamasi nurodytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino ginčui spręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino actio Pauliana institutą reglamentuojančias materialines teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Ieškovas, būdamas bankrutuojančia įmone, pagal įstatymą atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei (CPK 83 str. 1 d. 9 p., 96 str.), tačiau nuo bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atstovavimu, neatleistas (CPK 88 str. 1 d. 6 p.). Trečiajam asmeniui apeliacinės instancijos teisme atstovavo adv. M. Sakalauskas (t. 2, b. l. 55, 62, 117); bankas atstovui už teisines paslaugas sumokėjo 5 383,21 Lt su PVM dydžio honorarą (t. 2, b. l. 192-196). Atsižvelgiant į bylos apimtį, sudėtingumą, atstovo darbo ir laiko sąnaudas (rengė atsiliepimą į skundą, dalyvavo 1 val. trukmės teismo posėdyje) bei Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 str. 1-2 d.), trečiajam asmeniui kompensuojama 2 520 Lt [(800 Lt MMA x 3) + (800 Lt MMA x 0,15)] turėtų atstovavimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Flopo informacinės sistemos“ trečiajam asmeniui Nordea Bank Finland Plc. 2 520 Lt (du tūkstančius penkis šimtus dvidešimt litų) išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.