Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-01-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-117-468/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2024-12-05Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-01-29Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-01-29
Bylos Nr.
1A-117-468/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-12818-2024-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Kazlauskienė, Audrius Cininas, Gintaras Dzedulionis
Nuteistasis
A. S.
Civilinis ieškovas
UAB „(duomenys neskelbtini)“
Advokatai
Stasys Karvelis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-117-468/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12818-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.14.1.1; 2.4.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio ir Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei-Jokubaitienei,dalyvaujant prokurorei Loretai Masiulionytei,nuteistojo A. S. (A. S.) gynėjui advokatui Stasiui Karveliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-11-20 nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu, 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-09-04 teismo baudžiamuoju įsakymu, Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2024-09-09 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-09-04 teismo baudžiamąjį įsakymą, Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2024-09-09 nuosprendį bei jais įskaityti laikotarpiai.

Iš A. S. civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista 319 Eur turtinės žalos atlyginimui.

Iš A. S. civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista 1 011,95 Eur turtinės žalos atlyginimui ir 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. S. pripažintas kaltu dėl to, kad jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą

1.1. 2024-03-15, apie 17.00 val. parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prekybos salėje nuo ausinių ekspozicijos paėmė ausines SONY WF-1000XM5, 319 Eur vertės, kurias įsidėjo į kišenę ir pasišalino iš parduotuvės nesusimokėjęs už prekę, taip slaptai pagrobė vertės svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, 319 Eur vertės turtą;

1.2. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024-03-16, apie 12.55 val. prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prekybos salėje paėmė ausines „Apple airpods“, 199 Eur vertės, ir pasišalino iš parduotuvės nesusimokėjęs už prekę, taip slaptai pagrobė svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, 199 Eur vertės turtą;

1.3. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024-03-16, apie 15.25 val. prekybos centro (duomenys neskelbtini) parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prekybos salėje paėmė dvi ausines „Apple airpods“, kurių vieneto kaina 129 Eur, o bendra vertė 258 Eur, prekes įsidėjo į su savimi turėtą maišelį ir išėjo pro parduotuvės apsauginius vartelius, nesusimokėjęs už prekes, taip slaptai pagrobė svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, 258 Eur vertės turtą;

1.4. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024-04-12, apie 14.10 val. prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuo prekių lentynos paėmė kvapųjį vandenį vyrams „Hugo Boss Boss Infinite“ EDP, 100 ml, 55,39 Eur vertės, kvapųjį vandenį vyrams „Hugo Boss Boss Infinite“ EDP, 50 ml, 44 Eur vertės, tualetinį vandenį vyrams „Hugo Boss Boss Bottled“ EDT, 50 ml, 36,95 Eur vertės, tualetinį vandenį vyrams „Paco Rabanne Invictus“ EDT, 100 ml, 66,79 Eur vertės, tualetinį vandenį vyrams „Hugo Boss Boss Bottled Night“ EDT, 100 ml, 59,10 Eur vertės, tualetinį vandenį vyrams „Diesel Spirit Of The Brave“ EDT, 75 ml, 35,36 Eur vertės ir tualetinį vandenį vyrams „Diesel Only the Brave“ EDT, 35 ml, 27,78 Eur vertės, kuriuos įsidėjo į su savimi turėtą maišelį ir pasišalino iš parduotuvės nesusimokėjęs už prekes, taip slaptai pagrobė svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, 325,37 Eur vertės turtą;

1.5. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024-04-13, apie 13.05 val. prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuo prekių lentynos paėmė tualetinį vandenį moterims „Carolina Herrera 212“ EDT, 100 ml, 58,58 Eur vertės, tualetinį vandenį vyrams „Versace Pour Homme“ EDT, 100 ml, 54,40 Eur vertės, kvapųjį vandenį moterims „Paco Rabanne Ultraviolet“ EDP, 80 ml, 50,80 Eur vertės ir kvapųjį vandenį moterims „Carolina Herrera 212 VIP“ EDP, 50 ml, 65,80 Eur vertės, kuriuos įsidėjo į su savimi turėtą maišelį ir išėjo pro parduotuvės apsauginius vartelius, nesusimokėjęs už prekes, taip slaptai pagrobė svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausant, 229,58 Eur vertės turtą.

2. Šiais savo veiksmais A. S. slaptai pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 319 Eur vertės turtą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 1011,95 Eur vertės turtą, t. y. iš viso 1330,95 Eur vertės turtą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-11-20 nuosprendį, perkvalifikuoti nusikalstamą veiką iš vienos tęstinės veikos į atskiras pavienes nusikalstamas veikas ir paskirti švelnesnę bausmę. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, dėl turimo invalidumo ir kalbos sutrikimų, buvo netinkamai suprastas, kas lėmė neteisingą kvalifikavimą ir per griežtos bausmės paskyrimą.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

5. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė – skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis A. S. nesutinka su teismo išvadomis, jog buvo padarytas vienas tęstinis nusikaltimas, o ne pavieniai baudžiamieji nusižengimai bei paskirtos bausmės dydžiu, mano, kad ji yra per griežta. Apeliaciniu skundu nėra ginčijamos nusikalstamos veikos epizodų faktinės aplinkybės ir priteistų civilinių ieškinių dydžiai, todėl teismas apie tai plačiau nepasisako.

7. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus ir įvertintus įrodymus bei patikrinusi nuteistojo A. S. apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad priešingai nei skunde nurodo nuteistasis, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalis), kuriuos išsamiai išanalizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir nuteistojo padarytus nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, kaip vieną tęstinį nusikaltimą, o nuteistajam paskirta bausmė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir teisinga. Byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl tai, kad nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių teisinio vertinimo, bausmės skyrimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu ir nedaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-11-20 nuosprendžio neteisėtu ar nepagrįstu.

8. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-719/2018).

Dėl A. S. veiksmų kvalifikavimo

9. Skundžiamu nuosprendžiu A. S. pripažintas kaltu dėl to, kad turėdamas vieningą tikslą neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2024-03-15 iki 2024-04-13, atskirais veiksmais, t. y. vienu atveju 2024-03-15 iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrobė ausines, 319 Eur vertės ir keturiais atskirais veiksmais, 2024-03-16, 12.55 val., 2023-03-16, 15.25 val., 2024-04-12, 2024-06-16 iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrobė trejas poras ausinių ir 11 skirtingų moteriškų bei vyriškų kvapniųjų vandenų, bendros 1011,95 Eur vertės. Šie nuteistojo veiksmai, prokurorei 2024-10-24 pateikus prašymą dėl kaltinimo pakeitimo, A. S. veiksmus perkvalifikuojanti iš pavienių nusikalstamų veikų, kvalifikuotų pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, į vieną tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, išnagrinėjus baudžiamąją bylą, buvo kvalifikuoti kaip vienas tęstinis nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje. Nuteistasis nesutinka su nusikalstamų veiksmų teisiniu vertinimu, mano, jog dėl turimo invalidumo ir kalbos sutrikimų, buvo netinkamai suprastas, kas lėmė netinkamą veiksmų kvalifikavimą, dėl ko buvo paskirta per griežta bausmė. Tokią nuteistojo poziciją paneigia byloje esantys duomenys.

10. Baudžiamasis kodeksas nepateikia tęstinės nusikalstamos veikos apibrėžimo, todėl šios sąvokos turinys yra atskleidžiamas teismų praktikoje. Kasacinės instancijos teismo praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnio nurodytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Tęstine veika taip pat gali būti pripažįstamos veikos, kai pasikartojantys veiksmai nėra tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008, 2K-7-48/2012, 2K-543/2012). Veiksmai su skirtingais (alternatyviais) nusikaltimo dalykais gali būti laikomi pavieniu tęstiniu nusikaltimu ir kvalifikuojami pagal vieną BK straipsnį (ar jo dalį), jeigu juos jungia bendras kaltininko sumanymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20-976/2022, Nr. 2K-7-119-719/2024).

11. Bylos duomenimis nustatyta, jog A. S., per trumpesnį nei vieno mėnesio laikotarpį (nuo 2024-03-15 iki 2024-04-13) vienu epizodu iš „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės pagrobė prekę, 319 Eur vertės ir keturiais epizodais, iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)t“ pagrobė prekių, bendros 1011,95 Eur vertės. Baudžiamosios bylos duomenimis, apeliantas veikų padarymo metu nedirbo, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 155-156), nuteistojo teigimu gaudavo 120 Eur ligos pašalpą. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog visais atvejais į parduotuves atėjo su tikslu „ką nors pavogti“, pagrobtas prekes pardavė (duomenys neskelbtini) turguje, o už gautus pinigus nusipirko narkotinių medžiagų ir nurodė, jog būtent dėl tikslo įsigyti narkotines medžiagas vykdė vagystes. Apeliantas pirmosios instancijos teisme, 2024-10-02 teisiamojo posėdžio metu iš esmės šiuos parodymus patvirtino, papildomai paaiškindamas, jog už parduotas ausines gavo 100 Eur, už kvepalus – apie 130 Eur, o gautus pinigus išleido narkotinėms medžiagos – fentaniliui, kurių per dieną jam reikėjo 6 dozių. Teigė, jog į parduotuves sugalvodavo eiti spontaniškai, tačiau nurodė, kad nuolatos galvodavo, iš kur gauti pinigų narkotinėms medžiagoms. Apklausiamas 2024-11-13 teisiamojo posėdžio metu, nors savo kaltę, pagal prokurorės prašymu pakeistą kaltinimą, pripažino, vis tik nurodė, kad po kiekvienos vagystės iš naujo sugalvodavo grobti svetimą turtą. Pažymėtina, jog šio teisiamojo posėdžio metu prokurorei atkreipus dėmesį į tai, jog A. S. pozicija dėl tyčios daryti nusikalstamas veikas antrojo teisiamojo posėdžio metu pasikeitė ir paklausus, dėl kokių priežasčių jis pakeitė savo poziciją, nuteistasis nurodė nenorintis atsakyti į šį klausimą (2024-11-13 teisiamojo posėdžio garso įrašo 5.20-6.32 minutės), tačiau kaltę, pagal keistą kaltinimą, pripažino.

12. Apeliantui ginčijant tyčios daryti nusikalstamas veikas susiformavimo momentą, pažymėtina, jog teismų praktikoje susiformavęs pradinis sumanymas dėl sekančio nusikalstamos veikos epizodo ne tik neturi būti labai konkretus, bet gali būti atspindimas ir per asmens suvokimą, kad jis toliau darys tą patį (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-412/2007). Sumanymas nuolatos pasipelnyti, kuris dėl nusikalstamos veikos ypatumų įgyvendinamas per kelis etapus, naudojant tuos pačius būdus ir priemones gali būti pripažintas tęstinės veikos elementu turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų bylose (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307/2004, 2K-446/2008, 2K-112-788/2015, 2K-555-788/2015, 2K-207-788/2021). Dėl minėtų priežasčių, įrodinėjant ir vertinant bendrą suvokimą, svarbu ne tik kaltininko (ne)prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, bet ir turi būti išsiaiškinama, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, atsižvelgiant į atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą bei situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014). Atsižvelgiant į tai, jog požymiai, kurie paprastai teismų praktikoje įvardijami kaip papildomi (neesminiai) tęstinės veikos kriterijai, – nedidelis laiko tarpas, tas pats šaltinis, veikų pobūdis, intensyvumas ir kt., – dažniausiai yra tik požymiai, padedantys atskleisti subjektyviuosius tęstinės nusikalstamos veikos požymius – bendrą sumanymą (bendrą kaltės formą), tačiau jų nebuvimas jokiu būdu nepaneigia tęstinės veikos (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-P-51-719/2023), bei šios nutarties 10 punkte pateiktus išaiškinimus, aukštesniojo teismo vertinimu nagrinėjamu atveju nustatyti ne tik objektyvieji tęstinę veiką patvirtinantys požymiai, bet ir subjektyvieji, nuteistojo vieningą nusikalstamą sumanymą patvirtinantys požymiai, dėl ko pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais nėra.

13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog apeliantas, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme metu pripažino, jog nuolatos galvojo apie tai, kaip gauti lėšų narkotinėms medžiagoms įsigyti. Nors A. S. neturėjo sumanymo vogti konkrečias prekes, tačiau į parduotuves ateidavo tikslu ką nors pavogti, ir visada vogdavo tam tikrų rūšių daiktus – ausinukus bei kvapniuosius vandenis, kuriuos įsidėdavo į su savimi turėtus maišelius arba striukės kišenę. Šiuo atveju nuteistojo A. S. iš anksto susiformavusios tyčios vogti iš parduotuvių kryptingumą patvirtina būtent tai, jog apeliantas ėjo vogti į tas pačias parduotuves, vogė dviejų rūšių prekes, per trumpą laiko tarpą, skirtingais epizodais, įvykdė penkis vagystės epizodus, iš kurių du įvykdė tą pačią dieną. Tokie nuteistojo veiksmai nebuvo atsitiktiniai – priešingai, nusikalstamas elgesio variantas buvo tapęs nuteistojo turimos priklausomybės nuo narkotinių medžiagų poreikio patenkinimo priemone. Šį įsitikinimą sustiprina ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje esantys duomenys apie tai, jog A. S., aptariamų nusikalstamų veikų padarymo metu, už analogiškų nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų padarymą buvo teistas 10 kartų, o bylos nagrinėjimo teisme metu jo atžvilgiu buvo pradėti nauji baudžiamieji procesai, dėl toliau daromų tapačių nusikalstamų veikų. Aukštesniojo teismo vertinimu akivaizdu, jog apeliantas kiekvieno vagystės epizodo darymo metu suvokė, jog vėl tokiu pat būdu eis vogti į parduotuvę prekių, kurias greitai galės realizuoti, parduodamas turguje ir už gautus pinigus įsigys narkotinių medžiagų.

14. Teisėjų kolegija, įvertinusi A. S. neteisėtų veiksmų vagiant iš parduotuvių intensyvumą, sistemingumą bei nuteistojo veikimą tokiais pačiais vienarūšiais veiksmais, konstatuoja, kad A. S.turėjo bendrą vieningą tyčią per neapibrėžtą laiko tarpą nusikalstamu būdu gauti piniginių lėšų, ir šį tikslą realizavo nuolat grobdamas svetimą turtą. Aptariami penki vagystės epizodai pirmosios instancijos teismo buvo tinkamai kvalifikuoti kaip viena tęstinė nusikalstama veika, apjungta bendro sumanymo – vieningos tyčios, A. S. suprantant savo veiksmų neteisėtą pobūdį ir norint taip veikti. Atsižvelgiant į tai nuteistojo parodymai apie tai, kad tyčia daryti nusikalstamą veiką jam susiformuodavo iš naujo, pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertinti kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti griežtesnės atsakomybės, o nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip vienas tęstinis nusikaltimas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas, kaip nepagrįstas.

Dėl bausmės

15. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Be kita ko, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

16. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, jog asmuo, už svetimo turto pagrobimą baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

17. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas individualizuodamas nuteistojo A. S. atžvilgiu skirtiną bausmę atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį ir kaltės pobūdį (įvykdytas vienas tyčinis tęstinis nusikaltimas, sukėlęs turtinę žalą civiliniams ieškovams); jo atžvilgiu nustatytą vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką) ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu). Apylinkės teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę: A. S. yra vidutinio amžiaus, turintis 50 procentų darbingumą, tačiau iki jo sulaikymo nedirbo, registravosi Užimtumo tarnyboje, dėl turimų sveikatos problemų gaudavo ligos pašalpą, turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą; veikų padarymo metu ne tik buvo baustas administracine tvarka, bet ir 10 kartų, už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, teistas Lietuvoje, o taip pat ir užsienio valstybėse (Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Ispanijoje), už ką jam buvo paskirta ir terminuoto laisvės atėmimo bausmė; bylos nagrinėjimo teisme metu jo atžvilgiu, dėl analogiškų nusikalstamų veikų, buvo pradėti du nauji baudžiamieji procesai, perduoti teisminiam nagrinėjimui. Apylinkės teismas, įvertinęs šias aplinkybes, bei nusikalstamo elgesio motyvus – tai, jog A. S., jo žodžiais, yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų – bei tai, kad ankstesniais teismų sprendimais paskirtos bausmės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, sprendė, jog bausmės paskirtis A. S. atžvilgiu bus pasiekta tik paskyrus jam įstatymo sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą – jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės rūšies vidurkis. Paskirtą bausmę teismas, esant įstatymo numatytiems pagrindams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

18. Nors apelianto teigimu jam buvo paskirta griežta bausmė, tačiau, bylos duomenimis nustačius, kad nusikalstami veiksmai buvo tinkamai kvalifikuoti kaip vienas tęstinis nusikaltimas, teisėjų kolegijos vertinimu A. S. paskirta bausmė buvo tinkamai individualizuota. Nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, įvertinus ją ankstesnių teistumų kontekste bei nuteistojo asmens charakteristika leidžia manyti, kad toks jo nusikalstamas elgesys yra gana sistemingas ir, atsižvelgiant į jo brandų amžių, jau susiformavęs. Nuteistasis, nepaisant jo atžvilgiu priimamų sprendimų, kuriais paskiriamos teisinio poveikio priemonės, savo elgesio nekeičia ir pakartotinai daro analogiškas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, jog nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nuteistojo nesustabdė ir turimos sveikatos problemos, o legalaus darbo jis neturėjo nuo 2021-06-10, be to A. S., ne tik turėdamas galimybę užsiimti darbine veikla pinigines lėšas siekė įgyti nusikalstamu būdu, bet ir nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nesiėmė jokių veiksmų keisti savo elgesį ir padėsiančių ateityje atlyginti padarytą žalą. Priešingai nei nurodo nuteistasis, teismo vertinimu, paskirta bausmė nėra laikytina per griežta ir ribojančia asmenį labiau nei tai yra būtina, jos trukmė nepažeidžia proporcingumo principo, o tai, kad jis turi sveikatos problemų, nelaikytina išskirtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių bausmė turėtų būti švelninama.

19. Paskirta bausmė, teisėjų kolegijos vertinimu, yra teisinga, proporcinga padarytai veikai ir pagrįstai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-09-09 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausme ir Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2024-09-09 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, tinkamai individualizuojant pridedamos bausmės dalį ir nustatydamas įskaitymo laikotarpius paskyrė galutinę subendrintą 1 metų 7 mėnesių bausmę. Kolegija pažymi, kad atliekant bausmių bendrinimą nebuvo nurodyta, jog bendrinama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-09-09 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausmė, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, keičiama į laisvės atėmimo bausmę, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, tačiau laikytina, jog šis netikslumas nesudaro pagrindo keisti skundžiamo nuosprendžio, kadangi paskirtai galutinei subendrintai bausmei įtakos neturėjo.

20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti dėl nuteistojo A. S. apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo. Naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui ar skiriamai bausmei ir jos bendrinimui paskiriant galutinę bausmę baudžiamojoje byloje nėra, jų nenurodė ir nuteistasis.

21. Teismui buvo pateikta 2025-01-17 pažyma dėl 104,17 Eur iš nuteistojo A. S. išieškojimo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų baudžiamojoje byloje priteisimo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, teismas priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šioje byloje A. S. gynėjas buvo paskirtas BPK 322 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. S. (A. S.) apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl turėtų išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą priteisimo – netenkinti.

Teisėjai Audrius CininasGintaras DzedulionisDaiva Kazlauskienė