Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Laimonui Gaubiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. N. ieškinį atsakovui T. N. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, institucija teikianti išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) nutraukti santuoką, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti pavardes: N., N.; 3) nepilnamečio vaiko E. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina J. N. jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje; 4) priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko - E. N. gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės nuo (duomenys neskelbtini), šias lėšas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vaikų išlaikymui skirtas lėšas pavesti valdyti uzufrukto teise vaikų motinai J. N.; 5) priteisti iš atsakovo valstybei visas dėl ieškovės reiškiamų reikalavimų turėtas bylinėjimosi išlaidas bei pačios ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas..

Ieškinyje ieškovė nurodė, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje jiems gimė vaikas E. N., gim. (duomenys neskelbtini). Su atsakovu dažnai pykdavosi ir bardavosi, dėl skirtingų požiūrių į šeimyninį gyvenimą kildavo nesutarimai, tai neigiamai veikė ne tik juos, jų vaikus, gimines, bet ir aplinkinius. Mano, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Ieškovė su atsakovu jau apie metus laiko negyvena santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio ir nėra pagrindo manyti, kad jie su atsakovu vėl pradės gyventi kartu. Savo iniciatyva daug kartų bandė taikytis, tačiau tai nepavyko, todėl susitaikymui terminas neskirtinas. Išlaikymo iš sutuoktinio neprašo. Bendrų kreditorinių ar asmeninių įsiskolinimų neturi, atsakovo asmeniniai įsiskolinimai jai nėra žinomi. Nutraukiant santuoką prašo palikti tas pačias santuokines pavardes. Šiuo metu vaikas gyvena su ja, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ja jos gyvenamojoje vietoje. Vaiko auklėjimo, ugdymo ir jo bendravimo su tėvais klausimus spręs geruoju, tarpusavio sutarimu, atsižvelgiant į vaiko ir tėvo pageidavimus. Ji šiuo metu nedirba, nekilnojamojo turto neturi, turi dar vieną išlaikytinį. Atsakovas sveikas, darbingas, kitų išlaikytinių neturi. Atsižvelgiant į vaiko poreikius, savo ir vaikų tėvo turtinę padėtį, iš atsakovo vaikams prašo priteisti išlaikymą po 250 Eur vaikui kas mėnesį. Gyvendami santuokoje, nekilnojamojo turto neįgijo. Kilnojamąjį turtą su atsakovu yra pasidalinę gražiuoju.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus ir prašė ieškinį tenkinti visiškai. Paaiškino, kad atsakovas šeima nesirūpina, išgėrinėja, išlaikymo vaikui neteikia, todėl ir prašo išlaikymą priteisti nuo vasario mėnesio. Dukra specialiųjų poreikių neturi. Šiuo metu nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje. Mėnesio pajamas sudaro: 147 Eur vaiko pinigai, 171 Eur jos invalidumo pašalpa, 320 Eur išmoka iš Užimtumo tarnybos ir 82 Eur iš valstybės vaiko išlaikymui.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai tinkamai. Atsakovas į teismo posėdį, apie kurį informuota tinkamai, neatvyko. El. paštu nurodė, kad nedalyvaus, todėl byla nagrinėjama nedalyvaujant atsakovui (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Išvadą teikiančios institucijos atstovas su ieškiniu sutiko visiškai ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad VTAS sutinka dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Išlaikymo dydis nėra didelis, įrodinėti nereikia. Palaiko į bylą pateiktą išvadą.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Rašytiniais įrodymais bei ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka sudaryta bei įregistruota (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu šalys neįgijo nekilnojamojo turto, transporto priemonių, kito dalintino turto, neturi kreditorinių įsipareigojimų. Šalys turi vieną nepilnametį vaiką: E. N. gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, turi neįgalumą. Atsakovas duomenų apie gaunamas pajamas teismui nepateikė, nors ir buvo įpareigotas.

CK 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šalys nebendrauja ir bendro ūkio neveda, ieškovė nurodė, kad savo iniciatyva daug kartų bandė taikytis, tačiau tai nepavyko, todėl, atsižvelgiant į tai, nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.

CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

Ieškovė ieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas nepareiškė prieštaravimų dėl abiejų sutuoktinių kaltės nustatymo. Ieškovė teigia, jog su atsakovu dažnai pykdavosi ir bardavosi, dėl skirtingų požiūrių į šeimyninį gyvenimą kildavo nesutarimai, kas neigiamai veikė juos, jų vaiką. Kartu su atsakovu santuokinio gyvenimo nebegyvena daugiau nei metus laiko ir nebeveda bendro ūkio. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nei ieškovė, nei atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, sprendžia, kad dėl santuokos iširimo yra kaltos abi šalys, iš esmės pažeidę savo kaip sutuoktinių pareigas. Teismo įsitikinimu, abi šalys nedėjo pakankamai pastangų išsaugoti santuoką, kaltė pasireiškia jų abiejų nesutarimais, lojalumo stoka, to pasekmė - bendras gyvenimas tapo negalimas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas konstatuoja, kad šiuo metu šalių santuoka yra tik formali, sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, todėl santuoka nutrauktina pripažįstant, kad dėl šeimos iširimo kalti yra abu sutuoktiniai (CPK 185 straipsnis, CPK 384 straipsnio 6 dalis, CK 3.61 straipsnis).

Ieškovė ieškinyje nurodo, jog abu yra veiksnūs ir darbingi, todėl išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Nustačius, kad dėl santuokos iširimo egzistuoja abiejų sutuoktinių kaltė, teisinio pagrindo spręsti dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nėra (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę „N.“, jos sutuoktiniui jo turimą pavardę. Ieškovės prašymas tenkintinas, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė - N., sutuoktiniui paliekama jo turima pavardė - N..

Turto padalinimo klausimas nesprendžiamas, kadangi šalys santuokoje jokio turto neįgijo. Šalys kreditinių įsiskolinimų neturi, todėl šiais klausimais teismas nepasisako.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys dukrą E. N., gim. (duomenys neskelbtini), kuri santuokos nutraukimo metu yra nepilnametė. Tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, kadangi vaikas šiuo metu gyvena su ja. VTAS išvadoje nurodyta, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiau atitinka vaiko interesus. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškinio reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkintinas.

CK 3.170 straipsnio 1 dalis numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, todėl tiek ieškovė, tiek atsakovas neturi kliudyti vienas kitam bendrauti ir dalyvauti savo nepilnamečių vaikų auklėjime. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Ieškovė neprašo nustatyti konkrečios atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, ginčų dėl bendravimo tvarkos su vaiku nėra. Ieškovė nurodė, kad vaiko auklėjimo, jo ugdymo ir jo bendravimo su tėvais klausimus ji pasirengusi spręsti geruoju, tarpusavio sutarimu ir atsižvelgiant į vaiko ir tėvo pageidavimus. Byloje nėra duomenų, kad bendravimas su tėvu kenktų nepilnamečio vaiko interesams. Teismo vertinimu, nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, nustatytina, kad atsakovas gali bendrauti su nepilnamečiu vaiku be apribojimų, dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku ginčo nėra, todėl detali bendravimo tvarka nenustatytina, o šalys su vaiku bendraus, auklės ir rūpinsis bendru sutarimu.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Nagrinėjamu atveju ieškovė iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui prašo priteisti kasmėnesines periodines išmokas po 250 Eur. Ieškovė nurodė, kad tiksliai įvertinti pinigine išraiška vaikų poreikius sunku, nes kiekvieną mėnesį išlaidos yra skirtingos. Ji rūpinasi vaiku, auklėja, rengia, maitina, todėl atsakovas prie vaikų išlaikymo turėtų prisidėti didesne dalimi nei ieškovė. Atsakovas nepateikė teismui prieštaravimų dėl išlaikymo vaikui dydžio. Spręsdamas dėl vaiko poreikių, teismas konstatuoja, kad ieškovei CPK 182 straipsnio 1 punkto pagrindu nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios yra pripažįstamos kaip visiems žinomos, t. y. kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai ir ugdymui ir kt., o nepilnamečiui vaikui augant, lankant ugdymo įstaigą, papildomus užsiėmimus, kiekvieną mėnesį išlaidos, susijusios su mokymusi, ugdymu ir kitais poreikiais, neišvengiamai auga. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs konkretaus būtino išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui, pagal susiformavusią teismų praktiką orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Pažymėtina, kad atsakovas duomenų apie sveikatos sutrikimus ar kitas priežastis, dėl kurių negalėtų prisidėti prie nepilnamečiui vaikui teikiamo išlaikymo, nepateikė. Remiantis teismų praktika, tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Atsižvelgiant į nustatytas reikšmingas aplinkybes dėl vaiko poreikių, taip pat į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas ir iš atsakovo jo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistinas po 250 Eur išlaikymas. Tokio dydžio išlaikymo teikimas, teismo nuomone, atitiks atsakovo finansines galimybes bei išimtinai vaiko tik būtinuosius poreikius (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymas ieškovės prašymu vaikui priteistinas nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Priteisto išlaikymo vaikui lėšas pavestina tvarkyti ieškovei uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės (CK 3.190 straipsnio 1 dalis, 3.191 straipsnis). Ieškovei išaiškinama, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jų interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovei 2022-08-11 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo 100 proc. suteikta antrinė teisinė pagalba. Pagal CPK 96 straipsnį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Valstybė šioje civilinėje byloje dėl ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos patyrė 220 Eur išlaidų (2022-10-21 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma Nr. (12.35Mr) PT-8039. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas, iš atsakovo valstybei priteistinas 208 Eur (100 Eur žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą nutraukti santuoką, 108 Eur žyminis mokestis dėl išlaikymo priteisimo (200 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) x 2) (CPK 93 straipsnio 1 dalis) ir 220 Eur teisinės pagalbos suteikimo ieškovei išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263- 270 straipsniais, 385 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką tarp ieškovės J. N., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo T. N., a. k. (duomenys neskelbtini), sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes: N., N..

Nepilnamečio vaiko E. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina J. N. jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti, kad atsakovas gali bendrauti su nepilnamečiu vaiku be apribojimų, šalys su vaiku bendraus, auklės ir rūpinsis bendru sutarimu.

Priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko - E. N. gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį iki vaiko pilnametystės nuo (duomenys neskelbtini), šias lėšas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vaikų išlaikymui skirtas lėšas pavesti valdyti uzufrukto teise vaikų motinai J. N..

Priteisti iš atsakovo T. N., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 208 Eur (dviejų šimtų aštuonių eurų) žyminį mokestį, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5662.

Priteisti iš atsakovo T. N., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei – 220 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti šį sprendimą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimui įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.